- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-20
- Bylos Nr.
- eI2-7399-414/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-65-3-00302-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- L. L.
- Atsakovas
- Panevėžio rajono savivaldybės administracijai
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. L. skundą atsakovei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. L. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. A1-25 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo“ (toliau – ir Ginčijamas įsakymas), Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2024 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 822/GR53-892 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovę Panevėžio rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pateiktus prašymus socialinei paramai gauti (reg. Nr. GR52-3348, Nr. GR52-3347).
Pareiškėja skunde nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso šie nekilnojamojo turto objektai, esantys adresu (duomenys neskelbtini): Pastatas – Sodo namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Sodo namas); žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas); kiti inžineriniai statiniai – Šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja jokio kito nekilnojamojo turto neturi. (duomenys neskelbtini) (t. y. Sodo name) pareiškėja tiek faktiškai nuolatinai gyvena, tiek ir yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Nors Sodo namas Nekilnojamojo turto registre ir yra įregistruotas kaip Kitos naudojimo paskirties (sodų), tačiau jis pritaikytas asmenų gyvenimui, t. y. jame yra gyvenamosios patalpos (jame yra miegama, prausiamasi, gaminama valgyti, valgoma, ilsimasi, leidžiamas laisvalaikis bei atliekamos visos kitos veiklos, kurias asmenys paprastai atlieka savo gyvenamojoje vietoje).
Pareiškėja, neturėdama pakankamai pajamų kietam kurui (t. y. malkoms, briketams) įsigyti, siekdama pasinaudoti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Paramos įstatymas) suteikta galimybe ir teise prašyti suteikti jai šildymo išlaidų kompensaciją, 2022 metais pateikė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinės paramos skyriui prašymą (kartu su lydinčiaisiais dokumentais) skirti nurodytą kompensaciją. Administracija 2023 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą Nr. GR53-6550 „Dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos skyrimo“, kuriuo L. L. paskyrė 688,44 Eur šildymo išlaidų kompensaciją (kietas kuras). Pareiškėja, vis dar neturėdama pakankamai pajamų kietam kurui (t. y. malkoms, briketams) įsigyti, 2023 m. spalio 18 d. ir vėl pateikė prašymą (kartu su lydinčiaisiais dokumentais) (toliau – ir Prašymas) skirti kompensaciją. Administracijos darbuotoja 2023 m. gruodžio 20 d. atvyko į Sodo namą patikrinti gyvenimo sąlygų ir dar tą pačią dieną surašė Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą Nr. SG-378 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte taip pat yra nurodyta, kad Sodo namas šildomas kietu kuru ir pateikiama rekomendacija: „Rekomenduojame svarstyti dėl šildymo išlaidų kompensacijos skyrimo išimties tvarka, kadangi būstas nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos“.
Pažymėjo, kad 2024 m. vasario 19 d. elektroniniu laišku gavo Ginčijamą įsakymą, Ginčijamą sprendimą bei 2024 m. sausio 23 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos piniginės socialinės paramos teikimo komisijos posėdžio protokolą Nr. GR92-1 (toliau – ir Protokolas). Susipažinus su Protokolu tapo aišku tai, kad Piniginės socialinės paramos teikimo komisija (toliau – Komisija) nutarė rekomenduoti neskirti pareiškėjai piniginės socialinės paramos (šildymo išlaidų kompensacijos) ir tokią rekomendaciją pateikė tuo pagrindu, kad Sodo namas Nekilnojamojo turto registre nėra registruotas kaip gyvenamosios paskirties pastatas (būstas neįregistruotas kaip gyvenamosios patalpos).
Mano, kad Administracija netinkamai taikė Paramos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-200 patvirtinto Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 21 punktą.
Pažymi, kad Paramos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta būsto sąvoka, t. y. nustatyta, kad būstas – tai vienbutis gyvenamasis namas, butas ar kitos gyvenamosios patalpos arba jų dalys, tinkamos vienam asmeniui ar bendrai gyvenantiems asmenims gyventi ir atitinkančios esminius statinio (higienos, gaisrinės saugos ir kitus) reikalavimus. Taigi, nurodyta Paramos įstatymo nuostata nesieja būsto sąvokos su registracija Nekilnojamojo turto registre. Kitos gyvenamosios patalpos – tai vertinamojo pobūdžio sąvoka. Administracijos atsakingas darbuotojas, esant situacijai, kai Nekilnojamojo turto registre būstas, kuriame asmuo faktiškai gyvena, nėra įregistruotas, kaip gyvenamosios paskirties būstas, atvyksta į asmens gyvenamąją vietą ir, patikrinęs asmens gyvenimo ir buities sąlygas, surašo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kuris, remiantis Paramos įstatymo 20 straipsnio 9 dalimi, yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti.
Teigia, kad Administracijos priimtuose Ginčijamuose aktuose pateikiamas aiškinimas, kad pareiškėja neturi teisės į prašomą pinginę socialinę paramą (t. y. šildymo išlaidų kompensaciją), kadangi Sodo namo patalpos Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos kaip gyvenamosios, prieštarauja Paramos įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 7 punktui, kuriame nustatyta, kad patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, savivaldybės administracijai suteikiama teisė savivaldybės tarybos nustatyta tvarka skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos arba atskira gyvenamoji patalpa, kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Be to, pateikiamas aiškinimas taip pat pažeidžia Paramos įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintą socialinio teisingumo ir veiksmingumo principą, pagal kurį piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius.
Akcentuoja ir tai, kad Aprašo 21 punkte nėra nieko nurodyta apie tai, kad būstas, kuriam šildyti suteikiama piniginės kompensacija, privalo būti įregistruotas kaip gyvenamasis Nekilnojamojo turto registre. Taigi, išdėstyti argumentai pagrindžia, kad Ginčijami administraciniai sprendimai yra priimti Administracijai netinkamai aiškinius ir taikius Paramos įstatymo ir Aprašo nuostatas, todėl yra naikintini, o Administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Prašymą bei piniginės socialinės paramos skyrimo klausimu priimti teisės aktus atitinkantį administracinį sprendimą (administracinius sprendimus).
Atsiliepimas
Atsakovė Panevėžio rajono savivaldybės administracija prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog norint gauti šildymo kompensaciją neprivaloma registruoti namo kaip gyvenamosios paskirties, kadangi jos namas nors ir yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip Kitos naudojimo paskirties, tačiau yra pritaikytas gyvenimui jame.
Pažymėjo, kad Paramos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad būstas – vienbutis gyvenamasis namas, butas ar kitos gyvenamosios patalpos arba jų dalys, tinkamos vienam asmeniui ar bendrai gyvenantiems asmenims gyventi ir atitinkančios esminius statinio (higienos, gaisrinės saugos ir kitus) reikalavimus. Be to, Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ nuostatų 3 priedo 2.21 papunktyje numatyta, kad pastatai, esantys sodininkų bendrijose (sodo namai ir kita) yra negyvenamosios paskirties pastatai. Vadovaujantis 2012 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išaiškinimo „Metodinis išaiškinimas dėl Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo naujų nuostatų taikymo“ nuostatomis, pažymėtina, kad apibrėžiant Paramos įstatymo 2 straipsnio 4 d. taikymą, nurodoma, jog siekiant nustatyti, ar vienbutis gyvenamas namas, butas ar kitos gyvenamosios patalpos arba jų dalys yra tinkamos gyventi, būstas turi būti teisiškai įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos Nekilnojamojo turto registre teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl už sodo namelį, kurio paskirtis nurodyta – „kita“, kompensacijos negali būti teikiamos iki kol paskirtis nebus atitinkamai pakeista į „gyvenamosios patalpos“. Taigi Sodo namas neatitinka įstatyme apibrėžtos ir naudojamos būsto sąvokos, todėl kompensacija Sodo namams negali būti skiriama.
Šalies argumentai
Nurodė, kad L. L. 2023 m. spalio 18 d. prašymu Nr. GR52-3348 kreipėsi į Administraciją dėl piniginės socialinės paramos gavimo. Buvo surinkta medžiaga, 2023 m. gruodžio 20 d. surašytas Patikrinimo aktas. Atkreipė dėmesį kad socialinė darbuotoja nevertina ir neteikia rekomendacijos dėl paramos skyrimo / neskyrimo, rekomendaciją teikia Komisija, todėl pareiškėjos teiginys, kad socialinė darbuotoja iš esmės rekomendavo šildymo išlaidų kompensaciją skirti, yra klaidingai interpretuojamas ir nepagrįstas. 2024 m. sausio 23 d. vykusiame Komisijos posėdyje nutarta teikti rekomendacinį sprendimą Administracijos direktoriui, neskirti būsto šildymo išlaidų kompensacijos L. L. nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gegužės 1 d. Administracijos direktorius, vadovaudamasis tarybos nustatyta tvarka, ir Komisijos rekomendacija priėmė sprendimą neskirti pareiškėjai būsto šildymo išlaidų kompensacijos išimties tvarka (2024 sausio 26 d. įsakymas Nr. A1-25 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo“)
Pažymėjo ir tai, kad 2023 m. gegužės 22 d. Komisijos posėdyje buvo svarstomas L. L. prašymas dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos skyrimo išimties tvarka. Komisija, atsižvelgusi į tai, kad L. L. dėl paramos kreipėsi pirmą kartą ir galėjo nežinoti, kad pastatas Nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos, nutarė skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją išimties tvarka. Atkreipė dėmesį, kad L. L., 2023 m. balandžio 17 d. surašant buities tyrimo aktą, dokumente buvo pažymėta, kad būstas vis dar nėra registruotas kaip gyvenamasis ir neatitinka sąlygų gauti šildymo išlaidų kompensaciją. L. L. per visą laikotarpį (iki kito šildymo sezono pradžios) nesiėmė jokių veiksmų, kad būstas atitiktų Paramos įstatymo numatytas nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. L. nuosavybės teise priklauso šie nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini): Pastatas – Sodo namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kiti inžineriniai statiniai – Šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja jokio kito nekilnojamojo turto neturi. (duomenys neskelbtini) (t. y. Sodo name) pareiškėja tiek faktiškai nuolatinai gyvena, tiek ir yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą.
2023 m. spalio 18 d. pareiškėja pateikė Administracijai prašymą-paraišką (registracijos Nr. GR52-3348) piniginei socialinei paramai gauti (būsto šildymo išlaidų kompensaciją). Tą pačią dieną, t. y. 2023 m. spalio 18 d. su pareiškėja bendrai gyvenanti jos mama A. L. pateikė Administracijai prašymą-paraišką (registracijos Nr. GR52-3347) piniginei socialinei paramai gauti (būsto šildymo išlaidų kompensaciją).
Byloje neginčijamai nustatyta, kad Administracijos direktoriaus 2024 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. A1-25 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo“ neskirta L. L. būsto šildymo kompensacija nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gegužės 1 d., esant Aprašo 21 punkte numatytam atvejui (būstas Nekilnojamojo turto registre nėra registruotas kaip gyvenamosios patalpos), o Administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos 2024 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 822/GR53-892 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas“ nustatyta, kad L. L. neturi teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d., vadovaujantis Paramos įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi (būstas neregistruotas kaip gyvenamosios patalpos).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Administracijos direktoriaus 2024 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. A1-25 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo“ ir Administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos 2024 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 822/GR53-892 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Paramos įstatymas ir Aprašas.
Paramos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. spalio 1 d.) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – nustatyti piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas. Piniginė socialinė parama teikiama vadovaujantis šiais principais: 1) bendradarbiavimo ir dalyvavimo. Piniginės socialinės paramos teikimas remiasi asmenų, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos, bendruomenės, bendrojo naudojimo objektų valdytojų, nevyriausybinių organizacijų, savivaldybės, valstybės institucijų ir įstaigų bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba; 2) prieinamumo. Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams teikiama kuo arčiau jų gyvenamosios vietos užtikrinant informacijos apie piniginę socialinę paramą prieinamumą ir paramos gavimą laiku; 3) socialinio teisingumo ir veiksmingumo. Piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius; 4) visapusiškumo ir adekvatumo. Piniginė socialinė parama teikiama derinant ją su socialinėmis paslaugomis, vaiko teisių apsauga, užimtumu, sveikatos priežiūra, švietimu ir ugdymu, siekiant užtikrinti, kad kompleksiškai teikiama parama atitiktų minimalius nepasiturinčių gyventojų vartojimo poreikius ir apsaugotų juos nuo skurdo; 5) įgalinimo. Teikiant piniginę socialinę paramą, siekiama sudaryti palankias nepasiturinčių gyventojų užimtumo galimybių didinimo sąlygas, taip pat sąlygas, skatinančias juos įsitraukti į visuomenės gyvenimą ir mažinančias ilgalaikę priklausomybę nuo socialinės paramos sistemos; 6) lygių galimybių. Piniginė socialinė parama teikiama užtikrinant nepasiturinčių gyventojų lygybę, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos (Paramos įstatymo 3 straipsnis).
Paramos įstatymo 5 straipsnyje išskirtos dvi piniginės socialinės paramos rūšys: 1) socialinė pašalpa; 2) būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Šios įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas. Paramos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato: piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (prašymų-paraiškų priėmimo; trūkstamų dokumentų pateikimo; duomenų apie turtą pateikimo; piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo; prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo apie piniginės socialinės paramos skyrimą ar neskyrimą; neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo; paskirtos, bet laiku neatsiimtos piniginės socialinės paramos, taip pat mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama piniginė socialinė parama, arba mirus vienam gyvenančiam asmeniui paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos piniginės socialinės paramos išmokėjimo procedūras); pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais šiame įstatyme nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita) ir kuriems esant ši parama didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas; bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką bei jų teises ir pareigas.
Panevėžio rajono savivaldybės taryba 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-200 patvirtinto Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašą.
Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d.) 21 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija turi teisę skirti piniginę socialinę paramą vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi: 21.1. seniūnijos socialinis darbuotojas patikrina bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, surašo Aktą ir prašymą-paraišką su visais reikalingais dokumentais bei Aktu pateikia Socialinės paramos skyriui. Prie Akto turi būti pridėtas Komisijos protokolo išrašas ir rekomendacija dėl socialinės paramos skyrimo; 21.2. visi gauti dokumentai svarstomi Panevėžio rajono savivaldybės piniginės socialinės paramos teikimo komisijos posėdyje ir jai rekomendavus skiriama ar neskiriama piniginė socialinė parama ir numatomas piniginės socialinės paramos skyrimo terminas. Piniginė socialinė parama skiriama arba neskiriama Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kurį iki kito mėnesio 8 d. parengia Socialinės paramos skyriaus specialistai (Aprašo 22 punktas).
Byloje nustatyta, kad Administracijos socialinė darbuotoja 2023 m. gruodžio 20 d. atvyko į Sodo namą patikrinti gyvenimo sąlygų ir dar tą pačią dieną surašė Patikrinimo aktą. Patikrinimo akte nurodė, kad Sodo namas šildomas kietu kuru ir pateikiama rekomendacija: „Rekomenduojame svarstyti dėl šildymo išlaidų kompensacijos skyrimo išimties tvarka, kadangi būstas nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos“. Komisija 2024 m. sausio 23 d. vykusiame posėdyje nutarė rekomenduoti Administracijos direktoriui, neskirti būsto šildymo išlaidų kompensacijos L. L. nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gegužės 1 d., vadovaujantis Aprašo 21 punktu (būstas Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos).
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad Administracija laikėsi Aprašo 21-22 punktuose nustatytų procedūrų, tačiau teisėjų kolegija pritaria skundo argumentui, jog Aprašo 21 punkte nėra nieko nurodyta apie tai, kad būstas, kuriam šildyti suteikiama piniginės kompensacija, privalo būti įregistruotas kaip gyvenamasis Nekilnojamojo turto registre.
Ginčijamame įsakyme jokie kiti teisės aktai nenurodyti, tačiau Administracijos atstovė atsiliepime į skundą rėmėsi Paramos įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, reglamentuojančioje, kad būstas – vienbutis gyvenamasis namas, butas ar kitos gyvenamosios patalpos arba jų dalys, tinkamos vienam asmeniui ar bendrai gyvenantiems asmenims gyventi ir atitinkančios esminius statinio (higienos, gaisrinės saugos ir kitus) reikalavimus.
Administracijos atstovė rėmėsi ir 2012 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išaiškinimu, kad apibrėžiant Paramos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies taikymą, nurodoma, jog siekiant nustatyti, ar vienbutis gyvenamas namas, butas ar kitos gyvenamosios patalpos arba jų dalys yra tinkamos gyventi, būstas turi būti teisiškai įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos Nekilnojamojo turto registre teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išaiškinimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 ir 2 dalies prasmę nelaikytinas įrodymu administracinėje byloje.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nuostata, kad vienbučio gyvenamojo namo, buto ar kitos gyvenamosios patalpos arba jų dalių tinkamumas gyventi Paramos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies taikymo atveju, siejant tai su gyvenamosios patalpos registracija Nekilnojamojo turto registre, būtų formali, abejotina, pažeidžianti suinteresuoto asmens ir kitų asmenų interesų pusiausvyrą. Toks vertinimas padarytas atsižvelgiant į tai, kad Aprašo 21 punkte nėra nieko nurodyta apie tai, kad būstas, kuriam šildyti suteikiama piniginės kompensacija, privalo būti įregistruotas kaip gyvenamasis Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į Paramos įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 7 punkto turinį, kuriame nustatyta, kad patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, savivaldybės administracijai suteikiama teisė savivaldybės tarybos nustatyta tvarka skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos arba atskira gyvenamoji patalpa, kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos.
Iš aptarto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad savivaldybės administracijai, patikrinus asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, suteikiama teisė įvertinti ir motyvuotai nuspręsti dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos skyrimo, jeigu kompensacijos prašantis asmuo gyvena (nuomojasi būstą), kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos.
Į bylą nepateikta duomenų, jų nėra ir Patikrinimo akte, kad Administracija vertino pareiškėjos Sodo namo tinkamumą oriai gyventi, t. y. jo pritaikymą miegoti, laikytis higienos reikalavimų, gaminti valgį, ilsėtis, ir pan. Dėl šių priežasčių Ginčijamas įsakymas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis panaikinamas ABTĮ 91straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.
Pareiškėja taip pat prašo panaikinti Ginčiją sprendimą, kuriuo nustatyta, jog L. L. neturi teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensaciją nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini). Prašymas skirti būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas nepatenkintas vadovaujantis Paramos įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi (būstas neregistruotas kaip gyvenamosios patalpos).
2024 m. sausio 31 d. pranešime Nr. (17.9) SD4-307 „Dėl teisės į būsto šildymo išlaidų kompensacijas“, kuris, teismo vertinimu, gali būti laikomas Ginčijamo sprendimo sudedamąja dalimi, kompensacijos neskyrimo priežastimi nurodytas ir Ginčijamas įsakymas.
Jau anksčiau paminėta, kad Ginčijamas įsakymas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, o Piniginė socialinė parama skiriama arba neskiriama Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kurį iki kito mėnesio 8 d. parengia Socialinės paramos skyriaus specialistai (Aprašo 22 punktas). Kadangi Administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos priimtas Ginčijamas sprendimas, kuris iš esmės dubliuoja Ginčijamą įsakymą, tik abstrakčiai pagrįstas Paramos įstatymu ir Aprašu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad priimtas Ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nėra tinkamai motyvuotas ir teisiškai pagrįstas. Adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo nebuvimas administraciniame akte laikytini esminiais trūkumais, todėl Ginčijamas sprendimas panaikinamas, o Administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. spalio 18 d. pateiktą prašymą socialinei paramai gauti (reg. Nr. GR52-3348).
Byloje nustatyta, kad 2023 m. spalio 18 d. su pareiškėja bendrai gyvenanti jos mama A. L. pateikė Administracijai prašymą-paraišką (registracijos Nr. GR52-3347) piniginei socialinei paramai gauti (būsto šildymo išlaidų kompensaciją), tačiau A. L. nėra proceso šalis, jokių atstovavimo įrodymų į bylą nepateikta, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo įpareigoti Administraciją išnagrinėti 2023 m. spalio 18 d. pateiktą prašymą socialinei paramai gauti (reg. Nr. GR52-3347).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje teismo sprendimas priimamas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pažymėtina, jog klausimą dėl žyminio mokesčio priteisimo teismas sprendžia ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2316-602/2023, 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1912-629/2023).
Į bylą pateiktas 2024 m. vasario 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 0229221836151 įrodo, kad L. L. patyrė 22,50 Eur dydžio išlaidas (žyminis mokestis). Minėta 22,50 Eur suma laikytina pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis, todėl ji priteistina iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 4 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos L. L. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. A1-25 „Dėl piniginės socialinės paramos skyrimo“ ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos 2024 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 822/GR53-892 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas“.
Įpareigoti Panevėžio rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. spalio 18 d pateiktą prašymą socialinei paramai gauti (reg. Nr. GR52-3348).
Priteisti L. L. iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.