- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- 1A-565-593/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-66302-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- D. R.
- Advokatai
- Pranas Vytautas Gineika
- Kategorijos
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas dvidešimt keturiomis paromis arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 16 (šešiolika) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2017 m. gruodžio 20 d. 20.10 val. iki 2017 m. gruodžio 21 d. 18.05 val., tai yra viena para, ir laikoma, kad D. R. paskirta galutinė 15 (penkiolikos) parų arešto bausmė, bausmę atliekant areštinėje, poilsio dienomis (BK 49 straipsnio 5 dalis). Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. R. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, (duomenys neskelbtini), buto kambaryje ant lovos laikė du užspaudžiamus plastikinius maišelius su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurios masė yra 0,128 g, iki 2017 m. gruodžio 20 d., apie 20.10 val., kuomet apžiūros metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai ir kiti duomenys patvirtina D. R. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, jog D. R. nors ir būdamas jauno amžiaus yra teistas septynis kartus ir konstatavęs jo polinkį nusikalsti, skyrė jam griežčiausią bausmės rūšį, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje – areštą, kurio trukmę, įvertinęs D. R. charakterizuojančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatė artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui ir paskyrė atlikti poilsio dienomis.
3. Nuteistasis D. R. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti – skirti jam švelnesnę bausmę.
3.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus jam kitą bausmės rūšį, o ne areštą. Nurodo, jog jis pradėjo gydytis nuo priklausomybės narkotikams ir nuo 2018 m. gegužės 2 d. dalyvauja anoniminių narkomanų draugijos kursuose. Be to, apeliantas pažymi, kad ir toliau dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku – ekspeditoriumi/vairuotoju, vykdo individualią veiklą, susijusią su keleiviu pervežimu, gauna pastovias pajamas, stengiasi padėti tėvams, rūpinasi vėžiu sergančia mama, kurią nuolatos veža pas gydytojus, perka jai maistą ir vaistus.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas Pranas Vytautas Gineika prašė tenkinti D. R. apeliacinį skundą ir skirti jam švelnesnę bausmę, prokurorė Dovilė Augustauskaitė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo D. R. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nuteistasis D. R. neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą ir prašo paskirti švelnesnę bausmę.
7. Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą, įrodymais pagrįstą nuosprendį bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
8. Pagal BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę, būtina tinkamai įvertinti tiek Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam D. R. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.
9. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas. Kaip jau buvo minėta, teismas, parinkdamas vieną iš atitinkamo baudžiamojo kodekso sankcijoje numatytų bausmės rūšių, privalo savo pasirinkimą tinkamai pagrįsti. Nagrinėjamu atveju D. R. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta pati griežčiausia BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog tokį savo sprendimą, pirmosios instancijos teismas priėmė įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją, D. R. kaltės formą ir jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (t .y. tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
9.1. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog D. R. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą. Vertinant nuteistojo D. R. asmenybę, pažymėtina, jog jis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo septynis kartus teistas, baustas administracine tvarka, nusikalstama veika padaryta, esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Be to, jis nuo 2016 m. birželio 10 d. yra priklausomybės ligų centro įskaitoje, lankęsis pagal probacijos skyriaus nukreipimą profilaktiniam patikrinimui dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai sprendė, jog D. R. yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti teisės aktuose įtvirtintų draudimų, o anksčiau jo atžvilgiu taikytos poveikio priemonės teigiamos įtakos nepadarė ir neatgrasė jo nuo teisei priešingų veikų, todėl nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus D. R. griežčiausią BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmę – areštą. Esant šioms aplinkybėms, net gi įvertinus tai, jog nuteistasis dirba, manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti apeliantui skiriant švelnesnę bausmės rūšį (viešuosius darbus, laisvės apribojimą arba baudą) aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
9.2. Taip pat, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatydamas D. R. skiriamos bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (t. y. tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgė į jam skiriamos bausmės rūšį ir pagrįstai sprendė skirti nuteistajam bausmę artimą BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, kurį vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu.
9.3. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę D. R., atsižvelgė į visas jos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir jomis vadovaujantis skirti nuteistajam švelnesnę nei areštas BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį, aukštesnės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo.
10. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog jis pradėjo gydytis nuo priklausomybės narkotikams ir nuo 2018 m. gegužės 2 d. dalyvauja anoniminių narkomanų draugijos kursuose, dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku – ekspeditoriumi/vairuotoju, vykdo individualią veiklą, susijusią su keleiviu pervežimu, gauna pastovias pajamas, stengiasi padėti tėvams ir rūpinasi vėžiu sergančia mama. Teisėjų kolegijos vertinimu šios apeliaciniame nurodytos aplinkybės rodo pozityvius D. R. pokyčius ir teigiamai jį charakterizuoja, tačiau skirtingai nei teigia apeliantas, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus nuteistajam švelnesnę nei areštas BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį.
11. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas arešto bausmę nustatė atlikti poilsio dienomis, todėl jeigu nuteistasis nepažeidinės šios arešto atlikimo tvarkos, bausmės atlikimas nenutrauks jo socialinių ryšių (padėti ir rūpintis tėvais), netrukdys darbinei veiklai bei dalyvavimui anoniminių narkomanų draugijos kursuose.
12. Įvertinus išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.