Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, turintis du mažamečius vaikus, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, baustas administracine tvarka, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimu; remiantis LR BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198-1 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 7 mėnesiams, remiantis LR BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu susirasti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje, atlyginti nukentėjusiajai priteistos turtinės žalos dalį, t. y. ne mažiau kaip 583 Eur, nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, be institucijos vykdančios nuteistojo priežiūrą žinios neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams ir 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, remiantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimu; remiantis LR BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigoti nuteistąjį per šešis mėnesius atlyginti šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą bei vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartimi paskirtus įpareigojimus;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį - 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo bausme; remiantis LR BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje, tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, atlyginti nukentėjusiajai ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, remiantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, nuteistajam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 metams; remiantis LR BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį per šešis mėnesius atlyginti 2015 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu priteistą turtinę žalą, per vienerius metus atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, įpareigoti kaltinamąjį pradėti dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje, tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, bei vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartimi paskirtus įpareigojimus;

ir P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, baustas administracine tvarka, neteistas;

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. ir P. J. 2016 m. birželio 29 d. apie 15.45 val., prie namo, esančio Darbininkų g. 8, Vilniuje, veikdami kartu, pagrobė svetimą, nukentėjusiajai E. Z. priklausantį turtą - dviem vaikams vežti skirtą sportinį vežimėlį „Emmaljunga“, 300 Eur vertės.

Tokiais savo veiksmais V. L. ir P. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. L. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad planavo su P. J. nueiti į kokią parduotuvę užsidirbti pinigų, tačiau eidami pamatė didelę, mėlynos spalvos vežimėlį, skirtą dviems vaikams vežti. Abu vienas į kitą pasižiūrėjo ir pagalvojo, kad galima jį paimti ir nuvežti į čigonų taborą, kad gautų narkotikų. Abu varė vežimėlį pasikeisdami, tada įlipo į autobusą, vežimėlį taip pat įkėlė ir tuomet privažiavo pareigūnai, kurie sustabdė autobusą, juos išlaipino. Vėliau atvažiavo dar kiti pareigūnai, įdėjo vežimėlį į mašiną ir juos nuvežė į komisariatą, kur jis parašė paaiškinimą ir prisipažino. Tuo metu nebuvo apsvaigęs nuo narkotikų ar alkoholio. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Apklaustas teisme P. J. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad susitiko su Viliumi, nutarė nueiti į parduotuvę, pakeliui pamatė prie namo stovintį vežimėlį. Iš pradžių nenorėjo vežimėlio imti, bet po to persigalvojo ir nutarė paimti. Įsėdo su vežimėliu į autobusą, pavažiavo vieną stotelę ir pareigūnai juos sulaikė. Jis nežinojo, kad tabore galima parduoti vežimėlius. Yra priklausomas nuo narkotikų, šeima apie tai žino. Suprato, kad padarė negerai, dėl savo poelgio gailisi, taip daugiau nepasikartos.

Kadangi kaltinamieji V. L. ir P. J. po kaltinamojo akto paskelbimo visiškai prisipažino padarę inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davė parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės abejonių nekėlė, teismui įvykdžius Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio reikalavimus ir apklausus kaltinamuosius, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimas buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo jų kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje esančiais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. Z. paaiškino, kad 2016 m. birželio 29 d. apie 9 val. ji su dviem savo vaikais, naudodamasi tamsiai mėlynos spalvos sportiniu vežimėliu „Emmaljunga“, išvažiavo į Bernardinų sodą. Grįžo apie 14-15 val. Jie gyvena Vilniuje, Darbininkų g. 8, cokoliniame aukšte. Ji pastatė vežimėlį prie virtuvės lango. Pamaitino vaikus ir paguldė miegoti. Apie 16 val. į duris kažkas pasibeldė, atidariusi pamatė moterį, kurios nepažįsta, kuri pasakė, kad matė, kaip du vaikinai paėmė jai priklausantį vežimėlį, 300 Eur vertės. Tada pro langą ji pamatė, kad vežimėlio tikrai nėra ir apie įvykį pranešė policijai. Kas galėjo pavogti vežimėlį, nežino ir nematė (b. l. 15-16).

Kadangi kaltinamieji savo kaltę iš esmės pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, jų parodymai nekelia abejonių, kadangi juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir faktinius duomenis, V. L. ir P. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga - E. Z. protokolas – pareiškimas (b. l. 2-3), išrašas iš policijos registruojamų įvykių registro (b. l. 4), policijos pareigūnų M. K., A. J. tarnybiniai pranešimai (b. l. 5-6), įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolai (b. l. 7-9, 10-11), todėl surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad V. L. ir P. J. pagrobė svetimą, E. Z. priklausantį turtą - vaikišką vežimėlį „Emmaljunga“, 300 Eur vertės, todėl V. L. ir P. J. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Už nusikaltimo, numatyto LR BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes, kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailėjosi įvykdęs nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkaujant (LR ATPK 60 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, skirdamas V. L. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, į tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – baustas administracine tvarka, 6 kartus teistas, o tai neigiamai apibūdina kaltinamąjį, rodo, kad jis linkęs pažeisti nustatytą tvarką bei nusikalsti, šios aplinkybės charakterizuoja kaltinamąjį kaip sistemingą teisės normų pažeidėją, iš ankstesnių teistumų nedarantį jokių išvadų. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad V. L. ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymas buvo net 5 kartus atidėtas, tačiau jis ir toliau vykdė nusikalstamas veikas bei teismų parodyto pasitikėjimo nepateisino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartimi jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. V. L. nedirba, yra vidurinio išsilavinimo, vedęs, turi du mažamečius vaikus. Taip pat teismas įvertina tai, kad nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, nukentėjusiajai pagrobtas turtas – vežimėlis, yra grąžintas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi ir pasižadėjo ateityje nebedaryti nusikalstamų veikų, teigė, kad yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, tačiau ateityje žadėjo jų nevartoti, gydytis priklausomybę. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, nusprendžia, kad kitos rūšies bausmės V. L. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, kaltinamojo atžvilgiu dar kartą taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, nes, kaip jau nurodyta aukščiau, V. L. praeityje teistas šešis kartus už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, be to, ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymas buvo net 5 kartus atidėtas, tačiau jis ir toliau vykdė nusikalstamas veikas, todėl, remiantis išdėstytu, V. L. skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad V. L. šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės atėmimo.

Remiantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, V. L. skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė iš dalies sudedant subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme.

Iš įtariamojo laikinojo sulaikymo protokolo nustatyta, kad V. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. birželio 29 d. 15.37 val. (b. l.59) iki 2016 m. liepos 1 d. 10.45 val. (b. l. 60), todėl laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kaltinamojo P. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkaujant (LR ATPK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas P. J. bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), jos padarymo būdą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, į tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – baustas administracine tvarka, neteistas, nedirba, yra vidurinio išsilavinimo, nevedęs. Taip pat teismas įvertina tai, kad nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, nukentėjusiajai pagrobtas turtas – vežimėlis, yra grąžintas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi ir pasižadėjo ateityje nebedaryti nusikalstamų veikų, teigė, kad yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, nusprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant šešiems mėnesiams. LR BK 48 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tai, kad kaltinamasis yra priklausomas nuo narkotikų, nusprendžia, kad tikslinga įpareigoti P. J. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei gydytis nuo narkomanijos.

LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo normą, P. J. skiriamą bausmę sumažina 1/3 dalimi, t.y. iki 4 mėnesių laisvės apribojimo.

Iš byloje esančio laikinojo sulaikymo protokolo matyti, kad P. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. birželio 29 d. 15.37 val. (b. l. 80) iki 2016 m. liepos 1 d. 10.45 val. (b. l. 81), todėl laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką (LR BK 66 str.).

Teisme gauti 2016 m. liepos 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai iš kaltinamojo P. J. ir V. L. valstybės naudai priteisti po 34,74 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo advokato A. Š. dalyvavimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2014-1018/2016. Prašymas netenkintinas, nes pagal LR BPK 51 straipsnio 2 dalį paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas procese buvo būtinas pagal LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios, o pagal teismų praktiką tokiais atvejais (kai byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo asmens valios), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, byloje nėra duomenų apie kaltinamųjų finansinę padėtį, abu kaltinamieji nedirba, todėl ir dėl šių aplinkybių teisinės pagalbos išlaidų iš jų priteisimas nebūtų pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir V. L. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą.

Remiantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, V. L. skirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. birželio 29 d. 15.37 val. iki 2016 m. liepos 1 d. 10.45 val. ir bausmės, atliktos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį, laiką. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

P. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei gydytis nuo narkomanijos.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir V. L. paskirti galutinę bausmę - 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei gydytis nuo narkomanijos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. birželio 29 d. 15.37 val. iki 2016 m. liepos 1 d. 10.45 val. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos įstaigoje dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.