Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Jaliniauskas Baudž. byla Nr. 1A-550-317/2010

2010 m. spalio 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui Stasiui Karveliui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl 2010 m. gegužės mėn. 24d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 253 str. 1d. 2 metams laisvės atėmimo. Pritaikius LR BK 75 str. 1d., 3d., paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be sutikimo institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms. Vadovaujantis LR BK 71 str., 75 str. 2d. E. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-5 MGL(650 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo įgijo, laikė ir nešiojo pusiau automatinį trumpąjį graižtvinį ginklą-savadarbiu būdu pagamintą pagal pistoletų „Perfecta FBI 8000“ ar „Reck Babyautomatic“ pavyzdžius ir pritaikytą šaudyti 22-o (5,5 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, kuris yra priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams, su ant šio ginklo vamzdžio pritaisytu savadarbiu būdu pagamintu duslintuvu(garso slopintuvu) ir 4 vnt. pramoninės gamybos 22-o (5,6 mm) kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais ginklo dėtuvėje, skirtais daugelio modelių 22-o (5,6 mm) kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams, iki kol 2010-01-04 apie 23.20 val. (duomenys neskelbtini) su šiais daiktais buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Jo nuomone, teismas pritaikė per griežtą bausmės rūšį-laisvės atėmimą, o sankcija numato ir alternatyvią bausmę-areštą. Be to, apelianto įsitikinimu, baudžiamojo poveikio priemonė yra aiškiai neadekvati ir nėra teisinga. Jis išlaiko du mažamečius vaikus, uždirba tik minimalų atlyginimą, todėl tai atsilieptų jo šeimos biudžetui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokuroras prašė E. K. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą bei motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė E. K. pritaikyti tinkamai.

Kadangi apeliantas nesutinka tik su paskirta bausme ir prašo ją švelninti, o teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendis plačiau nei to prašoma skunde neanalizuojamas (LR BPK 320 str. 3 d.).

Teismas skiria bausmes LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1 d., 2 d.).

Pagrįsti skundo argumentai, kad LR BK 253 str. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės, t.y. areštas bei laisvės atėmimas. LR BK 54 str. 2 d. yra numatytos aplinkybės, į kurias būtina atsižvelgti skiriant bausmę. Apylinkės teismas laikėsi įstatymų reikalavimų atsižvelgti į LR BK 54 str. 2d. numatytas aplinkybes bei motyvuoti bausmės skyrimą. Teismas, skirdamas E. K. ne arešto, o laisvės atėmimo bausmę, motyvavo, kodėl parinko būtent tokią bausmės rūšį. Su tokiais apylinkės teismo motyvais sutinka ir kolegija, nes LR BK 56 str. 1d. nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, o E. K. yra recidyvistas, kadangi nėra išnykęs jo teistumas už anksčiau padaryto tyčinio nusikaltimo padarymą ir jis vėl padarė tyčinį nusikaltimą.

Pagrindo taikyti kitą bausmės rūšį-areštą nėra objektyvaus pagrindo dar ir dėl to, jog nuteistasis anksčiau buvo teistas už padarymą labai sunkaus nusikaltimo-tyčinio nužudymo, tik neseniai baigė atlikti jam paskirtą bausmę ir jo teistumas neišnykęs, tačiau jis vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą. Toks E. K. elgesys rodo, jog tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus. Paskyrus nuteistajam švelnesnę bausmės rūšį-areštą, nebūtų įgyvendintas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik padarytos nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių bei kaltininko asmenybės teisingu įvertinimu, bet ir teisėtų interesų suvokimu, siekiu juos saugoti ir apginti baudžiamajam įstatyme numatytomis priemonėmis.

Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai skyrė nuteistajam ir baudžiamojo poveikio priemonę-5 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kadangi tokios priemonės taikymą numato LR BK 75 str.2d. Paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, teismas įstatymo reikalavimo nepažeidė, todėl apelianto skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo tokį apylinkės teismo sprendimą keisti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.