- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-02
- Bylos Nr.
- 1A-530-366-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00012-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Arnoldas Šukaitis, Tomas Zdanavičius
- Advokatai
- Raimundas Kurklietis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arnoldo Šukaičio ir Tomo Zdanavičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. O. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-28 nuosprendžio, kuriuo V. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. O. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. sausio mėn. 13 dieną, apie 21.30 val., būdamas bute, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), paprašęs nukentėjusiosios E. P. pasinaudoti jos turimu mobiliojo ryšio telefonu „Nokia 6303ci“ ir juo pasinaudojęs negrąžino, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, o būtent: paėmęs nukentėjusiosios bute buvusią petardą, grasino ją padegti ir tokiu būdu sužaloti mažametę E. P. dukrą V. D., gimusią (duomenys neskelbtini), palaužė nukentėjusiosios E. P. pasipriešinimą ir pagrobė svetimą, nukentėjusiajai E. P. priklausantį turtą bendros 920 Lt vertės - mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6303ci“ su SIM kortele 600 Lt vertės ir pinigus sumoje 320 Lt.
V. O. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-28 nuosprendį ir prašo jo padarytą nusikalstamą veiką parkvalifikuoti iš LR BK 180 str. 1 d. į BK 178 str. 1 d. bei švelninti jam paskirtą bausmę.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Nurodo, kad nusikaltimas, už kurio padarymą yra nuteista, nėra plėšimas. Teigia, kad pats grąžino nukentėjusiajai telefoną bei buvo sutaręs kada grąžins pinigus. Taip pat nurodo, kad neturėjo tikslo apvogti nukentėjusiąją ir jai pakenkti. Mano, jog teismas, skirdamas bausmę, rėmėsi tuo, kad jis anksčiau teistas. Taip pat apeliantas nurodo, kad su drauge augina mažametę dukrą.
Teismo posėdyje gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokurorė prašo skundą atmesti.
Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo išvados pagrindžiant V. O. kaltę padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo V. O. veiką pagal LR BK 180 str. 1 d. ir, laikantis bendrų bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), teisingai paskyrė bausmę. Atsakomybė pagal BK 180 str. 1 d. atsiranda tuomet kai svetimas turtas pagrobiamas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiam priešintis. Iš bylos medžiagos, iš nukentėjusios parodymų matyti, kad pinigai buvo pagrobti grasinant kambaryje iššauti petardą ir taip sužaloti mažametę nukentėjusios dukrą, t.y. grasinant nedelsiant panaudoti fizinį smurtą. Šių faktinių aplinkybių neneigia ir pats apeliantas. Todėl jo veika pagal BK 180 str. 1 d. kvalifikuota pagrįstai.
Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, teisingai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias BK nuostatas. Apeliantas nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, todėl jam, kaip recidyvistui, teismas teisingai parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį (BK 56 str. 1 d., 27 str. 1 d. ). Nustatydamas bausmių trukmę, teismas įvertino BK 54 str. 2 d. išdėstytų aplinkybių reikšmę bausmių dydžiui, atsižvelgdamas ir į apelianto nurodomą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog savo noru pašalino dalį padarytos žalos, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir paskyrė jam mažesnę bausme nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Todėl dar kartą vertinti šias aplinkybės nėra pagrindo. Nuosprendyje bausmių skyrimas išsamiai motyvuotas. Paskirtoji bausmė atitinka nuteistojo padarytą veiką ir jo asmenybės pavojingumą, nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
V. O. apeliacinį skundą atmesti.