- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- 2S-261-278/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01629-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- L. Z., E. Z.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. Z. ir E. Z. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-12126-233/2019 pagal pareiškėjų L. Z. ir E. Z. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai L. Z. ir E. Z. prašė teismą nutraukti 2019-08-20 sudarytą santuoką bei patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Nurodė, kad santuoka yra iširusi, kartu nebegyvena ir taikytis neketina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-12-27 nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą, kaip nenagrinėtiną teisme ypatingos teisenos tvarka.
3. Teismas sprendė, kad pareiškėjų prašymas neatitinka visų Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.51 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant galimas santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nes nuo pareiškėjų santuokos sudarymo nėra praėję daugiau nei vieneri metai. Pažymėjo, kad pareiškėjai, pageidaudami nutraukti santuoką, dėl santuokos nutraukimo kitais CK numatytais pagrindais, turi teisę kreiptis į teismą ieškininės teisenos tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjai L. Z. ir E. Z. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-12-27 nutartį ir prašymo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Nurodo, kad CK 3.51 straipsnio 1 dalies reikalavimas, jog nuo santuokos sudarymo turėtų būti praėję daugiau kaip vieneri metai prieštarauja Europos šeimos teisės Principo 1:1 (2) daliai, nustatančiai, kad „neturi būti reikalavimo dėl santuokos trukmės“. Tvirtina, kad Civilinio kodekso 3.51 straipsnio 1 dalies 1 punkto komentare nurodoma, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas buvimo santuokoje terminą, siekė išsaugoti santuokų stabilumą, užkirsti kelią lengvabūdiškiems, neapgalvotiems, impulsyviems sutuoktinių sprendimams ir nesudaryti sąlygų fiktyvioms santuokoms, taip pat kad vienų metų terminas yra pakankamas patiems sutuoktiniams įsitikinti, ar įmanomas tolesnis jų bendras gyvenimas.
6. Nurodo esantys brandaus amžiaus ir kreipėsi dėl ištuokos, nes santuoka jau yra iširusi, kaip sutuoktiniai negyvena santuokinio gyvenimo, netvarko bendro ūkio, turi kitus faktinius santuokinių santykių partnerius, todėl ištuokos atidėjimas ilgesniam laikui nepagrįstai apriboja ištuokos laisvę ir trukdo sudaryti naują santuoką. Mano, kad atsižvelgiant į Europos šeimos teisės Principo 1:1 (2) dalį, kaip ginančią santuokos savanoriškumo teisę, labiau atitinkančią norinčių išsituokti asmenų interesus, turėtų būti atsisakoma Civilinio kodekso nuostatos dėl santuokos trukmės taikymo. Be to, nurodo, kad vadovaujantis CK 1.5 straipsnio nuostatomis teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei paisyti Europos šeimos teisės viršenybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjų L. Z. ir E. Z. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacinio skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų L. Z. ir E. Z. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka.
10. Civilinio kodekso IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, tai yra, nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Kitais atvejais, ar nesant pirmiau minėtų sąlygų visumos, santuoka gali būti nutraukta ginčo teisenos tvarka.
11. CPK 539 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismui teikiamas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tarp kurių, be kitų duomenų, turi egzistuoti visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjų L. Z. ir E. Z. santuoka buvo sudaryta 2019-08-20, todėl 2019-12-23 paduodant prašymą teismui nuo santuokos sudarymo nebuvo praėję vieneri metai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų prašymas, kaip neatitinkantis CK 3.51 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visumos, negali būti nagrinėjamas teisme ypatingosios teisenos tvarka. Atskirojo skundo argumentai šios išvados nepaneigia.
13. Atskirojo skundo argumentus apeliantai sieja su Europos komisijos suformuluotais šeimos teisės Principais dėl ištuokos ir buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo bei tvirtina, kad CK 3.51 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas dėl santuokos trukmės, prieštarauja minėtiems principams, todėl CK nuostatos dėl santuokos trukmės taikymo turėtų būti atsisakoma, kaip neatitinkančios norinčių išsituokti asmenų interesų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti, nes minėti Principai yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas ir valstybėms narėms neturi privalomosios galios. Aplinkybė, kad apeliantams CK 3.51 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra priimtinas bei jų vertinimu, turėtų būti atsisakoma įstatyme nustatyto minimalaus santuokos trukmės termino, kad santuoką būtų galima nutraukti supaprastinto proceso tvarka, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą bei teisės aktų nuostatas atitinkančią pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjai santuoką turi teisę nutraukti kreipiantis į teismą ginčo teisenos tvarka, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato galimybės sutuoktiniams nutraukti santuokos anksčiau nei po vienerių metų nuo jos sudarymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.