Kauno apygardos teismo sprendimas

2021-02-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-112-530/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2021-02-25
Bylos Nr.
AN2-112-530/2021
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00107-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Danutė Giačaitė (pirm.)
Institucija
Kauno teritorinė muitinė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-112-530/2021Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00107-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38.; 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 25 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Kauno teritorinės muitinės direktoriaus J. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2021 m. sausio 6 d. nutarimo M. C. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno teritorinės muitinės (toliau – Institucija) Pažeidimų prevencijos skyriuje 2020 m. gruodžio 10 d. M. C. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 214 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad (duomenys neskelbtini), kelio Nr. (duomenys neskelbtini) 9-ajame kilometre, 2020 m. lapkričio 6 d. 13 val. 28 min. Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto pareigūnai, patikrinę sustabdytą krovininį automobilį „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą M. C., nustatė, jog jis gabeno naujas krovininių automobilių padangas (51 vnt.) be jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Neteisėtai gabentų prekių vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, yra 22 481,72 Eur, t. y. 449,63 baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai (toliau – BBND) (b. l. 2).

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. sausio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) teisena M. C. atžvilgiu nutraukta. Apylinkės teismas nutarime nurodė, jog administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija nepateikė įrodymų, paneigiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytą aplinkybę, kad jis prekių gabenimo metu turėjo prekių gabenimą patvirtinančius dokumentus, o kaltinimą grindžia tik prielaidomis ir subjektyviu, bet objektyviais įrodymais nepagrįstu tam tikrų aplinkybių vertinimu. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, todėl nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, abejonės vertintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir byla nutraukiama neįrodžius, kad M. C. padarė veiką, turinčią administracinio nusižengimo, numatyto ANK 214 straipsnio 3 dalyje, požymių.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą - M. C. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 214 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą.

3.1. Skunde teigiama, kad M. C. nei stabdymo metu kelyje (duomenys neskelbtini), nei detalaus prekių tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) gabenimo ar įsigijimo faktą patvirtinančių dokumentai nepateikė, todėl buvo priimtas sprendimas rašyti Prekių sulaikymo protokolą. Baigiant rašyti Prekių sulaikymo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 6 d., M. C. telefonu bendravo su prekių gavėjo Lietuvoje atstovu, jo paprašytas su atstovu bendravo ir muitinės pareigūnas, kuriam atstovas nurodė, kad M. C. dokumentus turi, bet dėl išsigandimo jų tikrinimo metu nepateikė. Kadangi tikrinimas jau buvo baigtas, dokumentai iš M. C. paimti nebuvo. Prekių sulaikymo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) M. C. įrašė, kad nuslėptus dokumentus pateikė prekių sulaikymo protokolo rašymo metu. 2020 m. lapkričio 30 d. Institucijai gavus advokato padėjėjo J. Z. prašymą dėl dokumentų pateikimo ir jame nurodžius, kad 2020 m. lapkričio 6 d. M. C. rastus automobilio daiktadėžėje dokumentus, patvirtinančius 51 vnt. padangų gabenimą, bandė įteikti pareigūnams, tačiau jie jų nepaėmė, buvo priimtas spendimas papildomai užklausti Mobiliosios grupės posto ekipažo pareigūnus, atlikusius patikrinimą kelyje dėl Prekių sulaikymo protokolo surašymo, tikrinimo ir dokumentų pateikimo aplinkybių. Ko pasėkoje buvo pateikti papildomi rašytiniai pareigūnų paaiškinimai, kurie neprieštarauja 2020 m. lapkričio 6 d. surinktiems įrodymams ir patvirtina, kad tikrinimo metu muitinės pareigūnams kelyje buvo pateiktas tik dokumentas patvirtinantis 10 vnt. padangų gabenimą, todėl Institucijos manymu, teismas nepagrįstai nutarime konstatavo, kad visos bylai reikšmingos aplinkybės buvo užfiksuotos tik praėjus 26 d. po fiksuoto administracinio nusižengimo, pažymint, kad šios aplinkybės buvo tik dar kartą patvirtintos.

3.2. Skunde pažymima, kad ANK 214 straipsnio 3 dalyje pavojinga veika pripažįstama prekių gabenimas be dokumentų, taigi iš šios teisės normos dispozicijos akivaizdu, kad administracinio nusižengimo objektyviajai pusei konstatuoti yra būtina ir pakankama, kad prekės būtų gabenamos kartu negabenant jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų. Todėl aukščiau nurodytos aplinkybės, kad gabentų prekių įsigijimo ir gabenimo dokumentų M. C. nepateikė tikrinimo metu, nors juos galimai ir turėjo, nešalina jo administracinės atsakomybės ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 214 straipsnyje numatytame nusižengime pavojinga veika laikoma prekių gabenimas be dokumentų, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių prekių gabenimo ar įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti. Šis administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl veikos kvalifikavimui nėra svarbu, ar asmuo dokumentus pamiršo, ar pareigūnui jų nepateikė dėl susijaudinimo, sumišimo, ar jų nepaėmė tyčia, todėl prekių gabenimo ar įsigijimo dokumentų pateikimas vėliau nekeičia veikos kvalifikavimo ir nešalina atsakomybės už šį nusižengimą.

3.3. Skunde nurodoma, kad nustatant administracinio nusižengimo sudėties požymius asmens veiksmuose būtina surinktus duomenis vertinti visumoje, juos tarpusavyje lyginant ir nustatant tarpusavio prieštaravimus, tuo tarpu vieno iš įrodymų vertinimas, šiuo atveju, M. C. vėlesnių (2020 m. lapkričio 30 d.) paaiškinimų, atsiejant nuo kitų įrodymų, jiems suteikiant išskirtinę reikšmę ir nevertinant pirminių M. C. paaiškinimų, duotų nedelsiant po prekių tikrinimo, yra ne tik, kad negalimas, bet ir prieštaraujantis procesinėms teisės normoms.

3.4. Skunde teigiama, kad Institucija atliko administracinio nusižengimo tyrimą visapusiškai, ir objektyviai, ištyrė veikos aplinkybes, surinko įrodymus ir pagrįstai patraukė M. C. administracinėn atsakomybėn, surašydama administracinio nusižengimo protokolą. Todėl nutraukti bylą, remiantis tuo, kad nėra pakankamų duomenų išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir nutraukti bylą neįrodžius, kad M. C. padarė veiką, turinčią administracinio nusižengimo, numatyto ANK 214 straipsnio 3 dalyje, požymių remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, Institucijos nuomone, nėra pagrindo.

Atsiliepimas

4. M. C. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

4.1. Atsiliepime teigiama, kad dėl kalbos barjero, arba pareigūnų nedėmesingumo, neobjektyvumo, bei formalaus pareigų atlikimo M. C. atžvilgiu, rasti krovinio dokumentai iš jo paimti nebuvo. Pabrėžiant, kad byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių M. C. paaiškinimą, kuriame nurodoma, jog nuo pat prekių sulaikymo momento M. C. teigė, kad turėjo prekių gabenimą patvirtinančius dokumentus, norėjo juos pateikti muitinės pareigūnams protokolo surašymo metu, tačiau jie jų neėmė, šias aplinkybes patvirtina ir muitinės pareigūno A. R. paaiškinimas bei tarnybinis pranešimas.

4.2. Atsiliepime nurodoma, kad muitinės pareigūnai nesiėmė jokių priemonių įvykio vietoje surinkti reikšmingus bylai duomenis, galinčius patvirtinti jų nurodomą aplinkybę, kad M. C. prekes gabeno neturėdamas jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų, nors pažeidimo padarymo faktą M. C. neigė ir pasirašydamas protokolą (duomenys neskelbtini) kalba nurodė, kad protokolo turinys jam nesuprantamas, o sulaikytų padangų dokumentus pateikė protokolo surašymo metu. Nors dokumentai pareigūnams patikrinimo metu ir buvo pateikti ne iš karto, o tik paskambinus ir išsiaiškinus kur jie yra, tačiau iki prekių sulaikymo protokolo surašymo, tuo tarpu vien muitinės pareigūnų surašytų tarnybinių pranešimų, praėjus beveik mėnesiui laiko po prekių sulaikymo, nepakankama nustatyti asmens kaltę, pažymint, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog ANK 214 straipsnyje prekių gabenimo be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų samprata reiškia, kad prekės gebamos kartu negabenant jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų.

4.3. Atsiliepime prašoma paskirti M. C. mažesnę baudą nei numatyta sankcijoje ir netaikyti turto konfiskavimo, tuo atveju, jeigu teismas įžvelgtų jo kaltę. Skiriant nuobaudą prašoma atsižvelgti į padaryto nusižengimo pobūdį – nusižengimas nėra piktybinis, padarytas dėl nerūpestingumo, išsiblaškymo, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. M. C. anksčiau administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus nebaustas, vedęs, turiu du nepilnamečius vaikus, jo pajamos yra nedidelės ir santaupų jis neturi, todėl mano, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda be prekių konfiskavimo.

4.4. Atsiliepime teigiama, kad nors prekių gabenimą patvirtinančių dokumentų muitinio tikrinimo metu pareigūnai iš M. C. nepriėmė, tačiau vėliau buvo pateikti važtaraščiai visoms protokole nurodytoms padangoms, iš kurių matyti, kad jo gabentų prekių savininkas yra - (duomenys neskelbtini). Kitokių duomenų, paneigiančių šiame dokumente esančią informaciją apie prekių savininką, nėra. Esant šioms aplinkybėms taikyti administracinio poveikio priemonę - šių prekių konfiskavimą, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nėra pakankamai duomenų patvirtinančių M. C. kaltumą, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 214 straipsnio 3 dalyje. Institucijos teigimu M. C. tikrinimo metu nepateikė muitinės pareigūnams prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, tuo tarpu bandymas pateikti tai patvirtinančius dokumentus po prekių patikrinimo, nešalina atsakomybės, numatytos ANK 214 straipsnio 3 dalyje.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad šioje byloje Alytaus apylinkės teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai padarė išvadą, kad M. C. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 214 straipsnio 3 dalyje, požymio, kaltės, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena M. C. atžvilgiu nutraukta teisėtai.

8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis padarė išvadą, jog nėra jokių įrodymų, paneigiančių M. C. paaiškinimą, kad jis prekių sulaikymo protokolo surašymo metu turėjo gabenamų prekių gabenimo dokumentus, norėjo juos pateikti muitinės pareigūnams, tačiau jie jų neėmė.

10. Aukštesniojo teismo vertinimu šias teismo padarytas išvadas patvirtina ne tik M. C. duoti paaiškinimai, bet ir pačio muitinės pareigūno A. R. duoti parodymai, aplinkybių tikslinimo metu.

11. Kauno teritorinės muitinės mobiliųjų grupių posto vyriausiojo inspektoriaus A. R. 2020 m. lapkričio 19 d. paaiškinime (b. l. 31) ir 2020 m. gruodžio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl prekių sulaikymo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo (b. l. 48) nurodoma, kad prekių sulaikymo protokolo rašymo metu vairuotojas su kažkuo kalbėjo telefonu, tikėtina, jog su prekių gavėjo Lietuvoje atstovu, paprašė pakalbėti su atstovu ir jį, pokalbio metu asmuo teigė, kad vairuotojas turi visus gabenimo dokumentus. Kadangi tikrinimas jau buvo užbaigtas ir prekių sulaikymo protokolas baigiamas surašyti, jis jokių papildomų dokumentų iš vairuotojo neėmė ir netikrino bei informavo, kad visą papildomą informaciją ir dokumentus galės pateikti muitinei tyrimo metu. Pasirašydamas prekių sulaikymo protokolą, vairuotojas įrašė pastabą, kad dokumentus teikė protokolo rašymo metu.

12. Iš Kauno teritorinės muitinės mobiliųjų grupių posto vyriausiojo inspektoriaus K. S. ir A. J. 2020 m. gruodžio 3 d. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2020 m. lapkričio 6 d. 13.28 val. kelio (duomenys neskelbtini) 9 km. buvo sustabdytas krovininis automobilis Mercedes Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykstantis iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į Lietuvos Respubliką. Dokumentų ir krovinio tikrinimo metu vairuotojas M. C. tikrinimui pateikė prekių pristatymo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) 10 vnt. naujų krovininio automobilio padangų. Apžiūrėjus krovinį, akivaizdžiai matėsi, kad padangų gabenama daugiau. Užklausus vairuotojo dėl dokumentų likusiam krovinio kiekiui, vairuotojas atsakė, kad daugiau dokumentų neturi, tik šį dokumentą 10 vnt. krovininio automobilio padangų. Detaliam tikrinimui atlikti automobilis su kroviniu buvo palydėtas į tikrinimo vietą adresu: (duomenys neskelbtini). Atlikus detalų tikrinimą, buvo rasta 61 vnt. padangų. Tikrinimo metu nustatyta, kad 51 vnt. gabenamai krovininio automobilio padangai jokie dokumentai nepateikti, todėl priimtas sprendimas jas sulaikyti ir apie tai informuotas vairuotojas. Dėl sulaikytų padangų surašytas prekių sulaikymo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Dar būnant (duomenys neskelbtini) iš vairuotojo buvo paimtas paaiškinimas kuriame jis pripažino, kad likusioms padangoms dokumentų neturi (b. l. 49-50).

13. M. C. paaiškinimas, duotas 2020 m. lapkričio 6 d. po prekių sulaikymo protokolu, muitinės vyriausiojo inspektoriaus A. R. išverstas taip: „Įvykio vertėjo nebuvo, protokolas parašytas tik Lietuvių kalba, protokolo turinys man nesuprantamas, sulaikytų padangų dokumentus pateikiau protokolo rašymo metu“ (b. l. 10).Tai tik patvirtina, kad Kauno teritorinės muitinės mobiliųjų grupių posto vyriausiojo inspektoriaus K. S. ir A. J. 2020 m. gruodžio 3 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės dėl pažeidimo pripažinimo yra neteisingos.

14. 2020 m. lapkričio 27 d. M. C. rašytame paaiškinime nurodoma, kad sustabdžius muitinės pareigūnams ir neradus visų padangų dokumentų, M. C. paskambino asmeniui, kuris krovė prekes ir tas asmuo pasakė, kad dokumentai yra automobilyje. Daiktadėžėje radęs dokumentus 55 vnt. padangų, iš kurių keturios klientui buvo pristatytos 2020 m. lapkričio 5 d., norėjo dokumentus perduoti pareigūnui, tačiau jis jų neėmė, liepė važiuoti paskui juos į (duomenys neskelbtini), sakė, kad per vėlu pateikti dokumentus. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) ir pradėjus krauti prekes M. C. dar kartą sakė pareigūnams, kad turi dokumentus šioms padangoms, tačiau ignoruodami jo reikalavimą, pareigūnai nenorėjo jų imti iš M. C.. Protokolo rašymo metu M. C. nedalyvavo, nes buvo išprašytas į lauką dėl COVID 19 viruso, kadangi M. C. nesuprato protokolo esmės, nes nekalba lietuviškai, apačioje protokolo parašė: „prisiekusysis vertėjas neiškviestas, protokolas surašytas tik lietuvių kalba, protokolo esmė man nežinoma ir su ja nesutinka. Sulaikytų padangų dokumentus pateikiau laiku ir ankstesniu laiku – prieš protokolo rašymą metu“ (b. l. 46).

15. Tuo tarpu iš apeliacinio skundo matyti, kad ir pati Institucija neneigia aplinkybių, jog M. C. dokumentus muitinės pareigūnams bandė pateikti, tačiau administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį Institucija skunde grindžia prekių gabenimą patvirtinančių dokumentų pateikimo laiku, o ne aplinkybe, kad M. C. tuos dokumentus turėjo.

16. ANK 5 straipsnyje administracinis nusižengimas yra laikomas šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje prekes (krovinį), kurio vertė viršija 30 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 208 straipsnyje nustatytų nusižengimų požymių. Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ANK 214 straipsnyje prekių gabenimo be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų samprata reiškia, kad prekės gabenamos kartu negabenant jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-511/2019 11 punktas).

17. Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo seka, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 214 straipsnį kyla tuomet, kai prekės gabenamos kartu negabenant jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų. Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad M. C. gabeno krovinį ir jį lydinčius dokumentus turėjo, tačiau pareigūnams pareikalavus jų visų nepateikė iš karto, nes tik susiekęs telefonu su asmeniu krovusiu prekes sužinojo, jog reikalingi dokumentai yra automobilyje - daiktadėžėje. Paėmęs iš daiktadėžės dokumentus bandė pateikti dar kelyje, vėliau jau iškraunant prekes (duomenys neskelbtini), ir prekių sulaikymo protokolo rašymo metu, tačiau pareigūnai šių dokumentų neėmė. Šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės pirmos instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismui pagrįstai leidžia manyti, jog prekės buvo gabenamos kartu su gabenimą patvirtinančiais dokumentais. Byloje nėra tokių duomenų, o ir apeliantas netvirtina, kad dokumentus būtų pristatęs kitas asmuo, ar būtų dokumentai atsiųsti elektroninėmis ryšio priemonėmis ir pnš.. Kaip teisingai pastebėjo pirmos instancijos teismas, svarbiausia buvo imtis priemonių ir nustatyti ar M. C. bandomi pateikti dokumentai, kuriuos jis turėjo gabendamas prekes yra būtent tų gabenamų prekių, taip išsklaidant abejones, kad M. C. gabeno prekes be gabenimą patvirtinančių dokumentų, tačiau šiuo atveju muitinės pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų šioms aplinkybėms patikrinti ir administracinio nusižengimo teiseną siejo tik tikrinimo pabaiga. Beje aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad sulaikytas asmuo nemoka Lietuvių kalbos, o protokolas jam buvo pateiktas susipažinti lietuvių kalba. Esant šiems duomenims pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog muitinės pareigūnai nebuvo pakankamai aktyvūs, netyrė ir nerinko duomenų visų būtinų nusižengimo požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių.

18. ANK 567 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

19. Tuo tarpu atsakomybė už ANK nurodytus administracinius nusižengimus asmeniui atsiranda tik tada, kai nustatomos visos administracinės atsakomybės sąlygos, tame tarpe ir asmens kaltė. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo tik tuomet, jei jis šį pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Tai reiškia, kad asmuo tyčia arba dėl neatsargumo gabeno krovinį be įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Šiuo atveju pritariant apylinkės teismo išvadai, kad pareigūnai savalaikiai nesurinko įrodymų, o abejonėmis grįsti kaltinimą draudžiama.

20. Kaltinimas asmeniui turi būti pagrįstas konkrečiomis ir įrodymais patvirtintomis aplinkybėmis, o pareigą įrodyti administracinio nusižengimo sudėtį tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, o ne traukiamam atsakomybėn asmeniui. Institucijos pateikiami įrodymai turi patvirtinti visus taikomo ANK straipsnio požymius ir patvirtinti juos taip, kad teismui nekiltų jokių abejonių, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas.

21. Nagrinėjamu atveju muitinės pareigūnai nesiėmė atitinkamų veiksmų, kad abejonės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 214 straipsnio 3 dalyje, sudėties, būtų išsklaidytos. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, M. C. kaltė šioje byloje grindžiama tik protokolą surašiusios institucijos prielaidomis, bet ne pakankamų įrodymų visuma, kuri neginčijamai patvirtintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, todėl nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, abejonės vertintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

22. Aukštesnysis teismas įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis daro išvadą, kad byloje nenustatyta M. C. kaltė administracinio nusižengimo byloje, todėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarimas yra pagrįstas, o administracinė teisena M. C. atžvilgiu nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog skundo argumentai pagrįstų apylinkės teismo išvadų ir teisingo įrodymų vertinimo nepaneigia, todėl keisti ar naikinti nutarimą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2021 m. sausio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir Kauno teritorinės muitinės direktoriaus J. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė