Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant J. J., Rūtai Jankauskienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, kaltinamajam E. D., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D., 2017-05-08, Apie 19.18 val., adresu Kauno r., Batniavos sen., Virbaliūnų k., kelyje Kaunas-Jurbarkas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę -automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2.15 promilių etilo alkoholio kraujyje).

Kaltinamasis E. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-05-08 nupirko „VW Golf“, kuris buvo be technikinės apžiūros ir draugai padėjo jį remontuoti. Šį automobilį, pirko seneliui J. Č., ketino suremontuoti, nes nebrangiai įsigijo. Reikėjo pakeisti dureles, uždėti sparną. Apie 19.00 val., važiavo keliuku, užsikalbėjo, įsijungė atbulinę pavarą, ir įvažiavo į griovį, tada privažiavo policijos pareigūnai. E. D. pripažino, kad už vairo sėdo būdamas neblaivus, per dieną išgėręs 5 skardines alaus, tačiau jautėsi normaliai, neapsvaigęs. Tai buvo pirmas kartas, kai už vairo sėdo neblaivus. Kaltinamasis patikino, kad automobilis priklauso jo seneliui J. Č., nors pirko bendrai už 150 eurų. Kai nupirko automobilį jis dar buvo neperregistruotas tik nuimtas nuo įskaitos buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis su A. J., kuri taip ir liko automobilyje. Reikėjo automobilį paruošti, kad gauti techninę apžiūrą ir tik tada įregistruoti, jį remontavo už savo pinigus. J. Č. žino apie šį įvykį, ir kad automobilis paimtas. Automobilio dabartinė vertė apie 400 eurų, vairuotojo pažymėjimą turi su savimi. Dėl savo veiksmų gailisi.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. J. parodė, kad yra kaltinamojo motina, apie įvykį sužinojo tą pačią dieną iš savo marčios telefonu. Santykiai su sūnumi labai geri, dažnai bendrauja, sūnus ją lanko, nesipyksta. Nurodė esanti įsitikinusi, kad savo pavyzdžiu ir elgesiu sugebės daryti teigiamą įtaką sūnui. V. J. nurodė dirbanti (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista ir nebausta administracine tvarka. Teismo posėdžio metu V. J. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį E. D. pagal laidavimą nustatant vienerių metų laikotarpį ir netaikant užstato.

Išvada dėl E. D. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Liudytojas R. M. 2017-05-11 parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 2- ojo veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2017-05-08, dirbant radijo šaukiniu „5045“, kartu su vyresn. tyrėja L. K., apie 19.18 val., patruliavimo metu, važiuojant Kauno r., Batniavos sen., ties Virbaliūnų k., kelyje Kaunas-Jurbarkas, pastebėjo priešais atvažiuojantį automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įtartinai manevravo, tuomet pamatė, kad minėtas automobilis likus apie 40 metrų iki prasilenkiant su jų automobiliu nuvažiavo nuo kelio į griovį. Jis įsijungė švyturėlius ir nuvažiavo prie automobilio. Automobilio vairuotojas buvo išlipęs iš jo. Jam privažiavus ir priėjus prie vairuotojo pastarasis iškarto pradėjo sakyti jog jis yra kaltas, jog prisidirbo ir kad jis yra išgėręs. Su juo kartu buvo ir jo kolegė L. K.. Kolegė paklausė vairuotojo ar šis nepatyrė jokių sužalojimų, ar jam nereikalinga medikų pagalba, tačiau vairuotojas atsakė, kad jam viskas gerai ir jokia pagalba jam nereikalinga. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo, judesiai buvo nekoordinuoti. Jis paprašė vairuotojo, kad pateiktų automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas pateikė galiojantį vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą. Iš pateiktų dokumentų ir patikrinus asmenį duomenų bazėje buvo matyti, kad tai pilietis E. D. gim. (duomenys neskelbtini). Jis vairuotojo paklausė ar jis vartojo alkoholinius gėrimus. Pastarasis atsakė, kad taip. Tuomet jis jam pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0114, patikros sertifikato numeris 0463098, jam buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas. Vairuotojas su parodymais sutiko. Jo kolegė E. D. paklausė, kodėl jis vairavo būdamas neblaivus. Pastarasis paaiškino, kad jis remontavo automobilį, jam iškrito automobilio durelės ir jis važiavo jų susitvarkyti. Tuomet liudytojas radijo ryšiu informavo Kauno apskr. VPK budėtoją, kad atsiųstų kitą ekipažą, E. D. automobilio saugojimui. Sulaukus kito pareigūnų ekipažo radijo šaukiniu „K 1884“, jis su kolege E. D. pristatė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VŠĮ Kauno klinikas, kur E. D. neprieštaravo ir savanoriškai davė kraujo, tyrimui dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. Vėliau jis E. D. su kolege pristatė į Kauno apskrities VPK OVS budinčią dalį. Jo kolegė apie įvykį radijo ryšiu pranešė Kauno apskrities VPK budėtojui, kuris informavo NVRS pareigūnus. Teismo posėdžio metu prašo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, (b. 1. 15 – 18).

Iš 2017-05-08 Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo E. G. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nustatyta, kad 2017-05-08, apie 19.26 val., Kauno apskrities VPK KP NVRS gautas pranešimas, kad adresu Kauno r. Virbaliūnų k., kelyje Kaunas-Jurbarkas automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nuvažiavo nuo kelio ir įvažiavo į griovį. Vairuotojui nustatytas 2,28 promilių. girtumas. 2017-05-08 atliekant įvykio aplinkybių patikslinimą, nustatyta, kad 2017-05-08, 19.18 val., adresu Kauno r., Batniavos sen., Virbaliūnų k., Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 2- ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjas R. M., kartu su vyr. tyrėja L. K. kelyje Kaunas- Jurbarkas pastebėjo priešais atvažiuojantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įtartinai manevravo po kelią ir nuvažiavo į griovį. Iš automobilio išlipo vairuotojas E. D. gim. (duomenys neskelbtini). Jis medikų pagalbos atsisakė ir prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą. Automobilį vairavęs E. D., buvo patikrintas alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0114, patikros sertifikato numeris 0463098. Jam nustatytas 2,28 promilių girtumas. E. D. buvo pristatytas į KK LSMUL, kur tyrimams paimtas kraujo mėginys (b. 1. 5).

Iš 2017-05-08 apžiūros protokolo, matyti, kad nuo 20.10 val. iki 21.00 val., buvo apžiūrėta įvykio vieta Virbaliūnų k., Kauno r. ir automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotografuota, (b. 1. 6 – 10).

Iš Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 2- ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. M. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2017-05-08, dirbant radijo šaukiniu „5045“, kartu su vyresn. tyrėja L. K., apie 19.18 val., patruliavimo metu, važiuojant Kauno r., Batniavos sen., ties Virbaliūnų k., kelyje Kaunas-Jurbarkas, buvo pastebėtas priešais atvažiuojantis automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įtartinai manevravo, nuo kelio nuvažiavo į griovį. Pareigūnai sustojo prie minėto automobilio, iš kurio išlipo vairuotas, kuris teigė, kad medikų pagalba jam nereikalinga, paklausus jo ar vartojo alkoholinius gėrimus, šis patvirtino, kad ką tik vartojo. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, nustatyta, kad automobilį vairavo E. D. gim. (duomenys neskelbtini) Alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARJK-0114, patikros sertifikato numeris 0463098, jam nustatytas 2,28 promilių girtumas. E. D. pristatytas į LSMUL KK, kur tyrimams paimtas kraujas. Tuomet asmuo pristatytas į Kauno apskrities VPK OVS. (b. 1. 11).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvados Nr. T-A4518/2017(01), matyti, kad E. D. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,15 promilės etilo alkoholio (b. 1. 27).

Iš 2017-05-22 registro išrašo matyti, kad keleivinis automobilis „Volkswagen Golf Variant“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (VIN) WVWZZZ1HZWW136156, priklauso A. J., gim. (duomenys neskelbtini). (b. l. 33).

Iš 2017-05-08 transporto priemonės aprašo matyti, kad automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi apgadinimų (b. l. 31).

Automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-05-08 perduotas saugojimui (b. l. 30, 32).

Iš 2017-05-10 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados Nr. 93TPK-428/2017, matyti, kad kadangi pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios asmuo negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, E. D. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 53).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. D. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.

Pagal BK 281 str. 7 d. atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad E. D. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ja važiavo keliu, ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims) tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. E. D. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 str. 7 d.

E. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. D. bei liudytoja apklausta V. J. pateikė prašymus atleisti E. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato, pateikė V. J. charakterizuojančius dokumentus, šiuos prašymus palaikė ir kaltinamojo gynėja, prokuroras neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Konstatuotina, kad nėra sąlygų taikyti BK 40 str. nuostatas ir baudžiamąją bylą nutraukti pagal laidavimą, todėl prašymai atmetami.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Atsižvelgiant į nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, veikos pavojingumą ir Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1871 įstatymu dėl baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo, nuo 2017-01-01 kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.), siektinus tikslus, konstatuotina, kad šioje byloje nėra pakankamo pagrindo taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą. Šiame kontekste pažymėtina, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Be kita ko, byla po bylos formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. E. D. nėra jauno amžiaus, pats turi tris nepilnamečius vaikus, gyvena santuokoje, dirba, taigi dėl jo asmenybės nebrandumo teismui nekyla abejonių, ir teismas nemano, kad dar reikia kito asmens, kuris turėtų jį auklėti, ir kad tai duotų kokių nors teigiamų rezultatų, kai tuo tarpu laiduotoja pasiūlyta jo motina V. J. gyvena atskirai, ir nors tikina galinti daryti teigiamą įtaką sūnui, tačiau padaryto nusikaltimo kontekste teismui tai kelia abejonių, kaip ir apskritai kelia abejonių dėl papildomo auklėjimo E. D. poreikio bei jo rezultatų, todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, ir į visa kas išdėstyta aukščiau, laidavimo instituto taikymas šioje byloje prieštarautų teisingumo principui. Be to, kaip jau minėta, atsižvelgiant į šios veikos kriminalizavimu siektinus valstybės baudžiamosios politikos tikslus, tokio pobūdžio bylose net ir esant formalioms sąlygoms, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas turėtų būti daugiau išimtis, o ne taisyklė tam, kad šiuo atveju būtų realiai formuojama, ne bausmės griežtumo, o baudžiamosios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumo praktika, taigi E. D. baudžiamosios atsakomybės, kaltės pagal BK 281 str. 7 d., ir bausmės parinkimo bei jos paskyrimo klausimai spręstini iš esmės.

BK 281 str. 7 d. sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgtina į tai, kad E. D. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika yra baigta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių nebuvimą. Vertinant E. D. asmenybę atkreiptinas dėmesys, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (nuobauda galioja), turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba. E. D. buvo gydytas nuo psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (b. l. 51, 53), nors pats teigia, kad neturi problemų dėl alkoholio ir gydytis jam nereikia. Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, E. D. skirtina bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis E. D. yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks E. D., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, E. D. skirtina bauda, nustatant jos dydį mažesnį nei sankcijos vidurkis.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

BK 67 str. įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausime. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis ne jam priklausančią transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio (2,15 promilės), anksčiau eilę baustas administracine tvarka (nuobauda galioja), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę kaltinamajam E. D. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 (dviejų) metų terminą.

Teismo posėdžio metu prokuroras taip pat prašė teismo taikyti BK 72 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę, kurią vairavo kaltinamasis E. D., t. y. automobilį „Volkswagen Golf Variant“, valst Nr. (duomenys neskelbtini)

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas E. D., yra įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje ir buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Volkswagen Golf Variant“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Sutinkamai su bylos duomenimis, transporto priemonė nuosavybės teise priklauso A. J., gim. (duomenys neskelbtini). (b. l. 33). Teismas sprendžia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas neprieštarauja teisingumo principui, tokią išvadą pagrindžia tai, kad kaip teismo posėdžio metu nurodė pats E. D., automobilis faktiškai priklauso jam ir jo seneliui J. Č.. Kaltinamojo teigimu automobilį iš A. J. už 150 eurų įsigijo abu bendrai (pirkimo – pardavimo sutartis liko automobilyje), tačiau kaltinamasis už savo pinigus atliko jo remontą ir šiuo metu automobilį vertina 400 eurų, taigi, akivaizdu, kad aukščiau nurodytas automobilis realiai priklauso ne senyvo amžiaus J. Č., gim. (duomenys neskelbtini)., o pačiam E. D., kuris iki šiol juo ir naudojosi, atsižvelgiant į tai, kad anksčiau E. D. gydėsi nuo alkoholizmo, teismo manymu yra reali grėsmė šį turtą panaudoti analogiškų nusikaltimų darymui. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad A. J., o faktiškai E. D. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Golf Variant“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą (bendrai naudojamą) turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio poveikio.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

E. D. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kaip nurodė pats kaltinamasis, iki šiol yra pas jį, nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti perduotas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones E. D. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. NTP-7-6688, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 84,88 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš E. D. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 7 d., ir paskirti jam 45 MGL (1694,70 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti baudą per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti jam, kad sumokėjęs baudą, jis privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Skirti E. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

E. D. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00940774, esantis pas kaltinamąjį, nuosprendžiui įsiteisėjus jo paties turi būti nedelsiant perduotas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones E. D. atėmimą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti A. J. priklausantį turtą – automobilį „Volkswagen Golf Variant“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (VIN) WVWZZZ1HZWW136156.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. D. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.