- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-03
- Bylos Nr.
- 2S-247-467/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18033-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Kreditorius
- UAB „Gera idėja“
- Skolininkas
- UAB „Nitelija“
- Kategorijos
- 3.4.1.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Gera idėja“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Gera idėja“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Nitelija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kreditorius UAB „Gera idėja“ 2016-05-20 kreipėsi pareiškimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininko UAB „Nitelija“ 512,63 EUR skolos, 153,79 EUR delspinigių, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas – 5 EUR žyminį mokestį.
Vilniaus miesto apylinkės teismas kreditoriaus UAB „Gera idėja“ pareiškimą tenkino ir 2016 m. gegužės 23 d. priėmė teismo įsakymą, kurio kopiją kartu su pranešimu išsiuntė skolininkui. Tačiau nurodytų dokumentų skolininkui nepavyko įteikti, kadangi skolininkas nerastas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nustatė kreditoriui UAB „Gera idėja“ 10 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pareiškimo trūkumams pašalinti, nurodant skolininko UAB „Niletija“ buvimo vietą arba pasirenkant kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą. Teismas nutartyje nurodė, jog buvo gautas pranešimas, kad skolininkui nepavyko įteikti kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo, nes pareiškime nurodytu skolininko buveinės adresu Medeinos g. 37-78, Vilniuje, skolininkas nerastas. Juridinių asmenų registro duomenimis skolininko buveinės adresas registruotas tuo pačiu adresu kaip ir nurodyta pareiškime. Įmonės vadovei R. M. siųstų procesinių dokumentų taip pat nepavyko įteikti. Teismas išaiškino kreditoriui, kad iki nutartyje nustatyto termino neįvykdžius teismo įpareigojimo, teismo įsakymas bus panaikintas, o kreditoriaus pareiškimas paliktas nenagrinėtas.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Gera idėja“ prašo panaikinti neteisėtą, neteisingą, neargumentuotą, nemotyvuotą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir apginti pažeistas kreditoriaus UAB „Gera idėja“ teises. Nurodo, kad teismas negynė UAB „Gera idėja“ nuosavybės teisių, neanalizavo materialinės teisės normų, reglamentuojančių tarp šalių susiklosčiusius prievolinius santykius, pažeidė proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad skolininkas sąmoningai ir tyčia vengia priimti tiek kreditoriaus, tiek teismo siunčiamus dokumentus ir nepasinaudojo kitais įstatyme teismui nustatytais būdais juos įteikti. Pats kreditorius tokios galimybės neturi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas iš esmės tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės sudaro pakankamą pagrindą apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir/ar bet kokia forma. Teismų praktikoje, pasisakant dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą buvo nurodyta, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; kt.).
CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Vienas iš teismo įsakymą (CPK 436 str.) apibūdinančių požymių yra specifinė šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo tvarka. Teismo įsakymas įsiteisėja tik tuomet, kai šio teismo procesinio sprendimo nuorašas įstatymo nustatyta tvarka įteikiamas skolininkui ir šis per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 436 str. 7 d., 437 str. 2 d. 1, 3 p., 438 str.). Taigi tinkamas teismo įsakymo nuorašo įteikimas skolininkui yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią. Pareiga įteikti skolininkui minėto procesinio sprendimo nuorašą tenka teismui, šį dokumentą adresatams galima įteikti CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytais įteikimo būdais, išskyrus įteikimą kuratoriui ar viešo paskelbimo būdu (CPK 438 str.). Jeigu priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji (buveinės) ir darbo vietos yra nežinomos ir dėl to jam negalima įstatymo nustatyta tvarka įteikti teismo įsakymo ir kreditoriaus pareiškimo nuorašų bei teismo pranešimo, teismas nutartimi turi panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą (CPK 431 str. 3 d.). Pažymėtina, jog teismas gali panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą tik prieš tai nustatęs kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu.
Taigi pagal CPK 438 straipsnį kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos bei teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 124 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-23 įsakymo ir kreditoriaus UAB „Gera idėja“ pareiškimo kopijos bei teismo pranešimas skolininkui UAB „Niletija“ išsiųsta 2016-05-24 (b.l. 8-9), tačiau 2016-06-08 grąžinti į teismą su atžyma „neatsiėmė pašte“ (b.l. 10). Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal 2016-06-17 Juridinių asmenų registro duomenis (b.l. 11) grąžintus procesinius dokumentus išsiuntė įmonės vadovės gyvenamosios vietos adresu (b.l. 12), iš kur jie taip pat grįžo neįteikti su atžyma „neatsiėmė pašte“ (b.l. 13). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad yra būtina šalinti kreditoriaus pareiškimo trūkumus, nurodant skolininko UAB „Niletija“ buvimo vietą arba pasirenkant kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą (b.l. 14). Kreditorius (apeliantas) tokį teismo vertinimą skundžia atskiruoju skundu ir apeliacinės instancijos teismas iš dalies pritaria apelianto skundo argumentams, t.y., kad skundžiama teismo nutartis yra priimta netinkamai pritaikius proceso teisės normas, todėl negali būti pripažįstama teisėta bei pagrįsta (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš aukščiau aptartų faktinių aplinkybių, skolininko UAB „Niletija“ buveinės adresas, nurodytas kreditoriaus pareiškime, sutampa su jo buveinės adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre. Taigi, priėmus teismo įsakymą, skolininko buveinės vieta netapo nežinoma (atvirkščiai, ji yra žinoma ir teisinga) ir ne dėl to negalima įstatymo nustatyta tvarka įteikti teismo įsakymo ir kreditoriaus pareiškimo nuorašų bei teismo pranešimo (pašto įstaigos atžymos nurodo priežastį „neatsiėmė pašte“), todėl pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas proceso teisės normas, be pagrindo kreditoriaus atžvilgiu taikė pareiškimo trūkumų šalinimo institutą.
Kaip jau minėta, CPK 428 straipsnis leidžia teismui kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijas bei teismo pranešimą skolininkui įteikti CPK 124 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. CPK 124 straipsnio 4 dalis nustato, kad tik tuo atveju, kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, jie įteikiami CPK 129 ir 130 straipsniuose nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės ir neįteikinėjo procesinių dokumentų skolininkui CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, dėl ko neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir dėl to priėmė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.