- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-23
- Bylos Nr.
- 2-1444-673/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- R. Š., A. Š.
- Kategorijos
- 2.3.3.3Tėvystės pripažinimas
institucijos, teikiančios išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. D.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovams dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas E. B. prašo pripažinti, kad duomenys vaiko M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), jog vaiko tėvas A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) - yra neteisingi, bei pripažinti, kad ieškovas – E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), yra vaiko M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.
Ieškovas paaiškino, kad M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo sūnus. Vaiko motina yra gimimo įraše įrašyta R. Š., kuri buvo susituokusi su A. Š.. Santuoka tarp R. Š. ir A. Š. buvo nutraukta 2016-10-25, o kadangi vaikas gimė nepraėjus 300 dienų nuo santuokos tarp R. Š. ir A. Š. nutraukimo, vaikas pagal įstatymą buvo įrašytas kaip A. Š. sūnus. Kadangi iki atsakovų santuokos nutraukimo apie metai laiko jis gyveno su atsakove R. Š., atsakovas nėra ir negali būti atsakovei gimusio sūnaus M. Š. biologinis tėvas. DNR ekspertizė nereikalinga. Sūnų M. jis augina nuo gimimo.
Ieškovo atstovas adv. R. Gargasas prašo ieškinį patenkinti.
Atsakovė R. Š. su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad apie metus laiko iki santuokos nutraukimo ji nebegyveno kartu su buvusiu sutuoktiniu A. Š., santuokinių ryšių su juo nepalaikė, todėl jis negali būti jai gimusio sūnaus M. tėvas. Sūnaus M. tėvas yra ieškovas E. B., su kurio ji gyveno iki sūnaus gimimo, bei gyvena šiuo metu. Dėl vaiko tėvystės ji jokių abejonių neturi, todėl DNR ekspertizė nereikalinga. E. B. sūnų M. augina nuo jo gimimo. Sutinka, kad iš jos būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes mano, kad priteisti iš buvusio sutuoktinio nebūtų teisinga, nes jis dėl šios situacijos nėra kaltas.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Š. su reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo sutinka, nurodė, kad negali būti buvusiai sutuoktinei R. Š. (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus M. tėvu, kadangi metus laiko iki jų santuokos nutraukimo, jis negyveno kartu su buvusia sutuoktine ir per šį laikotarpį santykių su ja neturėjo. DNR ekspertizė nereikalinga. Prašo iš jo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, nes jis dėl susiklosčiusios situacijos nėra kaltas, atsakovė jį paliko ir nenutraukusi santuokos apsigyveno su kitu vyru.
Išvadą teikiančios institucijos - Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė D. D. prašo ieškinį tenkinti, nes ginčo dėl vaiko tėvystės tarp šalių nėra. Ieškinio tenkinimas geriausiai atitiks vaiko interesus, nes vaikas turi teisę žinoti savo kilmę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančios gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryto (duomenys neskelbtini) Kėdainių r. sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus, kopijos matyti, kad vaiko M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvais įrašyti atsakovai R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Atsakovų R. Š. ir A. Š. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu (b. l. 8). Atsakovas 2016-09-09 teismo sprendimu buvo pripažintas nesantis biologiniu tėvu ir kitam atsakovės sūnui – A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7).
Jungtinių Tautų 1989-11-20 Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. CK 3.141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pasibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė. Kai vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami CK 3.149 - 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. Nuginčyti tėvystę aptartu atveju galima tik įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali toks būti. Įrodymai, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kiti įtikinami faktai.
Ieškovo ir atsakovų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad atsakovai R. Š. ir A. Š. kartu nebegyveno maždaug metus laiko iki jų santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini), per šį laikotarpį jokių santuokinių ryšių nepalaikė, vaikas M. gimė (duomenys neskelbtini). Tai, jog atsakovai daugiau kaip vienerius metus iki santuokos nutraukimo gyveno atskirai ir nepalaikė santuokinių ryšių konstatuota ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-10-25 sprendime, kuriuo buvo nutraukta atsakovų santuoka. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas A. Š. negali (duomenys neskelbtini) atsakovei R. Š. gimusio sūnaus M. tėvu. Kaip nustatyta iš ieškovo ir atsakovės paaiškinimų, R. Š. daugiau nei vienerius metus iki sūnaus M. gimimo gyveno kartu su ieškovu E. B.. Tiek ieškovas, tiek atsakovė tvirtina, kad atsakovei gimusio sūnaus M. tėvas yra E. B.. Šalys DNR ekspertizės giminystės ryšiui nustatyti neprašė, nurodė, kad ji nereikalinga, dėl vaiko tėvystės jos jokių abejonių neturi. Išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas nustatyti, kad vaiko M., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašas, kuriame vaiko tėvu yra įrašytas A. Š., neteisingas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.141 str. 2 d., 3.149-3.151 str. tenkintinas.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas E. B. pripažįsta, kad yra atsakovei R. Š. gimusio sūnaus M. tėvas, vaiko motina patvirtina ieškovo tėvystę, ieškovas vaiką augina, yra pagrindas nustatyti, jog jis yra atsakovės R. Š. sūnaus M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (Lietuvos Respublikos CK 3.148 str. 1 d.).
Teismas, priimdamas sprendimą, turi išspęsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (sprendimas Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-980-4392). Valstybei atlygintinos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro: 41,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, 5,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ir 231,60 Eur ieškovui suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, viso 277,80 Eur (2017-04-18 pažyma Nr. NTP-7-4695).
Pagal bendrą taisyklę pralaimėjusi šalis apmoka išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, būtina atsižvelgti ne vien į formaliąją bylos baigtį - kad teismo sprendimu ieškovo ieškinys patenkintas visiškai. Negalima pripažinti, kad bylą visiškai laimėjo ieškovas, o atsakovas A. Š. ją visiškai pralaimėjo, nes ieškovas, ginčydamas vaiko tėvystę, žinojo, kad atsakovas nėra ieškinyje nurodyto vaiko tėvas. Teismui nustačius, kad atsakovas A. Š. nėra atsakovės R. Š. sūnaus tėvas ir nustačius, kad ieškovas E. B. yra atsakovės sūnaus tėvas, buvo atstatytas teisingumas apie vaiko kilmę.
Atsakovė sutiko atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas ir iš atsakovo būtų neteisingas, nes jis dėl šios situacijos nėra kaltas. Atsakovas taip pat prašė nepriteisti iš jo bylinėjimosi išlaidų, nes jis dėl susiklosčiusios situacijos nėra kaltas.
Esant tokiai situacijai, atsakovei sutikus atlyginti bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik iš atsakovės.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pirmojo teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, jokių prieštaravimų neišreiškė, į tai, kad jeigu būtų buvusi įstatyminė galimybė, tai šalys būtų šį klausimą išsprendusios ir nesikreipdamos į teismą, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį – šiuo metu augina tris mažamečius vaikus, nedirba, registruotino turto neturi, gyvena socialiniame būste, moka mokesčius, gauna tik socialines išmokas ir išlaikymo pinigus, viso jos ir trijų vaikų gaunamos pajamos per mėn. apie 300 Eur (kai bylinėjimosi išlaidų bendra suma 277,80 Eur), darytina išvada, kad iš atsakovės, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali ir turi būti priteistina tik 25 proc. bylinėjimosi išlaidų, tai yra 11,55 Eur žyminio mokesčio ir pašto išlaidų bei 57,90 Eur už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (CPK 88, 92, 96, 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str. 5 d., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Pripažinti, kad duomenys (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, kuriame A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), įrašytas vaiko M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, yra neteisingi.
Nustatyti, kad E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), yra M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. Š. yra E. B. sūnus.
Priteisti iš atsakovės R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei: 11,55 Eur (vienuolikos eurų 55 ct) žyminį mokestį ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660) bei 57,90 Eur (penkiasdešimt septynių eurų 90 ct) išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą per tris darbo dienas išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.