Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 75.6.3.; 75.7.; 75.8.; 75.9.; 77.4.2.; 78.2.1.;116.1.

2014 m. lapkričio 24 d.

dalyvaujant ieškovei G. S., jos atstovei adv. D. Sitnikienei, atsakovui A. S., atsakovo atstovei adv. E. Povilaitienei, Institucijos atstovui Aurimui Bagavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (ŠVTAS).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė G. S. iš pradžių kreipėsi į teismą su ieškiniu, o vėliau su patikslintais ieškiniais nurodydama, kad su atsakovu A. S. sudarė ir įregistravo santuoką 2005 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių m. savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. 634).

Įstatymo nustatyta tvarka sudarytoje santuokoje 2007 m. balandžio 26 d. gimė sūnus A. S., o 2009 m. gruodžio 29 d. dukra V. S.. Abu vaikai šiuo metu yra nepilnamečiai.

Ieškovė vėlesniame procesiniame dokumente teigė, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, jog jie jau nuo 2013 metų liepos mėnesio vidurio gyvena atskirai ir neveda bendro ūkio. Atsakovas nesirūpina šeima ir faktiškai jos neišlaiko. Be to ir santuokos metu atsakovas savo gaunamas pajamas taupė, slėpė, o faktiškai šeima gyveno iš jos gaunamų pajamų. Ieškovė mano, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Teigė, jog atsakovas jos atžvilgiu vartojo smurtą, dėl to 2013-07-14 A. S. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jos atžvilgiu vartojo psichologinį smurtą, siekė ir jos pažeminimo. Teigė, kad atsakovas ją užgauliojo, žemino įvairiais žodžiais vaikų akivaizdoje, atsakovas imdavo jos asmeninius daiktus, juos paslėpdavo, šaipėsi ir visaip ją provokavo. Dėl netinkamo atsakovo elgesio, jos žeminimo, šeimos neišlaikymo, ieškovė buvo priversta su vaikais išeiti iš namų ir šiuo metu gyvenu atskirai nuo atsakovo. Ieškovė atsakovui siūlė išsituokti bendru sutikimu, tačiau jis nesutiko. Pagrindinė priežastis dėl ko jis nenori išsituokti, tai nenori vaikams mokėti tinkamo išlaikymo, nes niekada nedavė ieškovei pakankamai pinigų vaikams išlaikyti, visą laiką vaikus išlaikė ji viena iš savo pajamų, o atsakovas net nesuvokia, kad reikia duoti lėšų vaikų išlaikymui. Ieškovė atskirai nurodė, kad jų santuoka yra nutrūkusi ir ji nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi jie jau ir gyvena atskirai. Tai, kad jie bendro ūkio neveda žino ir aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtino jos pakviesti liudytojai.

Ieškovė prašė teismo nutraukti jos santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prašė jai palikti santuokinę pavardę „S.“, o atsakovui palikti pavardę „S.“.

Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prašė teismo nepriteisti išlaikymo vienam iš kito.

Nepilnamečių vaikų A. ir V. gyvenamąją vietą prašė nustatyti kartu su ieškove iki jų pilnametystės.

Taip pat prašė teismo nustatyti, kad atsakovas A. S. matysis ir bendraus su nepilnamečiais vaikais pagal jos 2014-09-26 teismui pateiktame patikslintame ieškinyje nurodytą tvarką, atsižvelgiant ir į laikinąją bendravimo su vaikais tvarką, kuri yra teismo nustatyta. Ieškovė teigė, kad atsakovui netrukdys bendrauti su vaikais.

Be to ieškovė nurodė, kad abu nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ja ir yra jos išlaikomi. Abiejų vaikų išlaikymui per mėnesį ieškovė išleidžia apie 1 400 Lt. Teigė, jog atsakovas vaikams išlaikyti lėšų pradėjo duoti tik teismui priteisus iš jo laikinąjį išlaikymą skirtą vaikams.

Ieškovė pateikė ir vaikų išlaikymui reikalingų išlaidų apskaičiavimą.

Nurodė, kad atsakovas turi specialybę, uždirba pakankamai pajamų, jog galėtų išlaikyti vaikus, tačiau šios pareigos gera valia nevykdo. Teigė, kad atsakovas neteikė vaikams išlaikymo nuo 2011 metų liepos mėnesio, kai pašlijo jų tarpusavio santykiai iki 2013-07-14, kuomet ji su vaikais išsikėlė iš gyvenamosios vietos. Dėl to prašė teismo iš atsakovo priteisti ir vaikų išlaikymui skirtą įsiskolinimą už 24 mėnesius, iš viso 16 800 Lt.

Ieškovė teigė, kad atsakovas yra vaikų tėvas, todėl privalo teikti vaikams išlaikymą, jog nepilnamečiai vaikai galėtų normaliai gyventi, maitintis ir vystytis.

Prašė teismo nustatyti, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise tvarkys jų motina G. S. iki jų pilnametystės. Papildomai prašė teismo priteisti iš atsakovo 415,58 Lt vienkartinę išmoką, tai yra tą išlaidų dalį, kuri susidarė ieškovei parengiant sūnų A. į pirmąją klasę.

Dalinant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, teismo prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti ieškovei 2/3 dalis turto, o atsakovui 1/3 dalį turto.

Nurodė, kad padalintinas tik tas turtas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybę, kurį jie įgijo santuokoje ir iki tada, kai pradėjo gyventi skyrium iki 2013-07-14.

Prašė teismo ieškovei pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į jos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tai yra į 0,0646 ha žemės sklypą (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą - ūkinį pastatą (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)); pastatą - malkinę (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)); kitus statinius - šulinį (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)); sodo namelį (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), išmokant A. S. už 1/3 dalį malkinės – tik 309,00 Lt dydžio kompensaciją.

Taip pat prašė teismo padalinti santuokoje įsigytus kilnojamuosius daiktus tarp sutuoktinių šiomis dalimis:

1. Ieškovei G. S. priteisti daiktų už 2 400,00 Lt, o atsakovui A. S. daiktų už 2 150,00 Lt. Įvertinus tai, jog kilnojamojo dalintino turto tarp sutuoktinių vertė yra 4 550,00 Lt, ieškovei prašė priteisti 2/3 dalis nurodyto turto už 3 033,00 Lt, o atsakovui 1/3 dalį šio turto už 1 517,00 Lt. Kadangi atsakovas pageidavo daiktų už 2 150,00 Lt sumą, ieškovė prašė priteisti jai kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, tai yra 633,00 Lt.

2. Atsakovui be sutuoktinės sutikimo pardavus už 3 400,00 Lt santuokoje įsigytą lengvąjį automobilį Audi 100 Avant, irgi prašė teismo nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovei priteisti 2/3 dalis nurodytos automobilio vertės, tai yra 2 266,00 Lt piniginę kompensaciją.

3. Kitus kilnojamuosius daiktus padalinti taip kaip nurodyta ieškovės 2014-09-26 patikslintame ieškinyje.

4. Sprendime nurodyti, kad koks santuokoje įgytas turtas yra asmeninis kiekvieno sutuoktinio turtas ir jo nedalinti.

5. Likusius kitus smulkius daiktus padalinti tarp sutuoktinių, nurodant, jog atsakovui tenkančių daiktų vertė yra 3 750 Lt, o ieškovei tik už 510 Lt. Už atsakovui tenkančia didesnę šių kilnojamųjų daiktų dalį ieškovei kompensacijos nepriteisti, pripažįstant, jog šiuos daiktus ji atsakovui dovanoja.

6. Atskirai ieškovė nurodė, kad atsakovas savo vardu buvo sudaręs valyvo įrengimų lizingo sutartį, tačiau pagal joje nurodytą mokėjimų grafiką ji sumokėjo įmokas už 19 mėnesių iš 24 mėnesių įmokų laikotarpio. Tačiau kompensacijos už šią dalį įmokų ieškovė iš atsakovo neprašė priteisti.

7. Nurodė, kad sutuoktiniai pagal lizingo sutartį pirko šaldytuvą ir skalbimo mašiną. Už šiuos daiktus ieškovė iš gaunamų lėšų lizingo davėjui sumokėjo 1 647,10 Lt, dėl to ieškovė prašė teismo jai iš atsakovo priteisti 823,60 Lt piniginę kompensaciją.

8. Dėl esamų kreditorinių įsiskolinimų kreditoriui Swedbank AB, ieškovės šiuos kreditorinius įsipareigojimus prašė teismo palikti taip, kaip ir yra, tai yra 30 000,00 Lt kreditą paimtą iš AB Hansabanko ir santuokos metu 2007-02-23 gautą paskolą iš to paties kreditoriaus sodo namo remontui laikyti asmenine ieškovės prievole, o atsakovą laiduotoju.

9. Kreditorinį įsiskolinimą 6 602,21 Lt Lesto AB laikyti asmenine A. S. prievole, kurią jis jau yra sumokėjęs.

Ieškovė savo reikalavimus ir atsikirtimus atsakovui į jo procesinius dokumentus grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais:

- Liudytojas A. A. parodė teismui, kad yra ieškovės brolis. Mano, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nes gyvenimą vedė abu, gal nesutapo interesai, kad neįmanoma toliau jiems gyventi kartu. Sesers G. santykiai su vaikais yra labai artimi, o ar tėvo A. tokie pat, jam sunku pasakyti. Teigė, kad atsakovo dėdei V. buvo mokami pinigai už darbą prie šalių sodo namo statybos. Nurodė, kad ir jis kartu su minėtu dėde atliko didžiąją dalį statybos darbų. Jis pats yra dėdei padavęs ir smulkesnes, ir didesnes pinigų sumas. Pavyzdžiui, už laiptų, sienų ir pamatų mūrijimą dėdei buvo sumokėta 1 000 Lt. Jis dėdę atsiveždavo iš Kuršėnų kada vyko sodo namo statybos darbai. Jam mokėdavo po 100 Lt už dieną, taip jam sakė tiek G., tiek A.. Yra ir su A. važiavęs pas dėdę ir A. jam sakė, kad veža paduoti dėdei 2 000 Lt už darbą. Žino, kad atsakovas paveldėjo kažkiek pinigų, tačiau tikslios sumos nežino. Prie šalių namo 2012 m. statybos darbai jau nevyko. Žino, kad kai sesers santykiai su atsakovu buvo įtempti, A. susitikęs jam sakydavo, jog dabar pagyvens iš tėvo palikimo. Už sesers paskolą namo statybai, remontui mokėdavo jo ir ieškovės tėvai. Tai jis žino, nes jie visi bendrame bute gyvena, yra šeima ir artimai bendrauja. G. pirko automobilį Mercedes Benz 2011 metais, tėvai tada jai paskolino 5 000 Lt. Sesuo norėjo, kad būtų automobilis su didele bagažine, nes auga du vaikai. Išsirinko Mercedes Benz žiūrėdama skelbimus, kiek senoką, bet jai tiko ir rado tam tinkamą variantą, skambinosi pardavėjui, jai trūko 1 000 Lt iki visos sumos, tai jis jai paskolino dar 1 000 Lt. Automobilio kaina buvo apie 6 000 Lt.

Teigė, kad sesuo ir jos vyras iki santuokos kartu negyveno. Atsakovas gyveno Panevėžio gatvėje, nuomojosi kambarį, o jo sesuo gyveno pas tėvus (duomenys neskelbtini). Kai jie sudarė santuoką tik nuo tada pradėjo jie kartu gyventi. Jie apsigyveno Panevėžio gatvėje nuomojamame name. Sodo namelis buvo įgytas iki santuokos. Pirko kaip sodo namelį, kaip poilsiui bent jau tuo metu taip jie galvojo pirkdami. Tiksliai nežino, ar jie buvo pasidarę namelio rekonstrukcijos projektą. Namelio pirmas aukštas buvo mūrinis, o antras aukštas medinis. Jis buvo netinkamas gyventi. Šildymo jame nebuvo. Namas dabar yra visiškai pasikeitęs. Jie ten pakeitė viską iš esmės. Ten yra pristatyta naujai laiptinė, antras aukštas pastatytas, garažas pamūrytas, bet dar neįrengtas. Viduje ten buvo šiokia tokia įrengta šildymo sistema, katilinė, kurios taip negalėtų pavadinti. Po kažkiek laiko atsirado elektrinis šildymas. Nežino, ar dabar tas namelis yra tebešildomas, seniai ten buvo. Vandentiekio sistema ten dabar yra, prieš tai jos nebuvo. Aplinka ten pakeista iš esmės. Tuos darbus atliko šeimos nariai, atsakovas, jis, jo tėvas, atsakovo dėdė. Atsakovo tėvas pačioje pradžioje prisidėjo dėl durpių išvežimo ir pamatų padėjimo. Jis padėjo, kiek galėjo. Pamatus suleido dar atsakovo tėvui esant gyvam, padėjo blokus suvežti. Atsakovas statybinių medžiagų kažkiek pirko, kažkiek buvo panaudotos iš kitur. Kažkokia dalis statybinių medžiagų gal ir galėjo būti iš atsakovo tėvo, kai jis mirė. Su atsakovo dėde statybos darbai buvo vykdomi. Statybos metu jis padavinėjo blokelius, kaip pagalbinis darbininkas. Atsakovo dėdė yra statybininkas, jis viską išmanė. Statybinės medžiagos buvo pirktos iš paimto kredito. Ar užteko to kredito jis nežino. Jo sesei tėvai pinigus buvo duodavo grynais. Kiek tiksliai pinigų tėvai yra davę seseriai, jis nežino. Jis nematė, kaip tėvai sesei skolino pinigus automobilio pirkimui. Nežino, ar tuo metu skolinant pinigus dalyvavo A. S.. Kuomet jis pats 1 000 Lt grynais pinigais davė sesei, A. S. nedalyvavo. Nežino, ar jis žinojo, kad sesei davė 1 000 Lt, nebent sesuo jam galėjo pasakyti. Jis pats jam šito nėra sakęs.

Jis pats nėra gavęs pinigų už tą pagalbą prie namo, nes padėjo seseriai. Būdavo, kad A. S. kažkiek atsilygindavo už kurą, bet ne pastoviai.

Liudytoja S. V. nurodė, kad yra ieškovės draugė, ne giminaitė. Ji viską žino apie ieškovės gyvenimą, nes jos draugavo 10 metų. Ieškovė atėjo pas ją dirbti, nes ji buvo darbdavė, labai jai patiko, buvo taupi mergaitė, tvarkinga ir jos dirbo kartu. Be to, kas liečia sodo namelį, tai ji pati jai patarė įsigyti jį, o ne butą. Ieškovė iš pradžių ieškojo buto, o ji patarė, kad geriau sodo namelį, nes ji pati gyvena name, žino, ką reiškia kiemas. Sodas vaikams, grynas oras, kiemas, daug geriau nei butas. G. buvo taupi, pas ją uždirbdavo neblogai, gaudavo apie 1 000 - 1 500 Lt. Namelį pirko gal 2006 m., o atėjo pas ją dirbti 2004 m. Ji susitaupė, gyveno pas tėvus, jie jai duodavo maisto, nieko nepirko absoliučiai, taupė, labai norėjo įsigyti namelį. Be to ir tėvai taip norėjo, kad įsigytų prieš santuoką, nes tėvai žadėjo mokėti už paskolą. Pirmąjį įnašą jai tereikėjo įnešti tik 1 500 Lt, o ji jau turėjo sutaupiusi apie 12 000 Lt dirbdama pas ją. Ji viską žino, nes jos sėdėjo kartu, kalbėjo apie viską daug valandų. Ji jai buvau kaip mama. Ji turėjo 10 000 – 12 000 Lt sutaupiusi. Jos kartu praleido labai daug laiko. G. pirkėjui sumokėjo apie 28 000 Lt, pirmą įnašą padarė ji. Paskolą pasiėmė apie 30 000 Lt. Namelio kainos neprisimena.

Mano, kad įkeitimo, laidavimo nereikėjo gautai paskolai. A. S. turėjo automobilį iki santuokos, raudoną Opel, labai išgražintą, bet turėjo ir skolos, pats A. jai pasakojo. Kažkas reikalavo skolos, tuomet pardavė mašiną, atidavė skolą, nusipirko G., dar jam ir liko pinigų. Iki santuokos Giedrė gyveno pas savo tėvus, o A. gyveno pas savo tėvus. Po to A. susipyko su savo mama, atvažiavo pas ją, susidėjęs į mašiną savo turtą ir ieškojosi buto. Kadangi jos sūnėnas turėjo namą Panevėžio gatvėje, tada ji ir paprašė, kad įleistų gyventi ir leido, ten A. ir apsigyveno. G. ten negyveno, bet atvažiuodavo, draugavo jie. Prieš santuoką gal prieš porą savaičių atėjo gyventi ir G.. Dėdei V. už darbą prie namelio statybų buvo mokama po 100 Lt į dieną, nes A. jai pats pasakojo, kad labai pigiai gavo. Sakė, kad gerai, jog dėdė padeda statyti, pigiau nei firma. Dar G. brolis atvažiuodavo į darbą, pasiimdavo mašiną ir važiuodavo paimti dėdę iš Kuršėnų. 1 000 Lt dėdei davė, iš ieškovės darbo užmokesčio. Po to A. grįžęs dar sakė, kad atsiskaitė ir davė dar 2 000 Lt. Ji Medelyne gyvena, jie abu užsukdavo ir pas juos. Ji bendravo su abiem, tiek su A., tiek su G.. Dėdei padėdavo statyti G. brolis A. ir jos tėvas. A. pas ją atvažiuodavo ir pats vienas. Dėl šildymo sakė, kad labai džiaugiasi, jog nusipirko kažkokį šildymo aparatą ir jiems dar siūlė. G. tam labai prieštaravo ir ji pati tokio norėjo, bet jos vyras sakė nesąmonė, kad bus brangu. A. nupirko, bet nepatvirtino, kokius pinigus išdegina. Jie norėjo jiems padovanoti uosinius turėklus, nes turėjo atliekamus, o jos mama davė 1 500 Lt laiptams, nes ten buvo neįmanoma gyventi be laiptų. Tų turėklų A. nenorėjo, sakė per prasti, o jie tikrai buvo geri.

G. vestuvėms pinigų davė jos mama, ji jai davė naują vestuvinę suknelę. G. mama davė kelis tūkstančius vestuvėms, tačiau kiek tiksliai ji nežino.

Sodo namelis aišku dabar kitoks, nei kad pirko. G. sakė, jog tėvai paskolą atidavinėja. Jai žinoma, kad A. S. gavo iš tėvo palikimą. A. buvo atvažiavęs pas ją, buvo susipykęs su G., rodė laikrodį ir gyrėsi, kad čia yra iš palikimo, sakė dabar pradės gyventi. A. pinigus pasidalino su broliu. Palikimo sakė, kad gavo apie 30 000 - 40 000 Lt. Kai tuos pinigus A. gavo, jie jau kartu nebegyveno, jau pykosi. Žino, kad 2013 m. liepos mėnesį ji išėjo ir jie kartu nebegyvena. Giedrei tėvai nupirko seną Mercedes automobilį, 5 000 Lt jai davė tėvai, nes gyveno soduose, kai reikėjo vaikus vežti į darželį, kuris pietiniame rajone. Dar paskolino brolis. Automobilį pirko panašiai, kai jai baigėsi dekretinės atostogos dėl mergaitės, gal 2009 - 2010 m. už tėvų pinigus. Kai brolis skolino G. ji nematė. Tai žinau iš jų abiejų žodžių. Mercedes automobiliu iki šiol važinėjasi G., brolis irgi važiuoja.

Liudytoja Ž. I., nurodė, kad yra ieškovės draugė, o atsakydama į klausimus, parodė, kad už automobilį Mercedes buvo sumokėta 6 000 Lt. Dėdei V. irgi buvo mokama už darbą prie sodo namo.

Automobilio kainą gerai prisimena, nes jie kartu važiavo pirkti to automobilio. Prašė daugiau, tai yra 6 500 Lt, 500 Lt nuderėjo.

Kada automobilis buvo perkamas tikrai nepamena, bet sūnus A. buvo mažas, gal metukų. A. S. dalyvavo tame pirkime, važiavo kartu. Pinigus automobiliui G. davė jos tėvai. Tiksliai žino, kad G. tėvai davė pinigų, dar jai trūko pinigų ir ji skolinosi iš savo brolio. Tėvai davė 5 000 Lt, o brolis paskolino 1 000 Lt. Automobilis buvo rastas pagal skelbimą. Skelbime buvo parašyta kaina 6 500 Lt. Smilgiai iki tol turėjo automobilį Golf. Golfas jau buvo parduotas, kai jie pirko Mercedes. Kiek jie gavo už Golfą ji nežino. Golfas buvo parduotas gal dvi trys dienos iki kito automobilio pirkimo. G. reikėjo vežti vaikus į darželį ir jai reikėjo mašinos, nes A. ankstesnę buvo pardavęs. Ji nežino, kur A. padėjo tuos pinigus, pardavęs automobilį Golf. Iki santuokos sudarymo jie kartu gyveno 2 - 3 savaites. G. sodą pirko su tikslu kaip sodo namelį poilsiui, kuris išaugo į gerą šeimos namą. Namelio rekonstrukcija po įsigijimo buvo pradėta greitai, nes paskola buvo paimta ir tuos pinigus turėjo greitai panaudoti, nes ten buvo kažkokios sąlygos.

Liudytoja G. A., duodama parodymus parodė, kad yra ieškovės motina ir iš pradžių matė, kad nieko gero nebus. Atsakovas parodė tikrą veidą, keikūnas, nepadoriai elgiasi. Kuo tolyn, tuo blogyn. Mes visada jam debilai. Svarbiausia buvo jo nuomonė, viskas pagal jį, kaip remontą daryti. Jis nori visada išreikšti savo nuomonę, vadovauti. A. su vaikais blogas. Sako, kad sūnus yra nevyriškas. Akcentuodavo, kad jam vaikų niekada nereikėjo, tik žmonai. Perdėta meilė sau. A. sakė, kad kameras buvo į žmonos mašiną įdėjęs. Dukra netikrino. Apie dukrą jis nesako blogai. Jai nepatiko, kaip jis pačiupęs vaiką iki lubų išmeta, suka ratu vaiką su kėdute. Kai Kalėdas šventė išmetė mergaitę, jai stuburą skaudėjo. Kai jis išvažiuodavo į komandiruotes, G. gyveno pas juos. Mokėjo paskolą, G. likdavo su mažu pinigų kiekiu. Jie galvojo patys kaip vasarnamį pirkti. Prieš santuoką paėmė pirmą paskolą, G. savo vardu pirko. Ji buvo pati susitaupiusi 12 000 Lt, nes gerai uždirbo. G. paėmė paskolą, jie jai kiekvieną mėnesį davė pinigų paskolai. Moka ir toliau paskolą. Pirma paskola buvo 28 500 Lt, sumokėta 18 000 Lt paskolos ir 22 000 Lt palūkanų. Nežino, kiek atidavė pinigų bankui iš pirmos paskolos. Antra paskola buvo imta namelio statybai. Su vyru žadėjo, kad padės mokėti. Antrą paskolą paėmė 30 000 Lt sumai. Kai antrą paskolą paėmė padvigubėjo įmoka. Duoda dukrai pinigų visą laiką. Paskolai davė po 200 Lt, kai padvigubėjo, būdavo, kad po 600 Lt reikėjo duoti. Ji dukrai duodavo grynais asmeniškai, nuimdavo iš bankomato, po to ji nuneša į banką. Ji su vyru apie 3 000 Lt per abu gauna. Iš jų pinigų yra sumokėta apie 40 000 Lt paskolos. Atsakovas investuodavo pinigus į mašinas, geresnius ratus. Žinojo ir jų sūnus, kad jie dengdavo dukros paskolą. Galvojo, gal patys išeis ten gyventi. Dukra pirko savo vardu, nes jos pajamos buvo didesnės, o jų amžius jau ne tas. Mano, kad G. reikia daugiau namo dalies skirti. Ji dabar susirado antrą darbą. G. dalis ten yra apie 70-80 proc., o A. mažiau. A. nebendravo su savo mama, jie irgi nebendravo. Ji su vaikaičiais nebendravo.

Iki santuokos jie draugavo virš metų. Kai paskolą ėmė buvo rugpjūtis, bet anksčiau ieškojo. Santuoka buvo sudaryta rugsėjo mėnesį, neužilgo. Jie iki santuokos gyveno apie dvi savaites. Panevėžio gatvėje jie gyveno iki santuokos. Namą dukra pirko, nes norėjo asmeninio gyvenimo. Iš pradžių kaip vasarnamį pirko, jis nebuvo tinkamas gyvenimui. Kiek mokėjo už namelį nepamena. A. yra laidavęs už paskolą. Banke taip sakė, kad vyras gali būti laiduotojas, jau pareiškimai santuokai buvo paduoti. Kai pirko sodą, ten nieko nebuvo. Namelio dydis padidėjo, antrą aukštą išsikėlė, apie plotą negali pasakyti. Ten yra garažas, tik stogo danga buvo pakeista. Dabar A. sugalvojo padaryti elektrinį šildymą, bet dideli mokesčiai, reikėjo sienas apšiltinti. Dukra tos prabangos nesugalvojo, nes daug mokėti reikia. G. reikėjo į darbą, pasitarė, davė jai mašinai 5 000 Lt grynais. Ji nusipirko sau mašiną už 6 000 Lt, nes dar brolis paskolino 1 000 Lt. Mašiną dukra perrašė broliui, nes ji sugedo, reikėjo daryti remontą, nemažą įnašą įnešti. Brolis G. už mašiną nedavė pinigų, nurašė tuos pinigus. Mašiną dukra pirko 2011 m., perrašė broliui pernai, ji jau buvo išėjusi pas juos gyventi. Nežino, ar tarėsi G. su A. dėl mašinos perrašymo. Girdėjo, kad žentas gavo tėvo palikimą. Neva 10 000 Lt Giedrė pavogė. Nežino, ar pinigai iš palikimo buvo panaudoti namo statybai.

Ieškovė G. S. duodama paaiškinimus byloje nurodė, kad palaiko patikslintą ieškinį visiškai, kaip yra parašyta. Dėl kreditorių, tai R. yra A. draugas. Apie tą skolą ji nieko nežino. Pinigų jai mašinai davė tėvai, neužteko, pasiskolino iš brolio. Nežino, kam A. skolinosi. Ji nesiskolino iš L. R., nes ji turėjo lizingą, jai reikėjo vaikams pirkti maistą, negalėjo mašinos pirkti už brangiau. Ji jau buvau automobilį užregistravusi savo vardu, kai jis pasiskolino pinigus. Kur jis padėjo 6 000 Lt ji nematė, nors tai nemaža pinigų suma. To šeima nepajuto, statybose jis pinigų nepanaudojo, nes buvo dar paskolos likutis. 2007 m. ėmė statybai paskolą, per 4 metus jie buvo įsisavinti, darė viską patys. Durpes reikėjo nuimti, už išvežimą nereikėjo mokėti. Į tą vietą reikėjo suvežti gruntą, tą padarė jos tėtis, su savivarčiu dirbo. Pamatai buvo iškasti, dirbo A., jo tėtis, jos tėtis, visus darbus jie organizavo. Pabaigusi studijas rado darbą, atlyginimas buvo didesnis 2 000 – 3 000 Lt. Vasarą dirbo „Nelės“ salone, žiemą mažiau uždirbdavo. Su tėvais tarėsi dėl sodo namelio pirkimo. Kai jį pirko, tiksliai žino, kad turėjo 12 500 Lt. Tėvai norėjo, kad būtų pirkta iki santuokos. Buvo likusios penkios dienos iki santuokos sudarymo, kai nusipirko sodą. Paskolą paėmė 28 500 Lt, 1 500 Lt reikėjo turėti savo pinigų. Pirko su žemės sklypu ir namelį. Už viską sumokėjo 30 000 Lt. Tuos jos 12 000 Lt panaudojo statybos ir žemės darbams. Pinigus visus išleido, neužteko tų 12 000 Lt. Reikėjo nusipirkti blokus, pamatus. Kurį laiko nieko nedarė, nusprendė daryti iš algų, neišėjo, tada pasiėmė 30 000 Lt paskolą statybai. Ji paėmė paskolą. Pinigai negalėjo ilgai būti sąskaitoje, juos reikėjo panaudoti statyboms po truputį. Jei ji tiesiogiai negalėjo pinigų panaudoti, duodavo A.. Jo dėdė V. dėjo blokelius. Jam mokėjo po 100 Lt už dieną, jis dirbo nuo ryto iki vakaro. Ji dėdei 1 000 Lt vežė kartu su A.. Blokeliai, cementas, kitos medžiagos buvo pirkti iš paskolos pinigų. Po truputį tuos 30 000 Lt išleido. Dėdei buvo sumokėta 5 000 Lt iš paskolos. Paskolos pinigus laikė atskirai. Stengėsi viską iš paskolos pinigų daryti. Laiptinė buvo pastatyta, nuardytas stogas, įsirengė vidų, grindys sudėtos. 2011 m. pasibaigė paskolos pinigai statyboms. 2012 m. jis gavo palikimą. Jo atlyginimas buvo 500 Lt. Ji savo visą atlyginimą išleisdavo. Jos tėvai davė pinigų, kad nusipirktų laiptus, pykdavosi su vyru dėl plytelių, dėl visko. Ji gaudavo 1 200 Lt, kai buvo motinystės atostogose gaudavo 1 000 Lt, kai grįžau į darbą 1 600 Lt. Jai skolintis pinigų nereikėjo, iš to ką gauna išgyvena. A. po tėvo mirties pinigus pasidalino po lygiai su broliu. Jų šeima nieko nematė, tik matė, kaip jis parsinešė krūvelę pinigų. Po to tuos pinigus paslėpė. Jokių 10 000 Lt A. jai nedavė, visus pinigus buvo paslėpęs. Buvo išėjęs gyventi atskirai, savaitę laiko negyveno, paskui grįžo. 2011 m. jie pykosi, nes pasibaigė paskola. 2012 m. ji apie skyrybas galvojo. K. A. gavo palikimą grįždavo su maišeliais, ne vaikams ir ne jai nupirkęs. Parsinešęs rodo, ji sakė, kad nemoki skaičiuoti, tai nieko ir nebus. A. laikrodį ne vieną pirkosi, mašinos išgražintos, buvo dar vienas automobilis. Dėl to visada pykdavosi, jam mašinas gražinti rūpi, o jai vaikai. 2011 m. jau buvo viskas padaryta sode. Jos tėvai jam nieko nenorėjo duoti, tik jai. Tėvai turbūt nori savo dalį susigrąžinti. Kas įgyta iki santuokos, galvojo, kad jai ir liks, nes ji su dviem vaikais lieka, tai ir turto jai daugiau, didesnė dalis, kadangi yra ir jos tėvų įdėta. Turto prašo 2/3 dalių. T. S. ji iš vis nepažįsta. Nežino, kodėl A. ėmė tą paskolą, jų santykiai jau buvo pašliję. To bendro gyvenimo nebeturėjo nuo 2011 m. vidurio, liepos mėnesio. Nebuvo jos valios imti pinigus iš T. S., ji nieko apie tai nežinojo. Tada jau nieko prie namo nedarė. Nesupranta, kam įrenginėti, jei A. žinojo, kad jie kartu nebegyvena. Dėl elektrinio šildymo buvo didelis ginčas. Jis pirko tą prietaisą už savo pinigus. Jis gali jį ir pasiimti. Ji pati pečių kūreno kietu kuru. Jai tiko durpių briketai arba malkos. Ji neprašė pečiaus išardyti. Už elektrą mokėjo jis, kai jie kartu negyveno. Elektros prisuka po 300 - 400 Lt, jis ten gyveno ir nori, kad ji už jo malonumą mokėtų. Buvo galima šildyti kietu kuru. Jai nereikėjo iš jo pinigų, buvau priversta išeiti. Dėl 10 000 Lt, kuriuos neva davė paskolai padengti. Iš pradžių ją apkaltino, paskui jos tėvus, sako, kad visus 28 000 Lt sudėjo į namą, nors sako, kad ji paėmė. Sumokėjus 10 000 Lt turėjo keistis ir įmoka. Dėl to mikrofono, jis buvo įdėtas į jos mašiną. Mobiliuoju telefonu prisijungdavo ir matydavo, kur yra jos mašina. Nežino, ką jis darė už savo paveldėtus pinigus. Statybose buvo dėdė, brolis, jos tėtis. 2012 m. spalio mėnesį ji pirko lizingu vaikams lovas, nes dukra miegojo vaikiškoje lovoje. Paskui šaldytuvą pirko 2012 m. kovo mėnesį. Nežino, kur jis savo palikimą naudojo, ji turėjo iš savo pinigų mokėti. Ji turėjo sumokėti jo lizingą ir už valymo įrenginius.

Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės. Palikti jai santuokinę pavardę. Vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Vaikams išlaikymui prašė priteisti iš atsakovo po 350 Lt, išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius po 350 Lt. Sutinka, kad prievolė Swedbank liktų jos vardu. Sodo namo prašė jai priteisti 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dalį. Sutinka, kad atsakovas pasiimtų televizorių „Samsung“, kompensacijos už jį neprašo. Kilnojamųjų daiktų prašė priteisti jai 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dalį. Sutinku su tais daiktais, kurių jis nori. Prisitaiko prie jo, ko jis nori. Ji negrąžins skolos T. S. ir L. R., nes nesiskolino iš jų. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos, kuri nustatyta nutartimi, jai tinka.

Atsakovui pateikus į bylą priešinį ieškinį ieškovei, pastaroji pateikė teismui ir atsiliepimą dėl atsakovo reikalavimų.

Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškinį su pakeitimais tenkinti, o atsakovo priešieškinį ir jo pakeitimus atmesti.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas iš pradžių 2013-12-05 pateikė į bylą priešinį ieškinį, o vėliau patikslintą priešinį ieškinį, kuriame nurodė šiuos motyvus.

1. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Teismui 2014 m. sausio 21 d. priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje ir nustačius jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką kol teismas priims galutinį sprendimą, teismo nustatyta laikinoji tvarka jam yra priimtina, todėl atsakovas pageidavo ir toliau su vaikais bendrauti tokia pat tvarka ir teismui priėmus galutinį sprendimą. Tačiau nurodė, kad iš dalies tikslina savo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

2. Dėl turto padalijimo.

Atsakovas prašė teismo pripažinti, kad jo asmeninis turtas yra ir tarp sutuoktinių nedalijamas:

2.1. Santuokos metu pagal 2012-02-17 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1256 jo motinos G. S. jam padovanota 1/4 dalis iš 0.0600 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); pagal 2007-10-08 Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. 11850 pagrindu paveldėtos to paties žemės sklypo 3/8 dalys. Todėl pripažintina, kad 5/8 dalys žemės sklypo iš 0.0600 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotos atsakovo vardu dovanojimo sutarties ir paveldėjimo liudijimo pagrindu, vidutinė rinkos vertė - 12 562,50 Lt.

2.2. Iš paveldėtų lėšų nusipirktas televizorius „Samsung“, kurio vidutinė rinkos vertė – 1 000 Lt.

2.3. Iki santuokos su ieškove atsakovas turėjo televizorių VIDO ir namų kiną. Atsižvelgiant į nusidėvėjimą, rinkos vertė - 100 Lt.

2.4. Dujų balionas - 30 Lt (gautas iš tėvų). Bendra daiktų vertė – 13 692,5 Lt.

3. Nurodė, koks yra ieškovės G. S. asmeninis turtas, kuris tarp šalių nedalijamas. Šio turto bendra vertė - 80 Lt.

4.1. Nekilnojamąjį turtą ieškovės vardu iš bendrų lėšų, ieškovės vardu nusipirktą 0,0646 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė - 21 600 Lt.

4.2. Ieškovės G. S. vardu teisiškai įregistruotus nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): pastatą - ūkinį pastatą, vidutinė rinkos vertė - 12 700 Lt; pastatą - malkinę, vidutinė rinkos vertė - 928 Lt.; kitus statinius (inžinerinius) - šulinį, vidutinė rinkos vertė - 393 Lt.; pastatą - sodo namelį, vidutinė rinkos vertė - 58 400 Lt. Tokiu būdu santuokos metu įgytų nekilnojamųjų daiktų - pastatų vertė - 72 421 Lt.

Viso nekilnojamojo turto vertė - 94 021 Lt.

4.3. Viso įgyto santuokos metu dalintino kilnojamojo turto vertė - 7 663 Lt.

4.4. Be to nurodė, kad 2011-08-02 sutuoktiniai įsigijo lengvąjį automobilį MERSEDES BENZ E 290, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą ieškovės G. S. vardu, vidutinė rinkos vertė – 8 000 Lt.

Bendra santuokoje įgyto turto vertė - 109 684 Lt.

5. Vaikų poreikiams skirtino turto vertė yra 1 790 Lt.

6. Kreditoriniai įsipareigojimai.

6.1. Šalys 2011 m. rugpjūčio 27 d. atsakovo vardu pasiskolino iš L. R. 6 000 Lt iki 2015-08-27. Šie pinigai buvo panaudoti lengvajam automobiliui MERSEDES BENZ E 290, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti. Automobilis buvo registruotas ieškovės vardu. Ieškovė be atsakovo žinios ir sutikimo šį automobilį 2013-08-21 perleido kitiems asmenims, tuo sumažindama santuokinio turto vertę, todėl yra atsakinga už šio kredito grąžinimą.

6.2. Minėtam, žemės sklypui pirkti ir gyvenamajam namui statyti iš AB ,,Swedbank“ pagal 2005-08-30 kredito sutartį Nr. 05-056861-FA iš banko AB „Swedbank“ gautas 30 000 Lt kreditas. Negrąžinta kredito suma - 17 984,98 Lt.

6.3. 2007-02-03 pagal kredito sutartį Nr. 07-016766-Fa iš banko AB „Swedbank“ gautas 30 000 Lt sodo namelio statybai. Negrąžinta kredito suma - 22 178,48 Lt.

Visa šeimos turtui įsigyti kreditorinių įsipareigojimų suma sudaro - 46 163,46 Lt.

6.4. Per laikotarpį nuo 2013 m. vasario mėnesio, kol atsakovas gyveno šeimoje su ieškove ir vedė bendrą ūkį, jie nemokėjo už suvartotą elektros energiją. Susidarė 6 602,21 Lt skola. Namas yra šildomas elektra, todėl jo išlaikymui ši skola ir atsirado. 2014 m. sausio 7 d. atsakovas pasirašė paprastąjį vekselį dėl 6 602,21 Lt skolos už suvartotą elektros energiją apmokėjimo pagal sudarytą mokėjimo grafiką su kreditoriumi AB Lesto ir šią skolą visiškai sumokėjo. Mano, kad atsakovas įvykdė bendrą prievolę iš asmeninių lėšų, todėl ieškovė privalo jam kompensuoti pusę šios sumos, t. y. 3 301,10 Lt.

Atsakovas patikslindamas teismo prašė šias sumokėtas įmokas pripažinti įvykdytas iš jo asmeninių lėšų ir pusę šios sumos, t.y. 3 301,10 Lt jam priteisti iš ieškovės.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad yra skolinga UAB ,,General Financing“, nors sumos nenurodė. Atsakovas nieko nežino apie šią paskolą, todėl nėra už ją atsakingas. Ši prievolė yra asmenine ieškovės prievole. Šiuo metu ieškovė yra pareiškusi, kad prievolę kreditoriui įvykdė, todėl ji toliau nespręstina.

2013-06-22 atsakovas pasiskolino iš T. S. 9 500 Lt. Ši paskola asmeninė, todėl prašė teismą įpareigoti jį vieną ją grąžinti kreditoriui.

Pagal LR CK 3.118 str. 2 d., sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama skolų, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs, suma. Bendra santuokoje įgyto turto vertė - 109 684 Lt. Bendra negrąžintų šeimos paskolų suma - 46 163,46 Lt. Dalintino turto vertė - 63 520,54 Lt (nekilnojamųjų daiktų vertė 94 021 Lt minusavus negrąžintą kredito dalį jiems įsigyti 40 163,46 Lt = 53 857,54 Lt + kilnojamųjų daiktų vertė 15 663 Lt, minusavus kreditą jiems įsigyti 6 000 Lt = 9663 Lt).

Įsigytas sodo namelis faktiškai buvo perstatytas. Tam buvo panaudotas 2007-02-03 pagal kredito sutartį Nr. 07-016766-Fa iš banko AB „Swedbank“ gautas 30 000 Lt kreditas, o taip pat atsakovo asmeninės lėšos:

a) pagal 2007-10-08 Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 11850 atsakovas paveldėjo 3/8 dalis iš bendro 0.0600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). 2012-02-17 šią nuosavybę atsakovas pardavė už 16 875 Lt, kuriuos visus panaudojo nekilnojamųjų daiktų statybai ir įrengimui, o taip pat kilnojamojo turto įsigijimui.

b) Pagal tą patį paveldėjimo teisės liudijimą atsakovas paveldėjo 3/16 dalis buto, esančio Dainų g. 40A-30, Šiauliuose. 2012-02-17 atsakovas šį turtą padovanojo savo mamai G. S., o ji jam už tai dovanojo namo statybai 11 250 Lt. Visus šiuos pinigus atsakovas taip pat panaudojo sodo namelio statybai ir įrengimui, kilnojamųjų daiktų įsigijimui ir šeimos poreikiams tenkinti.

Tokiu būdu turtui įsigyti ir įrengti yra panaudota 28 125 Lt atsakovo asmeninių lėšų, kas nuo bendro dalintino turto vertės sudaro sudaro 0,44 dalis, o iš bendrų santuokinių lėšų įsigyto dalintino turto vertė sudaro 0,56 dalis, iš kurių jam su ieškove priklausytų po 1/2 dalį, t.y. po 0,28 dalis. Atsakovas prašė dalijant santuokinį turtą nukrypti nuo lygių dalių principo ir pripažinti, kad jam priklauso santuokoje įgyto turto 0,72 nuosavybės dalys (0,44+0,28=0,72), kurių vertė - 45 734,78 Lt, o ieškovei - 0,28 dalys, kurių vertė - 17 785,76 Lt.

Santuokoje įgytą turtą atsakovas prašė padalinti tokiu būdu:

- nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotus G. S. vardu: 0,0646 ha žemės sklypą, vidutinė rinkos vertė 21 600 Lt, pastatą - ūkinį pastatą, vidutinė rinkos vertė -12 700 Lt; pastatą - malkinę, vidutinė rinkos vertė - 928 Lt; kitus statinius (inžinerinius) - šulinį, vidutinė rinkos vertė - 393 Lt; pastatą - sodo namelį, vidutinė rinkos vertė - 58 400 Lt.

Viso nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė - 94 021 Lt.

Sumažinus šio nekilnojamojo turto vertę negrąžinto kredito suma šio nekilnojamojo turto vertė - 53 857,54 Lt.

- kilnojamuosius daiktus už 2 165 Lt sumą.

Viso atsakovui priteisti santuokoje įgyto turto už 56 022,54 Lt.

b) ieškovei G. S. priteisti turto už 5 498 Lt.

9.2. Dėl kompensacijos už didesnę turto dalį.

Atsakovas nurodė, kad bendra santuokoje įgyto turto vertė - 109 684 Lt. Bendra negrąžintų šeimos paskolų suma - 46 163,46 Lt. Dalintino turto vertė - 63 520,54 Lt.

Nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir atsakovui pripažinus nuosavybės teisę į 0,72 dalis, o ieškovei į 0,28 dalis santuokinio turto, atsakovui turto turėtų tekti už 45 734,78 Lt, o ieškovei už - 17 785,76 Lt.

Jeigu turtas būtų padalintas atsakovo prašomu būdu, jam natūroje teksiančio turto vertė būtų 56 022,54 Lt., o ieškovei – 5 498 Lt. Tokiu būdu natūroje ieškovei tektų turto mažiau už 12 287,76 Lt. Minėta, ieškovė jiems gyvenant skyriumi, be atsakovo žinios ir sutikimo 2013-08-21 perleido kitam asmeniui lengvąjį automobilį MERSEDES BENZ E 290, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą ieškovės G. S. vardu, vidutinė rinkos vertė – 8 000 Lt, tuo sumažino sutuoktinių nuosavybę, todėl privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Tokiu būdu padalijus turtą ieškovei iš atsakovo priteisti 4 287,76 Lt piniginę kompensaciją.

10. Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

10.1. Minėta, Žemės sklypui pirkti ir gyvenamajam namui statyti iš AB ,,Swedbank“ pagal 2005-08-30 kredito sutartį Nr. 05-056861-FA gautas 30 000 Lt kreditas. Negrąžinta kredito suma - 17 984,98 Lt.

- 2007-02-03 pagal kredito sutartį Nr. 07-016766-Fa iš banko AB „Swedbank“ gautas 30 000 Lt sodo namelio statybai. Negrąžinta kredito suma - 22 178,48 Lt.

Kredito gavimui yra įkeistas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas ir gyvenamasis namas - sodo namelis su ūkio pastatais. Jei šis turtas būtų priteistas atsakovui, jis prašė teismo pripažinti, kad jis vienas turės pareigą grąžinti bankui negrąžintą paskolos dalį. Kreditoriui nesutikus modifikuoti kredito sutartį ir perkelti kreditorinius įsipareigojimus atsakovui, prašė pripažinti, kad po santuokos nutraukimo su ieškove liktų solidarūs skolininkai banko atžvilgiu, tačiau prašė teismo pripažinti, kad po santuokos nutraukimo jam tenka prievolė grąžinti kreditoriui AB „Swedbank“ kreditą pagal nustatytą mokėjimo grafiką, o tuo atveju, jei kreditorius reikalautų iš ieškovės šią prievolę įvykdyti, ieškovei būtų pripažinta regreso teisė reikalauti iš atsakovo to, ką ji bus įvykdžiusi.

10.2. 2011 m. rugpjūčio 27 d. atsakovo vardu sutuoktiniai pasiskolino iš L. R. 6000 Lt iki 2015-08-27. Šie pinigai buvo panaudoti lengvajam automobiliui MERSEDES BENZ E 290, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti. Automobilis buvo registruotas ieškovės vardu. Ieškovė be atsakovo žinios ir sutikimo šį automobilį 2013-08-21 perleido kitiems asmenims, tuo sumažindama santuokinio turto vertę, todėl yra atsakinga už šio kredito grąžinimą.

Kadangi paskola gauta santuokoje, atsakovas prašė teismo pripažinti, kad jie abu su ieškove privalo grąžinti 6 000 Lt kreditoriui L. R., po 1/2 dalį šio kredito, t. y. kiekvienas po 3 000 Lt.

10.3. Dėl ssmeninių kreditorinių įsipareigojimų.

2013-06-22 atsakovas pasiskolino iš T. S. 9 500 Lt. Ši paskola yra asmeninė, todėl prašė teismą įpareigoti jį vieną grąžinti skolą kreditoriui.

11. Dėl kompensacijos priteisimo už sumažėjusį santuokinį turtą.

Atsakovo vardu buvo teisiškai įregistruotas lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė naudojosi lengvuoju automobiliu VW Golf, tačiau norėjo geresnio. 2011-07-29 VW Golf sutuoktiniai pardavė už 3 200 Lt, o ieškovės vardu Kelmėje už 8 000 Lt nupirko ir 2011-08-02 priregistravo lengvąjį automobilį MERSEDES BENZ E 290, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Savų pinigų sutuoktiniai turėjo 3 200 Lt, kuriuos gavo, pardavę automobilį VW Golf, o 4 800 Lt panaudojo iš jo turimų darbovietės pinigų. Kad galėtų atsiskaityti su darboviete, 2011 m. rugpjūčio 27 d. atsakovas pasiskolino iš L. R. 6 000 Lt iki 2015-08-27.

Pagal atsakovą ieškovė teigia netiesą, kad automobilį MERSEDES BENZ E 290 ji įsigijo už savo tėvų ir brolio jai duotus pinigus.

L. R. prašymu, turėtą automobilį (duomenys neskelbtini) AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip garantą skolos grąžinimui atsakovas perrašė L. R. vardu. Gavus pasiūlymą iš draugų, nebrangiai, tik už 4 140 Lt įsigijo lengvąjį automobilį AUDI A6. Pagal susitarimą su L. R., jis pardavė jam perrašytą automobilį (duomenys neskelbtini) AVANT už 3 400 Lt, o gautus pinigus panaudojome AUDI A6 įsigyti, kuris buvo užregistruotas L. R. vardu, nors automobiliu naudojasi atsakovas. Automobilio vertė yra 4 140 Lt, nes jį pirko pigiai dėl to, kad yra reikalingas viso kėbulo remontas.

Atsakovas sutinka sumokėti 2 070 Lt ieškovei piniginę kompensaciją, t. y. puse lengvojo automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės.

Galutinai suformulavęs priešieškinio reikalavimus ir remdamasis Lietuvos Respublikos civ. kod. 3.59 str., 3.60 str. 1 d., 2 d., 3 d., 3.89 str., 3.123 str., 3.127 str., 3.169 str., 3.192, 3.194 str., CPK 83 str. 3 d., 382 str., 381 str., 93 str. 1 d., 199 str., 135 str. 1 d. 6 p., atsakovas teismo prašė:

1. Nutraukti santuoką, įregistruotą 2005 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių m. CMS (akto įrašo Nr. 634) tarp A. S. ir G. S. ir dėl santuokos nutraukimo kaltais pripažinti abu sutuoktinius. Neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti.

2. Nustatyti sūnaus A. S. ir dukros V. S., gyvenamąją vietą su motina G. S. iki to momento, kol vaikai sulauks pilnametystės.

3. Priteisti iš atsakovo A. S., išlaikymą sūnui A. S. ir dukrai V. S., periodinėmis išmokomis po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaikų pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti, kad motina G. S. vaikų išlaikymui mokamas lėšas tvarkys uzufrukto teise.

4. Nustatyti pagal atsakovo pasiūlymą jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

5. Atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams iš atsakovo priteisimo.

6.1. 1/4 dalį iš 0.0600 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotą A. S. vardu 2012-02-17 d. dovanojimo sutarties Nr. 1256 pagrindu.

6.2. 3/8 dalis iš 0.0600 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotas atsakovo vardu pagal Paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2007-10-08 liudijimo Nr. 11850 pagrindą.

6.3. televizorių „Samsung“, kurio vidutinė rinkos vertė – 1 000 Lt, televizorių VIDO ir namų kiną - 100 Lt., dujų balioną - 30 Lt.

7. Pripažinti, kad G. S. asmeniniu turtas, kuris yra nedalijamas: elektronines svarstykles - 20 Lt, elektrinę vaflinę - 10 Lt, elektrinę plytelę - 10 Lt, lėkštutes 10 vnt. - 25 Lt, antklodę - 15 Lt.

8. Pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 0,0646 ha žemės sklypą, vidutinė rinkos vertė - 21 600 Lt ir nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): pastatą - ūkinį pastatą, vidutinė rinkos vertė - 12 700 Lt; pastatą - malkinę, vidutinė rinkos vertė - 928 Lt; kitus statinius (inžinerinius) - šulinį, vidutinė rinkos vertė - 393 Lt; pastatą - sodo namelį, vidutinė rinkos vertė - 58 400 Lt, nekilnojamųjų daiktų - pastatų vertė - 72 421 Lt. Viso nekilnojamojo turto vertė - 94 021 Lt.

9.1. Nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir atsakovui pripažinti nuosavybės teisę į 0,72 dalis (už - 45 734,78 Lt.), o ieškovei į 0,28 dalis santuokinio turto (17 785,76 Lt.)

- nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotus G. S. vardu: 0,0646 ha žemės sklypą, vidutinė rinkos vertė 21 600 Lt, pastatą - ūkinį pastatą, vidutinė rinkos vertė - 12 700 Lt; pastatą - malkinę, vidutinė rinkos vertė - 928 Lt; kitus statinius (inžinerinius) - šulinį, vidutinė rinkos vertė - 393 Lt; pastatą - sodo namelį, vidutinė rinkos vertė - 58 400 Lt. Viso nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė - 94 021 Lt. Sumažinus šio nekilnojamojo turto vertę negrąžinto ( kredito suma šio nekilnojamojo turto vertė - 53 857,54 Lt.

- kilnojamuosius daiktus: svetainės stalą - 250 Lt, indaują - 500 Lt, 2 svetainės sofas - (po 300 Lt) - 600 Lt, lauko baldus - 500 Lt, radiją ir kolonėles (virtuvėje) - 70 Lt; elektrinį pjūklą medienai - 50 Lt; elektrinį šlifuoklį - 50 Lt; Lygintuvą - 10 Lt; Televizorių Philips - 50 Lt; didelis kastuvą sniegui kasti - 80 Lt, 1 gėlę - 5 Lt. Viso kilnojamųjų daiktų man priteisti už 2165 Lt. Viso atsakovui priteisti santuokoje įgyto turto už 56 022,54 Lt.

Viso atsakovei priteisti kilnojamojo turto už 5 498 Lt.

c) pripažinti, kad G. S. privalo kompensuoti atsakovui santuokinio turto sumažėjimą dėl lengvojo automobilio MERSEDES BENZ E 290, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio verte 8 000 Lt ir šią kompensaciją įskaityti į jai tenkančio santuokinio turto dalį.

d) priteisti G. S. iš atsakovo piniginę kompensaciją už pastarajam tenkančią didesnę turto dalį - 4 287,76 Lt.

10. Priteisti iš atsakovo ieškovei G. S. piniginę kompensaciją už santuokinio turto sumažėjimą, tai yra 1/2 dalies automobilio AUDI A6 vertės – 2 070 Lt.

11. Pripažinti, kad skolą AB LESTO už suvartotą elektros energiją 6 602,21 Lt, t.y. bendrą prievolę atsakovas įvykdė iš asmeninių lėšų, ir priteisti jam iš ieškovės G. S. kompensaciją, pusę šios sumos, t.y. 3 301,10 Lt.

12.1. pripažinti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas su ieškove lieka solidarūs skolininkai banko AB ,,Swedbank“ atžvilgiu: pagal 2005-08-30 kredito sutartį Nr. 05-056861-FA negrąžintą kredito sumą - 18 895,28 Lt; pagal 2007-02-03 kredito sutartį Nr. 07-016766-Fa negrąžintą kredito sumą - 23 076,38 Lt, tačiau po santuokos nutraukimo atsakovui vienam tenka prievolė grąžinti kreditoriui AB „Swedbank“ kreditą pagal nustatytą mokėjimo grafiką, o tuo atveju, jei kreditorius reikalautų iš ieškovės įvykdyti šią prievolę, ieškovei būtų pripažinta regreso teisė reikalauti iš atsakovo to, ką ji bus įvykdžiusi, bankui AB ,,Swedbank“

12.2. Pripažinti, kad atsakovas kartu su ieškove privalo grąžinti 6 000 Lt kreditoriui L. R., tai yra po 1/2 dalį šio kredito, po 3 000 Lt.

12.3. Pripažinti atsakovo asmenine prievole 9 500 Lt paskolą, gautą 2013-06-22 iš T. S. ir įpareigoti atsakovą šią paskolą grąžinti kreditoriui.

13. Šalims išlaikymas nepriteistinas.

14. Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: S. ir S..

15. Priteisti atsakovui iš ieškovės 3 152,81 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas savo reikalavimus ir atsikirtimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais:

Liudytojas K. V. P., duodamas parodymus nurodė, kad A. yra jo žmonos brolio sūnus. Jie su Andriumi vienas kitam padėjo, jis jam padėjo Kuršėnuose, kuomet dukrai statė namą. Tuo metu jis jam padėjo prie stogo darbų, paduoti šiferį, kaip pagalbinis darbininkas. O jis pas jį jau buvo kaip meistras. Jis jam davė pinigų ir kurui davė, ir taip primokėjo, maisto davė. Jie ten dirbo tarpais, kai pinigų turėjo, tai ir dirbo. Jis kitur nedirba, yra pensininkas. Prie statybų išdirbo apie mėnesį. Darbai buvo nuo pamatų iki namo stogo, sienas kur primūrijo, kur nugriovė, stogo dengimo darbus atliko. Ten buvo iš blokelių statoma. Viduje tvarkė gipso plokštes, skardinimą darė. Grindis pašildomas darė, vamzdžius klojo, radiatorius prisijungė A. pats. Garažą pats statė. Pagrindinai jis dirbo tik prie to namuko. Nurodė, kad buvo jam atvežę pinigus už darbą į Kuršėnus. Medžiagas jis kiek pirko, kiek iš A. tėvo statybos atsivežė. Tai armatūra buvo iš tėvo namuko. Jis irgi savo sodo namelį tvarkėsi. Armatūra buvo naudojama pamatams, perdengimui, medienos turėjo jo tėvas. Tai mediena stogui buvo, lentos ir gegnės, stiklo vatos šildomos. Negali prisiminti kiek jis pirko medžiagų, bet daug medžiagų iš tėvo atsivežė. Kiek jis dar pirko medžiagų, nežino.

Prie sodo namo prisidėjo antras aukštas. Priestatas irgi prisidėjo. Pamatus kasė visi, dirbo. Išvežimo technika buvo, su ja reikėjo išvežti šiukšles. Pamatai buvo praplėsti, naujų pridaryta pamatų, ne vien ant tų senų statė. Ant kiek pailgino metrais jis nežino. Jo žmonos brolis A. tėvas, ar jis padėjo prie pamatų, kol buvo gyvas, jis nebepamena. Jis konkrečiai dirbo prie pamatų, lygino juos, sienas tvarkė, mūrijo, kur priestatą primūrijo ten tvarkė, antrą aukštą visą primūrijo, sienas apšiltino, stogą visą perdengė. Stogo dangą pirko šeimininkas, šiferį, medieną pirko. Iš to seno namo niekas nebetiko, ten šiukšlių krūva paliko. Langus dėjo plastikinius, duris dėjo naujas. Šildomas grindis dėjo. Elektrą A. pats tvarkė, buvo ji vedžiojama. Vandentiekį, kanalizacija A. pats tvarkė, jis ten nebebuvo. Vanduo ten dabar yra, anksčiau buvo tik sodo vandentiekis. Ten yra ne miesto kanalizacija, A. pats ten tvarkėsi. Jis nestatė valymo įrengimų, atrodo jie yra pastatyti, negali pasakyti. Kai dirbo prie namo jam padėjo G. tėvas ir brolis, bet jie buvo neištisai. Aplinka ten buvo tvarkyta jau. Ten nebuvo dabar daugiau kaip du metai. Kitų jų šeimyninių reikalų apie mašinas, paskolas jis nežino.

Liudytoja G. S., duodama parodymus nurodė, kad nenori užstoti nė vieno. Nežinau, ko jiems trūko. A. yra skardaus balso, gal jai nepatinka jo balsas. Ji apie tai su ja nekalbėjo. Anksčiau yra pastebėjusi, kad kažkas ne taip, bet A. to nenorėjo girdėti. Ji yra nusprendusi nesikišti. Sakydavo, kad ji nemyli. A. jai sakydavo, kad G. buvo mamos varoma iš namų. Po vyro mirties ji galvojo, kad viskas bus gerai, bet išėjo atvirkščiai. Per maldas vienas vaikas atsipeikėjo. Su anūkais bendrauja. G. atvažiuodavo, visą laiką ji stengdavosi dėl jų. A. šnekėdavo prie stalo, ji tildydavo jį. Jis pasakodavo apie mašinas, savo keliones. Apie vaikus irgi kalbėdavo. Negalvojo, kad taip gali atsitikti, vaikai atėmė pinigus, nes tėvas testamentu jiems buvo palikęs. A. sugrįžo pas ją, dabar jam padeda. Jos santykiai su vyru buvo tokie kaip kiekvienoje šeimoje. Dėl A. tėvo palikimo, tegul ji pasako, kur padėjo pinigus. Jai buvo duota 10 000 Lt. G. tvarkė visus dokumentus, visur pirmoji lakstė. Jai buvo duota irgi pinigų, jis buvo labai geras, davė šeimai, stengėsi. Kiekvienas žmogus aišku su savo charakteriu. Ji sakė, kad už mokslus moka. Ji nežino, kiek A. davė pinigų G. iš tėvo pinigų. Ji suprato, kad jis davė pinigų dengti paskolai. Ji buvo labai įskaudinta, kada A. išėjo iš namų. A. namų kiną, patalynę davė. Jie kartu gyveno iki santuokos, kai ėmė paskolą. Mano, kad A. turi teisę į namelio dalį, jis džiaugėsi, rodė ką pasidarė. Mano, kad po lygiai namą reikia padalinti, bet ne pliką jį palikti. Kaip jis jai rodė su džiaugsmu, ką padarė. Jis daug dirbo, dėl šeimos stengėsi, gal jai švelnesnio vyro reikia.

Ji atsisakė priimti gyventi G. pas save, kai jie jos paprašė, tada jie pabėgo į Panevėžio gatvę. Nenorėjo tokio gyvenimo, nes teko girdėti iš kitų, kaip gyvena susidėję. Iki santuokos sudarymo jie nemažai kartu pragyveno. Šunį jie buvo pasiėmę, abu džiaugėsi, rodė, kad šaldytuvą nusipirkę. Iki santuokos jie gyveno ne kelias savaites ir ne kelis mėnesius, ilgiau. Jie mažai bendravo, kai jie žadėjo namelį pirkti, kai jau buvo nusipirkę, tik paskui sužinojo, kad jau nusipirko. Nežino kieno vardu žadėjo pirkti. Ji su vyru turėjo sodo namą, statė, ten daug ko buvo, apšiltinimo vatos, lentų, statybinių medžiagų. A. statybines medžiagas ėmė iš ten, nes jos vyro giminė tokia, kad pas juos mada vieni kitiems padėti. Dėdei gal jam ir mokėjo, ji nežino. Pati sūnaus šeimai irgi yra davusi pinigų. Po teismo dėl sodo dalybų atidavė A. savo visą dalį, 11 250 Lt. Paskui dar duodavo pinigų, kaip vaikui. Jis neturėjo ką apsirengti, su baltais batais atvažiuodavo žiemą, jam ne tas galvoje buvo. Jis viską darė dėl šeimos, apie save negalvojo. Jos vyras mirė 2006-07-12. Palikimo gražiuoju nepasidalino. Atleido G. po palikimo dalybų, apkabindavo jai atvažiavus.

Papildomai duodama parodymus liudytoja G. S., parodė, kad vaikai gyveno iki santuokos daugiau kaip metus Panevėžio gatvėje. Jai rūpi, kur G. padėjo tuos pinigus, kur sūnus liepė padėti į banką. Sūnus gavo pinigus iš palikimo, kai pardavė sodą. Tą ji žino, kad davė G. 10 000 Lt iš sūnaus žodžių. Jis davė paskolai padengti. A. sakė, kad banke tų pinigų nėra. G. teises išsilaikė, kompiuterį nusipirko, įstojo mokytis, A. dėl jos stengėsi. Paskui jie abu grąžino bankui, ji neduodavo pinigų paskolai. Kai sūnus gavo palikimą, ji tų dalykų netvarkė ir pinigų negavo. Sakė, mes tuos pinigus paskolai panaudosime. Netiki, kad paskolą būtų dengę kiti žmonės. Marti nieko neturėjo susitaupiusi. Ją mama varydavo lauk neapkęsdama. Santuokoje patys gyrėsi, kad sutaupė. Kai sudarė santuoką vyras davė 2 000 Lt. A. padarė elektrinę šildymo sistemą, nes G. sunku buvo kūrenti ir laipioti. Nebuvo taip, kad sūnus vienas pats taip sugalvojo. Jis stengėsi dėl G., kad jai būtų geriau.

Liudytojai R. R., duodama parodymus parodė, kad yra Žalgirio sodų bendrijos pirmininkė, bendrauja su A., mažiau su G.. Nuo 2011 m. pirmininkauja, jie ten jau gyveno. Ši šeima yra tvarkinga, pavyzdžiu stato kitiems. Lūžis įvyko praeitais metais liepos mėnesį. A. yra sodo valdybos narys, atvažiuodavo su vaikais. Kartą jis verkė, nes gaila žmonos ir vaikų, paguodė. Gyvena ten apie 10 metų, nežino, kas prieš S. ten anksčiau gyveno. Pasikeitimai įvyko visame kame. Vaizdas ten gražus, yra gandralizdis, baseinas. Prie namelio atvežė blokelius priestatui statyti. Bendrijos nariai darė talką, girdėjo, kaip A. paskambino, kad atvežė blokelius. Jis džiaugėsi, kad palikimą iš tėvo gavo, galėjo pajudėti į priekį. Kad pati ieškovė ką sodintų nematė. Apie paskolą girdėjo, kad gavo palikimą, žmona nunešė į banką 10 000 Lt. Jis sakė, kad pinigai padėti kažkur buvo, paklausė G., kur yra, ji atsakė, kad nunešė į banką padėti. Jis džiaugėsi tuo, kad jų šeimai bus geriau. Jis po teisminio proceso nuėjo į banką ir nerado tų pinigų banke. Tada vaistų jam reikėjo duoti. Reiktų tėvams pagalvoti, kad vaikams reikia abiejų tėvų.

A. atsiveža vaikus pas ją. Jei jis būtų blogas tėvas, dvi valandas vaikas nesėdėtų jam ant kelių. Vaikas klausė, tėti, kada galėsime gyventi kartu, miegoti. Nemačiau, kad jis neatsargiai elgtųsi su vaikais. Palikdavo jam prižiūrėti abu vaikus. Vieną kartą S. mergaitei davė rūbelių, nes turi 9 metų anūkę. Vaikai aprengti kaip ir visi vaikai, papuošti, į darželį nieko ypatingo. Nėra mačiusi jo neblaivaus, ar kad mergininkas būtų. Kad bartųsi nėra mačiusi, gal ir susikeikia buitiškai. A. dabar gyvena tame name.

Liudytoja S. R., duodama parodymus parodė, kad yra A. kaimynė, nepriklauso valdybai. Sode ji gyvena apie 5 - 6 metus, jie gal ten jau ir gyveno. Iš pradžių jie nebendravo, bet atėjo A., pradėjo bendrauti, išsipasakojo. Pasakojo, kaip jis ten tvarkėsi. Ten viskas buvo apleista, kai nusipirko, iš apleisto pastato buvo paruoštas gyvenamasis namas. A. ruošėsi tai tą daryti, tai tą. Nematė jo išgėrusio, barnių nematė. Ideali šeima, viskas atrodė gražiai. A. sakė, kad susipyko su žmona. Pykčio metu jis bandė įrašinėti pokalbį, žmona supyko. Dėl ko pykosi nežino, jis buvo pagriebęs jai už rankos ir norėjo atimti telefoną, žmona iškvietė policiją. Ji matė policiją. Patarė jam taikytis. Su žmona G. ji nebendravo. Mano, kad anksčiau nesutarimai buvo, kurie brendo.

Kai pas juos prasidėjo pykčiai, ji prižiūrėjo sodybą, laistė augalus, gėles, užmesdavo akį, kad ten niekas nevaikščiotų. Prie statybų dirbo A., dar du vyrai, jo tėtis ir dėdė. Daugiau kažko nematė. Garažas pastatytas apie 2012 m., panašiu metu atsirado pavėsinė ir malkinė. Nuotekų valymo įrenginys ten šiuo metu yra atskiras. Tai buvo sumontuota prieš 2 - 3 metus. Į namelio vidų yra įėjusi, anksčiau matydavo iš lauko. Vizualiai namo plotas padidėjo. Piniginių reikalų nežino, bet girdėjo, kad buvo paskola paimta, kurią palaipsniui grąžino. A. pasakojo, kad davė žmonai 10 000 Lt į banką nunešti. Po kiek laiko nuėjęs į banką sužinojo, kad pinigų nebuvo įnešta. Jis ekonomiškai vedė ūkį, buvo taupus. Apie kaimynę nieko negali pasakyti, bet iš pasakojimų galvoja, kad daugiau mėgėja išlaidauti, kavinės, mašinos reikia kitos, rūbams, naujus pirkdavo, ne iš padėvėtų.

Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu pakartojo savo reikalavimus ir atsikirtimus, bei prašė teismo atsakovo priešieškinį ir pareiškimą dėl jo pakeitimo tenkinti visiškai, o ieškovės reikalavimus pagal procesinius dokumentus atmesti.

Trečiasis asmuo Swedbank AB pateikė teismui atsiliepimą ir nurodė, kad kreditorius sutinka su patikslintame ieškinyje nurodyta kredito grąžinimo tvarka.

Trečiasis asmuo AB Lesto irgi pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsakovas 2014-01-07 pasirašė paprastąjį vekselį dėl 6 602,21 Lt skolos už suvartotą el. energiją apmokėjimo. Tačiau 2014-05-23 patikrinus apskaitos prietaisą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, vėl buvo užfiksuotas 766,99 Lt įsiskolinimas už suvartotą el. energiją. Už minėtame name suvartotą el. energiją pagal sutartį įsipareigojusi mokėti ieškovė G. S.. Remiantis 3. 109 str. 2d. trečiasis asmuo laiko, kad 766,99 Lt skolą jam turi solidariai sumokėti abi šalys, o likusią 1 783,67 Lt skolą pagal vekselį atsakovas A. S..

Trečiasis asmuo L. R. parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad skolą jam turėtų sumokėti abu sutuoktiniai lygiomis dalimis. Pinigus jis esą davęs atsakovui mašinai pirkti, o su ieškove dėl to nebuvo tartasi. Nurodė, kad atsakovas tuo metu pinigų neturėjo. Be to atsakovas pinigus buvo pasiskolinęs iš darbovietės dėl to turėjo jai grąžinti ir todėl skolinosi iš jo. Su atsakovu jis pažįstamas apie 10 – 15 metų. Nurodė, kad raštu nieko neteiks ir laikysis žodinio paaiškinimo.

Trečiasis asmuo T. S. parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad jam nesvarbu iš kurios šalies teismas priteis skolą. Be to sutuoktiniai galėtų ir per pusę tą skolą jam atiduoti. Su ieškove jis nei anksčiau, nei vėliau nėra pažįstamas, o atsakovą pažįsta apie 3 – 4 metus. Teigė, kad raštu atsiliepimo neteiks ir laikysis žodinio paaiškinimo.

Trečiasis asmuo UAB ,,General financing“ atsiliepimo (nuomonės) dėl šalių procesinių dokumentų teismui į bylą nepateikė, kadangi ieškovė dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos skolą šiam kreditoriui jau buvo grąžinusi.

ŠVTAS pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesų pirmumą, į šalių paaiškinimus, Skyrius mano, jog tikslinga nustatyti A. S. ir V. S. gyvenamąją vietą kartu su motina G. S..

Taip pat skyrius mano, kad nustatant atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, tikslingą palikti galioti laikinąją atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri patvirtintą Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-21 nutartimi.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis ( CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vaiko būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 1 minimalios mėnesinės algos dydžio, kuri šiuo metu yra 1 000 litų, toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2004, paskelbta Teismų praktika 22). Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų teises ir interesus, į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, skyrius mano, jog tikslinga patenkinti ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. S. ir V. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės.

Teismo posėdžio metu įstaigos atstovas pakartojo išvados motyvus ir nurodė, kad nors išvadą pateikė 2014-06-10, tačiau niekas nepasikeitė. Mano, kad ieškovės reikalavimus dėl vaikams reikalingo išlaikymo būtina tenkinti visiškai, kadangi yra pateikti rašytiniai įrodymai.

Pasirengimo bylos nagrinėjimui metu teismas tenkino ieškovės prašymą ir 2013-11-05 nutartimi priteisė iš atsakovo A. S. laikinąjį išlaikymą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, skirtą nepilnamečiams vaikams, kiekvienam po 250,00 Lt iki galutinio sprendimo priėmimo byloje.

Taip pat teismas 2014-01-21 nutartimi tenkino atsakovo prašymą ir nustatė tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikinąją tvarką.

Be to teismas tenkino byloje kitą atsakovo prašymą ir 2014-04-25 nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę, tai yra padarė įrašą viešame registre bei uždraudė ieškovei perleisti jos vardu registruotus nekilnojamuosius daiktus, esančius Žalgirio Sodų 3 – oji g. 14, Šiauliai.

Ieškinys ir priešinis ieškinys tenkintini iš dalies.

LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus yra nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, siekiant realaus CK 3.3 str. nustatytų principų įgyvendinimo. užtikrinant ir vaiko teisių įgyvendinimą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2002-06-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-879/2002, kat. 71.2.; 2002-09-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-1008, kat. 69.7.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė G. S. ir atsakovas A. S. santuoką sudarė 2005 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių m. CM skyriuje (įrašo Nr. 634, santuokos liudijimas T. 1, 7 b.l.). Santuokoje šalims 2007 m. balandžio 26 dieną gimė sūnus A. S., o 2009 m. gruodžio 29 d. gimė dukra V. S. (gimimo liudijimų kopijos T. 1, 8-9 b.l.). Ieškovė prašė jų atžvilgiu netaikyti LR CK 3.54 str. numatytų priemonių sutuoktiniams sutaikyti, nes neturi vilčių ir noro toliau gyventi kartu. Prašydamos nutraukti santuoką šalys iš pradžių laikėsi įvairių pozicijų dėl santuokos nutraukimo pagrindų, nepilnamečiams vaikams išlaikymui priteistinų sumų dydžių, dalinamo turto apimties ir padalinimo proporcijų bei jo statuso, todėl visais santuokos nutraukimo atveju išspręstinais klausimais teismas pasisakys žemiau atskirai.

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovė G. S. iš pradžių prašė teismo santuoką nutraukti dėl atsakovo A. S. kaltės, tuo tarpu atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas savo kaltės dėl santuokos iširimo neginčijo, dėl to ieškovė patikslintame ieškinyje irgi nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pagal LR CK 3.60 str. 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Byloje nėra rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima preziumuoti atsakovo ar ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, o šalių kviesti liudytojai duodami parodymus tokių aplinkybių irgi nenurodė. Tuo tarpu liudytojai ir ikiteisminio tyrimo įstaigų dokumentai nesudaro pagrindo teismui vienašališkai išvadai, kad sutuoktinių santykiai pašlijo vien tik dėl atsakovo elgesio ar veiksmų. Priešingai byloje yra įrodymų, kad atsakovas rūpinosi šeimos reikalais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad sutuoktiniams gyvenant kartu, tarp šalių išryškėjo charakterių bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai. Sutuoktiniai gyvendami kartu nesiekė santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje. Visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos šeimos iširimui. Kadangi per sutuoktinių bendro gyvenimo laikotarpį abi šalys netinkamai elgėsi viena kitos atžvilgiu, o tuo pačiu nė viena iš šalių nepateikė kito sutuoktinio kaltę įrodančių įrodymų, bei visuma kitų aplinkybių leidžia teismui preziumuoti, kad abiejų sutuoktinių elgesys ir atskirai kiekvieno požiūris į kitą sutuoktinį, patvirtina sutuoktinių santuokos iširimą dėl abiejų šalių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Tokie sutuoktinių veiksmai įrodo, kad jie abu nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo vienas kitam lojalūs. Todėl teismas mano, kad abu sutuoktiniai ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Teismas vadovaudamasis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokia teismo išvada remiasi ne tik šalių nurodytais argumentais, bet ir kita byloje esančia medžiaga, o tuo pačiu, jog abi šalys nei iki teismo posėdžio, nei vėliau nepateikė teismui tinkamų įrodymų paneigiančių kiekvieno atskirai iš jų kaltę. Iš to seka, kad sutuoktiniai nenori keisti savo elgesio, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad nė viena iš šalių negali paneigti procesiniuose dokumentuose nurodytų motyvų ir aplinkybių bei neturi jas patvirtinančių įrodymų.

Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, kuriais teismas vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, yra labiau linkęs tikėti, darytina išvada, kad abi šalys yra kaltos dėl jų santuokos iširimo, nes abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu pažeidė savitarpio pagarbos ir moralinės paramos pareigas. Remiantis LR CK 3.61 str. 2 d. G. S. ir A. S. 2005 m. rugsėjo 10 d. sudarytą santuoką, registruotą Šiaulių m. CM skyriuje (įrašo Nr. 634) nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (T.1, 7 b.l.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė G. S. ieškinyje ir jo patikslinime teismo prašė nustatyti nepilnamečių vaikų A. S. ir V. S. gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama šį prašymą tuo pagrindu, jog motiną ir vaikus sieja artimas ryšys. Atsakovas pareiškime dėl priešieškinio dalyko pakeitimo irgi sutiko, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Šiaulių m. pedagoginės psichologinės tarnybos atsakymo į teismo paklausimą tiriamojoje dalyje paaiškinimus davę sutuoktinių nepilnamečiai vaikai taip pat pareiškė, kad nori gyventi su motina (T. 2, 162 b.l.). Teismas atsižvelgia į tai, jog atsakovas irgi pareiškė, kad tokį vaikų apsisprendimą gerbia ir jam neprieštarauja. Tokiu būdu, sutuoktiniams sutarus ir nepilnamečiams vaikams A. S. ir V. S. pageidaujant, remiantis LR CK 3. 164 str., 3. 169 str., jų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove G. S..

Dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos.

Teismas nagrinėjamoje byloje spręsdamas šalių ginčą pirmiausia, privalo atsižvelgti į šalių vaikų amžių, jų emocinį ir psichologinį ryšį su tėvu. Dėl to teismo nuomone vaikai ir anksčiau nuolat būdami su tėvu, be problemų gali būti su juo ir ilgesnį laiką. Šalių vaikai Šiaulių m. pedagoginės psichologinės tarnybos atsakymo į teismo paklausimą tiriamojoje dalyje paaiškinimus davę sutuoktinių nepilnamečiai vaikai taip pat pareiškė savo nuomonę dėl bendravimo su tėvu (T. 2, 162 b.l.). Be to dėl vaikų ir atsakovo nuoseklios bendravimo patirties nustatyta, kad tarp jų irgi yra pakankamai artimas emocinis ryšis, kas teismui kol kas nekelia abejonių. Vaikai gerai pažįsta tėvą, todėl jis jiems nekelia nesaugumo jausmo. Pažymėtina, kad nemaža dalimi vaikų neigiamą nusiteikimą tėvo atžvilgiu gali įtakoti ir pats tėvas, savo netinkamu elgesiu ar pasisakymais dėl jų motinos. Tačiau pabrėžtina, kad vaikai jau yra tokio amžiaus, jog gali išreikšti savo norą bendrauti ar matytis su atsakovu tėvu A. S., todėl kiekvienu atveju esant netinkamam tėvo elgesiui, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu surinktą informaciją ir medžiagą, teismas gali pakartotinai išspręsti klausimą dėl vaikų bendravimo su tėvu tvarkos. Tuo pačiu pažymėtina, kad vaikai negali būti verčiami bendrauti su tėvu prieš savo valią ar jų motinai (ieškovei) kategoriškai priešinantis bendravimui su tėvu, tam nesant pagrindo, nes tai gali juos traumuoti. Teismas kol kas konstatuoja, kad šiuo metu egzistuoja G. S. neigiamas požiūris į A. S., tačiau dėl to negali būti apsunkintas atskirai vaikų bendravimas su tėvu. Kitą vertus, situacija, kuomet atsakovas netinkamai bendrautų su vaikais, kiekvieną kartą būtų patvirtinimas vaikams, kad jis – grėsmės šaltinis. Todėl siekiant, užtikrinti racionalų atsakovo ir vaikų bendravimą, kuris būtų naudingas tiek vaikams, tiek tėvui, pastarasis privalo elgtis tinkamai, atsižvelgiant į etikos ar moralės normas, bei vaikų interesus. Be to tai suponuoja pareigą ieškovei G. S. pripažinti atsakovo kaip tėvo valdžią vaikų atžvilgiu, papildomai nesudarant kliūčių jų bendravimui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga, auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Paprastai teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos laikino bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Byloje nenustatyta ir ieškovė neįrodė, kad atsakovo veiksmai, poelgiai ar jo asmeninės savybės yra žalingi ir gali neigiamai įtakoti jų nepilnamečius vaikus. Iš byloje ištirtų įrodymų, atsakovo paaiškinimų, skyriaus atstovo nuomonės, galima daryti išvadą, kad atsakovas ne visada stengiasi suprasti ir įvertinti vaikų psichologinę savijautą ir siekia priverstinio bendravimo su vaikais. Todėl teismas pažymi, kad toks atsakovo bendravimo su vaikais būdas gali prieštarauti jų interesams.

Byloje nustatyta, kad tarp vaikų tėvų yra asmeninis nesutarimas, kuris apsunkina ir varžo vaikų teisę bendrauti su atsakovu. Tačiau remiantis bylos duomenimis matyti, kad vaikai gali ir vieni bendrauti su tėvu A. S., todėl, jog jį pažįsta, nėra akivaizdžiai įtakojami motinos, su kuria juos irgi sieja stiprus emocinis ryšys. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė savo veiksmais irgi negali pažeisti vaikų teisės būti auklėjamiems savo abiejų tėvų ir bendrauti su jais abiem. Todėl esant, bet kokiai situacijai, atsakovo ir jo vaikų bendravimas negali būti komplikuotas, o abu tėvai turi dėti pastangas sukurti emociškai teigiamą vaikų bendravimo su vienu iš tėvų aplinką, gerinti jų ir vaikų bendravimą, bei tarpusavio santykius ir užtikrinti sąlygas vaikams būti auklėjamiems savo abiejų tėvų.

Kita vertus, atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka taip pat neatitiktų vaikų interesų, neatsižvelgiant į kai kurias aplinkybes. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad vaikai gerai pažįsta atsakovą, jo motiną, tarp tėvo ir vaikų, bei senelių iš motinos pusės yra nusistovėjęs emocinis ryšys ir jiems būnant su vienu iš tėvų jų priežiūra yra tinkama. Vaikai gyveno su tėvu toje pačioje gyvenamojoje vietoje Šiauliuose. Kiekvienu atveju vaikai visada praleis daugiau laiko su motina, o ne su tėvu, esant nuolatinei motinos priežiūrai. Tačiau vaikų atvežimas į tėvo gyvenamąją vietą nėra būtinas, dėl to, kad tėvas turi lengvųjų automobilių ir gali pats susitaręs su vaikais išvykti iš ieškovės gyvenamosios vietos. Todėl teismas mano, kad bendravimo laikotarpiui tikslinga nustatyti (keisti laikinąją tvarką) atsižvelgiant į atsakovo pageidavimus, pagal jo vėliausia pasiūlymą, tačiau į jį atsižvelgiant iš dalies, o tuo pačiu ir į ieškovės pageidavimus.

Dėl aukščiau nurodytų argumentų šalių prašymas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkintinas iš dalies. Sprendžiant tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimą, teismas, vadovaudamasis vaikų interesais, ieškovės nuomone, Institucijos atstovo nuomone, turi teisę savo iniciatyva nustatyti vaikų ir tėvo tinkamą bendravimo tvarką (CPK 376 str. 4 d., CK 3.175 str.).

Šeimos bylose teismas pareikštais šalių prašymais dėl pažeistų teisių gynimo būdo nėra varžomas. Įvertindamas bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti ar sumažinti pareikštus reikalavimus. Konkrečiai imant, toks konkretus teismo vaidmuo pasireiškia ir nagrinėjant reikalavimus dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant nustatymo. Atsižvelgiant į tai teismo nustatyta laikinoji atsakovo bendravimo su vaikais tvarka tikslintina teismo iniciatyva (T.2, 143-148 b.l.). Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintina byloje 2014-01-21 priimta nutartis dėl laikinosios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio.

Pagal LR CK 3.192 str. 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė ieškinyje ir jo patikslinime nurodė, kad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikia nuo 600 iki 700 Lt. Atsakovas iš pradžių atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad abiejų vaikui išlaikymui per mėnesį skiria 600 Lt ir pateikė į bylą tai patvirtinantį įrodymą (T. 1, 52-57 b.l.). Tačiau vėliau priešieškinyje nurodė, kad abiejų nepilnamečių vaikų išlaikymui per mėnesį reikėtų apytiksliai 500 Lt. Remdamasi tėvų lygių teisių ir pareigų vaikams principu (LR CK 3.156 str.) ieškovė vėliausiame procesiniame dokumente prašė teismo priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui, atitinkamai po 350 Lt kiekvieną mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovas sutikęs su ieškovės reikalavimu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina, teismo paprašė pripažinti, kad iš jo priteistino išlaikymo dydis vaikams būtų po 250 Lt kiekvienam iš jų. Toks atsakovo prašymas netenkintinas atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus (T.1, 58, T.2, 164-166, T.4, 10, 56-59 b.l.). Nors tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra lygi, tačiau tėvų finansinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti vienodos arba nevienodos. Sutinkamai su LR CK 3.192 str. materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių pajamos per mėnesį yra pakankamos, o tuo tarpu šalys turi ir kito turto (T.1, 106-122, 144-159 b.l.). Todėl kiekvienas iš tėvų, o atskirai ir atsakovas turintis gerą materialinę padėtį privalo teikti didesnį išlaikymą vaikams, nei jis nurodė procesiniame dokumente (T.1, 85-95 b.l.). Byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas jau nuo 2013-11-05 teismo nutartimi yra įpareigotas teikti laikinąjį išlaikymą vaikams mokėdamas jiems po 250 Lt dydžio išmokas kiekvieną mėnesį (T.1, 71-72 b.l.). Be to teismui nutraukus santuoką ieškovė bus laisva pasirinkti kaip atsakovas privalo vykdyti savo pareigą teikdamas išlaikymą abiems vaikams, ar iš jo gaunamo darbo užmokesčio, ar iš jam priklausančio asmeninio turto. Pastebėtina, kad tiek teismo nutartimi, tiek šiuo teismo sprendimu atsakovas yra įpareigojamas teikti išlaikymą vaikams konkrečiai nustatyta pinigų suma, kuri turi atitikti vaikų poreikius ir būti realiai išieškoma. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes nepilnamečių vaikų A. S. ir V. S. išlaikymui iš jų tėvo atsakovo A. S. priteistina kiekvienam iš jų po 350 Lt dydžio periodinę išmoką mokomą kiekvieną mėnesį nuo šalių gyvenimo skyrium dienos (2013-07-14) iki vaikų pilnametystės (T. 2, 86-87 b.l.). Taip pat ieškovė skirtina nepilnamečių A. S. ir V. S. išlaikymui priteistų iš atsakovo piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintina laikinoji apsaugos priemonė dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams sutuoktinių vaikams priteisimo iš atsakovo (CPK 150 str. 3d.) (T.1, 71-72 b.l.). Teismo sprendimu priteistų išmokų dydžio apskaičiavimą nepilnamečiams vaikams nuo 2013-07-14 atlieka pats skolininkas, jo darbovietė arba antstolis.

Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteistos periodinės mėnesinės išmokos yra indeksuojamos pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo sprendimu priteistų periodinių išmokų indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodo, kad šios lėšos yra indeksuojamos, kadangi tai numato teisės aktas, kuris turi būti vykdomas, neatsižvelgiant į teismo sprendimą.

Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas turi nuolat teikti nepilnamečiams vaikams reikalingą išlaikymą, o ne siekti, kad jo vaikų išlaikymo našta tektų, pavyzdžiui, valstybei ar vaikų motinos artimiesiems. Be to teismas laiko, jog atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti šį nurodytą išlaikymo dydį, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas vaiko vystymuisi.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei (ieškovei), todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiams vaikams.

Pažymėtina, kad ieškovei ar ribotai veiksniam vaikui nuo 14 metų, išlieka teisė reikalauti iš atsakovo turėtų papildomų išlaidų dalies atlyginimo, kurios būtų susijusios su vaiko liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiūra.

Teismas atmeta ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo nepilnamečių vaikui išlaikymui priteisimo, kadangi tam nėra pateikta pakankamų įrodymų. Be to kaip jau teismas yra nurodęs remiantis pačios ieškovės pateiktais duomenimis šalys gyventi skyrium pradėjo tik nuo 2013-07-14. Šis teisinis faktas yra užfiksuotas ir rašytiniuose įrodymuose turinčiuose prima facie galią (CPK 197 str. 2d.). Tačiau tenkintinas ieškovės reikalavimas ir iš atsakovo priteistina 415,58 Lt, kaip vienkartinės išmokos dalis atlyginti vaiko motinai patirtas išlaidas parengiant sūnų mokyklai. Šios vaiko motinos patirtos išlaidos yra įrodytos rašytinais įrodymais, o atsakovas jų kitais leistinais įrodymais nepaneigė (T.4, 136-138 b.l.). Pastebėtina, kad atsakovo išmokos sumokėtos per nurodytą laikotarpį turi būti įskaitytos apskaičiuojant nepilnamečiams vaikams skirtą išlaikymą.

Dėl sutuoktinių pavardžių ir pareigų vienas kitam nutraukus santuoką.

Sutuoktinių prašymai dėl santuokinės pavardės ieškovei palikimo po santuokos nutraukimo sutampa, todėl tenkintini. Ieškovė taip pat neprašo iš kito sutuoktinio išlaikymo, todėl šio klausimo teismas nenagrinėja.

Dėl sutuoktinių turto balanso.

Pagal LR CK 3.118 str. siekiant padalinti sutuoktinių turtą, visų pirma reikia sudaryti jų turto balansą, t.y. nustatyti ir atskirti sutuoktinių bendrą ir asmeninį turtą. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LR CK 3.88 str. 2 d.). Ieškovė ir atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad iki santuokos ir po jos sudarymo asmeninės nuosavybės teise valdė ir valdo skirtingus daiktus, įskaitant ir transporto priemones. Šalys procesiniuose dokumentuose dėl šio turto priklausomybės viena kitai reiškė pretenzijas. Abu sutuoktiniai skirtingai pripažįsta ir kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams. Dėl to, kad sutuoktiniai nesutaria dėl turto statuso ir jo padalijimo tarp sutuoktinių, teismas atskirai pasisako tiek dėl turto statuso, tiek ir dėl jo padalijimo ar kompensacijos už jį priteisimo bei sutuoktinių kreditorinių įsipareigojimų.

Dėl ieškovės vardu sudarytos 2005-08-30 paskolos sutarties ir šalių sudarytos 2007-02-23 papildomos paskolos sutarties bei nekilnojamųjų daiktų padalijimo.

Sutuoktiniams taikytinas įstatymu nustatytas jų turto teisinis režimas, kadangi jie nėra sudarę vedybų sutarties (CK 3. 82 str. 1d.). Atskirai pastebėtina, kad Lietuvoje įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas grindžiamas riboto sutuoktinių turto bendrumo principu, tai yra ,,bendro katilo“ taisyklė taikoma tik turtui, kurį sutuoktiniai įgyja sudarę santuoką. Pagal CK 3. 87 str. 1d. turtas, sutuoktinių įgytas sudarius santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Įstatyme vartojama sąvoka ,,turtas“ turi būti aiškinama ne tik kaip daiktai, bet ir kaip turtinės teisės. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, kad jų bendro turto nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4. 73 str. 1d.). Sutuoktinių bendro turto nuosavybės dalys yra nustatomos tik dalijant jų bendrąją jungtinę nuosavybę. Teisės normos reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį režimą pagal įstatymą yra imperatyvios, todėl jų taikymo sutuoktiniai gali išvengti tik sudarydami vedybų sutartį. Nesudarę vedybų sutarties sutuoktiniai negali kitokiais būdais pakeisti įstatymų nustatyto jų turto teisinio režimo.

Asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė yra turtas, atitinkantis vieną iš dviejų kriterijų. Pirma, turto įsigijimo momentas: turtas, įgytas iki santuokos, laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe (CK 3. 89 str. 1d. 1p.). Antra, turto įgijimo pagrindas: turtas, kuris įgytas susituokus, tačiau kurio įgijimo pagrindas patvirtina, kad jis įgytas kaip asmeninė nuosavybė, laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Asmenine sutuoktinio nuosavybe taip pat pripažįstami jo asmeninio naudojimo daiktai: drabužiai, avalynė, profesinės veiklos įrankiai, kompiuteris ir t.t. (CK 3. 89 str. 1d. 3p.). Tačiau vien ta aplinkybė, kad tam tikrą daiktą naudoja tik vienas iš sutuoktinių, nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį individualaus naudojimo daiktu ir jo asmenine nuosavybe. Tokiu atveju svarbūs du aspektai – turto įsigijimo aplinkybės ir jo naudojimo tikslai. Pagal CK 3. 89 str. 1d. 7 p., asmeninė sutuoktinio nuosavybė yra turtas, jo įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmeninę nuosavybe esantį turtą, jeigu jį įgyjant buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti jį kaip asmenine nuosavybę. Įstatymas nepateikia prezumpcijos, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, kad konkretus daiktas tikrai yra asmeninė nuosavybė. CK 3. 89 str. 2d. nustato, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų įrodymus arba turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo jį esant asmenine sutuoktinio nuosavybe. Tačiau nei vienas, nei kitas aptartas kriterijus nėra absoliutus, todėl galimos CK 3. 89 str. 1d. pateiktų atvejų išimtys. Pavyzdžiui, turtas, vieno iš sutuoktinių įgytas iki santuokos ir esant susituokus iš esmės buvo pagerintas (pvz., atlikus kapitalinį gyvenamojo namo remontą, rekonstrukciją ar kitokią pertvarką) iš sutuoktinių bendrų arba kito sutuoktinio asmeninių lėšų ar jo darbu, gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3. 90 str. 1d.) (žr. Mikelėnas V., Šeimos teisė, Vilnius, Justitia, 2009, 276 p.). Nors turtui, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, netaikomi įstatyme nustatyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ribojimai, tačiau santuokos sudarymas tam tikros įtakos turi ir kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teisei bei jos įgyvendinimui (CK 3. 98 str.).

Byloje nustatyta, kad iki santuokos sudarymo ieškovė iš kreditoriaus Swedbank AB pagal 2005-08-30 kredito sutartį Nr. 05-056861-FA pasiskolino 28 500 Lt, nurodydama, kad už gautus pinigus įsigis Sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini) (T.1, 22-28 b.l.). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-07-26 išrašo seka kad ieškovė pagal 2005-08-25 pirkimo - pardavimo sutartį įsigijo ne tik minėtu adresu sodo namą, bet ir ten pat esantį žemės sklypą (T.1. 16-19 b.l.). Vėliau ieškovė pagal 2007-02-23 kredito sutartį iš to paties kreditoriaus pasiskolino 30 000,00 Lt, nurodydama, kad pinigai bus panaudoti sodo namo remontui (T.1, 31-33 b.l.). Laiduotoju pagal abi kredito sutartis tapo atsakovas (T.1, 29, 34 b.l.). Remiantis nurodytais teisiniais faktais pripažintina, kad šalys ieškovei sudarant pirmą kredito sutartį, jau buvo pateikusios pareiškimus vietos civilinės metrikacijos skyriui dėl santuokos sudarymo (CK 3. 301 str. 1d.). Iš to seka, kad abi šalys kartu planavo įsikurti ir po to įsikūrė įsigytame sodo namelyje. Taip pat šalys parengė sodo namelio rekonstrukcijos projektą ir iš esmės jį pagerino (T.1, 128-143 b.l., T.2, 17-24, 42-45 b.l., T. 3, 87-89, 104-107 b.l. ). Be to paskolą kreditoriui grąžino abu sutuoktiniai iš bendrų ar asmeninių lėšų. Todėl teismas atsižvelgiant į įrodymų byloje visetą pripažįsta, kad tiek žemė sklypas, tiek jame rekonstruotas sodo namelis laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3. 90 str. 1d.). Žemės sklypo pripažinimui bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įtakos turi ne tik rekonstruotas sodo namelis, bet ir šio sklypo sutvarkymas, bei jame įrengtos komunikacijos. Teismui pripažįstant nurodytus nekilnojamuosius daiktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, laikytina, jog jų dalys šiame turte yra lygios, tai yra jiems priklauso po 1/2 dalį šių nekilnojamųjų daiktų. Šio tarp sutuoktinių dalintino turto vertė, atsižvelgiant į jų pageidavimą nustatoma pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą. Tokiu būdu žemės sklypo vertė 21 600 L, o jame esančių visų nekilnojamųjų daiktų vertė - 72 421,00 Lt. Visų paminėtų nekilnojamųjų daiktų bendra vertė būtų 94 021,00 Lt (T.1, 16-19 b.l.). Tokiu būdu kiekvienai iš šalių tenkanti dalintino turto vertė būtų po 47 010,50 Lt. Tačiau kadangi sutuoktiniai turi kreditorinius įsipareigojimus bankui, dėl to iš aukščiau nurodytos sumos minusuotinas negražintų kreditų kreditoriui Swedbank AB likutis (38 550,57 Lt suma apskaičiuota teismo sprendimo priėmimo momentu), nustatant, kad likusio tarp sutuoktinių dalintino turto vertė yra 55 470,43 Lt. Teismo sprendimu visi aukščiau paminėti nekilnojamieji daiktai priskirtini ieškovei, o iš pastarosios padalijus minėtus daiktus atsakovui turėtų būti priteista 23 505,25 Lt piniginę kompensaciją. Tokia teismo išvada pirmiausia, paremta tuo, kad ieškovė, o ne atsakovas buvo nekilnojamųjų daiktų pirkėjas. Atsakovas sutiko būti tik laiduotoju. Antra, su ieškove yra nustatoma ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, o kitos gyvenamosios patalpos jie neturi. Trečia, teismas dalindamas tarp sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, laikosi lygių dalių principo ir atmeta abiejų šalių prašymus nukrypti nuo šio principo. Ketvirta, ieškovė toliau įpareigotina kreditoriui Swedbank AB grąžinti ir likusias kredito dalis (38 550,57 Lt sumą). Nors atsakovas pagal laidavimo irgi laikytinas solidariu nurodyto kreditoriaus skolininku, tačiau jam sumokėjus paskolos davėjui nors vieną eilinę įmoką už ieškovę, jis įgyja regreso teisę į pastarąją. Be to ieškovė atsisako piniginės kompensacijos už sumokėtas įmokas už valymo įrenginius pagal išperkamosios nuomos sutartį su UAB ,,Šiaulių banko lizingas“.

Sprendimui įsiteisėjus ieškovė G. S. įpareigotina atsakovui A. S. priteistiną 23 505, 25 Lt piniginę kompensaciją, išmokėti lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį iki paskutinės einamojo mėnesio dienos per 24 mėnesius, sumokant ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo nesumokėtos sumos iki visiško skolos sumokėjimo.

Dėl šalims priklausančių kilnojamųjų daiktų padalijimo.

Šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodyto ne tik skirtingą kilnojamųjų daiktų kiekį, bet ir jo vertę. Vienus daiktus šalys laiko asmeniniais ir tarp sutuoktinių nedalijamais, o kitus daiktus prašo padalinti, išskiriant ir šalių vaikams priklausančius daiktus. Teismas, atsižvelgdamas į šalių nuomonę dėl šių daiktų padalijimo ir jų priskyrimo kiekvienam iš sutuoktinių juos padalija lygiomis dalimis, tuo pačiu atmesdamas ieškovės prašymą ir šiuo atveju nukrypti nuo lygių dalių principo. Tokia teismo nuostata remiasi tuo, kad ieškovė nenurodė pagrindų turinčių įtakos nukrypti nuo lygių dalių principo (tai yra nepaneigė įstatymo nustatytos prezumpcijos). Teismas sutuoktinių įsigytus kilnojamuosius daiktus dalija pagal atsakovo pageidavimą, atsižvelgiant į ieškovės sutikimą ir remdamasis pastarosios pasiūlymu.

Dalijant tarp sutuoktinių procesiniuose dokumentuose nurodytus kilnojamuosius daiktus

ieškovei atitenka šie kilnojamieji daiktai, nurodant jų vertę:

1. Miegamojo lova - 800 Lt.

2. Šaldytuvas ,,Samsung“ - 700 Lt.

3. Siurblys - 200 Lt.

4. Komoda - 200 Lt.

5. Prieškambario spinta - 500 Lt.

Viso : 2 400 Lt.

Atsakovui atitenka šie kilnojamieji daiktai, nurodant jų vertę:

1. Svetainės stalas - 250 Lt.

2. Indauja - 500 Lt.

3. 2 svetainės sofos po 300 Lt kurių bendra vertė - 600 Lt.

4. Lauko baldai - 500 Lt.

5. Fotoaparatas - 300 Lt.

Viso : 2 150 Lt.

Taip pat prie asmeninių kiekvieno iš sutuoktinio daiktų priskirtini šie kilnojamieji daiktai pagal nurodytą vertę.

1. Elektroninės svarstyklės - 20 Lt.

2. Elektrinė vaflinė - 10 Lt.

3. Elektrinė plytelė - 10 Lt.

4. Lėkštutės 10 vnt. - 25 Lt.

1. Dujų balionas - 30 Lt.

Teismas iš dalies sutinka su ieškovės procesiniame dokumente nurodyta aplinkybe, kad dalis kilnojamųjų daiktų yra sumontuoti gyvenamajame name dėl ko jie laikytini namo sudėtiniais daiktais ir atskirai tarp sutuoktinių nedalijami. Taip pat sutiktina ir su atsakovo nuoroda, kad dalis nurodytų daiktų dėl savo pobūdžio nelaikytini nekilnojamojo daikto dalimis (CK 4.2 str. 5d.). Dėl paminėto dalis žemiau nurodytų kilnojamųjų daiktų priskirtini prie sodo namo įrangos ir atskirai tarp ginčo šalių nedalintini, pažymint, kad jų vertė yra nekilnojamojo daikto vertėje. Todėl iš kilnojamųjų daiktų sąrašo išbrauktini šie daiktai

1. Elektriniai gyvatukai (2 vnt) - 80 Lt.

2. Dušo kabina - 200 Lt.

3. Vonios baldai: pakabinama vonios spintelė - 50 Lt, pastatoma vonios spintelė - 50 Lt.

1. Krepšinio lenta lauke - 50 Lt.

2. Plastikinis gandras lauke - 20 Lt.

3. Baseinas - 50 Lt.

4. Roletai – 40 Lt.

5. Interneto modemas lauke - 60 Lt.

6. Užuolaidos - 10 Lt.

Pirmiausia, atskirai pažymėtina, kad kaip teismas jau aukščiau yra nurodęs namas laikytinas sudėtiniu daiktu sudarytu iš savarankiškų dalių ir ginčo atveju jis nedalus, o reikalavimo dėl jo atidalijimo ar padalijimo natūra šalys procesiniuose dokumentuose nekelia. Antra, dalinant tarp sutuoktinių šį nekilnojamąjį daiktą atsižvelgtina ne į kiekvienos daikto dalies vertę jų įsigijimo metu, kaip nurodo atsakovas, o į visą daiktą. CK 4. 2 str. 4 d. nustato, kad kilnojamasis daiktas įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis. Todėl teismas atmeta atsakovo argumentus, kad dalinant šį turtą būtina išskirti atskiras jo dalis pagal pastarojo pateiktą sąrašą, išskiriant ir jų vertes. Be to teismas dalindamas jį tarp sutuoktinių remiasi daikto dabartinę vertę, atsižvelgiant ir į jo nusidėvėjimą, o ne į atskirų jo dalių vertę, kaip teigia atsakovas. Trečia, teismui atskiriant sudėtinius daiktus esančius gyvenamajame name, gali keistis ir pačio namo vertė. Be to kaip jau yra aukščiau nurodyta teismas gyvenamąjį namą tarp sutuoktinių dalija lygiomis dalimis ir atskirai nevertina jame esančių sudėtinių daiktų, bei neišskiria šių daiktų verčių ir nepriteisia už juos atitinkamos piniginės kompensacijos. Todėl toks atsakovo reikalavimas ieškovei atmestinas. Kadangi ieškovei priteistinas žemės sklypas dėl to jai priskirtini šie su nekilnojamuoju daiktu, susiję kilnojamieji daiktai: krepšinio lenta lauke, plastikinis gandras lauke ir baseinas. Įvertinus ir tą aplinkybę, kad su motina lieka gyventi ir nepilnamečiai vaikai. Atsakovui priteistini likę kilnojamieji daiktai: roletai, interneto modemas lauke ir užuolaidos.

Dalijant tarp sutuoktinių kilnojamuosius daiktus ieškovei priteisini šie daiktai:

2. Elektrinė kokteilinė - 10 Lt.

3. Plastmasiniai birių produktų indeliai (6 vnt.) - 12 Lt.

4. Stiklinis kepimo indas - 8 Lt.

5. Lygintuvas - 10 Lt.

8. Stalo įrankiai (8 šaukštai, 8 šakutės, 4 peiliai) - 20 Lt.

9. Odiniai pufai (2 vnt.) - 50 Lt.

10. Indeliai ledams (6 vnt.) - 10 Lt.

11. Indeliai ledams (2 vnt.) - 5 Lt.

12. Taurės Martiniui (5 vnt.) - 10 Lt.

13. Treniruoklis - 40 Lt.

14. Pagalvės (3 vnt.) - 30 Lt.

15. Antklodė (1 vnt.) - 15 Lt.

16. Patalynė (1 komplektas) - 5 Lt.

17. Skalbimo mašina - 150 Lt.

Viso G. S. priteistina santuokoje įgyto turto už - 510 Lt.

1. Trimeris - 40 Lt.

2. Elektrinis pjūklas medienai - 50 Lt.

3. Elektrinis šlifuoklis - 50 Lt.

4. Pledai (2vnt.) - 10 Lt.

5. Pagalvės (3 vnt.) - 30 Lt.

6. Antklodė (1 vnt.) - 15 Lt.

7. Patalynė (1 komplektas) - 5 Lt.

8. Televizorius Philips - 100 Lt.

9. Kavos aparatas - 20 Lt.

10. Telefonas Samsung - 230 Lt.

11. Kirvis (1 vnt.) - 15 Lt.

12. Elektrinis prietaisas lapams surinkti - 20 Lt.

13. Žoliapjovė - 50 Lt.

14. Didelis kastuvas sniegui kasti - 80 Lt.

15. Mersedes automobilio ratlankiai ir žieminės padangos - 900 Lt.

16. Keramikinė keptuvė - 15 Lt.

17. Elektrinė „Hoptan“ keptuvė - 40 Lt.

18. Lėkštės - 20 Lt.

19. Virdulys - 10 Lt.

20. Medinės pjaustymo lentelės (2 vnt.) - 10 Lt.

21. Tosteris - 10 Lt.

22. Kilimas koridoriuje - 15 Lt.

23. Kilimas vonios - 2 Lt.

24. Stovelis gėlei - 8 Lt.

25. Laukinė televizoriaus antena - 20 Lt.

26. Lyginimo lenta - 15 Lt.

27. TV priedėlis - 82 Lt.

28. Kėdės (2 vnt.) - 100 Lt.

29. Kalėdinės elektrinės žvakidės (2 vnt.) - 10 Lt.

30. Žvakidės (4 vnt.) - 20 Lt.

31. Vyno taurės (3 vnt.) - 10 Lt.

32. Taurės šampanui (5 vnt.) - 10 Lt.

33. Šiukšliadėžės (2 vnt.) - 5 Lt.

34. Šluota - 10 Lt.

35. Šluota langams valyti - 10 Lt.

36. Bokalai (5 vnt.) - 10 Lt.

37. Pledai (2 vnt.) - 10 Lt.

38. Kompiuterinė kėdė - 25 Lt.

39. Elektrinis radiatorius - 30 Lt.

40. Kompaktų stovas - 5 Lt.

41. Pakabinama medžiaginė lentyna - 1 Lt.

42. Elektrinis vėjelis - 5 Lt.

43. Oro drėgmės surinkėjai (2 vnt.) - 8 Lt.

44. Elektrinė kirpimo mašinėlė - 5 Lt.

45. Drugeliai (3 vnt.) - 2 Lt.

46. Medžiaginės servetėlės (2 vnt.) - 2 Lt.

47. Kirvis (1 vnt.) - 15 Lt.

48. Kastuvai sniegui kasti (2 maži kastuvai) - 20 Lt.

49. Laistytuvas - 5 Lt.

50. Radijas ir kolonėlės (virtuvėje) - 70 Lt.

51. Keturratis - 1 500 Lt.

Viso A. S. tenka santuokoje įgyto turto už 3750 Lt. Už A. S. tenkančia kilnojamųjų daiktų didesnę dalį kompensacija ieškovei nepriteistina atsižvelgiant į jos prašymą.

Aukščiau nurodytus kilnojamuosius daiktus teismas šalims padalija gal jų paskirtį ir poreikį kiekvienai iš šalių.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų tarp šalių padalijimo.

Teismas jau aukščiau yra nurodęs, kaip yra padalijamas sutuoktinių kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui Swedbank AB (T.1, 189-190, 193-201 b.l., T.3, 137 b.l., T.4, 14 b.l.).

Esamas kreditorinis įsipareigojimas AB Lesto priskirtinas atsakovui, kadangi ši prievolė pirmiausia, siejama su jo įsipareigojimu pagal vekselį šiam kreditoriui, o antra, tai yra asmeninė atsakovo prievolė, kuris iki šiol gyvena sodo namelyje, jį prižiūri ir naudojasi jam teikiama komunaline paslauga.

Civilinė teisė reguliuoją trijų rūšių santykius: turtinius santykius, asmeninius santykius, susijusius su turtiniais, ir grynai asmeninius santykius (CK 1.1 str. 1 d.). Kreditoriaus reikalavimo teisė ir skolininko pareiga laikomos turtinėmis teisėmis ir pareigomis ir atitinkamai yra prievolės šalių turto aktyvo (pasyvo) sudedamoji dalis. Kadangi prievolės šalių teisės ir pareigos yra turtinės ar neturtinės, todėl prievolės skirstomos į turtines ir neturtines. Ši klasifikacija grindžiama CK numatytu teisių ir pareigų skirstymu į turtines ir asme­nines neturtines (CK 1.112, 1.114 - 1.115 str.).

Turtine laikoma tokia prievolė, kurios šalių teisės ir pareigos turi tam tikrą ekonominę išraišką ir gali būti įvertintos pinigais. Turtinės prievolės atveju kreditoriaus reikalavimo teisė sudaro kreditoriaus turto (aktyvų) sudedamąją dalį. Atitinkamai skolininko pareiga sudaro jo skolų (pasyvų) sudedamąją dalį.

Prievolių skirstymas į turtines ir neturtines reikšmingas sprendžiant ir kreditorinio reikalavimo klausimą, kaip yra šalių ginčo atveju.

Turtinės prievolės nėra lygiavertės. Vienos turtinės prievolės atsiranda dėl tam tikro daikto, o kitos dėl turto plačiuoju požiūriu. Todėl turtinės prievolės savo ruožtu yra skirstomos į dvi rūšis: daiktines turtines prievoles ir asmenines turtines prievoles.

Daiktinė turtinė yra tokia prievolė, kuri susijusi su tam tikra daiktine teise ir yra tam tikras jos priklausinys. Daiktinės turtinės prievolės sieja skolininką ir kreditorių, turintį daiktinę teisę į tam tikrą daiktą. Daiktinė turtinė prievolė gali būti neatsiejamai susijusi su nuosavybės teise ar kitokia daiktine teise. Kaip jau teismas yra nurodęs, šalys įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise kilnojamąjį daiktą – sodo namelį, kuomet ir pats daiktas yra apsunkintas daiktine prievole (hipoteka). Todėl jiems kyla daiktinė prievolė prieš jos turėtoją kreditorių Swedbank AB.

Tačiau sutuoktiniai tuo pačiu yra įgiję ir asmeninę prievolė kreditoriui (AB Lesto) už suteiktas ir laiku nesumokėtas komunalines paslaugas.

Asmeninė turtinė yra su konkrečiu daiktu nesusijusi prievolė, kurios šalių teisės ir pareigos yra susijusios atitinkamai su kreditoriumi ir skolininku. Asmeninės turtinės prievolės atsiranda pagal sutartį ar įstatymą. Skirtingai nuo daiktinių turtinių prievolių, asmeninės turtinės prievolės neseka paskui daiktą ar daiktinę teisę, išskyrus atvejus, kai tai numato šalių sutartis. Pavyzdžiui, jeigu namo ar buto savininkas yra sudaręs elektros, vandens, šilumos, kitokių komunalinių paslaugų teikimo sutartis, tai pardavus butą ar namą šios prievolės neseka paskui daiktą, todėl už iki daikto pardavimo susidariusį įsiskolinimą atsako ankstesnis namo ar buto savininkas, išskyrus atvejus, kai pirkimo - pardavimo sutartyje numatyta, kad naujas savininkas prisiima ir ankstesniojo skolas.

Skirtingai nei daiktinių turtinių prievolių atveju, skolininkas už asmeninės turtinės prievolės neįvykdymą atsako visu savo turtu.

Tačiau kartu asmeninės ir daiktinės turtinės prievolės turi panašumų. Pavyzdžiui, vienam sutuoktiniui išsikėlus iš gyvenamojo namo jo įsipareigojimas komunalinių paslaugų tiekėjui iki išsikėlimo lieka, o baigiasi kuomet jis išsikelia ir nesinaudoja teikiamomis paslaugomis. Būtent iki ieškovės išsikėlimo iš sodo namo ji mokėjo kreditoriui AB Lesto už tiekiamą elektros energiją, o duomenų, kad ji būtų skolinga už suteiktas paslaugas byloje nėra (T.3, 39-42 b.l.). Todėl teismas pripažįsta, kad ieškovė nėra kreditoriui AB Lesto skolinga nei pagal atsakovo sudarytą vekselį su minėtu kreditoriumi, nei dėl suvartotos elektros energijos po jos išsikėlimo, kadangi ji nesinaudojo gaunama paslauga. Tai, kad elektra yra šildomas sodo namelis, šios komunalinės paslaugos pagrindu ieškovė netampa nurodyto kreditoriaus skolininke, nes pati prievolė kaip jau minėta yra asmeninė, tai yra siejama su name gyvenančiu asmeniu, o ne su daiktu. Nors šiluma skirta namo apšildymui, tačiau šį šilumos funkcija nedaro prievolės daiktine, nes ji ir toliau išlieka asmenine.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pirmiausia, atsako vartotojai, tai yra paslaugos gavėjai, o tik jų nesant atsakomybė tenka buto ar patalpos savininkui. Todėl nėra teisinio pagrindo remtis atsakovo ir kreditoriaus nurodytais argumentais ir pripažinti ginčo atveju ieškove esant skolinga tiek atsakovui, tiek kreditoriui AB Lesto. Dėl to teismas remdamasis aukščiau išdėstytu konstatuoja, kad atsakovas lieka skolingu ir toliau kreditoriui AB Lesto pagal paslaugų sutartį (T.4, 1-10 b.l.). Tuo pačiu atmestinas ir atsakovo prašymas priteisti jam piniginę kompensaciją iš ieškovės už sumokėtą elektros energiją kreditoriui AB Lesto, kuomet sodo namelyje gyveno jis, o ne ieškovė. Taip pat pripažintina, kad minėtam kreditoriui už iki 2014-05-23 ir iki teismo sprendimo priėmimo momento nurodytu adresu suvartotą elektros energija yra skolingas asmeniškai atsakovas A. S. (T.4, 1-2, 5-6 b.l.).

Atmestinas ir atsakovo prašymas pripažinti, kad ir ieškovė kreditoriui L. R. yra skolinga 3 000 Lt. Teismas atmesdamas šį atsakovo prašymą laiko, kad jis paskolos sutartį su nurodytu kreditoriumi sudarė vienas nesant kito sutuoktinio pritarimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.92 str. 3d. nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas ir taikoma tik esant kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, tai yra, kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme.

Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Vertindamas įrodymus teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

Atsižvelgiant į aukščiau paminėta pripažintina, kad atsakovas asmeniškai privalo sumokėti pinigus kreditoriui L. R. ir T. S. pagal sudarytas dvišales paskolos sutartis (T.1, 160-161 b.l.). Atskirai pastebėtina, kad ir patys kreditoriai ne tik atskirai nereiškė savarankiško reikalavimo sutuoktiniams, nenurodė esminių su sandorio sudarymu susijusių aplinkybių, bet ir nebuvo aktyvūs proceso dalyviai, tai yra nereiškė savarankiško ieškinio skolininkams (CPK 46 str.).

Dėl kito sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo nutraukiant jų santuoką.

Iš byloje esančių procesinių dokumentų nustatyta, kad ieškovė gyvendama santuokoje su atsakovu nusipirko lengvąjį automobilį Mersedes Benz E 290, kurio vertė – 6 000,00 Lt. Po to ji perleido trečiajam asmeniui, o pinigus šiai transporto priemonei įsigyti jai skolino tėvai ir brolis. Atsakovas savo ruožtu teigė, kad minėtas automobilis buvo įsigytas visai kitomis aplinkybėmis ir už 8 000 Lt. Be to jo įsigijimui buvo panaudoti šeimos pinigai gauti realizavus ieškovės vardu registruotą transporto priemonę, Dėl to ir reikalavo jam iš ieškovės priteisti piniginę kompensaciją ir ją įskaityti į jai tenkančio turto dalį. Teismas, pažymi, kad atsakovas neįrodė, jog lengvasis automobilis Mersedes Benz E 290 buvo pirktas ne už ieškovės tėvų ir jos brolio pinigus, o iš bendrų šeimos lėšų. Be to atsakovas taip teikdamas buvo nenuoseklus ir keitė savo reikalavimą. Nors atsakovas sutiko, kad iš jo irgi būtų priteistą piniginę kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį, tačiau kaip jau aukščiau yra nurodęs teismas padalijus tarp sutuoktinių santuokoje įgytą turtą, šis jo reikalavimas irgi atmestinas.

Kaip jau minėta, šalys prašė teismo dalijant santuokoje įgytus daiktus, nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3. 123 str.). Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Atskirai pažymėtina, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik atsižvelgti į tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaikų interesus, vadinasi turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.).

Teismas analizuodamas šiuos šalių prašymus dėl nelygių turto dalių nustatymo ne tik atsižvelgia į įvairias aplinkybes: dalintino turto (daiktų) rūšį, kiekvienos šalies indėlį įsigyjant minėtus daiktus, šalių gaunamas pajamas, jų tarpusavio santykius iki santuokos nutraukimo, vaikams priteisto išlaikymo iš atsakovo dydį, bei kitas aplinkybes. Todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra realaus poreikio ir teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo dalinant aukščiau paminėtą ir sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą.

CK 3.3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šeimos įstatymai ir jų taikymas turi užtikrinti šeimos ir jos reikšmės visuomenėje stiprinimą, šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą, galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių, bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos. Toks teisinis reguliavimas reikalauja atitinkamo tėvų ir vaikų teisių įgyvendinimo, į jį privalo atsižvelgti ir teismas, inter alia padalydamas ar nedalindamas turto pagal CK 3.123 straipsnį.

Ieškovė atskirai prašė teismo priteisti jai iš atsakovo piniginę kompensaciją už šaldytuvą, skalbimo mašiną, vaikų lovytes ir miegamojo lovą, nes šie daiktai buvo įsigyti pagal lizingo sutartį ir ji mokėjo iš savo asmeninių lėšų, tai yra gaunamo darbo užmokesčio.

Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, įskaitant ir jų gaunamą darbo užmokestį, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip.

Pirmiausia, byloje nustatyta, kad gyvendami santuokoje dirbo abu sutuoktiniai ir gaudavo darbo užmokestį (pajamas). Antra, nors šių kilnojamųjų daiktų įsigijimui buvo panaudotos ieškovės piniginės lėšos, tačiau dalis ieškovės darbo užmokesčio priklausė ir atsakovui, kadangi šios aplinkybės ieškovė teismui leistinais įrodymais nepaneigė (CK 3.88 str. 1d. 5p.). Be to dalis daiktų ieškovės iniciatyva įsigyta išsimokėtinai esant atsakovo sutikimui. Trečia, atskirai pažymėtina, kad sutuoktinė neįrodė, jog jos atlyginimas yra asmeninė jos nuosavybė ir darbo užmokestis nėra jų bendras turtas, nors duodamas paaiškinimus ir procesiniuose dokumentuose rėmėsi šia aplinkybe. Dėl to teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas dėl kompensacijos iš atsakovo priteisimo už nurodytų daiktų įsigijimą atmestinas. Ketvirta, kaip jau teismas yra nurodęs šalys gali kelti tokį reikalavimą tik esant vedybų sutarčiai (CK 3.81 str.), o tokios nesudarius taikytinos CK 3.87 str. 1d., 3.88 str. 2d. nuostatos.

Todėl teismas netenkina nurodyto ieškovės prašymo ir jį atmeta.

Dėl turto priskirtino sutuoktinių vaikams.

Abu sutuoktiniai procesiniuose dokumentuose pripažino, kad jų vaikams irgi yra skirti daiktai, kurie nepatenka į dalinamų daiktų sąrašą. Tačiau dėl šių daiktų priskyrimo vaikams jų nuomonės išsiskyrė, dėl to teismas šį klausimą išsprendžia savo iniciatyva, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir jų amžių. Tokiais vaikų daiktais laikytini:

Televizorius Samsung pirktas iš bendrų pinigų.

Rašomasis stalas.

Stalinis šviestuvas.

Vaikų šviestuvas.

Patalynė (4 vnt.).

Antklodės (4 vnt.).

Eglutė su žaisliukais.

Iš šalių nurodyto sąrašo šalintini šie daiktai: keturratis ir telefonas ,,Samsung“. Transporto priemone vaikai kol kas negali naudotis, o telefonas priskirtinas prie atsakovui skirtų daiktų.

Dėl bylinėjimosi ir teismo išlaidų paskirstymo.

Šalys pateikė teismui įrodymus ir prašė priteisti kiekvienai iš jų bylinėjimosi išlaidas (už teisinę pagalbą byloje) (T. 3, 170-171 b.l.). Pastebėtina, kad šalys teikdamas teismui procesinius dokumentus žyminį mokestį mokėjo iš dalies. Teismas abi šalis atleido nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą. Teismui priimant byloje galutinį sprendimą pripažintina, kad atsižvelgiant į byloje esančius duomenis laikytina, jog egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas nepriteisti iš abiejų šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (LR CPK 93 str. 2 d.). Tačiau iš šalių lygiomis dalimis priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, tai yra po 90,12 Lt (CPK 92 str. 1d.).

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR Civilinio kodekso 1.5 str., 3.60 str., 3.88 - 3.89 str., 3.117 - 3.118 str., 3.123 str., 3.169 str., 3.177, 3.185, 3.194 str., 6.983, 6.985 str., LR Civilinio proceso kodekso 145 str. 1d. 2p., 150 str., 265 - 270 str., 375-380 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1. Ieškovės ieškinį (patikslintą ieškinį) ir atsakovo priešieškinį (patikslintą priešieškinį) tenkinti iš dalies.

2. Santuoką, sudarytą tarp A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą 2005 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių m. CM skyriuje, registro įrašas Nr. 634, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

3. Išduodant ištuokos liudijimus palikti šalims pavardes – S. ir S.milgienė.

4. Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina ieškove G. S..

5. Priteisti iš atsakovo A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) periodinėmis mėnesinėmis išmokomos nuo 2013-07-14 iki jo pilnametystės.

6. Priteisti iš atsakovo A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) periodinėmis mėnesinėmis išmokomos nuo 2013-07-14 iki jos pilnametystės.

7. Nustatyti, kad nepilnamečių vaikų motina G. S. uzufrukto teisę tvarko jų išlaikymui tėvo A. S. mokomas išmokas.

7.1. Priteisti ieškovei G. S. iš atsakovo A. S. 415,58 Lt kaip vienkartinės išmokos dalį už patirtas išlaidas, parengiant sūnų A. S. mokyklai.

8. Nustatyti tėvo A. S. bendravimo su vaikais A. S. ir V. S., bei dalyvavimo juos auklėjant tvarką:

8.1. Nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovui neišvykus į komandiruotę, jis pasiima vaikus: A. S. iš mokyklos, o V. S. iš darželio, kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį ir 19 val. atveža vaikus į ieškovės dabartinę gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą nurodytu laiku pasiimti vaikų iš mokyklos (darželio), atsakovas privalo informuoti ieškovę prieš dvi dienas.

8.2. Nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos A. S. bendrauja su vaikais A. S. ir V. S., kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį pasiimdamas juos šeštadienį nuo 10 val. ryto iš ieškovės dabartinės gyvenamosios vietos ir parveža vaikus atgal sekmadienį iki 19 val. Apie negalėjimą pasiimti vaikų nurodytu laiku privalo informuoti ieškovę prieš dvi dienas.

8.3. A. S. įpareigojamas nuvesti vaikus į būrelius, kuriuos jie lanko bei parvežti iš jų, vaikų buvimo pas jį metu.

8.4. A. S. įpareigojamas užtikrinti tinkamą vaikų sveikatos priežiūrą, neimti vaikų iš motinos tuo atveju, jeigu jie serga, turi temperatūros.

8.5. A. S. gali paimti vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, jeigu to nori patys vaikai.

8.6. A. S. įpareigojamas, nepaimti vaikų iš motinos Motinos dieną ir motinos gimimo dieną - gruodžio 29 d., jeigu šiomis dienomis vaikų tėvas turės tokią teisę, tačiau prarastą laiką jam kompensuojant kitų tėvui ir vaikams patogiu laiku.

8.7. Nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tėvas praleidžia su vaikais kiekvienais metais antrą šv. Kalėdų dieną, kas antrus metus Naujuosius metus (poriniais metais šventes vaikai leidžia su atsakovu, o neporiniais metais su motina), antrą šv. Velykų dieną. Apie negalėjimą pasiimti vaikų tėvas privalo informuoti jų motiną iš anksto prieš dvi dienas.

8.8. nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos A. S. su vaikais netrukdomai bendrauja telekomunikacinių ryšių priemonėmis.

9. Pripažinti atsakovo A. S. asmeniniu turtu ir jo nedalinti:

9.1. 1/4 dalį iš 0.0600 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), teisiškai įregistruota A. S. vardu pagal 2012-02-17 dovanojimo sutartį Nr. 1256.

9.2. 3/8 dalis iš 0.0600 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 4400-2291-3(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), teisiškai įregistruotas A. S. vardu pagal Paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2007-10-08 liudijimą Nr. 11850.

9.3. televizorių „Samsung“, kurio vidutinė rinkos vertė – 1 000 Lt, televizorių VIDO ir namų kiną - 100 Lt, dujų balioną - 30 Lt.

10. Pripažinti ieškovės G. S. asmeniniu turtu šiuos kilnojamuosius daiktus nurodant jų vertę:

10.1. Elektronines svarstykles - 20 Lt.

10.2. Elektrinę vaflinę - 10 Lt.

10.3. Elektrinę plytelę - 10 Lt.

10.4. Lėkštutes 10 vnt. - 25 Lt.

10.5. Antklodę - 15 Lt.

11. Pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 0,0646 ha žemės sklypą (unikalus Nr. 2901-0115-01(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė - 21 600 Lt ir nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): pastatą - ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 211b), vidutinė rinkos vertė - 12 700 Lt.; pastatą - malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3I 1ž), vidutinė rinkos vertė - 928 Lt, kitus statinius (inžinerinius) - šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane k1), vidutinė rinkos vertė - 393 Lt, pastatą - sodo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1S1b), vidutinė rinkos vertė - 58 400 Lt, nekilnojamųjų daiktų - pastatų vertė - 72 421 Lt. Viso nekilnojamojo turto vertė - 94 021 Lt.

12.1. Priteisti ieškovei šį bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktinių valdomą nekilnojamąjį turtą:

12.2. nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotus G. S. vardu: 0,0646 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) - vidutinė rinkos vertė 21 600 Lt, pastatą -ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2I 1b), vidutinė rinkos vertė -12 700 Lt, pastatą - malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3I 1ž), vidutinė rinkos vertė - 928 Lt, kitus statinius (inžinerinius) - šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane k1), vidutinė rinkos vertė - 393 Lt, pastatą - sodo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1S 1b), vidutinė rinkos vertė - 58 400 Lt. Viso nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė - 94 021 Lt.

Sumažinus šio nekilnojamojo turto vertę (negrąžinto kredito suma) šio nekilnojamojo turto vertė - 55 470,43 Lt.

12.3. priteisti atsakovui A. S. iš ieškovės G. S. 23 505,25 Lt piniginę kompensaciją už jai atitenkančią jo nekilnojamojo turto dalį.

12.4. Sprendimui įsiteisėjus ieškovė G. S. įpareigotina atsakovui A. S. priteistą 23 505, 25 Lt piniginę kompensaciją, išmokėti lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį iki paskutinės einamojo mėnesio dienos per 24 mėnesius, sumokant ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo nesumokėtos sumos iki visiško skolos sumokėjimo.

13. Šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą kilnojamąjį turtą padalinti taip:

13.1. priteisti atsakovui A. S. šiuos kilnojamuosius daiktus: svetainės stalą - 250 Lt, indaują - 500 Lt, 2 svetainės sofas - (po 300 Lt) - 600 Lt, lauko baldus - 500 Lt, fotoaparatą - 300 Lt, trimerį - 40 Lt, elektrinį pjūklą medienai - 50 Lt, elektrinį šlifuoklį - 50 Lt, pledus (2vnt.) - 10 Lt, pagalvės (3 vnt.) - 30 Lt, antklodę (1 vnt.) - 15 Lt, patalynės (1 komplektą) - 5 Lt, televizorių Philips - 100 Lt, kavos aparatą - 20 Lt, telefoną Samsung - 230 Lt, kirvį (1 vnt.) - 15 Lt, elektrinį prietaisą lapams surinkti - 20 Lt, žoliapjovę - 50 Lt, didelį kastuvą sniegui kasti - 80 Lt, Mersedes automobilio ratlankius ir žiemines padangas - 900 Lt, keramikinę keptuvę - 15 Lt, elektrinę „Hoptan“ keptuvę - 40 Lt, lėkštes - 20 Lt, virdulį - 10 Lt, medines pjaustymo lenteles (2 vnt.) - 10 Lt, tosterį -10 Lt, kilimą koridoriuje - 15 Lt, kilimą vonioje - 2 Lt, stovelį gėlei - 8 Lt, laukinę televizoriaus anteną - 20 Lt, lyginimo lentą - 15 Lt, TV priedėlį - 82 Lt, kėdes (2 vnt.) - 100 Lt, kalėdines elektrines žvakides (2 vnt.) - 10 Lt, žvakides (4 vnt.) - 20 Lt, vyno taures (3 vnt.) - 10 Lt, taures šampanui (5 vnt.) - 10 Lt, šiukšliadėžes (2 vnt.) - 5 Lt, šluotą - 10 Lt, šluota langams valyti - 10 Lt, bokalus (5 vnt.) - 10 Lt, pledus (2 vnt.) - 10 Lt, kompiuterinę kėdę - 25 Lt, elektrinį radiatorių - 30 Lt, kompaktų stovą - 5 Lt, pakabinamą medžiaginę lentyną - 1 Lt, elektrinį vėjelį - 5 Lt, oro drėgmės surinkėjus (2 vnt.) - 8 Lt, elektrinę kirpimo mašinėlę - 5 Lt, drugelius (3 vnt.) - 2 Lt, medžiagines servetėles (2 vnt.) - 2 Lt, kirvį (1 vnt.) - 15 Lt, kastuvus sniegui kasti (2 maži kastuvai) - 20 Lt, laistytuvą - 5 Lt, radiją ir kolonėles (virtuvėje) - 70 Lt, keturratį- 1 500 Lt, roletus - 40 Lt, interneto modema lauke - 60 Lt, užuolaidas - 10 Lt. Viso A. S. santuokoje įgyto ir priteisiamo kilnojamojo turto vertė - 6 010 Lt.

13.2. priteisti ieškovei G. S. šiuos kilnojamuosius daiktus, nurodant jų vertę:

Miegamojo lovą - vertė 800,00 Lt, šaldytuvą Samsung - 700,00 Lt, siurblį - 200,00 Lt, komodą - 200,00 Lt, prieškambario spintą - 500,00 Lt, puodus (3 vnt.) - 20 Lt, elektrinę kokteilinę - 10 Lt, plastmasinius birių produktų indelius (6 vnt.) - 12 Lt, stiklinį kepimo indą - 8 Lt, lygintuvą - 10 Lt, skalbinių džiovyklą (name) - 15 Lt, skalbinių džiovyklą (lauke) - 70 Lt, stalo įrankius (8 šaukštus, 8 šakutes, 4 peilius) - 20 Lt, odinius pufus (2 vnt.) - 50 Lt, indelius ledams (6 vnt.) - 10 Lt, indelius ledams (2 vnt.) - 5 Lt, taures Martiniui (5 vnt.) - 10 Lt, treniruoklį - 40 Lt, pagalves (3 vnt.) - 30 Lt, antklodę (1 vnt.) - 15 Lt, patalynę (1 komplektas) - 5 Lt, skalbimo mašiną - 150 Lt, gėles 5 vnt. - 30 Lt, krepšinio lentą lauke - 50 Lt, plastikinį gandrą lauke - 20 Lt, baseiną - 50 Lt.

Viso G. S. santuokoje įgyto ir priteisiamo kilnojamojo turto vertė - 3030 Lt.

13.3. Tenkinti ieškovės G. S. prašymą ir nepriteisti jai iš atsakovo A. S. kompensacijos už pastarajam tenkančią didesnę kilnojamojo turto vertę.

14. Nustatyti, kad sutuoktinių vaikams priklauso šie kilnojamieji daiktai ir jie tarp šalių nedalinami:

14.2. Televizorius Samsung.

15. Atmesti atsakovo A. S. reikalavimą dėl piniginės kompensacijos iš G. S. priteisimo dėl santuokinio turto sumažėjimo pardavus lengvąjį automobilį MERSEDES BENZ E 290, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

16. Nepriteisti iš atsakovo A. S. ieškovei G. S. piniginės kompensacijos už santuokinio turto sumažėjimą, tai yra už 1/2 dalį automobilio AUDI A6.

17. Pripažinti, kad 6 602,21 Lt skolą kreditoriui AB LESTO už suvartotą elektros energiją yra asmeninė atsakovo A. S. prievolė šiam kreditoriui ir kompensacija iš ieškovės G. S. atsakovui A. S. nepriteistina.

18. Pripažinti, kad 9 500,00 Lt skolą kreditoriui T. S. pagal 2013-06-22 paskolos sutartį yra asmeninė atsakovo A. S. prievolė šiam kreditoriui.

19. Pripažinti, kad 6 000,00 Lt skolą kreditoriui L. R. pagal 2011-08-28 paskolos sutartį yra asmeninė atsakovo A. S. prievolė šiam kreditoriui ir kompensacija iš ieškovės G. S. nepriteistina.

20. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-05 nutartį dėl laikinojo materialinio išlaikymo priteisimo iš atsakovo A. S. jo nepilnamečių vaikų A. S. ir V. S. išlaikymui ir Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-21 nutartį dėl atsakovo A. S. laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

21. Užtikrinant ieškovės G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) piniginių įsipareigojimų (23 505,25 Lt) atsakovui A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) įvykdymą, palikti galioti šio teismo 2014-04-25 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įrašo viešame registre padarymą, uždraudžiant ieškovei perleisti asmeninės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), iki visiško prievolės atsakovui įvykdymo.

22. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir iš A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 90,12 Lt (devyniasdešimt litų 12 ct) už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos paštą.

23. Likusioje dalyje atmesti patikslinto ieškinio ir patikslinto priešinio ieškinio reikalavimus.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.