Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir skolos priteisimo, pareikštą atsakovams V. S., A. S., K. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl skolos priteisimo.

Ieškovė ieškinyje nurodo, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvena atsakovai. Šiame bute jie taip pat deklaruoja savo gyvenamąją vietą, tačiau nuomos sutartis dėl buto nuomos nebuvo sudaryta. Kadangi tarp šalių rašytinė nuomos sutartis nebuvo sudaryta, ieškovė laiko, kad tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos santykiai, kurie kilę iš konkliudentinių veiksmų. Atsakovai tinkamai nevykdo savo pareigos mokėti nuomos mokestį bei mokėti komunalines paslaugas tiekiamas minėtam butui.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Nustatyta, kad atsakovai deklaravo savo gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Nors, kaip jau aukščiau minėta, tarp šalių minėto buto nuomos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau iš nustatytų aplinkybių matyt, jog tarp šalių yra susiklostę nuomos teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnį gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, CK 6.487 straipsnio 1 dalis, CK 6.583 straipsnio 1 dalis). Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 straipsnio 1 dalis). Atsakovai, naudodamiesi gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), privalo už tai mokėti ieškovei nuomos mokestį, tačiau šią pareigą vykdė netinkamai, todėl nuo 2019-06-01 iki 2019-08-31 susidarė 206,52 EUR dydžio skola už buto nuomą.

Vadovaujantis 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ Nr. I-775 ieškovė atsakovams paskaičiavo 2,48 EUR dydžio delspinigius, kurie priteistini solidariai iš atsakovų (CK 6.583 straipsnis).

Tarp ieškovės ir akcinės bendrovės (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ buvo sudaryta šilumos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. A72-32/19, kurios pagrindu AB „Vilniaus šilumos tinklai“ įsipareigojo teikti šilumos energiją bei karštą vandenį aukščiau minėtam butui. Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovai už šilumos energiją, karštą vandenį butui bei su tuo susijusias paslaugas nemokėjo, todėl nuo 2019-01-01 iki 2019-06-30 susidarė 230,50 EUR dydžio skola. Byloje duomenų, kad atsakovai šią skolą būtų padengę, nėra (CPK 178, CPK 185 straipsniai), todėl vadovaujantis į bylą pateiktais įrodymais, ieškovei iš atsakovų priteistina 230,50 EUR skola už šilumos energiją ir karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas.

Dėl iškeldinimo.

Jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja). Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas konstatuojamas ir iškeldinimas iš būsto pripažįstamas neproporcingu, kai tokia priemonė nepagrįstai suvaržo asmenų teises, neatitinka pažeidimo, už kurį yra taikoma, sunkumo, taikoma neatsižvelgus į iškeldinamo asmens siekius ir galimybes pašalinti pažeidimą ir kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-192/2014).

Ieškovė nurodo, jog atsakovai su ieškove nebendradarbiauja – nebendrauja su ieškove telefonu, nesudaro sąlygų patekti į minėtą butą, atsakovams ne kartą buvo siųsti laiškai su raginimu pristatyti būtinus dokumentus nuomos sutarčiai sudaryti. Tokiu būdu atsakovai pažeidžia ieškovės teisę naudoti minėtą butą savo nuožiūra bei tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytą socialinio būsto nuomos funkciją. Atsakovai savavališkai užėmę aukščiau minėtą butą, nepagrįstai suvaržė kitų asmenų, turinčių teisę gauti socialinį būstą, teises ir teisėtus interesus ir tuo pažeidžia viešąjį interesą.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2009-06-01, 2010-03-16, 2017-04-28, 2017-07-27, 2018 metų liepos mėnesio, 2018 metų, 2019 metų kovo mėnesio pranešimais informavo atsakovus apie susidariusias skolas bei informavo atsakovus, jog turi atvykti pas ieškovę ir pateikti atitinkamus dokumentus, tam kad tarp šalių būtų sudaryta aukščiau minėto buto nuomos sutartis.

Iš teismui pateiktų 2012-08-23, 2013-11-27, 2014-09-22, 2015-12-21 teismo sprendimų matyti, jog iš atsakovai eilę metų tinkamai nevykdo savo įsipareigojimų, nemoka nuomos mokesčio už aukščiau minėtą butą, neapmoka minėtam butui teiktų komunalinių paslaugų.

Atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė, nenuginčijo ieškinyje nurodytų aplinkybių. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovai sudarė su ieškove aukščiau minėto buto nuomos sutartį, nepateikta įrodymų, jog atsakovai apmokėjo buto nuomos mokestį, komunalines paslaugas suteiktas aukščiau minėtam butui. Nesant paminėtų įrodymų, darytina išvada, jog atsakovai sistemiškai nevykdo ieškovės reikalavimo pateikti atitinkamus dokumentus nuomos sutarčiai sudaryti, nemoka buto nuomos mokesčio ir neapmoka aukščiau minėtam butui tenkančių komunalinių paslaugų. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis CK 6.611 straipsniu, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 90 EUR dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis).

Valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos 7,44 EUR dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 EUR) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Iš viso iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 97,44 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 209 EUR (dviejų šimtų devynių eurų) dydžio skolą už nuomos mokestį, 230,50 EUR (dviejų šimtų trisdešimties eurų 50 centų) dydžio skolą už šildymą ir karštą vandenį, ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, naudai.

Iškeldinti atsakovus V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 97,44 EUR (devyniasdešimt septynių eurų 44 centų) dydžio bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovams, kad jie per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.