Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-01-16 · Civilinė byla Nr. e2-2165-235/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-16
Bylos Nr.
e2-2165-235/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfonsas Guobys
Atsakovas
V. B.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo 456-osios daugiabučio namo Parko g. 46 savininkų bendrijos ieškinį atsakovui V. B. dėl žalos atlyginimo, priimdamas sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 28 306,94 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje - siunčiant deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus buvo įteikti. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad 456-oji daugiabučio namo Parko g. 46 savininkų bendrija, įmonės kodas 124983236, buvo įregistruota Juridinių asmenų registre 1996-02-19. 2001-08-28 Juridinių asmenų registrui buvo patektas prašymas dėl Bendrijos naujų Įstatų bei vadovo - V. B. įregistravimo, duomenys buvo įregistruoti 2001-09-20. Atsakovas ėjo Bendrijos pirmininko pareigas laikotarpiu nuo 2001-09-20 iki 2017-08-16. Nurodytu laikotarpiu Bendrijos pirmininkas buvo vieninteliu Bendrijos valdymo organu, vadovaujančiu Bendrijos veiklai tarp Bendrijos narių susirinkimų. Kadangi Bendrijos nariai, negavo Bendrijos pirmininko ataskaitos apie jo veiklą už 2016 m., nuo 2016 m. pabaigos pradėjo kauptis skolos, augti problemos, o pirmininkas jokių veiksmų nesiėmė, todėl Bendrijos nariai nusprendė sušaukti visuotinį susirinkimą 2017- 07-12. Įvykus Bendrijos visuotiniam narių susirinkimui buvo pakeisti Bendrijos Įstatai, išrinkta valdyba bei nauja Bendrijos pirmininkė, t.y. išrinkus naują Bendrijos pirmininkę, Atsakovas neteko savo įgaliojimų ir jam kilo pareiga perduoti naujai išrinktai Bendrijos pirmininkei Ieškovo turtą ir visus dokumentus. 2017-08-17 Atsakovui, kaip buvusiam Bendrijos pirmininkui, registruotu laišku buvo išsiųstas laiškas, kuriame buvo nurodyta, kad jis 2017-08-22 turi atvykti į Bendrijos pirmininko kabinetą esanti adresu Parko g. 46. Vilnius ir pagal priėmimo perdavimo aktą perduoti visus su Bendrijos veikla susijusius dokumentus, gražinti Bendrijos pinigus, turtą bei antspaudą. Tačiau nurodytu laiku jis neatvyko ir Bendrijos dokumentų, turto, pinigų bei antspaudo neperdavė. Todėl 2017-08-22 buvo sudaryta revizijos komisija, kuri patikrino visus Bendrijos pirmininko kabinete rastus dokumentus. Pagal rastą Kasos knygą, rastus Kasos pajamų orderius serija KOM Nr. 15515-15908. orderių kopijas KOM Nr. 15691 ir 15448. iš Bendrijos narių buvo surinkta bei Bendrijos kasoje 2017-07-30 turėjo būti 24 761.66 EUR., tačiau šitie pinigai nebuvo užpajamuoti 2017-08-22 dienai bei kasoje jų nerasta. Banko sąskaitos išrašo duomenimis laikotarpiu nuo 2016-07-01 d. iki 2017-08-16 Atsakovas, nuėmė nuo Bendrijos banko sąskaitos 2 987.28 EUR sumą. Šių pinigų suma nerasta. nėra jokių buhalterinės apskaitos dokumentų patvirtinančių šių pinigų išmokėjimą arba panaudojimą Bendrijos naudai, Atsakovas į Bendrijos reikalavimus grąžinti pinigus nereaguoja. Pagal 2016-01-31 Kasos išlaidų orderį Nr. 477 Atsakovui buvo išmokėta 93 EUR suma: 2016-02-29 Kasos išlaidų orderį Nr. 481 93 EUR suma: 2016-03-31 Kasos išlaidų orderį Nr. 483 - 93 EUR suma; 2016-04-30 Kasos išlaidų orderį Nr. 487 93 EUR suma; 2016-05-31 Kasos išlaidų orderį Nr. 490 išduota - 93 EUR suma; 2016-06-31 Kasos išlaidų orderį Nr. 493 - 93 EUR suma išlaidoms BNP tvarkai, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių šių pinigų panaudojimą Bendrijos naudai nerasta bei po pareikalavimo tokius dokumentus pateikti, nepateikta. Taip pat revizijos komisija nustatė, kad: Bendrijos kasos knyga buvo vedama tik iki 2016-07-01. Bendrijos pirmininko kabineto atidarymo metu rasta daug išrašytų Kasos pajamų orderių ir Kasos išlaidų orderių nesuvestų į kasos knygą; neišsaugoti apskaitos dokumentai: 2016-11-11 Kasos pajamų orderis, serija KOM Nr. 15691, kuriuo iš L. S. gauta 34,76 EUR suma; 2016-05-18 Kasos pajamų orderis serija KOM Nr. 15448. kuriuo iš T. Š. gauta 33.37 EUR suma; nėra ataskaitos su atskaitingu asmeniu, faktiško turto apskaitos, todėl nežinoma koks turtas buvo perkamas per visą Bendrijos egzistavimo laikotarpį, koks turtas faktiškai priklauso Bendrijai. Bendrijos pirmininkas nusprendė, kad buhalterinę apskaitą jis tvarkys pats, todėl iki naujos Bendrijos pirmininkės išrinkimo Bendrija neturėjo nei buhalterio nei buhalterinių paslaugų sutarties su buhalterine įmone. 2017-12-01 Ieškovas kreipėsi į Atsakovą su pretenzija „Dėl skolos grąžinimo“ bei pareikalavo iki 2017-12-10 d. pervesti į Bendrijos banko sąskaitą kasoje trūkstamą pinigų sumą - 25 847,04 EUR. Tačiau Atsakovas į pateiktą pretenziją neatsakė, jokių dokumentų bei turto negrąžino.

Bendrijos pirmininko pareigas įtvirtintos CK 2.87 straipsnio 1-4 dalyse, t.y. Bendrijos ir jos narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam Bendrijai, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja juridinio asmens interesams, negali naudoti Bendrijos turtą ar informaciją, kurią jis gauna būdama Bendrijos valdymo organo nariu, asmeninei naudai. LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatu savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 11 punkte nustatyta, kad Bendrijos pirmininkas atsako už butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą ir šių lėšų naudojimą pagal paskirtį. LR buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko buhalteris arba buhalterinių paslaugų įmonė, o vadovas ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Bendrijos pirmininko pareiga naudoti Bendrijos lėšas pagal Bendrijos susirinkimo sprendimus bei samdyti buhalterį taip pat nustatyta Bendrijos įstatų 62 punkte. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad Atsakovas savo pareigas vykdė aplaidžiai ir netinkamai. Už Juridinio asmens valdymo organo nario pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą CK 2.87 str. 7 dalyje yra nustatyta atsakomybė, t.y. juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti visas keturias sąlygas - neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą (nuostolius) (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Dėl neteisėtų veiksmų. Atsakovas, kaip Bendrijos pirmininkas, nesilaikė LR CK 2.87 straipsnio 1 ir 4 dalyje įtvirtintų reikalavimu - veikti juridinio asmens atžvilgiu sąžiningai ir protingai, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu, neišsaugojant Bendrijos kasos ir ne perduodant naujai pirmininkei 24 761,66 EUR sumos bei kito turto. Aplinkybės, kad nėra pateikta dokumentų, pateisinančių Bendrijos pirmininko išimtos iš bako sąskaitos 2 987,28 EUR sumos ir gautos grynais pinigais 558 EUR sumos panaudojimą Bendrijos naudai, patvirtina, kad Atsakovas faktiškai iki šiol naudojasi Bendrijos pinigais. Faktas, kad Bendrijos lėšomis buvo sumokėta antstoliui S. M. už A. B. patvirtina, jog Bendrijos turtas buvo naudojamas trečiųjų asmenų naudai, t.y. buvo nesilaikoma daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 1 1 punkte nustatyto reikalavimo Bendrijos lėšas naudoti pagal paskirtį. Aplinkybės, kad šiai dienai nežinoma koks turtas buvo perkamas per visą Bendrijos egzistavimo laikotarpį, koks turtas faktiškai priklauso Bendrijai, kiek Bendrija yra skolinga tiekėjams, kad visi apskaitos dokumentai buvo laikomi padriktai, be griežtos apskaitos, jog neišsaugoti ir dalis apskaitos dokumentų neįtraukti į apskaitą, patvirtina LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1 d. reikalavimo nustatyti priemones, užtikrinančias apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugumą, nesilaikymą. Kaip jau minėta. Atsakovas, būdamas Bendrijos pirmininku vienasmeniškai disponavo Bendrijos piniginėmis lėšomis, pats betarpiškai atlikdavo visus mokėjimus, taip pat vykdė visas finansines operacijas be jokių Bendrijos susirinko sprendimų bei vykdė ir kasininko funkcijas. Taigi Atsakovas nesilaikė Bendrijos įstatų 62 punkto reikalavimo.

Priežastinis ryšys. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu. kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (neveikimo) rezultatu. Šiuo atveju akivaizdu, jog Atsakovo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala. Atsakovas nesamdė buhalterio, o pats tvarkė buhalterinę apskaitą, pats atlikinėjo operacijas grynais pinigais, Bendrijos seifu naudojosi tik Atsakovas, tik jis turėjo raktą nuo seifo, kurį ir perdavė naujai Bendrijos pirmininkei vėliau, pats valdė Bendrijos banko sąskaitą, todėl visos išvardintos aplinkybes rodo. kad būtent Atsakovo neteisėti veiksmai sąlygojo pinigų trūkumo atsiradimą Bendrijos kasoje bei kitos turtinės žalos atsiradimą ir yra priežastinis ryšis tarp Atsakovo neteisėtų veiksmų ir paskaičiuotos žalos.

Kaltė CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kalte preziumuojama. išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Atsakovo kaltės buvimą patvirtina aukščiau išdėstyti nesąžiningi bei kalti Atsakovo veiksmai, kurie pasireiškė aplaidžių ir nerūpestingu Bendrijos pirmininko pareigų vykdymu, susijusiu su Bendrijos lėšų naudojimo. Taigi Atsakovo kaltė preziumuojama.

Žala LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaip minėta, žala tai Ieškovo turto netekimas, pasireiškęs jo neperdavimu naujai bendrijos pirmininkei. Pažymėtina, Bendrijos kasoje nustatytas 24 761,66 EUR trūkumas, 2 987,28 EUR suma panaudota ne pagal paskirtį bei 558 EUR sumai Atsakovas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių šios sumos panaudojimą Bendrijos reikmėms.

Taigi Bendrijai padarytos žalos dydis yra 28 306,94 Eur ir atsakovas privalo ieškovo patirtą žalą atlyginti visiškai, kadangi Bendrijos pirmininko atsakomybė yra civilinė, kurios esminis bruožas visiškas nuostolių atlyginimo principas.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (28 306,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas visiškai ir į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), remiantis Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalies ir 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 675 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovui grąžintina permokėta žyminio mokesčio suma – 174 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ , Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo 456-osios daugiabučio namo Parko g. 46 savininkų bendrijos, j. a. k. 124983236, naudai 28 306,94 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius tris šimtus šešis eurus 94 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (28 306,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. spalio 31 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 675 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Grąžinti ieškovui 456-osios daugiabučio namo Parko g. 46 savininkų bendrijai, j. a. k. 124983236, 174 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio sumokėto 2018-10-31.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.

Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Alfonsas Guobys