Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė raštinio proceso tvarka išnagrinėjo Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento prašymą dėl Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžio M. S. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus nurodydama, jog 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje pagrindu iš Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamento gautas prašymas bei dokumentai dėl Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžio (toliau ir – nuosprendis) M. S. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau ir – prašymas dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo). Teisingumo ministerija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl E. S. valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau ir – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 straipsnio 1 dalimi prašo teismo spręsti minėto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą.

Nuteistajam, jo gynėjams, prokurorui pranešta apie klausimo nagrinėjimo laiką ir pasiūlyta pateikti atsiliepimus dėl jo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnis numato, kad E. S. valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl E. S. valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo ir BPK VII dalies nuostatas.

Įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtinti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pagrindai ir sąlygos. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos E. S. valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje E. S. valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas atsisako pripažinti kitos E. S. valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu: 1) sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves; 2) sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės priimtas dėl nusikalstamos veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu; 3) sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės priimtas dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios gali būti taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai, ir yra suėję Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai; 4) nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą nusikalstamą veiką; 5) sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimas ir vykdymas pažeistų ne bis in idem principą; 6) gautas šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas liudijimas yra neišsamus arba akivaizdžiai neatitinka sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir nebuvo papildytas ar ištaisytas per teismo nustatytą terminą arba šis liudijimas nėra išverstas į lietuvių kalbą, taip pat kai nėra gautas sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ar jo esminių dalių vertimas į lietuvių kalbą, jeigu šių dokumentų turinys yra nepakankamas sprendimui priimti ir teismas prašė šį vertimą pateikti; 7) nuteistasis pagal tarptautinės teisės normas ar Lietuvos Respublikos įstatymus naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos; 8) sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir liudijimo gavimo metu nuteistajam likusios laisvės atėmimo bausmės dalis yra trumpesnė negu šeši mėnesiai; 9) nuteistasis asmeniškai nedalyvavo šį klausimą nagrinėjant teisme, kuris priėmė sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, išskyrus atvejus, kai liudijime pažymima, kad: a) jam asmeniškai ir laiku buvo įteiktas teismo šaukimas arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą nagrinėjimo teisme laiką ir vietą tokiu būdu, kad yra akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą nagrinėjimą teisme, taip pat kad asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, jeigu jis neatvyks į nagrinėjimą teisme, arba b) jis, žinodamas apie numatomą nagrinėjimą teisme, įgaliojo savo pasirinktą ar valstybės paskirtą gynėją jį ginti nagrinėjimo teisme metu ir gynėjas iš tiesų asmenį gynė nagrinėjimo teisme metu, arba c) jam įteikus sprendimą ir aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kuriuos nagrinėjant šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą, įskaitant naujus įrodymus, pakartotinai nagrinėti iš esmės, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per nustatytą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą, arba nepateikė apeliacinio skundo; 10) kita E. S. valstybė narė nesutiko dėl nuteistojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, nuteisimo, teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo ar kitokio jo laisvės apribojimo Lietuvos Respublikoje dėl kitų nusikalstamų veikų, padarytų iki sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir liudijimo perdavimo; 11) sprendimu dėl laisvės atėmimo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė arba kita su laisvės atėmimu susijusi priemonė, kurios Lietuvos Respublika dėl savo teisinės ar sveikatos priežiūros sistemų ypatumų negali vykdyti, ir tokia priemonė šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka negali būti suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis.

Nuteistasis M. S. nesutinka, kad nuosprendis būtų pripažintas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje, kadangi, jo manymu, dėl perkėlimo į Lietuvą susidarytų nepriimtina situacija. Perkeliant į Lietuvą, kol dar neatlikta laisvės atėmimo bausmė, susidarytų situacija, kad M. S. tektų atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę be teisės aktų numatytos pirmąjį kartą prasikaltusiam taikomos nuolaidos, pagal kurią likdamas Suomijoje M. S. galėtų atlikti puse nuosprendžiu jam paskirtos bausmės laiko (b. l. 10). Savo nesutikimą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje nuteistasis grindžia ir tuo, kad Lietuva nesuteiks jam tokių paslaugų, kokias jis gauna Suomijoje (b. l. 64).

Nuteistojo gynėja advokatė E. G. mano, kad nuosprendis negali būti pripažintas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje, nes nėra nustatyta, kokia nuteistojo gyvenamoji vieta – Lietuvos Respublika ar kita E. S. valstybė, o Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendyje nėra numatyta nuteistojo M. S. deportacija ar išsiuntimas į Lietuvos Respubliką. Taip pat gynėjos nesutikimas su nuosprendžio pripažinimu ir vykdymu Lietuvos Respublikoje motyvuojamas ir tuo, jog remiantis Suomijos baudžiamojo įstatymo nuostatomis, asmeniui, kuris yra nuteistas pirmą kartą, yra numatyta lygtinio paleidimo galimybė atlikus pusę laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką (t. y. nuteistasis turi realią galimybę būti paleistas į laisvę 2020 m. spalio 8 d.), tuo tarpu Lietuvos baudžiamieji įstatymai tokios galimybės nenumato.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR Suomijos Respublika, tai yra išduodančioji valstybė (valstybė, kurioje priimtas nuosprendis), perdavė Lietuvos Respublikai, tai yra vykdančiajai valstybei (valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant jį pripažinti ir vykdyti), Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendį, kuriuo M. S. nuteistas pagal Suomijos baudžiamojo kodekso (39/1889) 50 skirsnio 2 § straipsnį (1304/1993), 5 skirsnio 3 § straipsnį (13.6.2003/515) laisvės atėmimo bausme 7 metams ir liudijimą nuosprendžio pripažinimui ir bausmės vykdymui (b. l. 2-63). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis M. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis (b. l. 4). Nepagrįstu laikytinas nuteistojo gynėjos motyvas, kad nėra nustatyta, kokia nuteistojo gyvenamoji vieta – Lietuvos Respublika ar kita E. S. valstybė. Išvykimo į kitą užsienio valstybę jis nėra deklaravęs (duomenų apie išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaravimą į bylą nepateikė ir pats nuteistasis bei jo gynėja), paskutinė ir vienintelė žinoma jo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (b. l. 3). Šeimyninių santykių, socialinių ryšių Suomijos Respublikoje nuteistasis neturi. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats M. S., savo reikalavimą sumažinti jam pirmosios instancijos teismo skirtą bausmę apeliacinės instancijos teismui grindė tuo, kad nustatant bausmės dydį reikėjo atsižvelgti į jo šeiminę padėtį Lietuvoje, į tai, kad M. S. buvo atsakingas už savo mažo neįgalaus vaiko išlaikymą ir priežiūrą (b. l. 42). Taigi, matyti, kad pats nuteistasis bylos nagrinėjimo teisme metu akcentavo savo ryšius su Lietuvoje esančia šeima. Teisingumo ministerijai, kuri pagal Įstatymo 6 straipsnį yra kompetentinga inicijuoti vidines konsultacijas su išduodančiosios valstybės institucijomis, nekilo abejonių, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvoje sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, kadangi iš gautų dokumentų nebuvo nustatyta, kad M. S. su kita užsienio valstybe turi glaudesnių socialinių ryšių nei su Lietuva.

Nesutiktina ir su nuteistojo bei jo gynėjos nuostata, kad nuosprendžio pripažinimu ir vykdymu Lietuvos Respublikoje būtų akivaizdžiai pažeistos nuteistojo M. S. teisės ir laisvės (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Minėta nuteistojo ir jo gynėjos pozicija motyvuojama tuo, kad remiantis Suomijos baudžiamojo įstatymo nuostatomis, asmeniui, kuris yra nuteistas pirmą kartą, yra numatyta lygtinio paleidimo data atlikus pusę laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, tuo tarpu Lietuvos baudžiamieji įstatymai tokios galimybės nenumato. Be to, nuteistasis akcentuoja ir blogesnes laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas Lietuvos Respublikoje. Nesutikdamas su šiais nuteistojo ir jo gynėjos motyvais teismas pažymi, kad Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendį pripažinus vykdytinu ir nutarus vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nuteistojo atžvilgiu bus taikytinas ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų institutas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje, suteikiantis galimybę asmenims, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, būti paleistais iš pataisos įstaigos, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistojo siekis turėti labiau komfortiškas sąlygas laisvės atėmimo vietoje nėra pagrindas atsisakyti ir vykdyti Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendį Lietuvos Respublikoje.

Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, nustatytos visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuomet Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos E. S. valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Byloje yra pateikti duomenys, kad Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendis, priimtas M. S. atžvilgiu, įsiteisėjo 2019 m. kovo 8 dieną. M. S. asmeniškai dalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas (b. l. 8). Įvertinus byloje esančius duomenis, nėra nustatyta Įstatymo 8 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti minėtą nuosprendį ir vykdyti bausmę.

Vadovaujantis Įstatymo 7 straipsniu, Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas ir bausmės atlikimo vieta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) atitinkamus straipsnius (Įstatymo 9 straipsnis).

M. S. Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis veikdamas kartu ir išvien pagal bendrą susitarimą su A. K. ir G. Š. neteisėtai atvežė į Suomiją 10 533 gramus metamfetamino bei tolesnio platinimo tikslais perdavė jį S. A. H. ir J. J. J. P.. Su narkotinėmis medžiagomis susijusio nusikaltimo objektas buvo didelis kiekis labai pavojingos narkotinės medžiagos, o vertinant visą veiką ją reikia laikyti sunkaus pobūdžio (b. l. 48).

Nuteistojo M. S. veika kvalifikuota pagal Suomijos baudžiamojo kodekso (39/1889) 50 skirsnio 2 § straipsnį (1304/1993), 5 skirsnio 3 § straipsnį (13.6.2003/515) ir nuosprendžiu jam paskirta 7 (septynerių) metų (= 2555 dienų) laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. kovo 8 dieną.

Suomijos baudžiamojo kodekso (39/1889) 50 skirsnio 2 § straipsnyje (1304/1993) numatyta, kad jeigu su narkotinėmis medžiagomis susijusio nusikaltimo atveju: 1) nusikaltimo objektu yra labai pavojinga narkotinė medžiaga arba didelis narkotinės medžiagos kiekis; 2) yra siekiama žymios ekonominės naudos; 3) nusikaltimas yra daromas kaip 6 skirsnio 5 § straipsnio 2 dalyje numatytos, su narkotinėmis medžiagomis susijusiam plataus masto nusikaltimui įvykdyti skirtos, ypač organizuotos nusikalstamos grupuotės veiklos dalis; 4) yra keliamas rimtas pavojus daugelio žmonių gyvybei arba sveikatai, arba 5) narkotinė medžiaga yra platinama nepilnamečiams arba kitokiu nuožmiu būdu, o vertinant visą su narkotinėmis medžiagomis susijusį nusikaltimą, jis yra sunkaus pobūdžio, tai nusikaltėlį reikia nuteisti už sunkų su narkotinėmis medžiagomis susijusį nusikaltimą mažiausiai vienerių metų ir daugiausiai dešimties metų laisvės atėmimo bausme.

Suomijos baudžiamojo kodekso (39/1889) 5 skirsnio 3 § straipsnyje (13.6.2003/515) numatyta, kad jeigu du arba keli asmenys padaro tyčinį nusikaltimą, tai kiekvienas iš jų yra baudžiamas kaip nusikaltimą padaręs kaltininkas.

Nuteistojo M. S. veika, kvalifikuota pagal anksčiau paminėtas Suomijos baudžiamojo kodekso nuostatas, už kurias jis nuteistas, suderintina su BK 260 straipsnio 2 dalies nuostatomis, numatančiomis baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Už šio nusikaltimo padarymą minėto straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dešimties metų. Nuteistojo M. S. veika, kvalifikuota pagal anksčiau paminėtas Suomijos baudžiamojo kodekso nuostatas, atitinka ir BK 24 straipsnio 1 dalies sąlygas, kurioms esant yra pagrindas pripažinti bendrininkavimą. BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. M. S. kartu ir išvien pagal bendrą susitarimą su A. K. ir G. Š. veikė kaip vykdytojas, todėl jis atsako tik pagal BK specialiosios dalies straipsnį be nuorodos į BK 24 straipsnio konkrečią dalį (BK 26 straipsnio 4 dalis).

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. S. atžvilgiu teismas įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę ir išsprendė kitus klausimus, susijusius su bausmės skyrimu.

Įstatymo 9 straipsnio 2, 3 dalyse numatyta, kad suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti išduodančios valstybės narės paskirtą bausmę ir išduodančiosios valstybės paskirta bausmė gali būti mažinama tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal Suomijos baudžiamojo kodekso (39/1889) 50 skirsnio 2 § straipsnį (1304/1993), 5 skirsnio 3 § straipsnį (13.6.2003/515) paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė ne tik, kad neviršija BK 260 straipsnio 2 dalies numatytos sankcijos maksimumo, bet yra mažesnė už sankcijos minimumą, todėl siekiant nesunkinti nuteistojo M. S. teisinės padėties suderinus Suomijos Respublikoje paskirtą bausmę su BK nuostatomis M. S. paliktina paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad M. S. buvo suimtas nuo 2017 m. balandžio 11 d., o pradėjo atlikinėti bausmę nuo 2018 m. gegužės 4 d., todėl laikas nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. įskaitomas į jam paskirtos bausmės laiką. Bausmės atlikimo pradžia nustatoma nuo 2018 m. gegužės 4 d., t. y. nuo dienos, kuomet M. S. pradėjo atlikinėti bausmę (b. l. 10, BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Bausmės atlikimo vieta pagal BK 50 straipsnio 3 dalį parenkama atsižvelgus į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad M. S. yra nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, sprendžia, jog bausmę skirtina atlikti pataisos namuose.

Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nutartį pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės arba nutartį atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės teismas priima ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo teisme dienos. Matyti, kad trisdešimties dienų terminas priimti nutartį pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės arba nutartį atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės yra nustatytas įstatymu ir Įstatymas nenumato teismui galimybės šį terminą pratęsti. Šiuo konkrečiu atveju Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai teisme buvo gauti 2019 m. lapkričio 6 d., todėl nutartis pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės arba nutartis atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės šioje byloje turi būti priimta ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 6 dienos. Dėl nurodytos priežasties, nuteistojo gynėjos advokatės M. L. prašymas pratęsti terminą pateikti teismui atsiliepimą į prašymą/teikimą iki 2019 m. gruodžio 16 d. (įskaitytinai) ir atsižvelgiant į tai perkelti 2019 m. gruodžio 5 d. paskirtą teismo posėdį netenkintinas. Iš advokatės prašymo turinio matyti, kad advokatė teisinių paslaugų sutartį su nuteistuoju sudarė 2019 m. gruodžio 3 d. iš karto žinodama, kad dėl savo didelio užimtumo nespės parengti atsiliepimo byloje per Įstatyme numatytą nutarčiai priimti skirtą terminą. Tuo pačiu teismas pažymi, kad nuteistojo teisė turėti gynėją nebuvo pažeista, kadangi jam ginti buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė E. G., kuri pateikė į bylą atsiliepimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, Įstatymo 7, 9 straipsniais, BK 50, 66 straipsniais, BPK 364, 365⁵ straipsniais,

nutaria:

pripažinti Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendį, priimtą M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Nuteistajam M. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), Helsinkio apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal Suomijos baudžiamojo kodekso (39/1889) 50 skirsnio 2 § straipsnį (1304/1993), 5 skirsnio 3 § straipsnį (13.6.2003/515) paskirtą 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę suderinti su BK 260 straipsnio 2 dalimi ir nustatyti M. S. 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2018 m. gegužės 4 dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaičiuoti M. S. suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. gegužės 3 dienos.

Šios nutarties nuorašą nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išsiųsti prokurorui, nuteistajam M. S. ir jo gynėjoms.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, jos nuorašą kartu su patvarkymu vykdyti sprendimą išsiųsti sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą kontroliuojančiam prokurorui, Suomijos Respublikos Baudžiamųjų sankcijų departamentui, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo jam įteikimo dienos.