Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, dalyvaujant atsakovui A. K., 2013 m. sausio 29 d. viešame išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. K. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 16). Atstovas į teismo posėdį neatvyko, negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

Atsakovas A. K. su prašymu sutinka iš dalies: sutinka vietinę rinkliavą sumokėti nuo gyvenamojo namo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, t.y. nuo 2011 m. spalio 18 d. Nurodo esant nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad gyvenamasis namas jam priklauso nuo 1999 m. gegužės 13 d., nes nuo šios datos priklauso tik žemės sklypas. Namo statyba buvo vykdoma vėlesniu laikotarpiu – maždaug 2009-2010 metais. Namo statybos metu gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pranešimų apie rinkliavą nerasdavo, konteineriai nebuvo pastatyti. Paskutinius ketverius metus į namą atvažiuodavo retai, nes būdavo komandiruotėse užsienyje.

Motyvuojamoji dalis

ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. 2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Teismas, taikydamas įstatymų nuostatas, vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo mėn. 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurių 5 punktas (aktuali 2008 m. gruodžio 23 sprendimo Nr. T2-426 redakcija) numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Nuostatų 6 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą Vietinės rinkliavos dydį arba jį padauginus iš Vietinės rinkliavos dydžio parametro. Vietinės rinkliavos mokėtojams suteikta ir galimybė deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos mieto savivaldybės Vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (Nuostatų 16 punktas). Pagal Nuostatus pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vadovaujantis registro duomenimis, pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iškarto, bet ne vėliau kaip iki vasario 15 d. (Nuostatų 24-29 punktai). Kaip matyti, Nuostatuose numatyti du vietinės rinkliavos administravimo būdai: 1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą; 2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį.

Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo procedūros tvarka, suteikiant galimybę susimokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruotą komunalinių atliekų kiekį numatyta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-390 (pakeistas 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331) patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašas taikomas tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valią išreiškė raštu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne viešojo naudojimo erdvėse (2 punktas). Pagal 2010 m. lapkričio 25 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-331 patvirtinto Tvarkos aprašo 2 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojui, nusprendusiam vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį už nekilnojamojo turto objektą, tais pačiais mokestiniais metais negali būti taikomas kitas parametras, pagal kurį skaičiuojama metinė vietinės rinkliava, išskyrus <...>. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad atsakovas, kaip vietinės rinkliavos mokėtojas, nusprendęs vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį už nekilnojamojo turto objektą, savo valią turėtų išreikšti raštiškai, tai yra pareiškėjui pateikti nustatytos formos deklaraciją. Taigi, atsakovui raštu neišreiškus valios dėl vietinės rinkliavos mokėjimo pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį, vietinė rinkliava buvo skaičiuojama pagal viešajame registre nurodytą turimo nuosavybės teise nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 9-10) patvirtina, kad atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise nuo 1999 m. gegužės 13 d. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei pastatas – gyvenamasis namas, kurio nuosavybės teisė pagal deklaraciją apie statybos užbaigimą įregistruota 2011 m. spalio 18 d. Atsakovo teigimu, tik nuo minėtos datos ir galėjo būti skaičiuojama vietinė rinkliava, nes gyvenamasis namas nebuvo baigtas statyti, neatitiko gyvenamosios paskirties.

Nors atsakovas daiktines teises Nekilnojamojo turto registre į minėtą namą įregistravo tik 2011 m. spalio 18 d., tačiau pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas anksčiau. Iš pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos (b.l. 26), darytos 2010 m. lapkričio 8 d., matosi, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), pilnai pastatytas, aptvertas tvora, jame yra užuolaidos, kas leidžia teigti, jog jis naudojamas pagal pagrindinę tikslinę paskirtį. 2010 m. lapkričio 8 d. patikrinimo vietoje aktu Nr. (8.17)-8R-438 nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatytas nekilnojamojo turto objektas, kuris yra gyvenamas, todėl siūloma vietinę rinkliavą apskaičiuoti nuo 2008 m. liepos 1 d. (b.l. 27). Atsakovas nurodytų faktinių aplinkybių jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė. Tai, kad atsakovas iki šiol nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos minėtame gyvenamajame name, o jo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 11) teisinio vertinimo nekeičia, nes teisėkūros subjektas atskaitos tašku vietinės rinkliavos apskaičiavimui bei mokėjimui pasirinko nekilnojamojo turto valdymą, naudojimą ir disponavimą, t.y. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (Civilinio kodekso 4.37 straipsnis), kuris nebūtinai turi sutapti su asmens deklaruota gyvenamąja vieta (Civilinio kodekso 2.16-2.17 straipsniai). Tai, kad atsakovas dažnai būna komandiruotėse (b.l. 31-33), taip pat nepaneigia jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Atsakovo paaiškinimu nustatyta, kad jis nėra kreipęsis dėl vietinės rinkliavos lengvatų, kurios pagal Nuostatų 49 punktą yra nustatytos savivaldybės taryba sprendimu (pvz. kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas einamaisiais kalendoriniais metais, gali KRATC Vietinės rinkliavos administravimo skyriui pateikti prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo).

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje naudojasi 267,92 kv.m gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), todėl atsakovas pagal Nuostatų 6 punktą yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Nuostatų 1 priedo 1 punktą vietinės rinkliavos dydžio parametras yra vienas gyvenamasis namas, kuriam nustatyta metinis vietinės rinkliavos dydis 330 Lt. Iš pažymos Nr. (8.2)-5R-2802 matyti, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. yra 1146,00 Lt. (b.l. 8). Mokėtina vietinė rinkliava pagal teikiamus mokėjimo pranešimus (b.l. 22-25) apskaičiuota pagal vietinės rinkliavos dydžio parametrą – vienas gyvenamasis namas (kotedžas), kuriam nustatyta metinė atliekų susikaupimo norma 1,626 tonos, dauginama iš Nuostatų 18 punkte nustatyto vietinės rinkliavos dydžio 203 Lt už vieną toną komunalinių atliekų (1,626 t. x 203 Lt = 330 Lt). Kaip jau paminėta sprendime, duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka raštu išreiškė valią mokėti pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį už nekilnojamojo turto objektą nėra.

Atsakovas atsiliepime (b.l. 30) nurodo, kad pareiškėjas, kaip atliekų surinkėjas, nėra pateikęs atliekų šalinimui konteinerį. 2007 m. kovo 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-81 patvirtinus Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles ir 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro pagrindu, KRATC buvo suteikta teisė organizuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą. Vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 19 punktu KRATC, veikdamas pagal Koncesijos sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe, atlieka Klaipėdos miesto atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijas, todėl atliekų tvarkymo sistemos operatorius perėmė jau egzistuojančią atliekų tvarkymo sistemą. Atsakovo argumentai, kad jam nebuvo pateiktas konteineris, todėl jis mano, kad nedalyvauja atliekų surinkimo sistemoje ir jam neatsiranda prievolė mokėti už jam tariamai neteikiamą viešąją paslaugą, yra nepagrįsti. Teismas šiame sprendime jau minėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisminę praktiką, kurioje nurodyta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-81 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 49 punkte nustatyta, kad atliekų turėtojų ir atliekų surinkėjų skundus dėl atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimo nustatyta tvarka nagrinėja savivaldybės administracija, todėl atsakovas manydamas, kad nėra laikomasi teisinio reguliavimo surenkant komunalines atliekas ir jam nėra pateiktas konteineris komunalinių atliekų šalinimui, turėjo kreiptis tiek į atliekų tvarkymo sistemos operatorių, tiek į savivaldybės administraciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, kiek tai susiję su savivaldybės teise nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą atliekų kiekį, bet pagal turimo nekilnojamojo turto plotą, yra konstatavęs, kad Atliekų tvarkymo įstatymas ekspresais verbis nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (pvz. 2012 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2848/2012 ir kt.) nurodyta, kad aiškinant bylai aktualų principą „teršėjas moka“, yra svarbi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“. Pastebėtina, jog Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.).

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina 1146,00 Lt įsiskolinimo suma pareiškėjui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendė:

pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. K. (asmens kodas duomenys neskelbtini) pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) 1146,00 (tūkstantį šimtą keturiasdešimt šešis litus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.