Kauno apygardos teismo nutartis

2016-11-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1313-290/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-02
Bylos Nr.
1S-1313-290/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
L. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1313-290/2016
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo L. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. 91-197 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. S. nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (8 epizodus) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 7 d. nuosprendžiu skirta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams (įskaityta 10 mėnesių 4 dienos). Bausmės pradžia – 2015 m. rugsėjo 29 d., o pabaiga – 2019 m. gegužės 24 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 8 mėnesiai 29 dienos (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 25 d.).Komisija 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 91-197 nutarė netaikyti nuteistajam L. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Komisija nutarimą priėmė atsižvelgusi į tai, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis buvo tik vieną kartą paskatintas, pataisos namuose nedirba, jo ateities planai nėra konkretūs ir bėgant laikui gali keistis priklausomai nuo aplinkybių, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, o pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, kadangi išlieka kriminogeniniai veiksniai, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis išėjęs į laisvė laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atmetė L. S. skundą dėl Komisijos 2016 m. rugpjūčio 29 d. priimto nutarimo Nr. 91-197. Apylinkės teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, jo pastangas ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nusprendė, kad pažanga nėra žymi ir pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui ir nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skundu L. S. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kaip atlikus būtinąją dalį bausmės.Skunde nuteistasis nurodo, kad atitinka visus formaliuosius ir materialiuosius kriterijus, dėjo visas pastangas, kad įrodytų, jog yra pasitaisęs ir gali gyventi neizoliuotas nuo visuomenės ir šeimos. Visa tai matyti iš jo asmens bylos, socialinio tyrimo išvados bei kitų aplinkybių. Pažymi, kad šiuo metu skatintas jau du kartus. Antrasis paskatinimas už aktyvią veiklą pataisos namuose. Nuteistasis skunde taip pat pažymi, kad teismas neturėjo jokio pagrindo vadovautis aplinkybėmis, kad jis atlieka bausmę už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, kad anksčiau ne kartą teistas, jam ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, atleistas nuo bausmės, kadangi šios aplinkybės niekada nepakis, todėl priimti sprendimai neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, o padarytos išvados – nepagrįstos. Nuteistasis nurodo, kad iš nutarimo neįmanoma suprasti, ką turi dar padaryti, kad būtų paleistas anksčiau laiko, todėl mano, kad viskas paremta prielaidomis, hipotezėmis, kas prieštarauja teisingumo principui ir EŽŽT bei LR Konstitucinio teismo išaiškinimams. Nuteistojo L. S. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. S. Komisijos nutarimo priėmimo dienai iš paskirtų 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės (įskaičius 10 mėnesių 4 dienas) buvo atlikęs trečdalį bausmės laiko. Taigi, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 3 dalimi, jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri suteikia teisę jam teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-o sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko parengtoje 2016 m. rugpjūčio 2 d. išvadoje apie nuteistojo L. S. socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus Nr. 61-1559 nurodyta, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones (b. l. 15). Šioje išvadoje nurodyta, kad L. S. sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane buvo numatytos keturios priemonės – mokytis, siekti įgyti išsilavinimą; palaikyti socialinius ryšius; dalyvauti būrio visuomeniniame gyvenime; tinkamai elgtis, neturėti galiojančių nuobaudų.Nors nuteistasis ir dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos namuose mokėsi, baigė 7-tą klasę, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvavo visuomeninėje būrio veikloje, yra atlikęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leido pirmą kartą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau šios teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Įvertintina ir tai, kad nuteistasis bausmę pataisos namuose atlieka tik nuo 2015 m. spalio 4 d., nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra įvertinta 57 balais ir vertinama tik kaip vidutinė. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad L. S. nustatyta ir visa eilė kriminogeninių veiksnių, galinčių įtakoti jo pakartotinį nusikalstamumą: kriminalinė istorija, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys. Įvertinus visas šias aplinkybes, iš dalies sutiktina su L. S. skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo argumentai apie ankstesnius jo teistumus, taikytus bausmių vykdymo atidėjimą ar atleidimą nuo bausmės yra akcentuoti be pagrindo, kadangi šios aplinkybės nekis, nes tai statiniai veiksniai, tačiau vis tik pažymėtina, kad visi kiti nurodyti kriminogeniniai veiksniai priklauso būtent nuo paties nuteistojo požiūrio, pastangų ir mąstymo. Pažymėtina, kad nuteistasis baigęs tik 7 klases, jis specialybės neturi ir nėra duomenų apie tai, jog pataisos namuose jis siektų įgyti specialybę, kad būtų lengviau integruotis į visuomenę ir susirasti darbą. Nors į bylą pateikta UAB „A“ pažyma apie sutikimą priimti L. S. pagalbiniu darbininku, pažymėtina, kad nuteistasis ir iki suėmimo dirbo įvairius darbus, tačiau kaip yra nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis įvardijo, kad nusikaltimus vykdė dėl finansinių motyvų, o pagrindine problema nurodė norą turėti daugiau pinigų. Atkreiptinas dėmesys, kad praeityje L. S. buvo įtakojamas asocialios grupės, jis sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, ypač, kai jo prašoma tai padaryti. Minėtoje išvadoje taip pat nurodoma, kad L. S. įgūdžiai menki, savivertė šiek tiek žemesnė už vidutinę, o savo neigiamų savybių L. S. neįžvelgia. Jis nurodo, kad pagalvodavo apie galimas veiksmų pasekmes, tačiau nežiūrėjo į tai rimtai, dėmesį sutelkdavo tik į teigiamas pasekmes ignoruodamas neigiamas. Nuteistasis linkęs pasitikėti „savo sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Be to, nuteistojo ateities planai nėra labai konkretūs ir laikui bėgant gali keistis priklausomai nuo aplinkybių. Nors L. S. mano, kad daugiau nenusikals, atsižvelgiant į jo asmenybę, manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog L. S. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kuomet byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Komisijos nutarime netaikyti L. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, konstatavusi, jog šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tiek apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad pažanga nėra žymi ir pakankama, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam L. S. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, net ir atsižvelgiant į kai kurias teigiamai jo elgesį apibūdinančias aplinkybes, nėra objektyvaus pagrindo. Pataisos procesas jam turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, nuspręsdama netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo L. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo L. S. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai: Kęstutis DargužisJurgis KiškisDanguolė Šiugždinytė