- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-14
- Bylos Nr.
- ATP-820-593/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarimo S. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. R. nubausta už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytus reikalavimus, t. y. už tai, kad 2014 m. lapkričio 26 d., 20.20 val. Kauno r., kelyje Kaunas–Prienai–Alytus, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Tiguan“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi – jai nustatytas 0,86 promilių girtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarimu S. R. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta administracinė nuobauda – 320,00 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams.
Nesutikdama su priimtu nutarimu, S. R. K. apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 30 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurį apylinkės teismas laikė svarbiausiu jos kaltės įrodymų, iš esmės neatitinka nei buvusių faktinių aplinkybių, nei jam keliamų reikalavimų, jame pateikiami duomenys neatitinka ir prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl negali būti laikomas tinkamu dokumentu, jam keliamų reikalavimų kontekste. Pažymi, kad bylos tyrimą atlikęs ir minėtą protokolą surašęs pareigūnas patvirtino, kad pats galimo pažeidimo nematė ir neužfiksavo, o į protokolą surašė duomenis iš pareigūno A. P. žodinių paaiškinimų, kuris, beje, taip ir nepateikė rašytinio tarnybinio pranešimo, kuriame aiškiai būtų nurodytos įvykio aplinkybės. Be to, šis pareigūnas, vienintelis iš pradžių tvirtinęs, kad sustabdė ją vairuojančią transporto priemonę, vėliau šią aplinkybę pats paneigė nurodydamas, kad privažiavo prie stovinčio automobilio, ką patvirtino ir kiti byloje apklausti pareigūnai.
Apeliantė akcentuoja, kad ji neginčija fakto, jog įvykio vietoje buvo neblaivi, tačiau kategoriškai neigia vairavusi transporto priemonę, dėl ko traukti ją administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo. Pažymi, kad nors tokius jos teiginius apylinkės teismas traktavo kaip gynybinę poziciją, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, jog tokios pozicijos ji laikėsi nuo pat pradžių. Akcentuoja, kad ši jos versija buvo nuosekli, niekada nekito, pateikiama be jokių prieštaravimų, kurią patvirtino ir byloje apklausti pareigūnai. Todėl šiuo atveju, apeliantės nuomone, nesant byloje jokių neginčijamų įrodymų, kurie neduotų pagrindo atsirasti net menkiausiai abejonei, neįrodytas kaltumas prilygintinas įrodytam nekaltumui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas D. Č. nurodo, jog mano, kad teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosekliai išdėstė, išanalizavo ir juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl prašo jį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
S. R. apeliacinis skundas netenkintinas
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pagal ATPK 257 straipsnį duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tačiau proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nepritaria apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad S. R. 2014 m. lapkričio 26 d., 20.20 val. Kauno r., kelyje Kaunas–Prienai–Alytus, (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „VW Tiguan“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi.
Nors pati S. R. neneigia vartojusi alkoholį, tačiau teigia, kad automobilio nevairavo, t. y. ginčija transporto priemonės vairavimo faktą. Šią apeliantės versiją paneigia policijos pareigūnų nuoseklūs ir tarpusavyje iš esmės neprieštaraujantys parodymai, kuriais netikėti nėra jokių objektyvių priežasčių. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti apeliantę. Jokių liudytojų suinteresuotumą byloje galinčių patvirtinti duomenų savo apeliaciniame skunde nepateikia ir pati pažeidėja. Pažymėtina ir tai, kad liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Todėl aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti šių asmenų parodymais ir manyti, jog jie elgėsi tendencingai ar siekė pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamai apeliantei. Pažymėtina, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Apylinkės teismas pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė, jog liudytojo M. R. parodymai vertintini kritiškai, nes jis yra S. R. sutuoktinis ir teismo posėdyje davė jai palankius parodymus. Todėl būtent šio liudytojo parodymai laikytini šališkais ir neobjektyviais dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi siekiant padėti sutuoktinei išvengti atsakomybės. Juolab, kad šis liudytojas pirmosios instancijos teismui tvirtino, jog jo žmona buvo blaivi, nors iš tiesų jai buvo nustatytas 0,86 prom. girtumas. Be to, nelogiška, kad tamsiu paros metu, užmiestyje, jis būtų išlipęs iš automobilio ir palikęs savo žmoną vieną, ypač kai ji neblaivi, ir net nepasidomėjęs, kaip jis pats teigia, kokiu būdu, kelintą valandą žmona grįžo namo. Kita vertus, neįtikinama ir apeliantės versija, kad vairuotojo vietoje, esant užvestam automobilio varikliui, ji tiesiog sėdėjo, siekdama uždėti savo augintiniui dirželį. Šiame kontekste taip pat atsižvelgtina į liudytoju apklausto pareigūno A. P. parodymus, kad prie apeliantės automobilio priėjo nedelsiant, vos tik automobilis sustojo, kas leidžia spręsti, jog policijos pareigūnai būtų pastebėję, jeigu iš šio automobilio būtų išlipęs koks nors žmogus (tiek išlipusį M. R., tiek S. R., kuri neva tik trumpam buvo atsisėdusi į keleivio vietą, siekdama uždėti savo augintiniui dirželį).
Nepaisant to, aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokole apeliantė savo ranka įrašė, jog labai gailisi ir šį įrašą patvirtino parašu. N. S. R. pirmosios instancijos teisme teigė, jog tokį įrašą padarė, nes manė, kad protokolas jai surašytas dėl to, kad ji buvo neblaivi viešoje vietoje, tačiau šie apeliantės argumentai taip pat neįtikinantys. Protokole aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės, t. y., kad vairavo automobilį, būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, todėl interpretuoti pažeidimo esmę kitaip nėra jokio pagrindo. Juolab, kad jai nustatytas girtumas nebuvo toks didelis, jog ji objektyviai negalėtų suprasti tokios formuluotės reikšmės.
Kritiškai vertintinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka nei buvusių faktinių aplinkybių, nei jam keliamų reikalavimų. Priešingai, tai, kad protokole nurodytos visos faktinės aplinkybės, konstatuotina atsižvelgus į aukščiau šioje nutartyje išdėstytus argumentus. O kokių konkrečiai jam keliamų reikalavimų protokolas neatitinka, apeliantė skunde nenurodo. Analizuojant administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto S. R. atžvilgiu, turinį, pastebėtina, kad minėtame protokole nurodytos visos teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės: aprašyta nagrinėjamo įvykio sudėtis, įvardintas administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo, jo anketiniai duomenys, ATPK straipsnis, pagal kurį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, nurodytas atitinkamas Kelių eismo taisyklių straipsnis, kurio pažeidimu kaltinama S. R.. Konstatuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo neatitikimą jam keliamiems reikalavimams, aukštesnysis teismas nemato jokio pagrindo.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantė administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos S. R. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.