- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- A8.-559-853/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00254-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Pažeidėjas
- R. K.
Įžanginė dalis
R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, ištekėjusios, dirbančios (duomenys neskelbtini) mokytoja, nebaustos administracine tvarka, neteistos, administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. 2017 m. gruodžio 27 d. Mažeikių r. sav., Auksūdžio k., Aušros g. 8, būdama (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų komisijos nare, balsavo už sprendimus, kuriais buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymo) 17 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 25 straipsnio 2 dalies nuostatos. Tokiais savo veiksmais R. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 184 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama R. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog buvo vykdomas mažos vertės pirkimas, todėl (duomenys neskelbtini) (toliau – Perkančioji organizacija) ir komisijos nariai, vykdydami pirkimo procedūras visų pirma vadovavosi Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintu Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašu. Pirkimas buvo vykdomas pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusią Viešųjų pirkimų įstatymo redakciją ir šio įstatymo teisės normas įgyvendinančias poįstatyminių aktų normas, kuriuose numatyta, jog galimas vėlesnis sąlygų tikslinimas, tačiau tokiu atveju būtina numatyti pakankamus papildomus terminus pasiūlymų rengimui, o ne iš naujo skelbti pirkimus. Perkančioji organizacija ir komisijos nariai nebuvo priėmę sprendimų dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „EST LT“, tai yra iki pirkimo pabaigos jo pasiūlymas nebuvo pabaigtas, todėl negalima teigti, jog šiam tiekėjui buvo leidžiama dalyvauti pirkimo procedūrose. Komisija negalėjo priimti sprendimo atmesti pasiūlymą iš karto, kadangi ji nebuvo atlikusi UAB „EST LT“ vertinimo Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka ir prasme, o tik buvo atplėšti vokai (susipažinta su medžiaga). Perkančioji organizacija yra Mažeikių rajono Auksūdžio mokykla – daugiafunkcinis centras, kur komisijos nariai yra antraeilės pareigos, todėl jie neturi aukštų ekspertinių žinių, o ypač panašių ir energetikos pirkimų atveju. Šiuo atveju rengiant sąlygas buvo žiūrima į kitus pirkimus ir viešai Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamas technines specifikacijas. Nei perkančioji organizacija nei komisijos nariai neturėjo tikslo ir nesiekė riboti konkurencijos ar kitaip pažeisti viešųjų pirkimų principų ir neatliko pavojingų teisei prieštaraujančių veiksmų.
Teismo posėdyje R. K. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, teigė jog nusižengimą padarė nesuprasdama, jog daro nusižengimą ir nežinodama. Mano, jog reikėjo pasikonsultuoti ir tada priimti sprendimą. Prašė skirti kuo mažesnę nuobaudą.
Administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes bei R. K. kaltę padarius ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinė nusižengimą, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai:
2017 m. gruodžio 27 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. V-38; 2017 m. gruodžio 27 d. (duomenys neskelbtini) saulės elektrinės projektavimo ir įrengimo (rangos) darbų kartu su reikalinga įranga pirkimo komisijos posėdžio protokolas Nr. 1; 2018 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) saulės elektrinės projektavimo ir įrengimo (rangos) darbų kartu su reikalinga įranga pirkimo komisijos posėdžio protokolai Nr. 9/1 ir Nr. 11; 2018 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini) saulės elektrinės projektavimo ir įrengimo (rangos) darbų kartu su reikalinga įranga pirkimo komisijos posėdžio protokolas Nr. 9; 2018 m. sausio 17 d. (duomenys neskelbtini) saulės elektrinės projektavimo ir įrengimo (rangos) darbų kartu su reikalinga įranga pirkimo komisijos posėdžio protokolas Nr. 7; 2018 m. sausio 9 d. (duomenys neskelbtini) saulės elektrinės projektavimo ir įrengimo (rangos) darbų kartu su reikalinga įranga pirkimo komisijos posėdžio protokolas Nr. 5; 2018 m. sausio 17 d. (duomenys neskelbtini) saulės elektrinės projektavimo ir įrengimo (rangos) darbų kartu su reikalinga įranga pirkimo komisijos posėdžio protokolas Nr. 7; 2018 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini) saulės elektrinės projektavimo ir įrengimo (rangos) darbų kartu su reikalinga įranga pirkimo (Nr. 360544) komisijos posėdžio protokolas Nr. 10; 2018 m. liepos 11 d. Viešųjų pirkimų tarnybos pirkimų vertinimo išvada Nr. 4S-911; 2019 m. rugsėjo 12 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VPT-ANR_P-79-2019; 2019 m. rugsėjo 23 d. administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus.
ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą. Nagrinėjamas atvejis susijęs būtent su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, kuriuo siekiama užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą, nuostatų pažeidimu. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Atitinkamai tokia pareiga tenka perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, susijusioje su viešųjų pirkimų principų aiškinimu ir taikymu, nuosekliai pažymi, kad perkančioji organizacija turi užtikrinti, jog atliekant viešo konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją bus laikomasi lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Išvardytų principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešo konkurso tikslai ir bus išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje. Taigi viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo aktualių nuostatų laikymosi pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-506/2009). Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, tai yra kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas lemia teismo pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi, viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-506/2009).
Tam, kad asmeniui būtų taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 184 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, turi būti nustatyta: 1) Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimas; 2) kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimą padarė ANK 184 straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta norma turi blanketinės normos požymių, tai yra, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už šį nusižengimą, privalu nustatyti konkretų Viešųjų pirkimų įstatymo ar jį įgyvendinančių teisės akto pažeidimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. K. padarė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimą, tai yra pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, skaidrumo, nediskriminavimo bei lygiateisiškumo principus, 3 dalies nuostatas bei 25 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Be to, R. K. atitinka specialaus subjekto sąvoką, tai yra ji inkriminuojamo nusižengimo įvykdymo metu ėjo (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimo komisijos narės pareigas. Esant tokioms aplinkybėms, R. K. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 184 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.
R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog ji prisipažino dėl nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai galėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių (ANK 36 str.) aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, yra dirbanti, penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebausta, įvertinus nusižengimo pobūdį, tai, kad nusižengimo įvykdymo metu turėjo nedidelę patirtį viešųjų pirkimų srityje, Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus padarė iš nežinojimo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, R. K. už administracinį nusižengimą skirtina švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 184 straipsnio 1 dalimi, 635-637, 646 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.