Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. I., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1. 1973 m. kovo 6 d. Klaipėdos rajono liaudies teismo pagal LTSR BK 225 str. 2 d. dvejiems metams laisvės atėmimo; 2. 1974 m. gruodžio 26 d. Klaipėdos rajono liaudies teismo pagal LTSR BK 111 str. 1 d., 147 str. 2 d., 225 str. 2 d., 146 str. 2 d., 99 str. 1 d. subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausme. Prie šios bausmės pridėjus dalį 1973 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, galutinė bausmė nustatyta šešeri metai aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo; 3. 1975 m. gegužės 28 d. Šiaulių miesto liaudies teismo pagal LTSR BK 111 str. 1 d., 122 str. 2 d. subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausme. Prie šios bausmės pridėjus dalį 1974 m. gruodžio 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, galutinė bausmė nustatyta dešimt metų laisvės atėmimo; 4. 1980 m. spalio 2 d. RTFSR Irkutsko srities Zimos miesto liaudies teismo pagal RTFSR BK 218 str. 2 d., 15 str. 103 str. subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausme. Prie šios bausmės pridėjus dalį 1975 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, galutinė bausmė nustatyta devyneri metai laisvės atėmimo; 5. 1995 m. vasario 20 d. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos pagal LR BK 105 str. 5, 12 punktus, 111 str. 2 d., 225 str. 2 d., 16 str. 2 d. 105 str. 9, 12 punktus subendrinta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 26 str. V. I. pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Remiantis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 23 d. nutartimi iš įkalinimo įstaigos paleistas 2006 m. kovo 30 d. lygtinai, neatlikęs 2 metų 11 mėnesių 9 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teistumai neišnykę, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. I. 2006 m. rugpjūčio 3 d., apie 20 val., B. A. gyvenamojo namo, esančio Klaipėdos rajono Gerduvėnų kaime, virtuvėje, susinervinęs dėl B. A. ir V. D. pareikštų priekaištų dėl jo netinkamo elgesio su virtuvėje buvusiu šunimi, peiliu 14 kartų smogė V. D. į veidą, kaklą, krūtinę, rankas. V. D. nugriuvus ant grindų, V. I. virtuvėje paimtu kitu peiliu dar ne mažiau kaip keturis kartus smogė V. D. į kaklą ir krūtinę. V. I. nukentėjusiajai padarė daugybines durtines - pjautines žaizdas ir dėl jų ant nukentėjusiosios kūno likus daugybiniams randams pastarajai buvo nepataisomai subjaurotas kūnas, t. y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

V. D. V. I. nenužudė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes smogiant paskutinį kartą nulūžo peilio geležtė.

Kaltinamasis V. I. kaltu, padaręs nusikaltimą, prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2006 m. rugpjūčio 3 d., apie 20 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jis ir jo sesuo su sugyventiniu, virtuvėje jis įspyrė šuniui ir dėl to jo sesuo B. A. jį pradėjo barti necenzūriniais žodžiais, o V. D. pavadino jį pederastu. Dėl to jis labai supyko, nes įkalinimo vietose buvusiems asmenims tai labai didelis įžeidimas. Kaip žalojo V. D., jis neatsimena, nes jį buvo ištikęs pykčio priepuolis. Tyčios nužudyti V. D. jis neturėjo.

Nukentėjusioji V. D. parodė, kad 2006 m. rugpjūčio 3 d., laikotarpiu nuo 19 iki 20 val., ji automobiliu iš Gargždų miesto į Gerduvėnų kaimą parvežė B. A. su jos sugyventiniu E. J. ir V. I.. B. A. namo virtuvėje V. I. spyrė į lojantį šunį. Dėl tokio jo elgesio B. A. apibarė V. I.. Ji taip pat pasakė V. I., kad taip elgtis negalima ir kad jis yra piktas žmogus. V. I. necenzūriniais žodžiais ji nevadino ir neįžeidinėjo. V. I. trumpam išėjo iš patalpos ir netrukus grįžęs ją ir B. A. išvadino necenzūriniais žodžiais ir priėjęs prie jos į kaklą įrėmė peilį, o po to ir dūrė į kaklą. Vėliau dūrė dar kelis kartus. Ji neatsimena kaip atsidūrė ant grindų. Ji stengėsi apsaugoti kaklą ir krūtinę, nes V. I. taikė jai peiliu į širdį ir kaklą. Vienas smūgis peiliu kliuvo į dantis. Kažkuriuo momentu V. I. pasakė, kad jam nėra ko prarasti, ir iš indų stalčiaus paėmė virtuvinį peilį, kuriuo taip pat stengėsi durti jai į širdį. Jai ginantis smūgiai peiliu kliuvo į rankas, petį. Po smūgio į petį lūžo virtuvinio peilio geležtė. Tada V. I. ją paliko ir iš įvykio vietos pasišalino. Šiuo metu ji mano, kad V. I. didesnį peilį pasiėmė todėl, kad po smūgio pirmiau turėtu peiliu jai į dantis, užlinko peilio geležtė ir su juo buvo sunku durti. Ji labai stipriai kraujavo ir buvo visa kruvina, todėl mano, jog nulūžus antro peilio geležtei V. I. ją paliko įsitikinęs, kad ji mirs, nes yra pakankamai sužalota.

Liudytoja B. A. parodė, kad 2006 m. rugpjūčio 3 d. po darbo ją, jos sugyventinį E. J. ir brolį V. I. iš Gargždų į Gerduvėnų kaimą parvežė V. D.. Namo virtuvėje pradėjo loti šuo, todėl V. I. šuniui spyrė. Ji dėl to su broliu susibarė. Pastabą V. I. pasakė ir V. D., pareikšdama, kad jis labai piktas. Tada V. I. tiek ją, tiek ir V. D. iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, iš kišenės išsitraukė peilį ir pagrasino, o po to ir dūrė peiliu V. D.. Ji išsigandusi iš pastato išbėgo ir su sugyventiniu E. J. nubėgo pas kaimynus telefonu kviesti policijos pareigūnus. V. D. jokių įžeidžiančių žodžių V. I. nepasakė, o tik nusistebėjo dėl jo piktumo.

Analogiškus parodymus davė ir liudytojai E. J. bei J. V., parodydami, kad po V. I. smūgio peiliu V. D. jie išsigandę iš patalpos pasišalino. Minėti liudytojai taip pat patvirtino, kad V. D. jokių įžeidžiančių žodžių V. I. nepasakė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 10-17) matyti, kad įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini). Namo virtuvėje ir kambaryje ant grindų matyti dėmės, panašios į kraują. Virtuvėje rastas peilis nulaužta geležte. Ant jo matyti dėmės, panašios į kraują.

Iš protokolo (t. 1, b. l. 145) matyti, kad iš V. I. buvo paimtas sulenkiamas peilis, kurį liudytojai E. J. ir J. V. (t. 1, b. l. 105-109, 124-128) atpažino kaip nusikaltimo padarymo įrankį.

Iš teismo medicinos specialisto išvadų (t. 1. b. l. 33-34, 37-43) matyti, kad V. D. įvykio metu buvo padaryta keturiolika durtinių – pjautinių žaizdų; viena kairėje veido pusėje ant žando kiaurinė-atsiverianti į burnos ertmę pažeidžiant dviejų krūminių dantų vainikus, keturios kaklo priekiniame paviršiuje ir ant galvos kairiojo sukamojo raumens, viena krūtinės ląstos dešinės pusės priekinio paviršiaus viršutinėje dalyje-po raktikauliu, dvi krūtinėje -viršutiniame vidiniame kvadrate ir šoniniame išoriniame krašte, trys dešiniojo peties sąnario priekiniame paviršiuje, trys kairiajame žaste-dvi priekiniame ir viena užpakaliniame paviršiuje. Nukentėjusiajai buvo padarytos ir keturios paviršinės pjautinės žaizdos: dešiniojo riešo sąnario priekiniame paviršiuje, kairiojo riešo sąnario priekiniame paviršiuje, kairės plaštakos delne. Kaklo, krūtinės ląstos, dešiniojo peties sąnario ir kairiojo žasto priekinio paviršiaus durtiniai-pjautiniai sužalojimai lokalizuojasi tose kūno vietose, kur yra gyvybiškai svarbūs vidaus organai ir stambiosios kraujagyslės. Užgijus durtinėms-pjautinėms žaizdoms, V. D. kūne liko daugybiniai odos randai, taip pat liko riboti kaklo bei dešinės rankos judesiai. Šie randai savaime ar taikant kosmetines priemones išnykti negali, todėl sužalojimai vertinami kaip nepataisomi. Tikėtina, kad laiku nesuteikus kvalifikuotos medicininės pagalbos, nukentėjusioji galėjo mirtinai nukraujuoti, nes daugybinės durtinės-pjautinės žaizdos gausiai kraujavo. Ligoninėje V. D. konstatuota išreikšta mažakraujystė dėl nukraujavimo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. I. kaltu prisipažįsta iš dalies, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikaltimą, patikimai įrodyta išdėstytų duomenų, kuriuos kolegija pripažįsta įrodymais, visetu. Kaltinamasis neneigia padaręs nukentėjusiajai sužalojimus, tačiau teigia, kad tikslo nužudyti V. D. neturėjo. Tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja jo paties padarytiems veiksmams. Kaltinamasis nukentėjusiajai peiliu smogė ne mažiau kaip 14 kartų į kūno sritis, kur yra gyvybiškai svarbūs vidaus organai ir stambiosios kraujagyslės. Kaltinamasis smogė stiprius smūgius. Tokią išvadą kolegija daro atsižvelgusi į tai, kad nuo smūgio į dantis užlinko peilio galiukas, o smogdamas kitu peiliu kaltinamasis nulaužė jo geležtę. Kaltinamojo tiesioginę tyčią nužudyti nukentėjusiąją rodo ir tai, kad užlinkus vieno peilio geležtės galiukui, pasakęs, kad nebeturi ko prarasti, jis atsinešė kitą peilį, kuriuo tęsė nusikalstamus veiksmus, iki nulūžo kito peilio geležtė. Nusikaltimo kaltinamasis nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Kaltinamajame akte prokuratūra nurodė, kad tokia aplinkybė yra tai, kad nulūžo peilio geležtė. Sutikdama su šia aplinkybe, kolegija konstatuoja, kad yra ir kitos veikos nebaigimo nuo kaltininko valios nepriklausančios aplinkybės- nukentėjusioji priešinosi dengdama kaklą ir krūtinės ląstą rankomis bei tai, kad nukentėjusioji nemirė todėl, kad jai laiku buvo suteikta kvalifikuota medicininė pagalba. Kad įvykio metu stengėsi apsaugoti kaklą ir krūtinę, teismo posėdžio metu nurodė nukentėjusioji. Šią aplinkybę objektyviai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad ant nukentėjusiosios kūno yra sužalojimų, būdingų savigynai. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti ir tai, kad laiku nesuteikus kvalifikuotos medicininės pagalbos, nukentėjusioji būtų mirtinai nukraujavusi, nes daugybinės durtinės-pjautinės žaizdos gausiai kraujavo ir ligoninėje nukentėjusiajai buvo konstatuota išreikšta mažakraujystė dėl nukraujavimo.

Kaltinamasis teismui teigia, kad nukentėjusioji jį pavadino pederastu ir jis dėl to labai supykęs sužalojo nukentėjusiąją. Tokie kaltinamojo parodymai yra gynybinio pobūdžio. Jie nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais, todėl nėra pagrindo kaltinamojo veiką vertinti kaip padarytą staiga labai susijaudinus. Nukentėjusioji nuosekliai parodo, kad kaltinamojo pederastu nevadino ir jokių įžeidžiančių žodžių kaltinamajam prieš įvykį nepasakė. Ji nepadarė ir jokių neteisėtų ar kaltinamąjį įžeidžiančių veiksmų. Ji tik pasakė, kad jis yra piktas žmogus, nes spyrė kalei, turinčiai greitai atsivesti šuniukų. Tokios nukentėjusiosios frazės negali būti vertinamos kaip itin įžeidžiančios, dėl kurių asmuo galėtų staiga labai susijaudinti. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina įvykio vietoje buvusi kaltinamojo sesuo B. A. bei liudytojai E. J. ir J. V., parodydami, kad nukentėjusioji nesikeikė ir pederastu kaltinamojo nevadino.

Esant anksčiau aptartų aplinkybių visumai bei atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis veiką padarė mažareikšmio buitinio konflikto metu, kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d., kaip pasikėsinimas nužudyti kitą žmogų.

Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė tiek fizines, tiek ir dvasines kančias, neigiamas emocijas, stresą. Tam tikrus dvasinius išgyvenimus patyrė ir nukentėjusiosios šeimos nariai. Esant šioms aplinkybėms V. D. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas. Nustatydama neturtinės žalos dydį, kolegija atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijus, besiformuojančią teismų praktiką tokios kategorijos bylose ir mano, kad prašoma 50000 litų suma nėra per didelė.

Dėl kaltinamojo veiksmais padarytų sužalojimų V. D. buvo gydoma VšĮ Gargždų ligoninėje ir VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninėje. Jos gydymas kainavo 1196,60 litų (t. 1, b. l. 46-48). Gydymo išlaidas apmokėjo Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, todėl civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų priteisimo tenkintinas.

Du peiliai sunaikintini (BPK 94 str.1 d. 4 p.), laiškai paliktini saugoti byloje.

Kaltinamojo V. I. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. I. tiesiogine tyčia padarė labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) nusikaltimą, jis anksčiau ne kartą teistas. Visos jo veikos, už kurių padarymą anksčiau buvo nuteistas, susijusios su smurtu prieš asmenį. Paskutinius du kartus teistas už pasikėsinimą nužudyti ir kvalifikuotą tyčinį nužudymą. Nusikaltimą V. I. padarė būdamas pripažintas pavojingu recidyvistu, nusikaltimą padarė praėjus tik keturiems mėnesiams po lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Šios aplinkybės rodo, kad anksčiau jam skirtomis bausmėmis bausmės paskirtis nebuvo pasiekta ir kad V. I. yra ypatingai pavojingas visuomenei, nes visiškai nevertina kito žmogaus gyvybės, nepaiso visuotinai priimtinų gyvenimo normų ir negali integruotis į normalų visuomenės gyvenimą. V. I. veiksmai rodo, kad visuomenė nuo labai pavojingų nusikalstamų V. I. veiksmų gali būti apsaugota tik įstatymo sankcijoje numatytam maksimaliai ilgam laikui izoliavus jį įkalinimo įstaigoje. Bausmė V. I. skirtina atlikti kalėjime (BVK 83 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-302 str., 308 str., kolegija

nusprendžia:

V. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d., ir nuteisti dvylikai metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1995 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi, galutinę bausmę nustatyti keturiolika metų vienuolika mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti kalėjime.

Į bausmės atlikimą įskaityti suėmime nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d. iki 2007 m. sausio 19 d. išbūtą laiką.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Priteisti iš V. I. V. D. 50000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš V. I. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1196 litus 60 centų.

Daiktinius įrodymus-du peilius- sunaikinti. Laiškus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą. Nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos.