- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-08
- Bylos Nr.
- e2S-598-589/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00553-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vaibutas“
- Kreditorius
- A. G.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Vaibutas“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. liepos 15 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. eL2-4275-277/2022 pagal kreditorės A. G. autotransporto įmonės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos, palūkanų, kitų išlaidų priteisimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Vaibutas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė A. G. autotransporto įmonė (toliau – ir kreditorė) padavė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vaibutas“ (toliau – ir skolininkė) 1 184 934,51 Eur skolą, 39 476,17 Eur palūkanas, 40 Eur kitas išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 2 670 Eur bylinėjimosi išlaidas, reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų ar turtinių teisių, esančių pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, areštą 1 184 934,51 Eur sumai.
2. Nurodė, kad pagal 2015 m. birželio 1 d. ir 2016 m. liepos 31 d. paskolos sutartis skolininkė liko skolinga 1 184 934,51 Eur sumą. Kreditorei prašant skolininkė nepateikė prievolių įvykdymo užtikrinimo, todėl kreditorė paskolos sutartis nutraukė ir pareikalavo iki 2022 m. vasario 11 d. grąžinti paskolą. Po sutarčių nutraukimo skolininkė žadėjo įkeisti nekilnojamąjį turtą, bet paaiškėjo, kad skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas. Skolininkė raštu patvirtino, kad reikalavimo suma įmonei yra gan reikšminga ir ją gražinti yra sudėtinga.
3. Pažymėjo, kad pagal Turto areštų registro duomenis Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2022 m. balandžio 12 d. taikė areštą skolininkės turtui, prieš tai nutraukusi mokestinės paskolos sutartį. Ši sutartis nutraukta paaiškėjus, kad skolininkė, įvykdžiusi keletą turto perleidimo sandorių, su kreditoriais neatsiskaito. Bendrovės skola VMI yra 168 264,73 Eur. Be to, skolininkė yra skolinga ir kitiems asmenims. Kreditorės nuomone, skolininkei prašoma priteisti suma yra didelė. Skolininkė nevykdo įsipareigojimų ir negrąžino paskolos. Skolininkė piktybiškai vengia vykdyti sutartinę prievolę, yra nesąžininga, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2022 m. liepos 15 d. nutartimi kreditorės prašymą tenkino – kreditorės turtiniams interesams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, o jų nesant ar nepakankant, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių skolininkei ir esančių pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, areštą 1 184 934,51 Eur sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti; leido skolininkei areštuotomis lėšomis atlikti tokias operacijas: atsiskaityti su kreditore, mokėti darbo užmokestį, neviršijant minimalų mėnesinį atlyginimą vienam darbuotojui, mokėti mokesčius į Valstybinio socialinio draudimo fondą, mokėti į valstybės biudžetą nuo darbo užmokesčio apskaičiuojamą gyventojų pajamų mokestį, mokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, mokėti mokestį į Garantinį fondą; nurodė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti; surasti ir aprašyti areštuojamą skolininkės turtą pavedė kreditorės pasirinktam antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra skolininkės buveinė ar turtas; rasto ir aprašyto turto saugojimo, valdymo bei naudojimo klausimą pavedė spręsti nutartį vykdančiam antstoliui; nurodė, kad turtas areštuojamas galimam trečiąja eile tenkinamų reikalavimų užtikrinimui.
5. Teismas pažymėjo, kad kreditorė pareiškė piniginį reikalavimą dėl skolos priteisimo. Geruoju skolininkė skolos nesumoka, o 1 184 934,51 Eur suma yra pakankamai didelė. Teismas neturi duomenų, kad skolininkės turtinė padėtis iki 2022 m. liepos 15 d. pasikeitė ir yra gera, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tenkinamas, nes yra pagrindas manyti, kad jų nesiėmus teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
6. Teismas taip pat pažymėjo, kad kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas nepranešus skolininkei, nes dėl paminėtų aplinkybių yra pagrindas manyti, kad toks pranešimas gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Vaibutas“ prašo Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Taip pat prašo priteisti skolininkės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi teismų praktikos išaiškinimais dėl didelės ieškinio sumos taikymo kriterijaus, kuri jau yra pasenusi, taip pat aplinkybėmis, kad atsakovas nevykdo prievolių ieškovei ir kitiems kreditoriams. Tačiau aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju kreditorė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad skolininkė ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti turimą turtą ar lėšas. Kreditorės nurodomos ir detaliai analizuojamos aplinkybės apie atsakovo vengimą atsiskaityti su kreditore, taip pat neatsiskaitymą su kitais kreditoriais nepagrindžia skolininkės sąmoningo siekio sumažinti savo turimo turto masę ir taip išvengti būsimo galbūt kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Skolininkė su atskiruoju skundu teikia viešai prieinamus duomenis (finansinę atskaitomybę už 2021 metus), kurie patvirtina, kad skolininkė turėjo turto už daugiau nei 3 000 000 Eur, finansiniai metai buvo užbaigti su 88 167 Eur pelnu. Todėl mano, kad šiuo atveju nėra prielaidų pripažinti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinosios sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, todėl skundžiama nutartis yra nepagrista.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė A. G. autotransporto įmonė prašo skolininkės UAB „Vaibutas“ atskirąjį skundą atmesti.
10. Nurodo, kad nesutinka su atskirojo skundo teiginiu, jog prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ji grindė iš esmės tik vieninteliu argumentu – didele reikalautina suma.
11. Pažymi, kad VMI skolininkės turtui taikytas areštas nėra vienintelis. 2022 m. balandžio 11 d. antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0010/22/00486 taip pat areštavo skolininkės turtą. Turto arešto mastas – 10 509,93 Eur. Pagal UAB „Ratuva“ pareiškimą skolininkės turtas civilinėje byloje Nr. eL2-4332-277/2022 buvo taip pat areštuotas. Skolininkės skola šiai kreditorei yra 174 240 Eur. Kreditorei yra žinoma, kad 2022 m. liepos 18 d. Utenos apylinkės teismas Zarasų rūmai priėmė teismo įsakymą, kuriuo iš UAB „Vaibutas“ yra priteista 130 680 Eur skola UAB „Babruna“ naudai.
12. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš Turto arešto akto matyti, jog šiuo metu skolininkė turi: nekilnojamąjį turtą, kurio vertė – 171 240 Eur, UAB „Memel logistics“ akcijas, kurių nominali vertė, sprendžiant iš įstatinio kapitalo, yra 721 104 Eur, 31 transporto priemonę, kurių dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas.
13. Mano, kad tikėtini duomenys apie galimą skolininkės nesąžiningumą nustatyti VMI 2022 m. vasario 8 d. Sprendime nutraukti mokestinės paskolos sutartį, kuris buvo priimtas nustačius, kad skolininkė nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų, dalį turto perleido tretiesiems asmenimis, todėl yra rizika, kad bendrovė jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti.
14. Pažymi ir tai, kad skolininkė turto arešto, taikyto pagal VMI sprendimą, neskundė. Neskundė ir turto arešto, taikyto vykdomojoje byloje Nr. 0010/22/00486, dėl 10 509,93 Eur skolos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo emės
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo apibrėžtas civilinės bylos nagrinėjimo ribas nenustatyta.
16. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas nutarties, kuria patenkintas kreditorės prašymas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo klausimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Skolininkė UAB „Vaibutas“ kartu su atskiruoju skundu pateikė bendrovės finansinę atskaitomybę už 2021 metus, kuri, skolininkės teigimu, patvirtina, kad bendrovė turėjo turto už daugiau nei 3 000 000 Eur, finansinius metus ji baigė su 88 167 Eur pelnu. Kreditorė A. G. autotransporto įmonė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2022 m. rugpjūčio 24 d. Turto arešto aktų registro išrašą bei 2022 m. liepos 18 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teismo įsakymą, išduotą civilinėje byloje Nr. eL2-4333-758/2022.
19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos šalių teikiamais naujais įrodymais, daro išvadą, kad šie įrodymai yra svarbūs teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, bylos šalys turėjo galimybę su jais susipažinti, todėl šių įrodymų pridėjimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina esant pagrindui taikyti bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) išimtį ir civilinės bylos šalių pateiktus įrodymus, išskyrus 2022 m. liepos 18 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teismo įsakymą, išduotą civilinėje byloje Nr. eL2-4333-758/2022, su kuriuo apeliacinės instancijos teismas turi galimybę susipažinti iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pridėti prie bylos ir vertinti juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl grėsmės teismo įsakymo įvykdymui ir kitų atskirojo skundo prašymų
20. Skolininkė atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad kreditorė tikėtinai pagrindė pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo reikalavimus, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenustatė skolininkės nesąžiningumo, susijusio su siekiu išvengti jai tikėtinai nepalankaus teismo įsakymo įvykdymo ar su poveikio savo turtui darymu, turtą sumažinant, apsunkinant ir pan. Dėl to apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl antrosios sąlygos (grėsmės teismo įsakymo įvykdymui) laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui ar turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Vadinasi, grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, gali patvirtinti duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir / ar jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, 19 p.).
22. Konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) privalo pateikti pats tokį prašymą pareiškęs asmuo. Gali būti įvardinti bei vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Taip pat prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, 20 p.). Tam, kad teismas galėtų taikyti CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, jis neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad skolininkė atskirajame skunde nurodytais argumentais nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje civilinėje byloje pagrįstumo. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog aplinkybė, kad skolininkė neatsiskaito su kreditore ar kitais kreditoriais, savaime nepatvirtina skolininkės nesąžiningumo, bet šią aplinkybę būtina įvertinti kartu su kitomis bylos faktinėmis aplinkybėmis.
24. Pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvai iš tiesų leidžia pagrįstai manyti, jog laikinąsias apsaugos priemones jis taikė iš esmės nustatęs vien tai, kad pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo reikalautina suma skolininkei yra didelė ir nėra duomenų, patvirtinančių, jog skolininkės turtinė padėtis skundžiamos nutarties priėmimo dienai būtų pasikeitusi ir būtų vertinama kaip gera. Tačiau pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo turinys patvirtina, jog kreditorė grėsmę teismo įsakymo įvykdymui grindė ne tik didele pareiškimo reikalavimų suma, bet ir Turto areštų registro viešai prieinamais duomenimis apie tai, kad 2022 m. balandžio 12 d. VMI nutraukė mokestinės paskolos sutartį ir taikė areštą skolininkės turtui, nustačiusi, kad skolininkė įvykdė keletą turto perleidimo sandorių, tačiau su kreditoriais neatsiskaito. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas gali naudoti duomenimis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Taigi, atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad nagrinėjamu atveju kreditorė nepateikė jokių konkrečių duomenų (informacijos) apie skolininkės apytiksliai ginčui aktualiu laikotarpiu atliktus turto perleidimo sandorius kitiems asmenims (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Skolininkė atskirajame skunde iš esmės ir neneigia faktinių aplinkybių apie tuomet atliktus turto perleidimo sandorius.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokie faktiniai duomenys patvirtina, jog skolininkė apytiksliai ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudariusi sandorių, bloginančių (mažinančių) jos turto sudėtį. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir pačios skolininkės su atskiruoju skundu pateikti finansinės atskaitomybės už 2021 metus duomenys. Nors šie skolininkės veiksmai buvo atlikti iki šios civilinės bylos iškėlimo, tačiau jie vertintini kaip skolininkės nesąžiningumo įrodymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.
26. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorė taip pat nurodė, kad 2022 m. sausio 4 d. išsiuntė skolininkei reikalavimą pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą. Atsakymo į reikalavimą nesulaukusi, 2022 m. sausio 31 d. pranešimu kreditorė vienašališkai nutraukė 2015 m. birželio 1 d. ir 2016 m. liepos 31 d. paskolos sutartis bei pareikalavo per 10 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos grąžinti paskolą. Po sutarčių nutraukimo skolininkė žadėjo įkeisti nekilnojamąjį turtą kreditorės naudai, tačiau neįkeitė. Skolininkė atskirajame skunde neneigia ir šių kreditorės pareiškime nurodytų aplinkybių.
27. Byloje taip pat nustatyta, kad tik išdavus 2022 m. liepos 18 d. teismo įsakymą ir skundžiama nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones, 2022 m. spalio 24 d. nutartimi buvo patvirtinta bylos šalių sudaryta taikos sutartis, kurios 3 punktu jos sutarė, jog skolininkė privalo prievolės įvykdymo užtikrinimui kreditorės naudai įkeisti administracinį pastatą, unikaliu Nr. 2193-5005-2017, bendras plotas 79,99 kv. m, administracinį pastatą, unikaliu Nr. 2193-5005-1010, bendras plotas 556,15 kv. m, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikaliu Nr. 2193-5005-0066, teisę į žemės sklypo, unikaliu Nr. 2101-0003-0112, nuomą, esančius I. Kanto g. 34, Klaipėdoje. Skolininkė įsipareigojo įkeisti minėtą nekilnojamą turtą per 30 dienų nuo areštų panaikinimo, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. Taikos sutarties 4 punkte šalys įtvirtino, kad taikos sutarties 3 punkte išvardintas nekilnojamas turtas nuosavybės teise priklauso skolininkei, tačiau šiuo metu yra areštuotas, todėl taikos sutarties sudarymo metu negali būti įkeistas. Skolininkė pareiškė, kad per taikos sutarties 3 punkte nustatytą terminą atsiskaitys su kitais kreditoriais ir atliks visus būtinus veiksmus, reikalingus tam, kad nekilnojamas turtas būtų atlaisvintas nuo suvaržymų (areštų).
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios atskirojo skundo nagrinėjimo metu byloje nustatytos aplinkybės (nurodytos nutarties 27 punkte), neeliminuoja skolininkės iki tol atliktų veiksmų (nurodytų nutarties 25 punkte), kaip nesąžiningų, vertinimo. Skolininkė atskirajame skunde neargumentavo, kodėl iki teismo įsakymo išdavimo ji elgėsi pasyviai ir kreditorės reikalavimu nesiėmė jokių priemonių prievolių įvykdymo užtikrinimui pateikti, nepagrindė, jog nevykdė prisiimtų įsipareigojimų kreditorei dėl finansinio nepajėgumo ar dėl kitokių priežasčių, o ne dėl nenorėjimo ar vengimo juos įvykdyti.
29. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog kreditorė į bylą pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių šiuo konkrečiu atveju paneigti skolininkės sąžiningumo prezumpciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, kas sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui konstatuoti grėsmės teismo įsakymo įvykdymui egzistavimą (CPK 185 straipsnis).
30. Skolininkei išaiškintina, kad ši nutartis neužkerta galimybės jai, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 straipsniai).
31. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos naikinti skolininkės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o skolininkės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Atskirojo skundo netenkinus, apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos už žyminį mokestį skolininkei nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.