Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Aurelija Sadauskaitė Procesinio sprendimo kategorija

2009 m. balandžio 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. B., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. trejiems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d. paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., ir paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. prie paskirtos subendrintos bausmės pridėta Anykščių rajono apylinkės teismo 2007-09-20 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta trejų (3) metų dviejų (2) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008-09-25 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš S. B. J. J. priteista 120 litų turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d. 2 p. konfiskuotas S. B. šaunamasis ginklas RECK AGENT 45 ir keturi 9 mm kalibro šoviniai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. nuteistas už tai, kad 2008-09-23, apie 1.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užpuolė prieš tai jį taksi automobiliu atvežusį ir jo laukiantį J. J., grasindamas šaunamuoju ginklu – dujiniu revolveriu „Reck Agent 45“, kurį laikė nukreipęs į nukentėjusįjį, pareikalavo atiduoti pinigus. J. J., išsigandęs grasinimų šaunamuoju ginklu, atidavė S. B. 120 litų. Taip, panaudojęs šaunamąjį ginklą, S. B. J. J. 120 litų pagrobė.

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. B. teigia, kad nukentėjusiojo J. J. parodymai yra melagingi ir nenuoseklūs. S. B. skunde tvirtina, kad paprašė taksisto palaukti kol nueis jam atnešti 80 litų už taksi paslaugas, o nukentėjusysis parodė, kad nuteistasis prie (duomenys neskelbtini) namo bandė pabėgti nesumokėjęs už suteiktas taksi paslaugas. Kai, laukdamas nuteistojo, nukentėjusysis išgirdo lūžinėjančias gyvatvorės šakas, pamatė numestą nukentėjusiojo ramentą, perspėjo nuteistąjį nesislapstyti, nubėgo prie automobilio pasiimti mobiliojo ryšio telefoną ir iškviesti policiją. Nukentėjusysis teigė, kad, pradaręs automobilio dureles, išgirdo paliepimą sustoti arba bus nušautas, atsigręžęs pamatė, jog, reikalaudamas pinigų, S. B. į jį buvo nukreipęs ginklą, kurį laikė dešine ranka, o liepdamas nukentėjusiajam sėsti į automobilį, tebelaikydamas ginklą dešinėje rankoje, apėjo aplink automobilį. Nuteistasis S. B. tvirtina, kad jis tokių fizinių veiksmų atlikti negalėjo, nes yra invalidas, neturi dešinės kojos ir vaikščioti be ramentų negali, greičiau už nukentėjusįjį nubėgti nuo gyvatvorės iki automobilio ir pasivyti nukentėjusįjį negalėjo, o dėl perpjautų sausgyslių nevaldo dešinės rankos pirštų, todėl dešinėje rankoje laikydamas ginklą grasinti nukentėjusiajam ir eiti apie automobilį taip pat negalėjo. Nuteistasis S. B. mano, kad nukentėjusysis J. J. šią istoriją dėl plėšimo išsigalvojo, nes S. B. neturėjo pinigų sumokėti už taksi paslaugas ir bandė apgaulės būdu nuo nukentėjusiojo pabėgti. Nuteistasis S. B. teigia, kad prieš pabėgdamas už taksi paslaugas nukentėjusiajam siūlė dujinį pistoletą, tačiau nukentėjusysis dujinio pistoleto neėmė. Nuteistasis tvirtina, kad prašė nukentėjusiojo nuvežti jį į Mažąjį Kaimelį, pas draugą, iš kurio būtų bandęs gauti pinigų.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nuteistojo S. B. nurodyti argumentai, kad nukentėjusysis J. J. papasakojo išgalvotas įvykio aplinkybes, o jis iš nukentėjusiojo slapta pavogė 100 litų ir, neturėdamas pinigų užsimokėti už taksi paslaugas, norėjo nuo nukentėjusiojo apgaulės būdu tik pabėgti, nepagrįsti.

Nuteistojo S. B. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas, iš dalies patvirtina paties nuteistojo S. B. parodymai, neabejotinai patvirtina nukentėjusiojo J. J., liudytojo R. G. parodymai, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolas, asmens daiktų apžiūros protokolas, specialisto išvada. Šiuos įrodymus teismas nuosprendyje aptarė ir tinkamai įvertino.

Nuteistasis S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad taksi automobiliu, kurį vairavo nukentėjusysis J. J., važinėjo į daugelį vietų, keliose vietose, prieš išlipdamas iš automobilio, taksistui sumokėjo pinigus, o, kai nebeturėjo pinigų, pasiūlė taksistui kaip užstatą paimti ginklą, pinigus žadėjo atiduoti kitą dieną, tačiau vairuotojas su jo pasiūlymu nesutiko. Nuteistojo parodymais, kai nuvažiavo iki sugyventinės namo, o taksistas, jam paprašius, nuėjo pro langą pažiūrėti, ar nuteistojo sugyventinė yra namuose, jis iš tarp priekinių sėdynių esančio skyrelio paėmė taksisto piniginę ir iš jos išėmė 100 litų. Taksistui grįžus į automobilį, nuteistasis prisipažino, kad paėmė iš jo piniginės 100 litų, ir pasakė, kad skolą tikrai grąžins, kaip užstatą pasiūlė savo ginklą, bet taksistas atsisakė. Taksistas jam pasakė, kad pinigų nuteistasis galėjo paprašyti ir jis jų jam būtų paskolinęs. Nuvažiavus į Mažąjį Kaimelį, nuteistasis nuėjo į butą pas savo draugą. Nors girdėjo, kad taksistas šaukia, jo ieško, pasiliko pas draugą ir į lauką neišėjo, pro langą matė atvažiavusią policiją (b. l. 37–38).

Akistatos su nukentėjusiuoju J. J. metu nuteistasis S. B. to, kad siūlė nukentėjusiajam ginklą, neparodė, parodė, kad į Mažąjį Kaimelį važiavo ne pas draugą, bet pas brolį, tačiau namuose jo nerado. Supratęs, kad sumokėti taksistui už paslaugas negalės, pabėgo (b. l. 13–14). Teisiamajame posėdyje S. B. parodė, kad pasiskolinti pinigų važiavo į Mažąjį Kaimelį pas draugą, tačiau draugas litų neturėjo, turėjo tik eurų, todėl nuo taksisto norėjo pabėgti ir pasislėpti krūmuose, bet taksistas jį pamatė ir iškvietė policiją. Savo pistoletą taksistui siūlė kaip užstatą už slapta paimtus 100 litų, bet pistoletu taksistui negrasino. Už taksi paslaugas taksistui liko skolingas apie 70 litų (b. l. 112–114).

Iš nukentėjusiojo J. J. parodymų matyti, kad jis nuteistąjį vežiojo į visas jo nurodytas vietas nuo 21 iki 1 val., buvo išlipęs iš automobilio, tačiau tik kartu su nuteistuoju. Nukentėjusysis parodė, kad nuteistasis S. B. išlipo prie (duomenys neskelbtini) namo ir paprašė jo palaukti, kol atneš pinigus. Nukentėjusysis išlipo iš automobilio parūkyti ir išgirdo traškančius krūmus, pamatė nuteistojo ramentą, todėl sušuko, kad niekur nebėgtų, iškvies policiją, ir pats nubėgo iki automobilio pasiimti mobiliojo ryšio telefoną. Automobilyje imdamas telefoną išgirdo, jog jam šaukia, kad sustotų arba nušaus. Nukentėjusysis atsigręžęs pamatė, kad nuteistasis S. B. rankose laiko ginklą, pareikalavo atiduoti pinigus ir parodė, kad jis atsisėstų į automobilį, o nuteistasis apėjo apie automobilį ir pro atidarytas automobilio keleivio dureles laikė atsukęs į jį ginklą. Nukentėjusysis J. J. iš tarp priekinių sėdynių esančio skyrelio ištraukė piniginę ir paėmęs iš jos 120 litų atidavė nuteistajam. Nuteistasis S. B. liepė jam sedėti ir nejudėti, o, jeigu seks jį, tai nušaus. Slėpdamasis už automobilio, kad nuteistasis nenušautų, nukentėjusysis telefonu iškvietė policijos pareigūnus, kuriems pasakė, kad jį užpuolęs vyras yra ginkluotas, neturi dešinės kojos, yra su ramentais. Nuteistasis S. B. nukentėjusiajam J. J., važiuojant automobiliu, kažką kalbėjo, kad nušaus žmoną, tačiau nukentėjusysis jo kalbų nepriėmė rimtai (b. l. 5–7, 114–118). Nukentėjusysis J. J. akistatos su nuteistuoju metu parodė analogiškai (b. l. 13–14).

Nukentėjusiojo J. J. parodymus patvirtina liudytojas policijos pareigūnas R. G. , kuris parodė, kad gavo iškvietimą, jog apiplėštas taksistas. Taksistas jam papasakojo įvykio aplinkybes, pasakė, kad jį užpuolęs vyriškis buvo ginkluotas (b. l. 118–119).

Iš asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. J. atpažino S. B. (b. l. 10–12).

Nuteistojo S. B. parodymai nėra nuoseklūs, prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, vengimo sumokėti už taksi paslaugas ir pabėgimo aplinkybes nurodė vis kitokias. Tikėti nuteistojo parodymais, kad nepadarė jokio plėšimo, nėra jokio pagrindo. Jeigu S. B. būtų paėmęs J. J. 100 litų, nesumokėjęs už taksi paslaugas apie 70 litų, tai nukentėjusysis J. J., remiantis nuteistojo parodymais, būtų turėjęs teisę reikalauti, kad nuteistasis jam atlygintų ne mažiau kaip 170 litų dydžio žalą. Ir teisiamajame posėdyje, ir apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis parodė, kad nuteistasis už taksi paslaugas liko skolingas apie 112 litų, o grasindamas ginklu iš nukentėjusiojo pagrobė 120 litų (b. l. 114–118, 166–167), tačiau nukentėjusysis prašo, kad nuteistasis atlygintų tik plėšimo metu padarytą turtinę žalą, kuri priteista skundžiamu teismo nuosprendžiu – 120 litų, skolos už nesumokėtas taksi paslaugas nereikalavo. Nuteistojo parodymų, kad dar 100 litų nuteistasis paėmė iš nukentėjusiojo piniginės jam nematant, nukentėjusysis J. J. nepatvirtino. Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis parodė, kad, išlipdamas iš automobilio ir nuteistojo prašymu nueidamas pažiūrėti prie namo Šilutės plento gatvėje, piniginės su pinigais automobilyje nepaliko, todėl nuteistasis 100 litų paimti negalėjo (b. l. 166). Nuteistojo S. B. parodymai, kad jis slapta iš nukentėjusiojo J. J. piniginės paėmė 100 litų, kai šis buvo nuėjęs pažiūrėti pro langą, ar nuteistojo sugyventinė yra namuose, nuteistojo parodymai, kad jis nukentėjusiajam pasisakė apie paimtus pinigus, pasiūlė ginklą kaip užstatą, yra neįtikinami, niekuo nepagrįsti, jais tikėti nėra pagrindo.

Remiantis nuteistojo parodymais, nukentėjusysis, žinodamas, kad S. B. slapta pagrobė jo 100 litų, vežė nuteistąjį į Mažąjį Kaimelį pasiskolinti pinigų. Jei, kaip parodo nuteistasis, taksistas buvo geranoriškas, nuteistajam paprašius būtų paskolinęs tuos slapta pagrobtus 100 litų, tai tokiu atveju būtų pagrįsta manyti, kad ir už taksi paslaugas nesumokėtų pinigų būtų palaukęs, atidėjęs mokėjimą kitai dienai ar bent užstatu paėmęs nuteistojo ginklą, o tada nuteistajam nebūtų reikėję nuo nukentėjusiojo slėptis. Bet net ir loginės sekos nuteistojo parodymuose nėra. Be abejo, kad nukentėjusysis matė, jog nuteistasis S. B. yra be dešinės kojos, norėdamas būtų galėjęs jį sulaikyti ir pristatyti į policiją ir už 100 litų pagrobimą, ir už taksi paslaugų neapmokėjimą, tačiau ir tai neįvyko. Nukentėjusysis savo fizinės jėgos persvaros panaudoti negalėjo todėl, kad patikėjo realia grėsme, kurią kėlė nuteistojo veiksmai su šaunamuoju ginklu, buvo įsitikinęs, kad ginklas pavojingas ir jį nuteistasis, nepaklusus atiduoti pinigus, gali panaudoti. Nukentėjusiojo J. J. parodymais apie tai, kad nuteistasis jo 120 litų pagrobė panaudodamas šaunamąjį ginklą, netikėti nėra jokio pagrindo, nes jeigu nuteistasis ginklą būtų siūlęs nukentėjusiajam kaip užstatą, nukentėjusysis būtų išsiaiškinęs, kas tai per ginklas, būtų supratęs, kad ginklas tiesioginės grėsmės gyvybei nekelia, būtų to ginklo neišsigandęs, savo pinigų neatidavęs. Jei nuteistasis be nesumokėtų už taksi paslaugas pinigų dar būtų pavogęs iš nukentėjusiojo piniginės ir šimtą litų, nukentėjusysis būtų turėjęs pagrindo reikalauti atlyginti didesnę negu kaltinime nurodyta pinigų sumą, tačiau tokio reikalavimo nepareiškė.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo J. J. parodymų, jis, laikinai išlipdamas iš automobilio, pinigų automobilyje nepaliko, vežiodamas nuteistąjį, ginklo pas jį nematė, nuteistojo kalbas, kad šis nušaus žmoną, palaikė nerimtomis. Nukentėjusysis neparodė, kad nuteistasis greičiau už jį atbėgo prie automobilio. Nukentėjusysis parodė, kad nuteitąjį su ginklu rankoje pamatė prie automobilio tik tada, kai, neradęs nuteistojo prie gyvatvorės, sugrįžęs prie automobilio, nuo kurio iki gyvatvorės buvo apie 5 metrai, ieškojo telefono. Kad nuteistasis ėjo apie automobilį atstatęs ginklą į nukentėjusįjį, nukentėjusysis tvirtino taip niekada nesakęs (b. l. 166).

Iš asmens daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint S. B. pas jį surastas revolveris RECK AGENT 45, devyni 9 mm šoviniai (b. l. 19).

Baudžiamasis kodeksas nepateikia šaunamojo ginklo išaiškinimo. Daiktų priskyrimas šaunamųjų ginklų kategorijai paprastai nustatomas remiantis eksperto ar specialisto išvada. Pagal BK 180 str. 3 d. kaltininko veiksmai kvalifikuojami tik tada, kai šaunamasis ginklas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį ir plėšimo metu panaudojamas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė.

Iš specialisto išvados Nr. 1057 matyti, kad 2008-09-25 asmens apžiūros metu iš S. B. paimtas ir tyrimui pateiktas fabrikinės gamybos 45 kalibro dujinis revolveris RECK AGENT 45 yra „D“ kategorijos šaunamasis ginklas. Jis skirtas šaudyti 45 kalibro dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais. Revolveris šaudyti tinkamas (b. l. 27–29).

Nuteistojo S. B. argumentai, kad buvo pažeistos jo teisės, nes teismas atmetė jo prašymą dėl ekspertizės skyrimo, kad būtų nustatyta, ar jis sužalota ranka galėjo laikyti ginklą, nepagrįsti.

Teismas nuteistajam jo procesines teises išaiškino, jis savo teises suprato (b. l. 110). Duomenų, kad nuteistasis S. B. teisiamajame posėdyje prašė skirti kokią nors ekspertizę, byloje nėra. Apylinkės teismas nuteistojo parodymus apie galimybę dešine ranka laikyti šaunamąjį ginklą, ramentą nuosprendyje išsamiai aptarė ir pagrįstai pažymėjo, kad S. B. vaikšto su dviem ramentais, juos gali laikyti, todėl dešine ranka galėjo laikyti ir ginklą. Tokią galimybę apeliaciniame teismo posėdyje patvirtino ir teismo medicinos specialistas. Iš Anykščių rajono apylinkės teismo 2007-09-20 nuosprendžio turinio matyti, kad ribotos galimybės valdyti dešinę ranką pagrobti automobilį ir jį valdyti nuteistajam nesutrukdė (b. l. 73–74). Net jei šaunamąjį ginklą nuteistasis laikė ir kairėje rankoje, ko dėl patirto išgąsčio nukentėjusysis galėjo nepastebėti, atmesti teismo nustatytas aplinkybes, kad nuteistasis padarė plėšimą, kurio metu šaunamasis ginklas buvo pavartotas, nėra jokio pagrindo. Nuteistojo nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. kvalifikuota teisingai.

Nukentėjusiojo J. J. 120 litų nuteistasis užvaldė panaudodamas tinkamą šaudymui „D“ kategorijos šaunamąjį ginklą (b. l. 27–29). Panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių ar jo kovinių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas turimu ginklu plėšimo metu žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti šaunamąjį ginklą. Nuteistasis į nukentėjusįjį ginklą nukreipęs buvo, ginklu plėšimo metu grasino ne tik ginklą demonstruodamas, bet ir žodžiu grasindamas nušauti. Akivaizdu, kad nuteistojo veiksmai buvo įtikinantys, jais buvo atimta nukentėjusiojo galimybė pasipriešinti, todėl nukentėjusysis įvykdė nuteistojo S. B. reikalavimą ir atidavė jam savo pinigus. Nuteistasis suvokė, kad nukentėjusiojo valią palaužė, galimybę pasipriešinti atėmė, tokius nusikalstamos veikos padarinius numatė ir jų norėjo.

Nuteistasis S. B. svetimą J. J. turtą pagrobė grasindamas panaudoti šaunamąjį ginklą, todėl pagal BK 180 str. 3 d. nuteistas pagrįstai.

Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis už tyčinius nusikaltimus anksčiau teistas net devynis kartus, daugiausiai teistas už vagystes ir plėšimus, o skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tyčinį sunkų (BK 11 str. 5 d.) savanaudišką nusikaltimą nuosavybei, kurį padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Pagrobto turto vertė nedidelė, tačiau nuteistasis padarytos žalos neatlygino. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė ir į nuteistojo S. B. sveikatos būklę, todėl pagal BK 180 str. 3 d. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu žymiai mažesnė negu sankcijos vidurkis.

Nuteistasis S. B. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė. Nors S. B. yra neįgalus, neturi dešinės kojos, tačiau nusikalstamas veikas daro nuolat, o tai rodo, kad nuteistasis pasitaisyti nelinkęs.

Teismas nuteistojo S. B. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatė. Nuteistajam S. B. teismas paskyrė tinkamą bausmės rūšį bei dydį. Teismo paskirtoji S. B. laisvės atėmimo bausmė yra artima BK 180 str. 3 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui, todėl nelaikytina aiškiai per griežta ir nešvelnintina. Galutinė subendrinta bausmė paskirta nepažeidžiant bausmių subendrinimo taisyklių.

Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde paminėtais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo S. B. apeliacinį skundą atmesti.