- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- 2YT-1113-522/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00619-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Irina Serafin (pirm.)
- Pareiškėjas
- H. J., Z. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Širvintų rajono savivaldybės administracijai, VĮ Turto bankui, V. Z., V. J., VĮ Turto bankas, Širvintų rajono savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų H. J. ir Z. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Širvintų rajono savivaldybės administracijai, VĮ Turto bankui, V. Z. ir V. J. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamos nustatyti faktą, jog jos įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nurodė, kad pagal žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjų 1997 m. lapkričio 7 d. pasirašytą turto perdavimo-priėmimo aktą pareiškėjoms už jų turimus bendrovės pajus buvo perduotas nuosavybėn nekilnojamasis daiktas – trąšų sandėlis, tačiau pareiškėjos dėl žinių stokos šio sandėlio tinkamai neįteisino. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius 2019 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimą atmesti pareiškėjų prašymą įregistruoti nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą. Mano, kad yra visos sąlygos aptariamą turtą įgyti nuosavybėn įgyjamosios senaties pagrindu. Atlikti turto kadastriniai matavimai. Pažymėjo, kad turtą įgijo sąžiningai ir teisėtai, nuo pat sandėlio priėmimo momento, t. y. nuo 1997 m. lapkričio 7 d., jį valdo kaip savininkės nepertraukiamai, viešai. Prie to prisideda ir pareiškėjos H. J. sūnus bei pareiškėjos Z. J. tėvas V. J., kuris yra ūkininkas, augina grūdus ir sandėliuoja juos minėtame sandėlyje, po to parduoda (tai yra šeimos verslas). Laisvuose sandėlio plotuose sandėliuojama technika, įvairūs ūkiui reikalingi daiktai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad iki 2019 m. lapkričio 20 d. nebuvo gavusi pranešimo apie galimą turto perėjimą valstybei. Prašė pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 48-49).
Suinteresuotas asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Nurodė, kad turtas nepriklausė ir nepriklauso Širvintų rajono savivaldybei, ir savivaldybė neturi duomenų, kad šis turtas būtų perduotas savivaldybei kaip valstybės turtas (b. l. 54-56).
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra perėmęs aptariamo turto ir neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį pareiškėjų nurodyto turto valdymą. Prašė pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 59-60).
Suinteresuotas asmuo V. Z. atsiliepime nurodė, kad pareiškėjų pateiktam prašymui pretenzijų neturi (b. l. 73).
Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime sutiko su pareiškėjų pareiškimu. Nurodė, kad jam yra žinoma, kad likviduojant (duomenys neskelbtini) ir dalijant už pajus jos nariams turtą, pareiškėjoms atiteko ir buvo perduotas aptariamas sandėlis. Jos šį sandėlį valdė visą laiką atvirai, nepertraukiamai, talpino jame jo (V. J.), kaip ūkininko, užaugintus grūdus, žemės ūkio techniką ir kitus daiktus, dirbo visa šeima. Niekas joms jokių pretenzijų nereiškė (b. l. 76).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
Byloje nustatyta, kad pareiškėjoms pagal jų ir žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) 1997 m. lapkričio 7 d. pasirašytą turto perdavimo-priėmimo aktą, už jų turimus bendrovės pajus buvo perduotas nuosavybėn nekilnojamasis daiktas – trąšų sandėlis (b. l. 4), tačiau pareiškėjos jo neįteisino. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyrius 2019 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimą atmesti pareiškėjų prašymą įregistruoti nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą (b. l. 6-7).
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), t. y. asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Nagrinėjamu atveju, iš byloje pateikto pareiškėjų ir žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) 1997 m. lapkričio 7 d. pasirašyto turto perdavimo-priėmimo akto matyti, kad pareiškėjoms, už jų turimus bendrovės pajus buvo perduotas nekilnojamasis daiktas – trąšų sandėlis. Pareiškėjų teigimu, nuo pat minėto turto joms perdavimo, jos kartu su V. J. sandėlį nepetraukiamai ir viešai naudoja šeimos verslui, sandėliuoja jame V. J. užaugintus grūdus, laiko techniką, įvairius ūkiui reikalingus daiktus. Šią aplinkybę patvirtino ir suinteresuotas asmuo V. J. savo atsiliepime. Byloje pateiktoje (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 24 d. pažymoje nurodyta, kad V. J., gyv. (duomenys neskelbtini), ūkininkaujantis 37,76 ha žemės plote, grūdus laiko sandėlyje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Pateiktame Lietuvos Respublikos adresų registro žemės sklypų, pastatų, korpusų ir patalpų adresų išraše nurodytos pastato aptariamu adresu koordinatės (b. l. 5). Pareiškėjos pateikė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurioje pateikti ir aptariamo sandėlio kadastro duomenys (b. l. 10-28). Aptariamu adresu esančio žemės sklypo savininkas suinteresuotas asmuo V. Z. taip pat neprieštaravo pareiškėjų pareiškimui. Taigi, minėti bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos, sąžiningai įgijo nurodytą turtą bei teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai nuo 1997 m., t. y. daugiau negu 10 metų, valdo kaip savo, juo naudojasi. Byloje nėra duomenų, kad aptariamas turtas būtų įregistruotas viešame registre kito asmens vardu, priklausytų valstybei ar savivaldybei. Nurodytas turtas gali būti nuosavybės teisės objektu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 532 straipsnyje nustatyta tvarka, specialiame interneto tinklalapyje buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą (b. l. 46, 79). Teisme nėra gauta pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotus asmenis, kurie pretenduotų į pareiškėjų nurodytą turtą, taip pat nebuvo ginčytas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjos būtų įgijusios turtą kitais CK 4.47 straipsnyje numatytais būdais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pagal CK 4.68–4.71 straipsnius konstatuoti, kad pareiškėjos pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 533 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjų pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad pareiškėjos H. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.