- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-21
- Bylos Nr.
- 2S-669-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski (pran.), Tatjana Žukauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. S., Zarasų rajono 2 notaro biuras, R. L.
- Pareiškėjas
- R. V.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. S. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. prašymą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuotieji asmenys Zarasų rajono 2 notaro biuras, D. S., R. L..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. V. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama pratęsti terminą palikimui priimti. Nurodė, kad ji praleido trijų mėnesių terminą kreiptis pareiškimu į notarą dėl palikimo, po tėvo R. V. mirties 2007-06-09, priėmimo. Terminą pareiškėja praleido todėl, kad jos gimimo liudijime tėvu buvo nurodytas kitas asmuo, ir ji teisme nustatinėjo tėvystės faktą. Pareiškėja 2009-08-12 sužinojo, kad R. V. palikimą priėmė suinteresuotas asmuo D. S.. Pažymėjo, kad tėvo laidotuvių metu jai tapo žinoma, jog yra likęs tėvui priklausęs nekilnojamasis turtas. Po kelių mėnesių po tėvo mirties ji nuvyko pas notarą priimti tėvo palikimo. Paaiškėjus, kad tėvu gimimo liudijime įrašytas kitas asmuo, notaras pareiškėjai paaiškino, kad ji turi pateikti giminystę patvirtinančius dokumentus. Pareiškimo dėl palikimo priėmimo jai nebuvo pasiūlyta parašyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. S. atsiliepimu su pareiškimu nesutiko. Paaiškino, kad pareiškėja po tėvo mirties žinojo apie jam priklausiusį turtą. Pareiškėja prašė jo imtis tvarkyti palikimą, nes neturėjo pinigų paveldėjimo dokumentų įforminimui. D. S. tris kartus su pareiškėja vyko pas notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja, sužinojusi, kad gimimo liudijime tėvu įrašytas kitas asmuo, pareiškimo notarui dėl tėvo palikimo priėmimo nepateikė, todėl laikė, kad terminas buvo praleistas be svarbių priežasčių.
Suinteresuotas asmuo R. L. atsiliepimu su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad pareiškėja yra jos dukra, nuo pat tėvo laidotuvių žinojo, kad yra likęs jam priklausęs nekilnojamasis turtas. Bylos nagrinėjimas dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo užsitęsė, todėl pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą paduoti notarui pareiškimą apie tėvo palikimo priėmimą.
Suinteresuotas asmuo Zarasų rajono 2-jo notaro biuro notaras R. K. su pareiškimu nesutiko. Paaiškino, kad nepasibaigus trijų mėnesių terminui po R. V. mirties, pareiškėja ir suinteresuotas asmuo D. S. buvo atvykę į jo kontorą tikslu pateikti pareiškimus apie R. V. palikimo priėmimą. Patikrinęs dokumentus, notaras nustatė, kad pareiškėjos gimimo liudijime jos tėvu nurodytas kitas asmuo, todėl pareiškimo iš jos nepriėmė. Pareiškėjai išaiškino, kad ji turi kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo. Pareiškėja daugiau nei per vienerius metus nepateikė giminystę su R. V. patvirtinančių dokumentų, todėl 2008-07-09 paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas žemesnės eilės R. V. įpėdiniui – D. S.. Mano, jog terminas pareiškimui apie palikimo priėmimą padavimui buvo praleistas be svarbių priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą pratęsti terminą paduoti pareiškimą notarui dėl tėvo R. V. palikimo priėmimo tenkino. Teismas nustatė, kad pareiškėja dar nesibaigus trijų mėnesių terminui pareiškimui apie palikimo priėmimą pateikti, buvo nuvykusi pas notarą. Notaras nustatė, kad pareiškėjos gimimo liudijime jos tėvu įrašytas kitas asmuo, todėl jis negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, todėl ribotai galėjo suprasti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes. Konstatavo, jog byloje nebuvo įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos kreipimosi į notarą metu buvo aplinkybės, sudarančios pagrindą nepriimti pareiškimo apie R. V. palikimo priėmimą. Teismas laikė, kad notaras netinkamai išaiškino jos siekiamo atlikti notarinio veiksmo pasekmes, kadangi pareiškėjai nepagrįstai buvo nurodyta pirmiausia kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo. Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad pareiškėja ir po kreipimosi į notarą nepakeitė savo valios dėl tėvo palikimo priėmimo. Iki kreipimosi į teismą pareiškimu, pareiškėja teisme buvo pateikusi ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo bei pareiškimą dėl tėvystės nustatymo, o tai įrodė, kad pareiškėja aktyviai siekė tapti įpėdine ir priimti R. V. palikimą. Teismas laikė nustatytu, kad pareiškėja į notarą dėl R. V. palikimo priėmimo kreipėsi nepasibaigus trijų mėnesių terminui, kadangi terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – dėl to, kad pareiškėjai netinkamai buvo išaiškintos pareiškimo apie palikimo priėmimą surašymo ir pateikimo taisyklės bei tokio pareiškimo nepateikimo pasekmės, taip pat dėl objektyviai minimalaus savo teisinio išsilavinimo, todėl terminą pratęsė.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo D. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartį ir priimti naują – pareiškėjos pareiškimą atmesti. Nesutinka su teismo argumentu, jog pareiškėja dėl savo amžiaus išsilavinimo negalėjo pilnai suprasti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes. Įstatymas numato, jog tam tikros tvarkos nežinojimas, amžius nėra priežastis terminui pratęsti jį esant praleistu. Pareiškėja būdama jauna, aktyvi, išsilavinusi ir darbinga turėjo visas galimybes gauti tinkamą informaciją. Nesutinka su teismo argumentu, jog pareiškėjos valios priimti palikimą išraiška – mėginimas kreiptis į notarą, yra laikoma tinkama valios priimti palikimą išraiška, kadangi tai neatitinka LR CK 5.50 str. nustatytos procedūros. Pareiškėja nenurodė jokių objektyvių aplinkybių sutrukdžiusių priimti jai palikimą, todėl teismas, vertindamas jos elgesį, turėjo atsižvelgti į jos elgesį, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga, ar priešingai savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Mano, jog nepagrįstas teismo argumentas, kad pareiškėjos kreipimosi į notarą metu nebuvo nustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą nepriimti pareiškėjos pareiškimo. Nurodo, jog vadovaujantis LR CK 5.50 str. įtvirtintomis normomis notaras pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą, kadangi tokį pareiškimą gali paduoti tik asmenys, nurodyti LR CK 5.5 str., t.y. įpėdiniai. Nenustačius pareiškėjai tėvystės, ji neturėjo galimybės kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Nesutinka su teismo teiginiu, jog pareiškėja aktyviai siekė tapti įpėdine ir priimti tėvo palikimą. Nurodo, jog R. V. mirė 2007-06-09, tačiau pareiškėja į notarą kreipėsi tik 2009-10-13, kas yra nesuderinama su protingo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesiu. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja kreipėsi nepasibaigus trijų mėnesių terminui. Pabrėžia, jog praleistas terminas palikimui priimti atnaujinti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios valios dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjos norą priimti palikimą apsprendė viena aplinkybė – kad liko turto, tačiau tokia aplinkybė nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi. Nurodė, jog praktiškai pareiškėja išreiškė norą dėl palikimo priėmimo vėliau, praėjus dviems metams. Kuomet, atsiskaičius su kreditoriais, liko turto, pareiškėja faktiškai išreiškė savo valią tik dėl dalies turto priėmimo, tačiau tai draudžia padaryti įstatymas (LR CK 5.50 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo R. L. atsiliepimu prašo apelianto skundą atmesti kaip nepagrįsta, o Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti galioti nepakeistą. Mano, jog apelianto argumentai nepagrįsti, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, skundo turinys paremtas nepagrįsta kritika.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (LR CK 5.1 str.). LR CK 5.11 str. 1 d. nustato įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymą, eilę. Žemesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių arba šie atsisakė palikimo, arba jo nepriėmė per įstatymo nustatytą terminą, arba neturi teisės paveldėti (LR CK 5.6 str.), arba palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę. Pagal LR CK 5.50 ir 5.60 straipsnius įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti.
Teisę į paveldimą turtą įstatymas sieja su aktyviais įpėdinio veiksmais – faktiniu paveldimo turto valdymu, kreipimusi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba pareiškimo apie palikimo priėmimą padavimu palikimo atsiradimo vietos notarui (LR CK 5.50 str. 1-2 d.). Kaip jau minėta, įpėdiniui per įstatymo nustatytą terminą dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių neįgyvendinus savo paveldėjimo teisės, laikoma, kad jis (įpėdinis) palikimo nepriėmė ir jo paveldėjimo teisė pasibaigė (LR CK 5.50 str. 4 d., 5.51 str.). Tokiu atveju teisę paveldėti įgyja kitos eilės įpėdinis. Įpėdinis, nežinojęs apie palikimo teisės atsiradimą arba apie tai sužinojęs vėliau ir praleidęs terminą palikimui priimti, turi teisę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (LR CK 5.8 str.), tačiau tik tada, jei teismas pratęs įpėdiniui terminą palikimui priimti. Galimybę pratęsti terminą palikimui priimti reglamentuoja LR CK 5.57 straipsnis. Tačiau tam, kad tokia teisė būtų įgyvendinta, termino praleidimas palikimui priimti turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis. Tik nustačius priežastis, teisinės apsaugos prioritetas bus suteiktas paveldėjimo pagal įstatymą pirminės eilės įpėdiniui. Tokios pozicijos laikosi aiškindamas paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas yra palikėjo R. V. sūnėnas, pareiškėja R. V. palikėjo dukra. Palikimas atsiranda palikėjo mirties dieną (LR CK 5.3 str.), nuo kurios pradedamas skaičiuoti terminas palikimui priimti. Palikėjas R. V. mirė 2007-06-09, todėl šią dieną įpėdiniai įgijo subjektinę paveldėjimo teisę, kurią turėjo realizuoti per tris mėnesius, t. y. iki 2007-09-09, atlikdami įstatymo nustatytus veiksmus palikimui priimti – kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba palikimą pradėti faktiškai valdyti (LR CK 5.50 str. 1 d.). Palikėjo palikimą priėmė apeliantas. Pareiškėja nustatytu terminu minėtų veiksmų neatliko ir palikimo nepriėmė. Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, jam pagal LR CK 5.57 str. nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo; tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, kad jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą. Byloje buvo nustatyta, jog apeliantas, kreipdamasis į notarą dėl palikimo priėmimo, nurodė, jog yra pirmosios eilės paveldėtoja, tačiau jai nepadavus laiku pareiškimo dėl paveldėjimo, turtą paveldėjo apeliantas. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog pareiškėjos amžius, įstatymų nežinojimas nesudaro pagrindo terminą palikimui priimti pratęsti. Palikimo atsiradimo dieną (2007-06-09) pareiškėja buvo 21 metų amžiaus, nebuvo pateikta jokių duomenų, jog ji palikimo momentu neturėjo veiksnumo, pakankamo pilnamečiui asmeniui, kad galėtų suprasti palikimo priėmimo esmę. Be to, bylos duomenimis buvo nustatyta, kad palikėjo mirties dieną pareiškėja jau žinojo apie tai, jog yra likęs jos tėvui priklausęs turtas (b.l.53-54). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėja, kreipdamasi į notarą, išreiškė savo valią priimti palikimą, tačiau negalima sutikti su išvada, jog toks kreipimasis atitiko LR CK 5.50 str. 2 d. įtvirtintą palikimo priėmimo nuostatą. Pažymėtina, jog teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į notarą nepraėjus trijų mėnesių terminui, tačiau kreipimosi į notarą metu ji LR CK 5.5 str. prasme nebuvo laikoma palikėjo vaiku ir tinkamu įpėdiniu, kadangi, kaip ir ji pati nurodė bei teismas pripažino, kreipimosi metu pareiškėjos gimimo akte jos tėvu nebuvo nurodytas palikėjas. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis negalima teigti, jog pareiškėja išreiškė savo valią priimti palikimą nustatytu įstatyme terminu. Tuo labiau, jog pareiškėja pati nurodė, kad dėl esamos tėvystės nuginčijimo ir palikėjo tėvytės pareiškėjai nustatymo ji kreipėsi į teismą tik 2008-10-27, t.y. praėjus metams nuo įstatyme numatyto termino pasibaigimo palikimui priimti. Taip pat pažymėtina, jog priėmus 2009-06-11 teismo sprendimą dėl tėvystės nustatymo (b.l. 13) pareiškėja į notarą kreipėsi tik 2009-08-10 (b.l. 10), negalėdama paaiškinti tokio delsimo priežastis bei kodėl iškart, gavusi teismo sprendimą, nesikreipė į notarą. Taip pat nurodė, jog žinojo apie tėvui priklausiusį turtą, tačiau pusę metų svarstė ar reikėtų jį priimti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuojama, jog pareiškėjos veiksmuose yra aplaidumo, nerūpestingumo požymių, leidžiančių teigti, kad terminą palikimui priimti praleido dėl savo kaltės, o svarbių termino praleidimo priežasčių pareiškėja neįrodė. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėja turėjo ginčyti jos gimimo akte nurodytą tėvystę ir nusistatyti palikėjo tėvystę, galėtų būti svarbia priežastimi terminui palikimui priimti pratęsti, tačiau pareiškėja nerūpestingai ir nepagrįstai ilgai (daugiau nei metus) delsė kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Įrodymų, kad ji negalėjo dėl objektyvių aplinkybių į teismą kreiptis anksčiau, pareiškėja į bylą nepateikė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad notaras buvo išaiškinęs pareiškėjai teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo, todėl laikytina, kad jai buvo žinoma tokia teisė.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą – nepagrįstai padarė išvadą, jog nebuvo nustatyta aplinkybių nepriimti pareiškėjos pareiškimą. Notaras pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl palikėjo palikimo priėmimo, nes pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatyta palikėjo tėvystė. Nors į notarą kreiptis dėl palikimo priėmimo gali bet kuris asmuo, laikantis save įpėdiniu, tačiau notaras, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, ir nustatęs, kad pagal pateiktus dokumetnus asmuo negali būti įpėdiniu, privalo atsisakyti priimti tokio asmens pareiškimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog palikimą priimti LR CK 5.50 str. pagrindu turi palikėjo įpėdiniai (LR CK 5.5 str.), pareiškėja neginčijo, jog palikimo atsiradimo metu jos gimimo įrašė tėvu buvo nurodytas kitas asmuo, o ne palikėjas, todėl pagal giminystę patvirtinančius dokumentus negalėjo teisiškai būti laikoma įpėdine.
Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė palikimo priėmimo taikymą reglamentuojančias materialines teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtą nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina, klausimas išsprendžiamas iš esmės ir pareiškėjos pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo atmetamas, nes, kaip minėta, pareiškėja neįrodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių (LR CPK 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 2 p., 339 str., teisėjų kolegija
nuta r ė:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti. Pareiškėjos R. V. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo atmesti.