Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Norvegija, teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. 2022 m. gruodžio 30 d., apie 23 vai. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia metė į savo žmoną J. G. lėkštę ir pataikydamas ja J. G. į veidą, padarė poodinę kraujosruvą veide, nosies ir dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimą ir tokiu būdu sukėlė savo šeimos nariai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

K. V. G. kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtino ir parodė, kad vyko žodinis konfliktas, įvykio dieną buvo blaivus. Su žmona yra susituokę 27 metus, Norvegijoje gyvena atskirtai. Santykiai su žmona šiaip yra geri. Metė lėkštę į žmoną, nes buvo kvailas. Taip pasielgė dėl to, kad žmona su drauge pradėjo kalbėti apie meilužius ir jis supyko. Ką nukentėjusioji kalbėjo ikiteisminio tyrimo metu nežino, nemano, kad žmona galėtų jį apkalbėti, mano, kad įvykio metu ji buvo pikta. Savo poelgį vertina blogai, žmonos atsiprašė, žalos žmonai atlyginti nereikėjo, ginčo dėl žalos atlyginimo nėra. Stengsis daugiau nekonfliktuoti, nori susitaikyti su žmona, žada nusikaltimų nedaryti.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusioji J. G., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 26 metus gyvena santuokoje su vyru V. G.. Prieš maždaug 16 metų išsikraustė į Norvegiją ir ten gyvena, bei dirba. Į Lietuvą grįžo automobiliu 2022 m. gruodžio 27 d., nes norėjo paremontuoti jai priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini) bei šventiniu laikotarpiu susitikti su artimaisiais. 2022 m. gruodžio 30 d. buvo bute (duomenys neskelbtini). Kartu buvo su sutuoktiniu V., bei pussesere V. ir jos draugu. Jie vakarojo, gėrė šampaną. V. tuo metu kepė mėsą, viskas buvo puiku, jokių pykčių. Apie 21 vai. jie prisėdo prie stalo pavakarieniauti. Vakarienės metu ji pasiūlė paskambinti vienam asmeniui. Vyras išgirdęs jo vardą atsisuko į ją ir metė storą, didelę lėkštę su maistu. Lėkštė pataikė jai į veidą. Ji iš karto pajautė fizinį skausmą, jai buvo šokas. Po to, kai sutuoktinis metė į ją lėkštę, po to dar ją puolė. Bet pusseserė ją gindama apsigaubė. Draugas prišoko prie V. ir patraukė sutuoktinį nuo jos. Ji liko sėdėti ant sofos. Ji nematė, kada V. išėjo iš namų. Tada ji paskambino policijai. Nuo tada V. nematė. Sutuoktinis V. prieš ją anksčiau yra smurtavęs Norvegijoje. Ten tie atvejai buvo užfiksuoti. Ji pretenzijų sutuoktiniui neturi (b. 1. 34,35).

Liudytoja V. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. G. yra jos pusseserė. Jai yra žinoma, kad V. G. ne pirmą kartą smurtauja prieš J. G.. Ji yra mačius jos sužalojimus, nes jos kalbėdavosi vaizdo skambučiais. V. nuo jaunų dienų, kai su J. jie dar buvo nevedę, išgėręs alkoholio būdavo agresyvus, linkęs smurtauti. J. turi butą (duomenys neskelbtini), vieną kambarį nuomoja jos draugui. Kai jie grįžo į Lietuvą, 2022 m. gruodžio 30 d. ji nuvyko pas juos į butą. V. darė valgyti, jos su J. gėrė šampaną. Vyrai taip pat vartojo alkoholį, bet jie išgėrė mažai. Sėdint prie stalo, J. pasiūlė pasikviesti seną pažįstamą. T. V. į J. metė didelę sunkią lėkštę. Viskas įvyko akimirksniu, jos net nesitikėjo. Ta lėkštė pataikė J. į veidą. Metęs lėkštę, V. puolė prie J., kadangi ji sėdėjo šalia J., ją apsikabino, o jos draugas pradėjo traukti V. nuo J.. J. pradėjo verkti, o V. įsėdo į savo autobusiuką ir išvažiavo. J. tuomet iškvietė policiją (b. 1. 48).

Liudytojas Ž. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis iš J. G. nuomojasi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ji gyvena Norvegijoje, tačiau kartais grįžta į šį butą. 2022 m. gruodžio 27 d. J. G. kartu su savo vyru V. G. grįžo į Lietuvą. Į šį butą 2022 m. gruodžio 29 d. pasisvečiuoti atvyko ir jo draugė V. M.. Ši draugė yra J. G. pusseserė. 2022 m. gruodžio 30 d., apie 22 vai. visi susėdo jo gyvenamame kambaryje pavalgyti ir pasišnekėti. Apie 23 vai. V. G. kartu su savo sutuoktine J. G. pradėjo žodžiu konfliktuoti. V. G. pradėjo pulti savo žmoną, kuri sėdėjo ant sofos. Jis bandė konflikto puses atskirti, tačiau jokio konkretaus smūgio J. G. atžvilgiu nematė. Viskas vyko labai greitai, visi buvo užgriuvę ant sofos. Išskyręs konflikto puses pamatė, jog J. G. yra nubrozdinta dešinės pusės veido sritis. Po įvykusio konflikto V. G. iš karto pasišalino iš buto. O nukentėjusioji paskambino bendruoju pagalbos numeriu (b. 1. 44,45).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad ant smurtą patyrusio asmens yra patinimas ir kraujosruva. Nukentėjusioji J. G. paaiškino, kad konflikto metu jos sutuoktinis V. G. panaudojo prieš ją smurtą, trenkė į veidą, sukeldamas fizinį skausmą (b. 1. 11-15).

Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad įvykio vietoje padaryta nukentėjusiosios J. G. nuotrauka su sužalojimais ant veido (b. 1. 73-76).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikta įvykio vietos (duomenys neskelbtini), apžiūra. Sudaryta fotolentelė (b. 1. 19-30).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pokalbio įrašas ir kuriame nurodyta, kad J. G. skambina į bendrąjį pagalbos centrą ir sako, kad „mane vyras sumušė“, „prie akies kraujosruvos“ ir kiti duomenys. Pridedamas diskelis su garso įrašu (b. 1. 50-53,54).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti 2022 m. gruodžio 30 d. pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše užfiksuota: pareigūnai įeina į vidų, koridoriuje matomas vyras (ikiteisminio tyrimo metu nustatytas Ž. G.) ir moteris Nr. 2 (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta J. G.). J. G. veidas sužeistas. Pareigūnai paklausia, kas nutiko, J. atsako „vyras“. J. pasako „mane sumušė ir pabėgo“. Moteris verkia. Pareigūnai paklausia dėl ko sumušė, ji atsako „net nežinau“. V. paklausia ar ji matė, kas įvyko, V. atsakė „taip, aš mačiau“. Girdisi, kaip V. pareigūnams sako „ir žinokit jis nebe pirmą kartą kelia prieš ją ranką“. Pareigūnas paklausia „o kas čia“, V. sako „o čia tiesiog nuomininkas, svetimas žmogus“. Pareigūnas paklausė ar jis kažką matė, moterys sako „matė, matė, aišku, kad matė“. Girdisi, kaip vyras sako „trenkė“. Ž. sako „bet ar tikrai man reikia, aš nieko nemačiau, nenoriu kištis“ ir kiti duomenys. Pridedamas diskelis su vaizdo įrašu (b. 1. 55-57,58).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 33/2023 (02) nustatyta, kad poodinė kraujosruva veide, nosies ir dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimai J. G. kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra, 2022 m. gruodžio 30 d. Dėl veido kaulų lūžimų sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. 1. 62-64).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

K. V. G. teismo posėdžio metu pripažino tyčia žodinio konflikto metu smurtavęs savo sutuoktinės J. G. atžvilgiu, metęs į ją lėkštę, kuri pateikė į veido sritį, dėl ko padarė poodinę kraujosruvą veide, nosies ir dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimą, tokiais veiksmais J. G. kilo specialisto išvadoje konstatuotas sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji J. G. patvirtino, kad konflikto metu jos sutuoktinis metė jai į veidą lėkštę, dėl ko ji fizinį skausmą, jai buvo šokas. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad J. G. paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 30 d. konflikto metu jos sutuoktinis V. G. panaudojo prieš ją smurtą, trenkė į veidą, sukeldamas fizinį skausmą (b. 1. 11-15).

Kadangi nukentėjusiajai J. G. dėl kaltų tyčinių jos sutuoktinio V. G. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ką patvirtina specialisto išvada, laikytina, kad kaltinamojo V. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Nukentėjusioji J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nelabai turi ką pasakyti. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. G. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. G. prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 38 straipsnio 1 dalies numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąją susitaikė (b. 1. 165), atsiprašė jos. Nukentėjusioji neprieštarauja, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, civilinių ieškinių byloje nepareikšta.

Prokurorė neprieštaravo dėl baudžiamosios bylos nutraukimo BK 38 straipsnio pagrindu, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Savo kaltę pripažino teisiamojo posėdžio metu.

Teismas sprendžia, kad atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius yra visos sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriami prie nesunkių, jis teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, pakaltinamas, dirba.

Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo - atsiprašė nukentėjusiosios, susitaikė su ja, gailisi nusikaltęs, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė reikiamas išvadas iš nusikalstamos veikos, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą jam susitaikius su nukentėjusiuoju, baudžiamąją bylą nutraukiant.

Kadangi kaltinamasis smurtavo savo šeimos nario atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą (BK 71 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje kaltinamajam V. G. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso medžiaga (b. 1. 54, 58) paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. G., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, V. G. susitaikius su nukentėjusiąją J. G..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 1 dalimi, V. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 10 (dešimt) MGL (500 (penkių šimtų) Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą.

Išaiškinti V. G., kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinius diskus su vaizdo ir garso medžiaga palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.