- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-04-27
- Bylos Nr.
- e1-1469-1100/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12190-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. T.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „D.“, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. T. 2021 m. balandžio 19 d. apie 7.42 val. Vilniuje, Geležinio Vilko g., ties pastatu, pažymėtu Nr. 63, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,95 promilės etilo alkoholio koncentracija.
A. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. T. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir parodė, kad automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Nagrinėjamo įvykio dieną alkoholį vartojo su pažįstamais, kurių įvardyti jis nenori. Jis išgėrė butelį 1 litro talpos alaus, kurio pavadinimo nežino. Ar dar kažką gėrė, neatsimena. Išgėręs užsinorėjo važiuoti į darbą, esantį (duomenys neskelbtini). Važiuojant į darbą, pasidarė kažkas blogai ir, sustojęs kairėje pusėje, atsidarė butelį alaus, kuris buvo automobilyje, ir dar išgėrė du gurkšnius. Po to, prie jo privažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Pirmą kartą pripūtė, kiek pamena, 2,08 promiles, o antrą kartą – 1,98 promiles alkoholio. Labai gailisi dėl savo tokio neteisėto elgesio (b. l. 44–46).
Liudytojas P. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną, važiuodamas savo automobiliu Geležinio Vilko g. antra eismo juosta, priekyje pamatė lėtai ir labai keistai manevruojantį automobilį Opel Zafira. Valstybinių numerių gerai neįžiūrėjo, bet numeris buvo (duomenys neskelbtini) arba kažkas panašaus, skaičių neįsidėmėjo. Jis, tuomet važiuodamas ta pačia kryptimi kaip ir automobilis Opel Zafira, važiavo iš paskos, o maždaug ties degaline „Circle K“, esančia Geležinio Vilko g. 39, aplenkė jį. Prasilenkdamas su juo, matė, kad prie automobilio vairo sėdėjo vyras, kuris atrodė pagyvenęs. Šis asmuo važiavo vienas. Liudytojas matė, kaip automobilis Opel Zafira labai keistai manevruoja, išvažiuoja į kitą eismo juostą, negali važiuoti tiesiai ir pradeda itin lėtai važiuoti, taip sukeldamas pavojų aplinkiniams. Be to, jam pasirodė keistas Opel Zafira vairuotojo elgesys, nes važiuodamas buvo palenkęs galvą, pasirodė, kad arba jam negerai su sveikata, arba jį ima miegas. Dėl to paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 (b. l. 30–32).
Liudytojas M. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis, dirbdamas su kolega V. N. (V. N.), gavo pranešimą, kad pranešėjas Geležinio Vilko g. pastebėjo pavojingai važiuojantį automobilį Opel Zafira, mėlynos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daugiau duomenų nepateikė, taip pat pranešime buvo nurodyta, kad minėto automobilio vairuotojas galimai neblaivus ir šiuo metu važiuoja (duomenys neskelbtini) rajono link Geležinio Vilko g. Vykstant į įvykio vietą, Geležinio Vilko g, šalia degalinės „Neste“, tiksliau Geležinio Vilko g. 63, pastebėjo automobilį Opel Zafira, mėlynos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintį antroje eismo juostoje. Išlipus iš tarnybinio automobilio, buvo nuspręsta pabendrauti su automobilio Opel Zafira vairuotoju ir paklausti, kodėl pastarasis sustojo antroje eismo juostoje. Priėjus prie vairuotojo, pradėjus su juo bendrauti, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. T. Asmuo atrodė visiškai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Automobilio Opel Zafira variklis buvo užvestas, todėl paklausė vairuotojo, ar šis vairavo šią transporto priemonę. A. T. atsakė teigiamai, o alkoholinius gėrimus vartojo prieš 3 valandas – gėrė degtinę. Taip pat apžiūrėdamas automobilio saloną, pastebėjo, kad dešinėje pusėje, šalia priekinės keleivio vietos sėdynės, ant automobilio grindų, gulėjo plastikinės taros 1 l talpos alaus gėrimo butelis. Asmens, galimai vairavusio automobilį Opel Zafira, paklausė, ar šis gėrė alų iš plastikinės taros butelio, kuris buvo ant automobilio grindų, vairuotojas jam nurodė, jog negėrė. A. T. pirmą kartą buvo nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, o antrą kartą – 2,08 promilių neblaivumas (b. l. 26–28).
2021 m. balandžio 19 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0090 A. T. buvo atliktas neblaivumo tikrinimas. Pirmo tikrinimo 8.09 val. rezultatas – 1,95 promilės, antro tikrinimo 8.27 val. rezultatas – 2,08 promilės (b. l. 13)
Žemesnės instancijos teismas
Alkoholio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK 0090 rodmenimis, A. T. užfiksuotas analogiškas neblaivumas (b. l. 10–11). Šio alkotesterio patikra galioja iki 2021 m. gegužės 20 d. (b. l. 12).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – A. T. (b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. T. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Opel Zafira, kai jo iškvėptame ore yra 1,95 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad A. T. vairavo automobilį Opel Zafira, be kita ko, patvirtina tiesioginių įvykio liudytojų P. J. ir M. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (teismas nenustatė pagrindų abejoti šiais liudytojais). Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. T. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. T. pareiškė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 88, 90).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. T. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
A. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. T. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma – nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. T. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
A. T. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį ir kaltinamojo prašymą, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 8 mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Nustatyti baudos sumokėjimo terminą 24 mėnesiams nėra teisinio pagrindo.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti A. T. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Opel Zafira konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
A. T. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,95 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį ryte intensyvioje Vilniaus miesto gatvėje (Geležinio Vilko gatvėje), kai tuo metu eismas yra intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo dienos.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
A. T. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Opel Zafira, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė A. T. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad automobilis Opel Zafira konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 1240 Eur (su PVM) pagal Emprekis pažymą, konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė A. T. padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. T. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuojamas A. T. nuosavybės teise priklausantis automobilis Opel Zafira.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
A. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 47–53). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
A. T. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. balandžio 19 d. 8.05 val. iki 2021 m. balandžio 19 d. 11.30 val. (viena diena) (b. l. 37, 55). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. balandžio 19 d. siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. T. vardu registruotam automobiliui Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. spalio 19 d. (b. l. 56–61). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, A. T. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis baudžiamosios bylos medžiagoje, perduotinas VĮ „Regitra“.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. T. paskirti bausmę – 34 MGL (1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. T. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. balandžio 19 d. 8.05 val. iki 2021 m. balandžio 19 d. 11.30 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 32 MGL, t. y. 1600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų), dydžio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, paskirti A. T. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Uždraudimo terminą skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2021 m. balandžio 19 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) – konfiskavimą valstybės naudai.
A. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą –palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. T. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, A. T. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.
1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“.
2) sumokėjęs baudą, nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;
3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.