- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-18
- Bylos Nr.
- 2A-141/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė
- Trečiasis asmuo
- J. S., J. G.
- Atsakovas
- S. G., " Registrų centras" Klaipėdos filialas
- Ieškovas
- J. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-306-159/2012 pagal ieškovės J. G. patikslintą ieškinį atsakovams S. G. , valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, pastatų valdymo nuosavybės teise pripažinimo, neteisėto pastatų nuosavybės teisės įregistravimo ieškovės vardu pripažinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, restitucijos taikymo ir palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, tretieji asmenys nepareiškiantys, savarankiškų reikalavimų, J. S. , G. V. , J. G. ir E. G. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. G. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, pastatų valdymo nuosavybės teise pripažinimo, neteisėto pastatų nuosavybės teisės įregistravimo ieškovės vardu pripažinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, restitucijos taikymo bei palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, kurį patikslinusi, prašė:
1) pripažinti, kad pastatas – gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 94,66 kv. m ploto; pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 103 kv. m užstatyto ploto; pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17 kv. m užstatyto ploto; pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 23 kv. m užstatyto ploto; pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 19 kv. m užstatyto ploto ir kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (šulinys, tvora su vartais), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo jų pastatymo ir atidavimo naudoti iki J. G. mirties, 1990 m. vasario 2 d., bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė sutuoktiniams J. G. , mirusiam 1990 m. vasario 2 d. ir J. G. ;
2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G. faktiškai priėmė savo sutuoktinio J. G. , mirusio 1990 m. vasario 2 d., palikimą, kurį sudarė 1/2 dalis pastato – gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (šulinio, tvoros su vartais), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per 6 mėnesius po J. G. mirties;
3) pripažinti, kad atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas neteisėtai panaikino pastato – gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 94,66 kv. m ploto, pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 103 kv. m užstatyto ploto, pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17 kv. m užstatyto ploto, pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 23 kv. m užstatyto ploto, pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 19 kv. m užstatyto ploto ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (šulinio, tvoros su vartais), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją J. G. , mirusio 1990 m. vasario 2 d., vardu ir 1992 m. kovo 25 d. įregistravo šių pastatų nuosavybės teisę J. G. vardu; 1992 m. kovo 25 d. išdavė registracijos pažymėjimą J. G. ir 1992 m. kovo 26 d. – pažymėjimą sandoriui Nr. 780;
4) priteisti ieškovei J. G. iš atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;
5) pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo pradžios 1992 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutartį Nr. 2498;
6) taikyti restituciją: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (šulinį, tvorą su vartais), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovei J. G. ;
7) priteisti J. G. iš atsakovų S. G. ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo jos patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti;
8) paskirstyti ieškovės J. G. apeliacinės instancijos teisme patirtas 2 420 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir priteisti šias išlaidas iš atsakovo S. G. .
Prašydama pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo pradžios 1992 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutartį Nr. 2498 bei taikyti restituciją: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (šulinį, tvorą su vartais), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovei J. G. , patikslintame ieškinyje ieškovė teigė, kad gyvenamojo namo su ūkiniais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), ji neketino parduoti tretiesiems asmenims ar padovanoti vienam iš savo šešių vaikų. Jokių pasirengimo veiksmų sudaryti dovanojimo sandorį ji neatliko. 1992 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutarties Nr. 2498 nesudarė, jos nepasirašė, pas ją notaras atvykęs nebuvo, atsakovui S. G. ginčo statinių nepadovanojo, aplinkybių, kokiu būdu ginčo statiniai perėjo atsakovo nuosavybėn, nežino. 1991 m. spalio 2 d. ieškovė autoįvykio metu buvo sunkiai sužalota, patyrė politraumą. Išėjusi iš ligoninės dėl silpnos sveikatos, praėjus neilgam laiko tarpui po patirto sužalojimo ir gydymo, neturėjo jokio tikslo tvarkyti nuosavybės teisės dokumentų Agluonėnų apylinkės administracijoje, ieškoti notaro ir atlikti kitus sudėtingus pasirengimo dovanojimo sandoriui sudaryti veiksmus. Dovanojimo sutartyje parašas pasirašytas ne ieškovės ranka. Kiti panašaus laikotarpio ieškovės parašai: 1991 m. gegužės 13 d. pasižadėjime; 1993 m. kovo 19 d. prašyme išduoti pasą žymiai skiriasi nuo 1992 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutartyje tariamo ieškovės parašo, kuris yra nebūdingai ilgas neraštingai pagyvenusio amžiaus ieškovei. Nuo ieškovės buvo slepiama informacija apie sudarytą dovanojimo sutartį, nes buvo sudaryti tik du sutarties egzemplioriai, vienas iš jų paliktas Klaipėdos rajono notarinėje kontoroje, kitas – išduotas dovanos gavėjui S. G. . Dovanojimo sutarties 1 punkte ieškovės nuosavybės teisės pagrindu nebuvo nurodyti Klaipėdos rajono Agluonėnų apylinkės 1992 m. kovo 12 d. išduoti pažymėjimai Nr. 18 ir Nr. 21, 1992 m. kovo 18 d. pažyma Nr. 19, todėl notarė turėjo nustatyti, kad nebuvo ieškovės teisėtą paveldėjimą pagrindžiančio pagrindo. Dovanojimo sutarties sudarymui trūko ieškovės valios, todėl dovanojimo sutartis iš esmės prieštaravo CK 280 straipsnio 1 dalies nuostatai (CK 1964-07-07). Apie tariamai sudarytą dovanojimo sutartį ieškovė sužinojo tik 2007 metų rugpjūčio mėnesį, todėl CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyto bendrojo ieškinio senaties termino nepraleido. Taip pat nurodė, jog vadovaujantis CK (1964-07-07 redakcija) 47 straipsnio nuostatomis 1992 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutartis Nr. 2498 pripažintina negaliojančia, nes neatitiko įstatymų reikalavimų ir vadovaujantis CK 6. 145 straipsnio 1 dalimi, panaikinus sandorį, taikytina restitucija – viskas, ką atsakovas S. G. gavo pagal dovanojimo sutartį, turi būti sugrąžinta ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:
- priėmė ieškovės J. G. atstovų B. P. ir advokato E. M. atsisakymą nuo ieškovės J. G. patikslinto ieškinio reikalavimo dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo ir civilinės bylos pagal ieškovės J. G. patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo nutraukė;
- patenkino patikslinto ieškinio reikalavimą ir pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 1992 m. balandžio 14 d. Klaipėdos rajono notarinės kontoros vyr. notarės V. A. patvirtintą sutartį, reg. Nr. 2498, kuria J. G. , Prano, gim. 1920 m. rugsėjo 20 d., padovanojo savo sūnui S. G. , J., jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančius 54 000 rublių vertės, 91,66 kv. m bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą su mansarda, veranda, priestatu, ūkinius statinius ir kiemo įrenginius, 1815 kv. m žemės sklype, esančius (duomenys neskelbtini);
- taikė restituciją ir J. G. sugrąžino: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (šulinį, tvorą su vartais), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1815 kv. m žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini);
- atmetė visus kitus ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus;
- priteisė ieškovės J. G. įgaliotai atstovei B. P. iš atsakovo S. G. 1 936 Lt išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą;
- priteisė ieškovei J. G. iš atsakovo S. G. 100 Lt už sumokėtą žyminį mokestį;
- priteisė iš atsakovo S. G. 2 967,40 Lt žyminį mokestį ir 143,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso: 3 110,95 Lt valstybei.
- atsisakė ieškovės įgaliotai atstovei B. P. ir ieškovės atstovui advokatui E. M. skirti baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir teismo apgaudinėjimą.
Spręsdamas klausimą dėl ieškovės J. G. patikslinto ieškinio reikalavimų - pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo pradžios 1992 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutartį Nr. 2498 ir taikyti restituciją, teismas konstatavo, kad 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis numatė trejų metų ieškinio senaties terminą ginčo ieškiniui pareikšti, tačiau tiek 1964 m. CK 86 straipsnis, tiek 2001 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teismas pažymėjo, jog teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs dovanojimo sutarties 6 punktą, kuriuo ieškovei palikta teisė iki gyvos galvos be nuomos mokesčio gyventi namo pirmajame aukšte, naudotis virtuve ir ūkiniais pastatais, sprendė, kad ieškovės teisės buvo pažeistos 2007 m. liepos mėnesio pabaigoje, ieškovei praradus teisę gyventi ginčo gyvenamajame name, todėl patikslinto ieškinio reikalavimui dėl 1992 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, neturėjo pagrindo taikyti ieškinio senaties.
Įvertinęs ekspertizės aktų išvadas, patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad ieškovė dovanojimo sutarties nesudariusi, jos nepasirašiusi, pas ją notaras nebuvęs, kad dovanojimo sutartyje pasirašyta ne jos ranka, kad kiti panašaus laikotarpio ieškovės parašai žymiai skiriasi nuo dovanojimo sutartyje esančio parašo, turi pagrindo pripažinti ginčo dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Teismas aiškindamas dovanojimo sutarties 6 punktą konstatavo, kad atsakovas S. G. privalėjo suprasti, jog dovaną gauna su sąlyga ir sprendė, kad atsakovas privalėjo tokią sąlygą vykdyti ir užtikrinti savo 71 metų amžiaus motinai J. G. teisę iki gyvos galvos be nuomos mokesčio gyventi namo pirmajame aukšte, naudotis virtuve, ūkiniais pastatais. Teismas pažymėjo, jog bylos duomenimis nustatytas ieškovės, sulaukusios 92 metų amžiaus, gyvenimo ne gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau pas jos kitas dukras B. P. ir J. S. , faktas patvirtina ieškovės teisės iki gyvos galvos gyventi minėto gyvenamojo namo pirmajame aukšte, naudotis virtuve, ūkiniais pastatais, pažeidimą. Teismas, pagal byloje nustatytus faktus sprendė, kad yra teisinis pagrindas patenkinti patikslinto ieškinio reikalavimą ir pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 1992 m. balandžio 14 d. Klaipėdos rajono notarinės kontoros vyr. notarės V. A. patvirtiną sutartį, reg. Nr. 2498, kuria J. G. padovanojo savo sūnui S. G. jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančius 54 000 rublių vertės, 91,66 kv. m bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą su mansarda, veranda, priestatu, ūkinius statinius ir kiemo įrenginius 1815 kv. m žemės sklype, esančius (duomenys neskelbtini). Teismas, pripažinęs 1992 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutartį negaliojančia, taikė restituciją.
Taip pat teismas atsisakė tenkinti atsakovo S. G. prašymą dėl ieškovės įgaliotai atstovei B. P. ir ieškovės atstovui advokatui E. M. iki 20 000 Lt baudos paskyrimo kiekvienam už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir teismo apgaudinėjimą, teismui nenustačius minėtų asmenų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir teismo apgaudinėjimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei taikyti ieškinio senatį.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas pripažino dovanojimo sutartį negaliojančia tuo pagrindu, dėl kurio net nebuvo ginčo procese – teismas nepagrįstai konstatavo, kad bylos duomenimis nustatytas ieškovės, sulaukusios 92 metų amžiaus, gyvenime ne gyvenamajame name, esančiame Agluonos g. 10, Agluonėnų k., Klaipėdos r., tačiau pas jos kitas dukras B. P. ir J. S. , faktas patvirtina ieškovės teisės iki gyvos galvos gyventi minėto gyvenamojo namo pirmajame aukšte, naudotis virtuve, ūkiniais pastatais, pažeidimą. Anot apelianto, šiuo faktu (kad ieškovė negali gyventi name) nebuvo grindžiamas ieškinys, apskritai nebuvo ginčo dėl šio fakto ir neaišku, kokiais įrodymais vadovaudamasis teismas nustatė tokį faktą. Apelianto teigimu, vien faktas, kad ieškovė persikraustė gyventi kitur, nėra pagrindas pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia (CK 6.206 str.).
2. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino, motyvuodamas tuo, kad ieškovė apie tariamai sudarytą dovanojimo sutartį sužinojo tik 2007 m. rugpjūčio mėnesį, todėl vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad bendrasis ieškinio senaties terminas nepraleistas. Anot apelianto, teismas vadovavosi ieškovės atstovės B. P. paaiškinimais apie tai, kad žurnale „Klaipėdos skelbimai“ Nr. 27 buvo paskelbta, jog parduodamas namas (duomenys neskelbtini), kuris atitinka ginčo sodybos požymius. Apelianto teigimu, žurnale duotas skelbimas yra apie kitą sodybą – parduodamo namo plotas bei žemės plotas neatitinka ginčo sodybos plotų, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas bandė pardavinėti ginčo sodybą, kad kreipėsi į žurnalą dėl namo pardavimo.
3. Teismas nusprendė taikyti restituciją ir, neskaitant pastatų, ieškovei sugrąžinti 1815 kv. m. žemės sklypą. Atkreipia dėmesį, jog ginčo dovanojimo sutartyje joks žemės sklypas nebuvo dovanotas, todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu, taikant restituciją, ieškovei buvo grąžintas 1 815 kv. m. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu, ginčo pastatai stovi ant jam asmeninės nuosavybės teise priklausančios žemės, kuri jam atiteko pagal 1994 m. gegužės 4 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.
Šalies argumentai
4. Apelianto teigimu, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, jis yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir proceso išlaidų) mokėjimo bei jų apmokėjimo, taigi teismas nepagrįstai iš apelianto priteisė viso 3 110,95 Lt valstybei.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo S. G. apeliacinį skundą trečiasis asmuo (be savarankiškų reikalavimų) E. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimą, o ieškinį atmesti.
Atsiliepimu į atsakovo S. G. apeliacinį skundą ieškovė J. G. ir tretysis asmuo J. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo iš atsakovo priteisti ieškovės turėtas 2 000 Lt išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliaciniame procese.
Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo sprendime akcentuotas atsakovo atliktas dovanojimo sutarties 6 punkto, kuriuo ieškovei buvo nustatyta teisė gyventi tariamai jos atsakovui padovanotame name, pažeidimas vertintinas sistemiškai sąryšyje su kitomis teismo sprendimo išvadomis ir neprieštarauja CPK 270 straipsnio 4 dalies 1-3 punktuose nustatytiems reikalavimams dėl motyvuojamojoje sprendimo dalies turinio ar CPK 263 straipsnio 2 dalies nuostatoms dėl teismo sprendimo pagrįstumo. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas dovanojimo sutarties 6 punkto pažeidimo nelaikė savarankišku dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindu, o vertino šią aplinkybę sąryšyje su kitomis teismo išvadomis.
2. Nėra pagrindo nesutikti su teismo sprendimo motyvais dėl ieškinio senaties termino netaikymo ir jo pradžios skaičiavimo nuo 2007 m. liepos mėnesio pabaigos. Nuoseklūs ir išsamūs ieškovės atstovės B. P. paaiškinimai iki kada ieškovė gyveno ginčo name, dėl atsakovo grasinimų įtakoto ieškovės išvežimo gyventi pas dukrą, dėl sutapusio su šiuo išvežimu paskelbimo spaudoje apie namo pardavimą, atsakovo siūlymu perleisti namą J. V. , atsakovo ir B. P. seseriai, logiškai tarpusavyje dera ir neprieštarauja bylos aplinkybėms bei kitiems byloje surinktiems įrodymams.
3. Dėl apeliacinio skundo motyvo, kad teismas sprendimu taikė restituciją į 1 815 kv. m. ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), laiko teismą padarius rašymo apsirikimą, kurį CPK 276 straipsnio 2 dalies tvarka tiek teismo, tiek atsakovo iniciatyva galima ištaisyti, nes tokio reikalavimo ieškovė teismui neteikė, kas matyti iš įžanginės ir didžiosios dalies motyvuojamosios teismo sprendimo dalies. Dėl to teismo sprendimo nebūtina nei naikinti, nei keisti.
Atsiliepimu į atsakovo S. G. apeliacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas prašo ieškovės J. G. ir atsakovo S. G. ginčą dėl pastatų ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Nuosavybės nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas, Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. spalio 23 d. sprendimas pakeistinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Atsakovo skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimu buvo patenkintas tik tas ieškovės J. G. šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimas, kuriuo buvo prašoma pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 1992 m. balandžio 14 d. Klaipėdos rajono notarinės kontoros vyr. notarės V. A. patvirtintą sutartį, reg. Nr. 2498, kuria J. G. , Prano, gim. 1920 m. rugsėjo 20 d., padovanojo atsakovui S. G. , Juozo jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančius 54 000 rublių vertės, 91,66 kv. m bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą su mansarda, veranda, priestatu, ūkinius statinius ir kiemo įrenginius, 1815 kv. m žemės sklype, esančius (duomenys neskelbtini) ir pritaikyta restitucija. Kiti ieškinio reikalavimai buvo atmesti.
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat priėmė atsisakymą nuo patikslinto ieškinio reikalavimo dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo ir civilinės bylos pagal ieškovės J. G. patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo nutraukė.
Apeliaciniu skundu atsakovas S. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei taikyti ieškinio senatį.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė ir tretieji asmenys pirmosios instancijos teismo sprendimo neapskundė.
Taigi, nepriklausomai nuo to, kad apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje išdėstytas prašymas panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis argumentus ir tai, kad apeliaciniu skundu taip pat prašoma ieškinį atmesti visiškai, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys pirmosios instancijos teismo sprendimo neapskundė, apeliacinio nagrinėjimo objektas šiuo atveju yra ta pirmosios instancijos sprendimo dalis, kuria ieškinys yra patenkintas, t. y. pripažinta negaliojančia dovanojimo sutartis ir pritaikyta restitucija, bei sprendimo dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
Šioje byloje pareikšto reikalavimo pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 1992 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutartį Nr. 2498 ir taikyti restituciją pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kad dovanojimo sutarties sudarymui trūko jos valios, todėl sutartis iš esmės prieštaravo CK 280 straipsnio 1 dalies nuostatai (CK 1964-07-07). Ieškovės teigimu, gyvenamojo namo su ūkiniais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), ji neketino parduoti tretiesiems asmenims ar padovanoti vienam iš savo šešių vaikų, jokių pasirengimo veiksmų sudaryti dovanojimo sandorį neatliko, dovanojimo sutarties nesudarė ir nepasirašė.
Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ginčijamos dovanojimo sutarties 6 punktą, kuriame nustatyta sąlyga, jog dovanotoja pasilieka teisę iki gyvos galvos be nuomos mokesčio gyventi namo pirmame aukšte, naudotis virtuve ūkiniais pastatais, bei nustatęs faktą, kad ši ieškovės, kaip dovanotojos, teisė buvo pažeista, padarė išvadą, kad yra teisinis pagrindas dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia.
Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pripažino dovanojimo sutartį negaliojančia tuo pagrindu, dėl kurio net nebuvo ginčo procese: apelianto teigimu, ieškovės teisės iki gyvos galvos gyventi dovanoto gyvenamojo namo pirmajame aukšte, naudotis virtuve, ūkiniais pastatais, pažeidimo faktu (kad ieškovė negali gyventi name) ieškinys nebuvo grindžiamas ir apskritai ginčo dėl šio fakto nebuvo.
Su tokiu apelianto teiginiu nesutikti nėra pagrindo.
Kaip jau minėta šioje nutartyje, ginčijamos dovanojimo sutarties negaliojimo pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kad dovanojimo sutarties sudarymui trūko jos valios ir sutarties ji iš viso nepasirašė, todėl sutartis prieštaravo jos sudarymo metu galiojusio CK 280 straipsnio 1 dalies nuostatai.
Ginčijamos sutarties sudarymo metu galiojusio CK 280 straipsnio 1 dalyje buvo apibrėžta dovanojimo sutarties sąvoka, pagal kurią dovanojimo sutartimi dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą nuosavybėn. Taigi, tokio ginčijamos sutarties negaliojimo pagrindo, kaip jos 6 punkte nustatytos sąlygos pažeidimas, ieškovė šioje byloje pareikštame ieškinyje nenurodė, t. y. ieškinio šiuo pagrindu nepareiškė.
Pažymėtina, kad pagal ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo metu galiojusio CK 280 straipsnio 2 dalies nuostatą, dovanojant turtą, dovanotojui buvo numatyta galimybė nustatyti sąlygą, kad šiuo turtu turi būti naudojamasi tam tikram visuomenei naudingam tikslui. Tačiau šios sąlygos nesilaikymo įstatymas nesiejo su sutarties negaliojimu.
Pagal šio metu galiojančio CK 6.467 straipsnio 1 dalies nuostatą, asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šis turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sąlygos, tai dovanotojas teismo tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta arba kad būtų panaikinta sutartis ir turtas grąžintas.
Taigi aplinkybė, kad apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sąlygos gali būti pagrindas dovanojimo sutartį nutraukti, bet ne jos negaliojimo pagrindas.
Teisė pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, sumažinti ar padidinti ieškinio reikalavimus yra suteikta ieškinį pareiškusiam ieškovui (CPK 42 str. 1 d.). Tuo tarpu teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų (CPK 265 str. 2 d.). Teisė pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką teismui nesuteikta.
Taigi, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ginčijamą dovanojimo sutartį negaliojančia tuo pagrindu, kad buvo pažeista šios sutarties 6 punkte nustatyta sąlyga, pagal kurią dovanotoja pasilieka teisę iki gyvos galvos be nuomos mokesčio gyventi namo pirmame aukšte, naudotis virtuve ūkiniais pastatais, pažeidė minėtas proceso teisės normas, nes tokiu pagrindu ieškinys nebuvo pareikštas ir toks ieškinio pagrindas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo įrodinėjamas bei tiriamas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti ginčijamą dovanojimo sutartį negaliojančia dėl jos 6 punkte nustatytos sąlygos pažeidimo negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, nes jis priimtas pažeidžiant proceso teisės norimas ir netinkamai pritaikius materialinės teisės normas.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ginčijamą dovanojimo sutartį pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino negaliojančia iš esmės dviem skirtingais faktiniais pagrindais: pripažinęs, kad buvo pažeista dovanojimo sutarties 6 punkte nustatyta sąlyga, įtvirtinusi ieškovės teisę nemokamai gyventi dovanoto namo pirmame aukšte bei naudotis virtuve ir ūkiniais pastatais, teismas taip pat pripažino sutartį, pritaręs ieškovės argumentams, pagal kuriuos ji sutarties apskritai nesudarė ir nepasirašė. Taigi, abu šie pagrindai vienas kitam prieštarauja iš esmės: nesant sudarytai sutarčiai, jokių joje nustatytų sąlygų pažeisti nebuvo įmanoma.
Pagrindą pripažinti ginčo dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, įvertinęs byloje atliktų ekspertizių išvadas, patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad ieškovė dovanojimo sutarties nesudariusi, jos nepasirašiusi, pas ją notaras nebuvęs, kad dovanojimo sutartyje pasirašyta ne jos ranka, kad kiti panašaus laikotarpio ieškovės parašai žymiai skiriasi nuo dovanojimo sutartyje esančio parašo. Tačiau vertindamas šiuos įrodymus, pirmosios instancijos niekaip neargumentavo, kodėl, nustatydamas aplinkybę, ar ieškovė pati sudarė ir pasirašė ginčijama dovanojimo sutartį, jis atmeta atliktų teismo ekspertizių aktų išvadas, tačiau vadovaujasi pačios ieškovės paaiškinimais, kuriais ji neigė sutarties sudarymo ir pasirašymo faktą, bei abejonėmis dėl ieškovės parašų, esančių skirtinguose dokumentuose, panašumo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčijamos sutarties negaliojimo pagrindo egzistavimo negali būti pripažinta pagrįsta, nes ji padaryta, pažeidžiant CPK nustatytas XIII skyriuje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos pirmosios instancijos teismo nurodytus faktinius duomenis, daro išvadą, kad šie duomenys nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia. Priešingai, šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė iš tiesų sudarė ginčijamą sutartį ir tai atitiko jos valią.
Būtina pažymėti, kad pagal CPK 212 straipsnio 1 dalies nuostatą, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Kadangi ieškovė ginčijamos dovanojimo sutarties negaliojimo pagrindu nurodė aplinkybę, jog šios sutarties ji nepasirašė, tai šiai aplinkybei patvirtinti arba paneigti buvo reikalingos specialios žinios, nes asmens parašo tikrumą galima nustatyti tik specialių žinių mokslo srityje pagalba.
Ieškovės atstovų iniciatyva pirmosios instancijos teismas 2008 m. kovo 15 d. nutartimi šioje byloje paskyrė rašysenos ekspertizę, pavesdamas ekspertui atsakyti į klausimą, ar ant 1992 m. balandžio 14 d. sutarties Nr. 2498 yra J. G. parašas (25, 44-45 b. l., 2 t.). Ekspertizei buvo pateikti du ginčijamos dovanojimo sutarties egzemplioriai (51 b. l., 2 t.). Atlikus ekspertizę, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 m. gegužės 12 d. aktu Nr. 11-872 (08) nustatyta, kad 1992 m. balandžio 14 d. sutarties J. G. vardu dviejuose egzemplioriuose, kairėje lapo pusėje yra J. G. parašas. Pažymėtina, kad sutartis ir buvo sudaryta dviem egzemplioriais (91 b. l. 1 t., 11 b. 2 t.).
Ieškovės prašymu pirmosios instancijos teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi paskyrus kompleksinę rašysenos-dokumentų-medžiagų ekspertizę, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. gruodžio 7 d. aktu Nr. 11-1975 (11) nustatyta, kad 1992 m. dovanojimo sutarties, reg. Nr. 2498, dviejuose egzemplioriuose pirmojo lapo kairėje pusėje pasirašė pati J. G. ; Klaipėdos rajono notarų kontoros vyr. notarės V. A. notarinių veiksmų registracijos knygos Nr. 2146-2560 79-ajame lape, ties notarinio veiksmo numeriu 2498, skiltyje ,,Parašas gaunant notaro įformintą dokumentą“, pasirašė pati J. G. .
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. gruodžio 30 d. aktu Nr. 11-1383 (11) ir joje padaryta ankstesnių ekspertizės aktų išvada, kad ginčijamą sutartį pasirašė pati dovanotoja J. G. , nepaneigta ir šiuo ekspertizės aktu dovanojimo sutarties klastojimo požymių taip pat nenustatyta (178-181 b. l., 3 t.).
Taigi, byloje pačios ieškovės (jos atstovų) iniciatyva paskirtų ekspertizių aktų išvados nepatvirtina ieškovės teiginio, kad dovanojimo sutarties ji nesudarė ir nepasirašė, o priešingai, tokį teiginį paneigia, nes ekspertizės aktai būtent patvirtina, kad dovanojimo sutartį ji pasirašė pati.
Kaip jau minėta, šioje byloje pareikštu ieškiniu valios sudaryti ginčijamą sutartį trūkumą ieškovė siejo su aplinkybėmis, kad ji tokios sutarties iš viso neketinusi sudaryti ir nesudariusi, t. y. nepasirašiusi. Byloje atliktų ekspertizių išvados šias ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes paneigia, t. y. patvirtina, kad ginčijamą sutartį pasirašė būtent pati ieškovė. Tačiau jokių aplinkybių, turėjusių įtakos jos valiai sudaryti ginčijamą sutartį (suklydimas, apgaulė, spaudimas, grasinimas ir kt.), kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad sudaryta neatitiko ieškovės valios, šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip ieškinio pagrindas šioje byloje nebuvo nurodyta ir nebuvo įrodinėjama ir aplinkybė, kad ginčijama sutartis negalioja dėl CK 1.89 straipsnio nurodyto pagrindo, t. y. kad sandorio sudarymo metu ieškovė buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Ieškinyje ieškovė, be kita ko, nurodė aplinkybę, kad 1991 m. spalio 2 d., t. y. daugiau kaip pusę metų iki sutarties pasirašymo ji autoįvykio metu buvo sunkiai sužalota, patyrė politraumą. Tačiau ieškovė neteigė, ir neįrodinėjo, kad pasirašydama dovanojimo sutartį, dėl sužalojimų ji buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Šią aplinkybę ji nurodė, grįsdama savo teiginį, kad ginčijamos sutarties ji iš viso nesudarė ir nepasirašė, be kita ko, teigdama, kad išėjusi iš ligoninės dėl silpnos sveikatos, praėjus neilgam laiko tarpui po patirto sužalojimo ir gydymo, ji neturėjusi jokio tikslo tvarkyti nuosavybės teisės dokumentų apylinkės administracijoje, ieškoti notaro ir atlikti kitus sudėtingus pasirengimo dovanojimo sandoriui sudaryti veiksmus.
Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra teisinis pagrindas patenkinti patikslinto ieškinio reikalavimą ir pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento Klaipėdos rajono notarinės kontoros vyr. notarės V. A. patvirtintą 1992 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutartį Nr. 2498, kuria J. G. padovanojo savo sūnui S. G. jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančius 54 000 rublių vertės, 91,66 kv. m bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą su mansarda, veranda, priestatu, ūkinius statinius ir kiemo įrenginius, 1815 kv. m žemės sklype, esančius (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta, padaryta netinkamai nustačius ir įvertinus faktines bylos aplinkybes bei pažeidžiant proceso teisės normas.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamos dovanojimo sutarties 6 punkto nuostatas, taip pat padarė išvadą, kad ieškovės teisės buvo pažeistos 2007 m. liepos mėn. pabaigoje, ieškovei praradus teisę gyventi ginčo gyvenamajame name, todėl reikalavimui pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia taikyti ieškinio senatį nėra pagrindo.
Šioje nutartyje jau minėta, kad ieškinio dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ar nutraukimo tuo pagrindu, kad buvo pažeista dovanojimo sutarties 6 punkte nustatyta sąlyga, suteikianti ieškovei teisę iki gyvos galvos be nuomos mokesčio gyventi dovanoto namo pirmame aukšte, naudotis virtuve ūkiniais pastatais, šioje byloje ieškovė nereiškė. Ieškovės įrodinėjama aplinkybė, kad ginčijamos dovanojimo sutarties ji nesudarė, taip pat yra paneigta. Taigi, apie tai, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta, ieškovė sužinojo nuo jos sudarymo momento. Todėl apie savo teisių pažeidimą, t. y. tai, kad sudaryta sutartis, ieškovės įsitikinimu, neatitiko jos valios, ji taip pat sužinojo arba turėjo sužinoti taip pat nuo šios sutarties sudarymo momento. Kadangi ginčijama dovanojimo sutartis buvo sudaryta dar 1992 m. balandžio 14 d., o ieškinys dėl jos pripažinimo negaliojančia šioje byloje pareikštas 2007 m. rugpjūčio 8 d., t. y. praėjus daugiau negu 15 metų nuo sutarties sudarymo, akivaizdu, kad yra praleistas tiek 1964 m. redakcijos civiliniame kodekse nustatytas 3 metų, tiek ir 2000 m. Civiliniame kodekse nustatytas 10 metų bendrasis ieškinio senaties terminas. Nustačius, kad dovanojimo sutartį ieškovė J. G. pasirašė pati, ieškinyje išdėstytos aplinkybės, kad apie dovanojimo sutarties sudarymo faktą ji sužinojo tik 2007 m. rugpjūčio mėnesį, o apie tai, kad dovanojimo sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre turtas įregistruotas kaip atsakovo nuosavybė sužinojo iš advokato, iš esmės yra paneigtos ir negali būti pagrindu pripažinti, kad apie, ieškovės įsitikinimu, pažeistas savo teises ji sužinojo žymiai vėliau, negu buvo sudaryta ginčijama sutartis, ir nepraleido ieškinio senaties termino. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, kad ieškininio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, nenustatyta. Taigi, yra pakankamas pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti taip pat ir CK 1.131 straipsnio 1 dalyje (1964 m. CK 90 str. 1 d.) numatytu pagrindu.
Atsakovas savo apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad taikydamas restituciją, neskaitant pastatų, pirmosios instancijos teismas nusprendė sugrąžinti ieškovei 1815 kv. m. žemės sklypą, nors dovanojimo sutartimi joks žemės sklypas nebuvo dovanotas, o ginčo pastatai stovi ant jam asmeninės nuosavybės teise priklausančios žemės, kuri jam atiteko pagal 1994 m. gegužės 4 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.
Atsižvelgdama į šį atsakovo apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.145 straipsnio, reglamentuojančio restitucijos taikymo pagrindą, 1 dalies nuostatą, restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Taigi, taikant restituciją sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindu, asmuo gali būti įpareigotas grąžinti tik tai, ką jis pagal nuginčytą (pripažintą negaliojančiu) sandorį gavo. Iš ginčijamos dovanojimo sutarties turinio (11 b. l., 2 t.) akivaizdu, kad žemės sklypas nebuvo dovanojimo sutarties dalykas ir šio sandorio pagrindu jis neperėjo atsakovo nuosavybėn. Taigi, net ir pripažinęs dovanojimo sutartį negaliojančia bei taikydamas restituciją, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo ir priteisti ieškovei 1815 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Atsakovas taip pat skundžia ir tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas iš jo priteisė 3 110,95 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, teigdamas, kad vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, jis yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir proceso išlaidų) mokėjimo bei jų apmokėjimo, todėl teismas nepagrįstai iš apelianto priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Atsižvelgdama į šį atsakovo apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmetus visiškai, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 str.). Todėl minėti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai lieka neaktualūs ir dėl jų pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškinys ir pripažinta negaliojančia 1992 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutartis bei pritaikyta restitucija, naikintina, nes ši sprendimo dalis priimta, netinkamai įvertinus byloje esančius faktinius duomenis bei netinkamai nustačius faktines aplinkybes, pažeidus įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, netinkamai pritaikius sandorių negaliojimą reglamentuojančias materialinės teisės normas ir dėl to padarius nepagrįstą išvadą dėl pagrindo pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetus visiškai, atitinkamai pakeičiama ir sprendimo dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93 str. 5 d.).
Už ieškinį ieškovė sumokėjo 100 Lt, nuo likusios dalies – 2967,40 Lt mokėjimo, paduodant ieškinį, pirmosios instancijos teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ieškovė buvo atleista. Be to, Klaipėdos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškovei buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą šioje byloje (4 b. l., 2 t.). Todėl valstybei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d., CPK 83 str. 1 d. 14 p.).
Ieškinį atmetus visiškai, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).
Atsakovas S. G. pirmosios teisme pareiškė prašymą priteisti jam 1200 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (50-52 b. l., 4 t.). Atmetus ieškinį, šios išlaidos atsakovui priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.). Duomenų apie apeliacinės instancijos teisme atsakovo patirtas išlaidas byloje nėra. Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovei apeliacinės instancijos teisme jos patirtos išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimą.
Panaikinti šio sprendimo dalį, kuria teismas patenkino patikslinto ieškinio reikalavimą ir pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 1992 m. balandžio 14 d. Klaipėdos rajono notarinės kontoros vyr. notarės V. A. patvirtintą sutartį, reg. Nr. 2498, kuria J. G. , P., gim. 1920 m. rugsėjo 20 d., padovanojo savo sūnui S. G. , J., jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančius 54 000 rublių vertės, 91,66 kv. m bendro naudingo ploto gyvenamąjį namą su mansarda, veranda, priestatu, ūkinius statinius ir kiemo įrenginius, 1815 kv. m žemės sklype, esančius (duomenys neskelbtini), bei pritaikė restituciją, ir šią ieškinio dalį atmesti.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo dalis, kuriomis išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių ir jų atlyginimo valstybei klausimas.
Priteisti iš ieškovės J. G. atsakovui S. G. 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.