Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, susipažinusi su UAB „Roneka“ skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013-12-02 gautas UAB „Roneka“ skundas, kuriame ji teismo prašo:

1. panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Šiaulių AVMI) 2013-10-18 mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. KD-18-4;

2. panaikinti Šiaulių AVMI 2013-11-25 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 177410, kaip nepagrįstą, neteisingą UAB „Roneka“ prokuristės R. Č. atžvilgiu;

3. įpareigoti Šiaulių AVMI griežtai laikytis įstatymų priimant sprendimus, neklaidinti fizinių asmenų bei juridinio vieneto;

4. įpareigoti (pasiūlyti) Šiaulių AVMI sugrąžinti bendrovei neteisingai apmokestintus, o bendrovės sumokėtus direktoriaus komandiruotpinigius, su visomis baudomis ir delspinigiais viso 31 304,00 Lt, bei neteisingai ir neteisėtai priskaičiuotus, o bendrovės sumokėtus pelno mokesčio delspinigius viso 10 416,49 Lt;

5. įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) informuoti Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl priimtos klaidingos nutarties 2011-06-01 UAB „Roneka“ atžvilgiu, kuri formuoja ydingą teismų praktiką;

6. priimti sprendimą, suteikti leidimą (leisti) valstybės įmonei Registrų centrui užregistruoti istorinį IĮ „Roneka“ vadovą N. Č., vadovavusį IĮ „Roneka“ nuo 2006-12-12, nes bendrovė nori išsitaisyti savo padarytą didelę klaidą, kadangi dėl laiku neužregistruotų pakeistų įstatų, 2009-10-22 valstybės įmonei Registrų centrui, atsisakė tą padaryti t. y. užregistruoti istorinį IĮ „Roneka“ vadovą N. Č..

Skundą atsisakytina priimti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, jei skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas nurodytas nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (pavyzdžiui, bylos Nr. AS146-201/2009; AS438-135/2009; AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 144 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Šiame MAĮ straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-03-17 nutartyje (administracinė byla Nr. A442-1238/2011), aiškindama MAĮ 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, padarė išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Taigi, pats nurodymas pateikti mokesčių administratoriui prašomus dokumentus nelemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Tuo tarpu konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje, atliekant mokestinį patikrinimą, mokesčių mokėtojui paprastai sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnai nustato mokesčių įstatymų pažeidimus (Mokesčių administravimo įstatymo 132 str. 1 ir 2 d.). Taigi akivaizdu, jog atliekamo operatyvaus patikrinimo metu nurodymas pateikti prašomus dokumentus yra vienas iš mokesčių administravimo procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, priimamų dokumentų. Todėl pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks pavedimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas“. Taip pat pažymėjo, „jog ginčo pavedime tikrinti esantis įrašas, kad „šis sprendimas ir su juo susiję mokesčių administratoriaus veiksmai gali būti apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo <...> nustatyta tvarka ir terminais“, pats savaime nepatvirtina, jog šis sprendimas laikytinas pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku“.

Pareiškėja 1 reikalavime ginčija Šiaulių AVMI 2013-10-18 mokesčių administratoriaus nurodymą, kuriame operatyviam patikrinimui pareiškėjos buvo prašoma pateikti: N. Č., R. Č. bei N. Č. priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio už 2012 m. pirminius dokumentus ir registrus; N. Č. ir R. Č. paskaičiuotų ir išmokėtų komandiruotpinigių pirminius dokumentus už 2008–2012 m. ir registrus; atskaitingų asmenų R. Č. ir N. Č. avansines apyskaitas ir buhalterinius registrus, kuriuose būtų apskaitytos minėtiems asmenims avansu išmokėtos pinigų sumos ir jų grąžinimai už 2008–2012 m.; pirminius dokumentus ir buhalterinius apskaitos registrus, kuriuose apskaitytos UAB „Roneka“ įmokos Sodrai, kurias už įmonę iš savo sąskaitos mokėjo 2008-02-13 – 6 124,24 Lt ir 2008-10-27 – 5 108,21 Lt R. Č. ir 2012-05-14 – 467 Lt N. Č., bei N. Č. mokėjimai UAB „Desaitas“ iš savo sąskaitos už UAB „Roneka“ 2012-04-25 – 970 Lt, 2012-07-31 – 1 079 Lt; kasos knygą už 2008–2012 m.; darbo sutartis, sudarytas su N. Č. ir R. Č. bei N. Č. už 2008–2012 m. bei prokūrą, kurios pagrindu UAB „Roneka“ atstovauja R. Č..

Taigi, pareiškėja mokesčių administratoriaus nurodymu buvo prašyta pateikti operatyviniam patikrinimui UAB „Roneka“ buhalterinius duomenis. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai duodamas kompetentingo subjekto – Šiaulių AVMI nurodymas pateikti konkrečius atitinkamus duomenis bei dokumentus, susijusius su UAB „Roneka“ buhalterine apskaita. Nurodymas yra dokumentas, turintis užtikrinti maksimalų įrodymų surinkimą bei visapusišką jų įvertinimą, tarnaujantis mokesčių administratoriaus baigiamojo akto priėmimui. Nurodymas savo turiniu iš esmės realių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Pareiškėjai išaiškinama, kad šio sprendimo teisėtumas galėtų būti vertinamas mokesčių administratoriui priėmus galutinį sprendimą, kai jai ir atsirastų realūs teisiniai padariniai. Tokia nuostata atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz. 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-403/2011, 2011 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-275/2011).

Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju Šiaulių AVMI, kadangi jos veiklos buveinė yra Vilniaus g. 265, Šiauliuose, patenka į Šiaulių apygardos administracinio teismo veiklos teritoriją. Taigi, ginčijant pastarosios individualius aktus ar veiksmus, jei tai nėra mokestinis ginčas, ginčas nagrinėtinas atitinkamame apygardos administraciniams teisme pagal atsakovo buveinės vietą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas mokesčių administratoriaus nurodymas nėra administracinis aktas, įtakojantis pareiškėjos teises ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p., 22 str. 1 d.) ir negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo objektu.

Pareiškėja 2 reikalavime prašo panaikinti Šiaulių AVMI 2013-11-25 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 177410, priimtą UAB „Roneka“ prokuristės R. Č. atžvilgiu.

Kaip matyti iš pateikto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jame konstatuota, kad R. Č. turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172-3 straipsnyje nustatyta nuobauda. Taigi, šiuo atveju nėra priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kurį ir turėtų teisę skųsti būtent R. Č. atitinkamam apylinkės teismui pagal atsakovo buveinę. Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjos 2 reikalavimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Pareiškėja 3 reikalavime prašo įpareigoti Šiaulių AVMI griežtai laikytis įstatymų priimant sprendimus, neklaidinti fizinių asmenų, bei juridinio vieneto, 4 reikalavime pašo įpareigoti (pasiūlyti) Šiaulių AVMI sugrąžinti bendrovei neteisingai apmokestintus, o bendrovės sumokėtus direktoriaus komandiruotpinigius, su visomis baudomis ir delspinigiais viso 31 304,00 Lt, bei neteisingai ir neteisėtai priskaičiuotus, o bendrovės sumokėtus pelno mokesčio delspinigius viso 10 416,49 Lt. Jei pareiškėja atitinkamai siekia suformuluoti reikalavimą dėl įpareigojimo Šiaulių AVMI atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, tai tokį reikalavimą turėtų reikšti Šiaulių apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėja 5 reikalavime prašo įpareigoti Inspekciją informuoti Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl priimtos klaidingos nutarties 2011-06-01 UAB „Roneka“ atžvilgiu. Šiuo atveju pareiškėjai išaiškintina, kad teismas nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, o toks pareiškėjos reikalavimas nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje ir negali būti nagrinėtinas teisme administracinio proceso tvarka.

Pareiškėja 6 reikalavime prašo priimti sprendimą, suteikti leidimą (leisti) valstybės įmonei Registrų centrui užregistruoti istorinį IĮ „Roneka“ vadovą N. Č., vadovavusį IĮ „Roneka“ nuo 2006-12-12. Pareiškėjai išaiškintina, kad teismai priima sprendimus pagal jiems suteiktą kompetenciją. Galimų teismo priimamų sprendimų rūšys yra nustatytos ABTĮ 88 straipsnyje, teismui nėra suteikta teisė išduoti leidimus. Pareiškėja dėl duomenų užregistravimo turi teisę kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą su argumentuotu prašymu užregistruoti duomenis ir kai atsakovas priims atitinkamą sprendimą, pareiškėja turės teisę jį ginčyti teismine tvarka.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Pareiškėja prie skundo priėjo ir 2013-11-29 vietinio lėšų pervedimo kvitą Nr. 375 pagal kurį sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio. Kadangi pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsniu, 149 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti UAB „Roneka“ skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą grąžinti pareiškėjai.

Nutarčiai įsiteisėjus, UAB „Roneka“ grąžinti pagal (duomenys neskelbtini) sumokėtą 100 Lt (vienas šimtas litų) žyminį mokestį.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.