Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiajam tyrėjui M. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs H. D. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014 m. liepos 22 d. nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos Nr. 10-12-AT1-1070,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiasis tyrėjas D. M. 2014 m. liepos 22 d. priėmė nutarimą Nr. 10-12-AT1-1070 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos (toliau – ir Nutarimas), numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 90 str. („Žiaurus elgesys su gyvūnais). Nutarime nurodyta, kad M. M., gyv. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad prie namo pastebėjo gulintį kaimynui H. D. priklausantį katiną, išbėgusi pasižiūrėti pamatė, kad katinas yra labai silpnas, purvinas, nunešė jį į UAB „Veta“ Veterinarijos gydyklą, Kalvarijų g. 62, Vilniuje, veterinaras R. R. apžiūrėjęs katiną pasakė, kad jis blogos būklės, nusilpęs ir reikės užmigdyti, ji kelis kartus skambino H. D., paaiškino jam, kad katinas blogos būklės ir kad kuo greičiau jis ateitų į veterinarijos gydyklą, bet H. D. neatvyko, veterinaras R. R. medikamentais užmigdė katiną. Taip pat nurodyta, jog R. R., tel. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad M. M. atnešė katiną, kuris buvo kritinės būklės, ant žandikaulio nebuvo mėsos, matėsi kaulas, jis buvo liesas, purvinas, M. M. skambino katino šeimininkui H. D., bet jis į gydyklą neatvyko, kad būtų nutrauktos gyvūno kančios, jis buvo užmigdytas, katino gaišena buvo patalpinta į specialų šaldytuvą, kad būtų perduotas karantino tarnybai. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Teisminio nagrinėjimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio atstovas prašė H. D. skundo netenkinti, kadangi nutarimas nepradėti administracinės bylos teisenos yra pagrįstas. Nurodė, jog iš medžiagos matyti, kad katinu nebuvo pasirūpinta tinkamai, jis gyveno gatvėje. M. M., pamačiusi tokios būklės katiną, juo pasirūpino tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, pareiškėjo skundu bei ginčijamu nutarimu, sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 90 straipsnyje, teisena nepradėta teisėtai ir pagrįstai, teismas pilnai sutinka tiek su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo D. M. 2014 m. liepos 22 d. nutarimo, tiek su teismo posėdžio metu Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio atstovo išsakytais argumentais.

ATPK 90 straipsnyje numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais, taip pat jų kankinimą. Kokie veiksmai yra laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais bei jų kankinimu numato Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas) 4 straipsnio 2 dalyje. Žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi tokie veiksmai kaip sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais; veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina; gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus ir kiti panašūs veiksmai. Pareiškėjas tvirtina, jog jo kaimynė M. M. pasielgė žvėriškai užmigdydama svetimą katiną. Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančių M. M. ir veterinarijos gydytojo R. R. paaiškinimų, M. M. pastebėto prie namo ir pas veterinarą atnešto H. D. katino būklė buvo kritinė, pas jį ant žandikaulio nebuvo mėsos, matėsi kaulas, jis buvo liesas, purvinas ir kadangi jis kankinosi, todėl buvo veterinaro užmigdytas. Pažymėtina, jog Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog žiauriu elgesiu su gyvūnais ar jų kankinimu nelaikomas gyvūnų nužudymas neatidėliotinais atvejais, kai būtina nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias. O to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nugaišinti gyvūnus gali tik veterinarijos gydytojas, turintis veterinarijos praktikos licenciją, ar jo pavedimu – veterinarijos felčeris. Byloje nėra duomenų apie tai, kad M. M. būtų kažkaip žiauriai pasielgusi su H. D. katinu ar būtų jį kažkaip kankinusi. Atvirkščiai, ji tinkamai pasirūpino rastu kritinės būklės katinu, nunešė jį pas veterinarijos gydytoją, kuris įvertinęs jo būklę pasakė, kad reikės katiną užmigdyti, be to, M. M., žinodama, kad katino savininku yra H. D., jam skambino ir informavo apie blogą katino būklę, sakė jam, kad jis atvyktų į veterinarijos gydyklą ir tik jam neatvykus veterinaras R. R. medikamentais užmigdė katiną, todėl nėra pagrindo netikėti ir nesiremti jos paaiškinimais. Be to, tokius M. M. paaiškinimus patvirtino ir veterinarijos gydytojas R. R., o pareiškėjas H. D. taip pat neneigė, jog M. M. jam skambino ir pranešė, kad rado jo katiną. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog M. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 90 straipsnyje.

Nors Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiasis tyrėjas D. M. 2014-07-22 nutarime nesvarstė, ar M. M. veiksmuose nėra ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties, tačiau pareiškėjas tvirtina, jog jo kaimynė M. M., savavališkai nunešdama jo katiną pas veterinarą ir jį ten užmigdydama, pavogė jo katiną. Tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, sprendžia, jog M. M. veiksmuose nėra ir ATPK 50 straipsnyje („Smulkusis svetimo turto pagrobimas“) numatyto pažeidimo sudėties. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į M. M. nuoseklius paaiškinimus, taip pat į R. R. bei paties H. D. paaiškinimus. Nors M. M., radusi prie H. D. namo, ir paėmė katiną, žinodama, jog jis priklauso jos kaimynui H. D., kas atitiktų objektyviuosius ATPK 50 straipsnio numatyto pažeidimo sudėties elementus, tačiau jos veiksmuose nebuvo subjektyviosios šio pažeidimo pusės, tai yra tyčios pagrobti, pasisavinti svetimą turtą, jos tikslas buvo padėti sužeistam, blogos būklės ir kenčiančiam gyvūnui. Be to, kaip jau minėta, apie katino radimą, jo būklę ir jo nunešimą pas veterinarijos gydytoją M. M. telefonu informavo katino šeimininką H. D.. Sprendžiant administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjo klausimą, nebuvo nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog M. M. veiksmuose yra pažeidimo, numatyti ATPK 50 straipsnyje, požymių.

Pareiškėjas taip pat tvirtina, jog tyrėjas D. M. kaltina jį, kad jis blogai elgėsi su katinu. Tokie H. D. teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir neturintys prasmės, kadangi skundžiamame Nutarime H. D. niekuo nėra kaltinamas, Nutarimu yra vertinami tik M. M. veiksmai, dėl kurių H. D. su pareiškimu kreipėsi į policijos komisariatą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog M. M. veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 50 ir 90 straipsniuose, požymių, todėl pagrindo naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo D. M. 2014-07-22 nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos Nr. 10-12-AT1-1070 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra.

Iš H. D. skundo matyti, jog už jam padarytą moralinę ir materialinę žalą jis prašo iš M. M. priteisti 500 Lt kompensaciją. ATPK 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija penkių šimtų litų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Atsižvelgiant į tai, jog teismas nenustatė M. M. veiksmuose jokio administracinio teisės pažeidimo sudėties, H. D. joks turtinis nuostolis negali būti priteistinas. Tačiau pareiškėjui išaiškintina, jog jeigu jis mano, kad dėl M. M. veiksmų jam ar jo turtui buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, jis turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka pareikšdamas civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

H. D. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo D. M. 2014 m. liepos 22 d. nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos Nr. 10-12-AT1-1070 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.