- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-01
- Bylos Nr.
- 2A-1788-823/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30544-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- T. S.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovei T. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (sumažinimo) ir 2012 m. balandžio 11 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, valstybės institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties (toliau – ir Sutartis) 3 punktą ir sumažinti iš jo priteistą nepilnamečiam sūnui L. O. K., gimusiam 2010 m. gruodžio 23 d., išlaikymo dydį nuo 1 300 Lt iki 400 Lt per mėnesį nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d., nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. iki 425 Lt, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 500 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, panaikinti Sutarties 4 punktą dėl įpareigojimo ieškovui išmokėti iki 2012 m. gruodžio 31 d. 7 000 Lt išlaikymo sūnui įsiskolinimą, panaikinti Sutarties 5 punktą dėl įpareigojimo ieškovui išmokėti atsakovei iki 2015 m. sausio 1 d. 7 000 Lt būtinai vaiko operacijai, panaikinti Sutarties 11 punktą dėl įpareigojimo ieškovui pervesti atsakovei 50 proc. kreditorinio įsiskolinimo bankui.
Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Šalių sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina (atsakove). Visus dokumentus santuokos nutraukimui ruošė atsakovė, sakydama, kad teismas išnagrinės prašymą ir priims objektyvų sprendimą. Ieškovas teismo posėdyje nedalyvavo, o Sutartį pasirašė suklaidintas buvusios sutuoktinės. Teismo patvirtintos Sutarties 3, 4, 5 ir 11 punktai keistini kaip prieštaraujantys protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei sveikam protui. Sutarties 3 punkte nurodyta, kad ieškovas turi teikti sūnui išlaikymą po 1 300 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, tačiau ieškovo gaunamas darbo užmokestis nuo 2011m. gegužės mėn. siekė tik 600 Lt per mėnesį, nuo 2011 m. rugsėjo iki 2012 m. rugpjūčio mėn. - 2 012 Lt per mėnesį, o nuo 2012 m. lapkričio mėn. yra apie 1 200 Lt per mėnesį. Dėl patirtos traumos ieškovas neteko 30 proc. darbingumo ir per mėnesį gauna 488,81 Lt netekto darbingumo kompensaciją. Kartu su atsakove ieškovas moka kreditą bankui. Priteisto išlaikymo ieškovas mokėti negali, nes turi rūpintis ir savo sveikata. Ieškovas pažymėjo, kad savo būsto neturi, jam nelieka lėšų pragyvenimui, susidaro skolos. Prašė sumažinti mokamą vaikui išlaikymą jo nurodytu būdu. Ieškovo teigimu, Sutarties 4 punktas dėl išlaikymo įsiskolinimo keistinas, kadangi jokio įsiskolinimo nebuvo. Sutarties 5 punktas naikintinas, nes sūnaus gydymas bus tęsiamas tik medikamentais, jokios operacijos vaikui atlikti nenumatoma. Keistinas ir Sutarties 11 punktas, kadangi ieškovas moka kreditą ir palūkanas tiesiogiai kredito gavėjui AB DnB NORD bankui, o atsakovė moka savo kredito dalį.
Atsakovė T. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas su Sutarties sąlygomis buvo supažindintas, jokio suklydimo nebuvo ir negalėjo būti. Ieškovas žinojo, kad sūnui reikalingas gerokai didesnis išlaikymas nei minimalus, nes berniukas yra silpnos sveikatos, nuolat serga, jam reikia vartoti gausybę medikamentų ir yra apsunkinta galimybė lankyti ugdymo įstaigą, vaikui nuolat reikalinga mamos priežiūra, nuolatinės gydytojų ir specialistų konsultacijos. Vaikas turi įgimtą ligą, jam pašalintos sėklidės, numatyta atlikti net tris sėklidžių atkūrimo operacijas, kurių šiuo metu nėra galimybės atlikti dėl silpnos vaiko sveikatos ir itin jauno amžiaus, todėl šalys susitarė dėl mokėjimo už numatomą sūnaus operaciją. Atsakovė pažymėjo, kad ji neturi jokio pragyvenimo šaltinio, nuomojasi būstą, moka paskolą, yra bedarbė, jos finansinė padėtis sunki. Nuo 2011 m. ieškovas neteikė sūnui išlaikymo, dėl to šalys susitarė dėl išlaikymo skolos išmokėjimo.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškinys prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, nes išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien minimaliausių vaiko poreikių tenkinimu. Tėvai turi pareigą užtikrinti materialines sąlygas vaikui fiziškai ir socialiai vystytis, tobulinti savo sugebėjimus ir siekti išsilavinimo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. sprendimu ieškovo V. K. ieškinį atmetė.
Teismas pažymėjo, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė išreiškė valią sudaryti Sutartį bei suprato jos sudarymo pasekmes, turėjo galimybę dalyvauti teismo posėdyje ir pareikšti prieštaravimus dėl šios Sutarties, tačiau to nepadarė, t.y. Sutarties sąlygos abiems sutuoktiniams buvo priimtinos. Ieškovo teiginiai, kad jis Sutartį pasirašė suklydimo įtakoje, niekuo nepagrįsti ir neįrodyti. Sutarties sąlygos, o kartu ir teismo sprendimas, gali būti keičiamas tik kai nutraukus santuoką iš esmės pasikeičia aplinkybės. Negali būti keičiama Sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo, nes tai galėtų pažeisti trečiųjų asmenų (kreditorių) interesus. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas Sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu, jų gyvenamąja vieta, bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu.
Sutarties 7, 8, 10,11 punktuose yra numatyta turto padalijimo ir prievolės bankui vykdymo tvarka po santuokos nutraukimo. Šiais Sutarties punktais šalys susitarė kaip jie pasidalina jų turimą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, bei kad prievolė AB DnB NORD bankui lieka jų solidaria prievole, taip pat tarpusavyje susitarė, kad įsipareigojimus bankui abiejų sutuoktinių vardu moka viena atsakovė, o ieškovas kiekvieną mėnesį į jos sąskaitą perveda 50 proc. mokėtinos bankui sumos pagal kredito sutarties mokėjimo grafiką iki einamojo mėnesio 10 dienos. Teismo vertinimu, Sutarties 11 punkto sąlyga negali būti keičiama dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių, nes jokių iš esmės pasikeitusių aplinkybių šioje dalyje po santuokos nutraukimo nėra. Prievolė bankui nėra įvykdyta, ji susijusi su sutuoktinių turimu ir įkeistu turtu bankui už prievolės įvykdymą. Prievolę bankui pagal sutartį turi vykdyti abu buvę sutuoktiniai solidariai, o pagal Sutartį įmokas bankui už buvusius sutuoktinius atlieka viena atsakovė, todėl, panaikinus Sutarties 11 punktą, būtų keičiamas sprendimas ir Sutartis dėl sutuoktinių turto padalijimo. Tai pažeistų kreditoriaus ir atsakovės interesus, nes kreditorius su tokiomis Sutarties sąlygomis sutiko. Panaikinus Sutarties 11 punktą atsakovė nebegalėtų reikalauti iš ieškovo jo mokėtinos kredito sumos dalies bankui pagal mokėjimo grafiką savalaikio įvykdymo.
Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjus sprendimui ginčo teisena negali būti iš naujo nustatinėjama, ar ieškovas išlaikė vaiką iki santuokos nutraukimo ir teikė jam išlaikymą, todėl Sutarties dalis dėl mokamo vaikui išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių negali būti keičiama.
Teismas nurodė, kad pagal Sutarties 5 punktą ieškovas įsipareigojo padengti 50 proc., bet ne mažiau kaip 7 000 Lt, sūnaus numatytai chirurginei operacijai atlikti ir šią sumą įsipareigojo pervesti atsakovei iki 2015 m. sausio 1 d. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad būtinybė atlikti berniukui chirurgines operacijas neišnyko, jo sveikatos būklė nepagerėjo, taigi, nėra jokių naujų aplinkybių, dėl kurių vaiko tėvas neturėtų vykdyti sprendimo ir dengti vaiko gydymosi išlaidų. Teismo nuomone, aplinkybė, kad operacijos bus atliekamos vaikui paaugus, neturi teisinės reikšmės, nes būtinybė dengti tėvams vaiko gydymosi išlaidas neišnyko.
Teismas konstatavo, kad ieškovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo iš esmės nepasikeitė. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygybės principo ir perkelti didesnę išlaikymo naštą vaiko motinai, kuriai ir taip tenka didesnė atsakomybė ir pareiga kiekvieną dieną tiesiogiai rūpintis turinčio specialių poreikių nepilnamečio vaiko auklėjimu ir vystymusi. Atsižvelgiant į specialius vaiko poreikius, 500 Lt išlaikymo suma akivaizdžiai pažeistų vaiko interesus. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas sumažinti išlaikymą nuo pat teismo sprendimo priėmimo, t.y. praktiškai peržiūrėtasi sprendimą ir pakeisti Sutartį pagal ieškovo vienašalį reikalavimą, yra nepagrįstas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad visus dokumentus teismui t. y. 2012 m. vasario 28 d. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei 2012 m. vasario 28 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių rengė atsakovė T. S., atsivedusi advokatę į namus, sakydama, kad teismas išnagrinės prašymą ir priims objektyvų sprendimą. Atsakovei pasiūlius, ieškovas teismo posėdyje nedalyvavo, o Sutartį ir pareiškimą pasirašė suklaidintas buvusios sutuoktinės, todėl teismo patvirtinti Sutarties 3, 5 ir 11 punktai dėl santuokos nutraukimo pasekmių keistini kaip prieštaraujantys protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.
2) Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo gaunamas darbo užmokestis nuo 2011 m. gegužės mėnesio siekia tik po 600 Lt per mėnesį, nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio – 2 012 Lt per mėnesį, o nuo 2012 m. lapkričio iki dabar ieškovo darbo užmokestis yra apie 1 200 Lt per mėnesį. Priteistas išlaikymas vaikui ženkliai viršija ieškovo pajamas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2009 m. rugpjūčio 17 d. dėl gamybinės traumos ir nelaimingo atsitikimo darbe ieškovui neterminuotai nustatytas 30 proc. dydžio darbingumo netekimas ir ieškovas gauna išmoką pagal įstatymą po 488,81 Lt per mėnesį. Dėl savo sveikatos būklės dirbti kelis darbus ieškovas negali.
3) Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio nuostatas, numatančias kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, siekiant teisingai išspręsti bylą, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikštu ieškinio dalyku ir pagrindu. Teismas ignoravo šias įstatymo nuostatas ir neapgynė ieškovo teisėtų interesų. Siekdamas teisingai išspręsti bylą, teismas privalėjo prijungti prie šios civilinės bylos Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-2-861-808/2012, kurioje esantys dokumentai yra reikšmingi sprendimui byloje priimti.
4) Teismas ignoravo į bylą pateiktą Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo 2013 m. rugpjūčio 12 d. pažymą Nr. (1.1.12) S5-921, pagal kurią jokios operacijos šalių nepilnamečiam sūnui nenumatomos.
5) Sutarties 11 punktas realiai nėra vykdomas, atsakovė iš ieškovo gautus pinigus pasisavina. Ieškovas moka įmokas už gautą kreditą ir priklausančias palūkanas tiesiogiai kredito davėjui AB DnB NORD bankui – po 380 Lt kiekvieną mėnesį. Į teismo posėdį kreditorius AB DnB NORD bankas nebuvo kviečiamas kaip trečiasis asmuo šioje byloje, kurio interesai buvo nagrinėjami. Tuo privalėjo pasirūpinti pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai išspręsti ginčą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė T. S. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Ieškovas apeliacinį skundą grindžia identiškomis aplinkybėmis, kurios buvo išdėstytos ieškinyje ir nagrinėjamos pirmos instancijos teisme, nepateikdamas jokių naujų motyvų, keliančių abejonę dėl pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumo. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, nes pirmos instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje išsamiai pasisakė dėl ieškovo ginčijamų aplinkybių, ištyrė visus byloje pateiktus įrodymus, argumentuotai įvertino šalių pozicijas bei priėmė teisiškai pagrįstą ir nekeliantį abejonių sprendimą.
2) Ieškovas, prieš pasirašydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, buvo su ja supažindintas. Visos Sutarties sąlygos buvo su ieškovu derinamos iš anksto, jis santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pasirašė laisva valia, suprasdamas visas teisines pasekmes, kylančias iš šios sutarties, todėl niekuo nepagrįsti ir neįrodyti ieškovo teiginiai, kad jis Sutartį pasirašė dėl suklydimo.
3) L. K. labai silpna sveikata, kuri yra nustatyta ir pagrįsta byloje esančiais įrodymais, lemia tai, kad berniukui yra reikalingas didesnis nei minimalus išlaikymo dydis. Sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, ieškovas prisiėmė didesnę sūnaus išlaikymo dalį, atsižvelgdamas į tai, kad berniukui reikalinga nuolatinė priežiūra, kad atsakovė turi visą laiką rūpintis sūnumi ir su juo praleisti didžiąją savo laiko dalį, jos finansinė padėtis yra sunki, nes atsakovei sunku susirasti darbą, leidžiantį tinkamai rūpintis sūnumi. Be to, atsakovė ieškovui perleido didesnę kilnojamojo ir nekilnojamojo turto dalį, todėl ieškovas įsipareigojo teikti sūnui didesnį išlaikymą nei atsakovė. Ieškovas bet kokiais būdais siekia paneigti savo kaip tėvo pareigas teikti sūnaus poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Ieškovo teiginiai, kad dėl sunkios savo finansinės padėties jis nustatyto išlaikymo dydžio sūnui neišgali mokėti, yra niekiniai, kuriais tik siekiama suklaidinti teismą. Ieškovas kiekvieną mėnesį gauna darbo užmokestį bei neįgalumo pašalpą, taip pat asmeninės nuosavybės teise turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad po santuokos nutraukimo jis jokio nekilnojamojo turto neįgijo, tik dar kartą patvirtina, kad ieškovas bet kokiais būdais siekia išvengti išlaikymo sūnui mokėjimo. Kaip abejones kelianti aplinkybė dėl ieškovo sunkios finansinės padėties gali būti nurodoma ir tai, kad sūnaus išlaikymui, kaip teigia ieškovas, jis neturi pakankamai lėšų, tačiau teisinės pagalbos kreipiasi ne į valstybės garantuojamą, o privačias teisines paslaugas teikiantį advokatą. Ieškovo turtinė padėtis po sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo iš esmės nepasikeitė, teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl išlaikymo L. K. dydį mažinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Šalies argumentai
4) Ieškovo teiginiai dėl santuokos nutraukimo sutarties punkto, kuriuo ieškovas įsipareigoja padengti 7 000 Lt sūnaus chirurginės operacijos atlikimui, panaikinimo, argumentuojant tuo, kad šiuo metu berniukui yra paskirtas medikamentinis gydymas ir jokia chirurginė operacija nenumatoma, nepaneigia tokios operacijos būtinybės ateityje. Šiuo metu dėl vaiko mažo amžiaus ir galimų komplikacijų operacijos atlikimo terminas yra atidėtas ir vaikui yra paskirtas medikamentinis gydymas, tačiau tai jokiu būdu nepaneigia fakto, kad tokia operacija yra reikalinga ir, kad kai tik vaiko sveikatos būklė leis ji bus atliekama. Šios aplinkybės yra žinomos ir ieškovui, tačiau jis bet kokiais būdais siekia išvengti pareigos padengti dalį sūnaus operacijos išlaidų.
5) Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė iš ieškovo gautus kreditui dengti pinigus pasisavina ir jų nesumoka bankui, todėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 11 punktas turėtų būti panaikintas ir savo dalį ieškovas turėtų mokėti bankui tiesiogiai, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti ieškovas nepateikia jokių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu tenkino šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino šalių 2012 m. vasario 28 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ginčas byloje kilęs dėl teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių tam tikrų punktų pakeitimo ir nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio sumažinimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalimi, buvę sutuoktiniai ar vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagrindas keisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas yra esminis aplinkybių pasikeitimas po teismo sprendimo, kuria patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, įsiteisėjimo. Aplinkybės, egzistavusios šios sutarties patvirtinimo metu, pagal įstatymą nesudaro pagrindo keisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas.
Apeliantas be kita ko nurodo, kad 2012 m. vasario 28 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė suklaidintas atsakovės, t.y. iš esmės remiasi CK 1.90, CK 1.91 straipsnyje nurodytais sandorio negaliojimo pagrindais (sandoris, sudarytas esminio suklydimo ar apgaulės įtakoje), egzistavusiais teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta Sutartis, priėmimo metu. Kolegija pažymi, kad pareiškėjų valios trūkumai sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teikiant tokią sutartį tvirtinimui teismui, gali sudaryti pagrindą ginčyti priimtą teismo sprendimą, kuriuo išsprendžiamas santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių sutikimu. Iš byloje esančių ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimas, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių apeliacine tvarka ginčijamas nebuvo, prašymų atnaujinti procesą šioje byloje taip pat nėra pateikta. Ieškovas, prašydamas teismo keisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas tuo pagrindu, kad sutartis sudaryta esminio suklydimo ar apgaulės įtakoje, netinkamai pasirinko savo teisių gynimo būdą, kadangi esminio suklydimo ar apgaulės įtakoje sudarytas sandoris negalioja, o negaliojančio sandorio sąlygos negali būti keičiamos. Dėl šios priežasties apelianto nurodomi argumentai, susiję su 2012 m. vasario 28 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo aplinkybėmis, neturi esminės reikšmės vertinant ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo atsisakyti tenkinti ieškovo reikalavimą pakeisti Sutarties sąlygas teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi, kaip minėta, šie argumentai, net jei būtų teismo pripažinti pagrįstais, nesudaro pagrindo keisti teismo patvirtintos sutarties sąlygas.
Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, ginčijant sandorį CK 1.90 ar CK 1.91 straipsnio pagrindu, procesinė pareiga įrodyti buvus esminio suklydimo ar apgaulės faktą tenka ieškovui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apgaulės ar esminio suklydimo faktą sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartis yra pasirašyta abiejų šalių, šios sutarties turinys yra aiškus ir suprantamas, nereikalaujantis specialių teisinių žinių, o vien tai, kad sutartis buvo rengiama atsakovės, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas būtų buvęs iš esmės suklaidintas dėl šios sutarties turinio. Vertinant galimo esminio suklydimo ar apgaulės faktą taip pat neturi reišmės aplinkybė, kad ieškovas nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo klausimas, kadangi dalyvauti teismo posėdyje yra šalies procesinė teisė, bet ne pareiga, o apeliantas neteigia, kad apie teismo posėdį nebuvo tinkamai informuotas. Kaip minėta, teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovas apeliacine tvarka neginčijo. Taigi, nėra jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo valios trūkumai sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nagrinėjamoje byloje neįrodyti.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal apelianto pasirinktą teisių gynimo būdą jo reikalavimas galėtų būti tenkinamas tik ta apimtimi, kiek yra įmanoma konstatuoti esminį aplinkybių pasikeitimą po santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo. Sutarties 4 punktas, įtvirtinantis apelianto pareigą sumokėti išlaikymo įsiskolinimą, negali būti keičiamas, kadangi išlaikymo įsiskolinimo faktas ir dydis yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, ir po santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo ši aplinkybė negalėjo pasikeisti. Teismas, nagrinėjantis prašymą pakeisti priteisto išlaikymo dydį, nerevizuoja teismo sprendimo, kuriuo šis išlaikymas priteistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2004), t.y. teismo priteistas išlaikymas laikomas pagrįstu, kol nėra pakeičiamas vėlesniu teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatytas šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydis negali būti keičiamas atgaline tvarka, t.y. nuo 2012 m. balandžio 11 d., kaip to reikalauja apeliantas. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galėtų būti keičiama Sutarties sąlyga, numatanti paskolos bankui dengimo tvarką (Sutarties 11 punktas), Sutarties sąlyga, numatanti išlaikymo dydį (Sutarties 3 punktas), keičiant šį dydį į ateitį, ir Sutarties sąlyga, numatanti išlaidų vaiko operacijai dengimą (Sutarties 5 punktas), jei ieškovas įrodytų, kad po Sutarties sudarymo operacijos poreikis išnyko. Procesinė pareiga įrodyti esminį atitinkamų aplinkybių pasikeitimą nagrinėjamoje byloje tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis).
Reikalavimą dėl Sutarties 11 punkto pakeitimo apeliantas grindžia tuo, kad atsakovė šios Sutarties sąlygos tinkamai nevykdo, t.y. jai pervedamų pinigų nenaudoja paskolai dengti. Tačiau, kaip pagrįstai pažymima atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantas nepateikė teismui jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Apeliantas yra pateikęs į bylą pažymą apie atsakovei atliekamus mokėjimus (b.l. 44, t. I), tačiau mokėjimai atlikti į atsakovės sąskaitą, į kurią pagal Sutartį turi būti pervedamas išlaikymas, o ne į sąskaitą, į kurią pagal Sutartį turi būti pervedamos įmokos kreditui dengti. Į bylą pateiktas apelianto banko sąskaitos išrašas (b.l. 28-34) patvirtina, kad paskolos grąžinimas vykdomas iš apelianto sąskaitos, tačiau vien ta aplinkybė, kad apeliantas pats dengia paskolos įmokas bankui, nesilaikydamas šalių laisva valia suderintos ir teismo patvirtintos paskolos įmokų mokėjimo tvarkos, teismui nenustačius, kad tai įvyko būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, atsakovei nesilaikant Sutarties sąlygų, nesudaro pagrindo konstatuoti esant esminį aplinkybių pasikeitimą, dėl kurio nurodytas Sutarties punktas turėtų būti teismo keičiamas.
Apeliantas nurodo, kad klausimas dėl kredito įmokų mokėjimo tvarkos nepagrįstai buvo nagrinėjamas į bylą neįtraukus kreditoriaus - AB DnB NORD banko. Kolegija pažymi, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalį absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstami tik tie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas dėl AB DnB NORD banko teisių ir pareigų nenusprendė, t.y. kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos įmokų mokėjimo tvarkos nepakeitė. Kiti proceso teisės normų pažeidimai yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis), o apeliantas apeliaciniu skundu nenurodo ir nepagrindžia, kaip AB DnB NORD banko neįtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo įtakoti nagrinėjamos bylos rezultatą, todėl ši apelianto nurodoma aplinkybė negali būti pagrindu ginčijamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti.
Sutarties 5 punktu apeliantas įsipareigojo padengti 50 proc., tačiau ne mažiau nei 7 000 Lt, numatytai sūnaus būtinai chirurginei operacijai atlikti. Siekdamas šio punkto panaikinimo apeliantas privalėjo įrodyti, kad po santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo iš esmės pasikeitė su tuo susijusios aplinkybės, t.y. chirurginės operacijos poreikis išnyko. Šiai aplinkybei pagrįsti apeliantas yra pateikęs Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo 2013 m. rugpjūčio 12 d. pažymą Nr. (1.1.12) S5-921 (b.l. 43, t. I), kurioje nurodoma, kad šiuo metu gydymas L.O. K. nereikalingas. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė išrašą iš medicininių dokumentų (b.l. 10, t. II), kuriame nurodoma, kad vaiką reikės operuoti jam sulaukus 13-14 metų. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės naujai pateiktas įrodymas turi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, be to, šis įrodymas buvo teikiamas pirmosios instancijos teismui, tačiau pirmosios instancijos teismas jį atsisakė primti (b.l. 215-219, t. I), vadovaudamasi CPK 314 straipsniu šį įrodymą pripažįsta primtinu apeliaciniame procese ir tuo pačiu konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog būtinybė šalių nepilnamečiam sūnui atlikti operacijas byloje nepaneigta, t.y. ieškovas neįrodė esminio aplinkybių pasikeitimo šioje dalyje.
Vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003). Išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti keičiamas iš esmės pasikeitus vieno iš tėvų turtinei padėčiai, t.y. išlaikymą teikiančio vieno iš tėvų padėčiai iš esmės pablogėjus, arba kito iš tėvų turtinei padėčiai atitinkamai pagerėjus, dėl ko jis įgyja galimybę didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Priteistas išlaikymas taip pat gali būti keičiamas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms ar vaiko poreikiams sumažėjus (CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalis). Kaip minėta, teismas, nagrinėjantis prašymą pakeisti priteisto išlaikymo dydį, nerevizuoja teismo sprendimo, kuriuo šis išlaikymas priteistas, taigi teismas, nagrinėjantis klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo neanalizuoja, ar išlaikymo dydis, nustatytas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, buvo pagrįstas ir atitiko nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį šio teismo sprendimo priėmimo metu. Pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra reikšmingų aplinkybių pasikeitimas nuo to momento, kai buvo priimtas ankstesnis teismo sprendimas priteisti išlaikymą, iki reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pateikimo teismui dienos.
Apeliantas reikalavimą pakeisti Sutarties sąlygą, numatančią vaikui teiktino išlaikymo dydį, grindžia savo turtine padėtimi, todėl, siekdamas savo reikalavimo patenkinimo, privalėjo įrodyti, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priėmimo jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo. Kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ši aplinkybė byloje neįrodyta. Apeliantui nustatytas dalinis nedarbingumas nuo 2009 m. liepos 28 d., t.y. dar iki sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo (b.l. 35, t. I), byloje nėra duomenų, kad vėliau apeliantui būtų nustatytas didesnis netekto darbingumo lygis. Apeliantui mokama netekto darbingumo kompensacija po sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo nesumažėjo (b.l. 36-39, t. I). Apelianto gaunamas darbo užmokestis 2011 m. gegužės mėn – 2012 m. balandžio mėn. sudarė vidutiniškai 1 802,15 Lt per mėnesį, 2012 m. gegužės - rugpjūčio mėn. – 1 560 Lt per mėnesį, 2012 m. lapkričio mėn. – 2013 m. balandžio mėn. – 1 550 Lt per mėnesį (b.l. 40-42, t. I), t.y. apelianto gaunamas darbo užmokestis iš esmės nepakito. Naujų išlaikytinių po teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, apeliantas neįgijo. Visi apelianto argumentai dėl išlaikymo dydžio susiję su aplinkybėmis, buvusiomis teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priėmimo metu, o ne aplinkybių pasikeitimu, sudarančiu pagrindą keisti teismo patvirtintą išlaikymo dydį, t.y. aplinkybėmis, nesudarančiomis įrodinėjimo dalyko byloje.
Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, numatančios orientacinį kriterijų bylose dėl išlaikymo priteisimo – minimalią mėnesio algą. Pirma, minimalios mėnesio algos kriterijus taikomas nustatant minimaliems vaiko poreikiams tenkinti būtiną išlaikymo dydį, tuo tarpu byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus turi specialiųjų poreikių, susijusių su jo sveikatos būkle. Antra, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, negalėjo spręsti dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, inter alia dėl to, ar šiuo sprendimu nustatytas vaiko išlaikymo dydis buvo proporcingas. Laikydamasis bylos nagrinėjimo ribų teismas pagrįstai sprendė tik dėl to, ar nuo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo priėmimo apelianto turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, ir, tokių aplinkybių nenustatęs, pagrįstai apelianto reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmetė.
Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nebuvo reikiamai aktyvus, ir neapgynė ieškovo teisių bei teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama. Apeliantas nagrinėjamoje byloje gina savo, o ne nepilnamečio vaiko, turtinius interesus, be to, proceso pirmosios instancijos teisme metu apeliantas buvo atstovaujamas kvalifikuotos atstovės - advokatės. Apeliaciniame skunde nepagrindžiama, kodėl pagal apelianto šioje byloje reiškiamų reikalavimų pobūdį pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą veikti aktyviai, gindamas apelianto interesus, be to, apelianto nuoroda į šį neva egzistuojantį proceso teisės normų pažeidimą yra abstrakti, nenurodant jokių konkrečių procesinių veiksmų, kurių pirmosios instancijos teismas neva neatliko, ir nepagrindžiant, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo neišreikalautų įrodymų įrodomosios reikšmės nagrinėjamai bylai, todėl teisėjų kolegija apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą būti aktyviu, atmeta kaip nepagrįstus.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.