Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-04 · Administracinė byla Nr. I-4881-331/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-04
Bylos Nr.
I-4881-331/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05598-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
V. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4881-331/2016Proceso Nr. 3-61-3-05598-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2, 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,dalyvaujant pareiškėjui V. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu (b. l. 1-8) kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad serga reta liga - akromegalija (hipofizės mikroadenoma), taip pat lydinčiomis ligomis: skydliaukės nepakankamumu, antinksčių nepakankamumu, prostatos sutrikimu (negamina hormono testosterono), turi stuburo išvaržą, taip pat diagnozuota neoropatija, mažakraujystė. Nuo 2013-11-20 iki 2015-09-09 buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę aštuonis kartus ir iš viso Laisvės atėmimo vietų ligoninėje praleido apie 82 paras. Šuo laikotarpiu buvo pažeidinėjamos jo teisės ir laisvės įtvirtintos tiek Konstitucijoje, tiek ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, buvo nesilaikoma Lietuvos higienos normų HN 76:2010 bendrųjų sveikatos saugos reikalavimų, buvo žeminamas jo orumas, menkinama savivertė, žalojama sveikata, ne kartą teko patirti ne tik dvasines, bet ir fizines kančias.

Teigė, kad kameros-palatos yra labai mažos kvadratūros, apie 16 m² palatoje būdavo laikoma nuo 4 iki 8 ligonių, o tai reiškia, kad vienam ligoniui tekdavo ne daugiau kaip 2 kv/m bendro ploto. Toks ligonių apribojimas asmeninėje erdvėje ne tik sukeldavo moralines kančias, bet ir žemindavo orumą bei garbę. Tokiose patalpose 2 žmonės net prasilenkti negalėdavo, nebuvo stalų, kėdžių, buvo tik senos spintelės. Valgyti tekdavo stovint, lėkštes laikant tiesiog rankose, nes nebuvo ant ko jų padėti. Ne kartą nusiplikė rankas, o kas kartą artėjant valgymo metui, pradėdavo jausti įtampą. Iki šiol kankina nemalonūs prisiminimai, patirti išgyvenimai. Tekdavo valgyti iš vienkartinių arba aliuminių senų indų

Ligoninės sanitariniai mazgai neatitinka nustatytų reikalavimų. Kameroje-palatoje Nr. 26 unitazas patalpintas taip, kad užstoja praėjimą į kamerą-palatą ir yra už pertvaros. Kameroje-palatoje Nr. 18 ši pertvara yra šalia tupyklos (unitazo nėra), kur fiziškai neįmanoma net atsitūpti. Be to, kas kartą tekdavo tuštintis kitų kameroje-palatoje esančių asmenų akivaizdoje. Tai sukėlė didelius neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias.

Praustuvės Ligoninėje yra pačiose kamerose-palatose ir jos nėra niekuo atskirtos, ar atitvertos, todėl praustis tenka taip pat kitų asmenų akivaizdoje. Tokiu būdu prausiantis nuolat juntama įtampa, gėda, palaikyti normalią viso kūno higieną ir švarą tokiomis sąlygomis pratiškai neįmanoma. Kadangi pareiškėjui diagnozuota stuburo išvarža, taip pat yra patyręs stuburo traumą, tokioje praustuvėje apskritai negali fiziškai nusiprausti viso kūno. Tokiu būdu taip pat buvo žeminamas jo orumas, patyrė neigiamus išgyvenimus.

Daugumoje kamerų-palatų langai yra tokios prastos būklės, kad jie netgi yra nedarinėjami (užkalti arba prisukti varžtais), o kiti langai netgi pilnai neužsidaro, yra visiškai nesandarus. Dėl šios priežasties, kai teko būti Ligoninėje rudens ir žiemos laikotarpiais, nuolat šalo, o pavasarį ir rudenį, kai kamerose-palatose nėra šildoma, tenka kentėti nuo didelės drėgmės, skersvėjo. Kameroje-palatoje ir virš kameros-palatos durų į koridorių yra ventiliacinė anga, tačiau ši anga neprijungta prie jokios vėdinimo sistemos, o kameroje-palatoje esanti ventiliacinė anga neveikia, kadangi yra apsinešusi dulkėmis ir kitomis apnašomis.

Nuolat jautė baimę, kad gali užsikrėsti sunkiomis ligomis. Kartą yra tekę gulėti kameroje-palatoje Nr. 26 kartu su asmeniu, sergančiu tuberkulioze, taip pat kartą buvo patalpintas į kamerą-palatą Nr. 24 , kurioje buvo gydomas narkomanas, sergantis hepatitu ir ŽIV.

Ligoninės grindų danga kamerose-palatose tokia sena ir duobėta, kad net ir perdažyta, atrodo neestetiškai ir nehigieniškai. Pareiškėjo teigimu, jis sienas plaudavo su savo kempinėle, ta kuri skirta indų plovimui, taip pat naudodavo indų plovimo skystį, kurį pirkdavo iš savo asmeninių lėšų.

Ligoninės administracija nesilaikė reikalavimo aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Buitinėms atliekoms pilti kamerose-palatose buvo pastatyti seni surūdiję kibirai be dangčių. Kamerose-palatose, kuriose sanitariniame mazge nebūdavo unitazo, įtaisytos tupyklos, kurios taip pat neturi specialaus dangčio.

Ligoninėje taip pat nėra kirpyklos, nors Lietuvos higienos normų HN 76:2010 bendrųjų sveikatos saugos reikalavimų 37 punktas ir jo dalys įtvirtina reikalavimus laisvės atėmimo vietų kirpykloms. Ligoninėje esantiems asmenims būdavo paduodama elektrinė galvos plaukų skutimosi mašinėlė. Ši plaukų skutimosi mašinėlė netgi nebūdavo dezinfekuojama, kai ją perduodavo jam naudotis. Iki pat 2014 metų pavasario vidurio prausimosi patalpa (dušas) buvo tokios prastos antisanitarinės būklės, kad kas kartą einant maudytis kildavo nemalonūs jausmai ir asociacijos. Dušo patalpa buvo priplėkusi, vamzdžiai surūdiję, sienos aptrupėję, medinės durys praleisdavo vandenį, buvo apipelijusios ir supuvusios. Tik 2014 metų pavasarį buvo įrengtos ir pradėtos eksploatuoti naujos trijų vietų dušo patalpos. Dušų praustuvai vieni nuo kitų nebuvo atskirti net minimalia pertvara ir buvo taip arti vieni kitų, kad prausiantis nuolatos jusdavo kitų besiprausiančiųjų prisilietimus, nes nusiprausti fiziškai neprisilietus prie kito tokiomis sąlygomis buvo neįmanoma.

Ligoninės kamerose-palatose esančios lovos visiškai nepritaikytos sunkiai sergantiems ligoniams. Lovos yra senos, čiužiniai išgulėti, o pareiškėjui diagnozuota stuburo išvarža, buvo lūžę 4 ir 5 stuburo slanksteliai, todėl gulėjimas tokiose lovose sukėlė didelius fizinius skausmus.

Daugumoje kamerų-palatų nėra radijo taškų arba jie neveikia, todėl būnant Ligoninėje jautėsi visiškai izoliuotas nuo pasaulio, nežinojo šių dienų aktualijų.

Asmens krata atvykus į Ligoninę atliekama nesilaikant įstatyme įtvirtintos tvarkos. Asmens krata atliekama tam nepritaikytoje patalpoje. Patalpa yra šalta, drėgna, mažos kvadratūros, joje net nepakanka vietos išdėlioti asmeninius daiktus. Daiktus tenka išdėlioti ant grindų ir po vieną padavinėti kratą atliekančiam pareigūnui, kuris deda juos ant stalo, kuris nebūna išdezinfekuotas po prieš tai buvusios kito asmens kratos. Asmens kratoje visuomet dalyvauja pareigūnas ir sanitaras sandėlininkas (nuteistasis, pasilikęs šioje įstaigoje dirbti). Tekdavo nusirengti iki apatinių kelnaičių, o pareigūno paprašytas turėdavo nusimauti ir jas. Daiktus sugrūsdavo į maišą ir nunešdavo į bendrųjų ligų korpuse esantį sandėliuką. Rūbai, daiktai pabuvę drėgnoje vietoje po savaitės ir kelių tapdavo netinkami dėvėti, naudotis.

Ligoninėje privisę parazitų - žiurkių, tarakonų, o Ligoninės administracija nesiima priemonių naikinti šiuos parazitus. Be to, į lauką būdavo išleidžiamas tik vieną kartą vienai valandai.

Dėl atsakovės kaltės sveikata stipriai pablogėjo, kiekvieną dieną juto didžiulį fizinį skausmą (galvos skausmą, nugaros skausmus), išgyveno emocinę įtampą, patyrė stresą, baimę. Lietuvos valstybė neužtikrina įkalintiems asmenims tinkamos sveikatos priežiūros ir gydymo, nors teisę į gydymą garantuoja Bausmių vykdymo kodeksas.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė Ligoninė su pareikštu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 26-29) paaiškino, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje tam tikromis dienomis gydoma asmenų, neveda, todėl duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo gydoma tose pačiose palatose su pareiškėju, pateikti negali. Ligoninė privalo laikytis teisės aktuose numatytų izoliacijos reikalavimų bei negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, kaip ir negali atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas to reikalaujantiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems. Dėl to, teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui, galėjo būti viršijamos.

Ligoninės palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris yra nuolat keičiamas ir remontuojamas, sanitarinis mazgas yra atitvertas teisės aktuose numatyto aukščio sienele. Pažymėjo, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Teisės aktai nenumato, kad klozetas būtų uždengiamas. Ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimo.

Ligoninės patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus, ir dažniau. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. Ligoninės patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (su pakeitimais) reikalavimus ir atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai registruojami Ligoninėje nustatyta tvarka, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų. Informavo, kad esant nuteistųjų/ suimtųjų prašymui valymo inventorius yra visada išduodamas, kad nuteistieji/ suimtieji galėtų palaikyti tvarką gyvenamosiose patalpose.

Ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė <...> gauti išskalbtą patalynę.

Pažymėjo, kad ŽIV infekuotas asmuo nėra ligonis, atsižvelgiant į infekcijos plitimo kelius (kraujas ar lytiniai santykiai) nuo infekuoto asmens ŽIV apsikrėsti kasdieninių buitinių kontaktų metu nėra jokio pavojaus, todėl ypatingos saugumo priemonės nereikalingos. Ligoninė privalo ir imperatyviai vykdo Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą, todėl visi tuberkulioze sergantys asmenys yra izoliuoti, privalomai dėvi apsaugines kaukes ir kt. Ligoninėje sudaromos ir įgyvendinamos visos įmanomos apsaugos priemonės, apsaugančios nesergančius pacientus bei Ligoninės darbuotojus.

Šalies argumentai

Pareiškėjo reikalavimas apsiriboja bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais. Skunde nėra argumentuojama dėl priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos, nėra pagrįsta neturtinės žalos suma.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 21-24) paaiškino, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų į Kalėjimų departamentą nesikreipė, Kalėjimų departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo. Kalėjimų departamentas apie tariamų pažeidimų aplinkybes nebuvo informuotas, todėl negali patvirtinti ar paneigti pažeidimų fakto bei pateikti duomenų. Pareiškėjas Ligoninėje buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Nurodytos aplinkybėms nepatvirtintos įrodymais, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nepatyrė skunde minimos neturtinės žalos ir nėra pagrindo kalbėti apie neturtinės žalos atlyginimą. Valstybė sprendžia nuteistųjų kalinimo problemas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-07-22 nutarimu Nr. 740 patvirtino Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programą. Laisvės atėmimo vietų modernizavimo tikslas - užtikrinti saugią, efektyvią ir ekonomišką laisvės atėmimo vietų veiklą, nuteistiesiems (suimtiesiems) teisės aktų nustatytas laikymo, o personalui – darbo sąlygas. Atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų modernizavimo tikslą, nustatytas uždavinys – modernizuoti laisvės atėmimo vietas.

Atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas i š dalies

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikomas Ligoninėje atskirais laikotarpiais nuo 2013-11-20 iki 2015-09-09.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinės bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Ginčui dėl pareiškėjo argumentų dėl minimalaus Ligoninės palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (redakcija nuo 2010-04-30), 11¹.4 punktas, numatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2013-11-20 iki 2013-12-03 Vidaus ligų skyriaus 20 kamerų tipo palatoje (7,19 m², 4 lovos), nuo 2014-01-24 iki 2014-02-04 Vidaus ligų skyriaus 23 kamerų tipo palatoje (8,80 m², 6 lovos), 2014-03-05 iki 2014-03-17 Vidaus ligų skyriaus 26 kamerų tipo palatoje (8,92m², 4 lovos), 2014-03-25 iki 2014-04-08 Vidaus ligų skyriaus 26 kamerų tipo palatoje (8,92 m², 4 lovos), 2014-07-04 iki 2014-07-14 Vidaus ligų skyriaus 20 kamerų tipo palatoje (7,19 m², 4 lovos), 2014-10-10 iki 2014-10-16 Vidaus ligų skyriaus 20 kamerų tipo palatoje (7,19 m², 4 lovos), 2015-01-27 iki 2015-02-02 Vidaus ligų skyriaus 24 kamerų tipo palatoje (21,25 m², 7 lovos) (b. l. 26-27, 62).

Duomenų apie konkrečiu atveju kartu su pareiškėju ligoninės palatose buvusių asmenų skaičių byloje nėra, o teismui pateiktame atsiliepime atsakovės atstovė teigia, kad tokios informacijos pateikti negali, nes tokia statistika nėra vedama. Įvertindamas tai, teismas neturi pagrindo nesivadovauti pareiškėjo teiginiais dėl palatų užimtumo jo buvimo Ligoninėje laikotarpiais. Atsakovės atstovė neneigia, kad nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Atsižvelgiant į lovų skaičių, vienam asmeniui tenkantis plotas visą pareiškėjo buvimo Ligoninėje laikotarpį (79 dienas) neatitiko privalomo vienam asmeniui užtikrinti 5,1 kv. m ploto. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad Ligoninė neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti. Atsakovo argumentas, jog Ligoninė negali daryti įtakos kalinamų asmenų skaičiui, nėra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, taip pat argumentuoja, kad Ligoninės palatose nebuvo stalų, kėdžių, buvo tik senos spintelės, tualetas, praustuvė nebuvo tinkamai įrengti.

Remiantis Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 (toliau – ir HN 47:2011), 21 punktu palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, nenustato, kokie baldai turi būti gyvenamosiose patalpose. Ligoninės pateiktos fotonuotraukos patvirtina atsiliepimo argumentus, kad palatos yra minimaliai aprūpintos baldais (b. l. 100-103). Be to, fotonuotraukos patvirtina, kad kai kuriose palatose (pvz. Nr. 24), priešingai nei nurodo pareiškėjas, buvo stalas, kėdė (b. l. 116).

Remiantis ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010) 21 punktu, pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti klozetas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (2011-06-14 redakcija), 16.5 p. nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. <...>. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Atsakovo teigimu, sanitariniai mazgai kamerose atitverti sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad galimybė privačiai pasinaudoti tualetu yra vienas iš faktorių, vertintinų nustatant, ar buvo pasiektas kankinimo ar pažemino lygis, jog būtų galima pripažinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010-12-16 sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 14248/05). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Kalinamas asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012-05-10 sprendimą byloje Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05; 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 15210/07; ir kt.).Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo nuo kameros atskyrimas 1,5 m pertvara ir neužtikrinimas galimybės naudotis tualetu ir praustuvės atskiroje patalpoje nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų laikymasis.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas); gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas); gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas); šiltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 proc., oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18-22 oC, santykinė oro drėgmė – 35-60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 punktas); laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (28 punktas); dušinės, prausyklos patalpų sienos, grindys ir kiti paviršiai turi būti lygūs, be plyšių, lengvai valomi, atsparūs naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms (39.1 papunktis).

Į bylą pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b. l. 63-77, 91-92) nepatvirtina pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl nesandarių langų, oro temperatūros, drėgmės, itin blogų prausimosi patalpos sąlygų, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip niekuo nepagrįsti. Iš 2013-05-16 darbų priėmimo akto matyti, kad dušo patalpos buvo remontuojamos (b. l. 148-149

Pareiškėjo teigimu, Ligoninės administracija nesiima priemonių naikinti žiurkėms, tarakonams. Į bylą pateikta 2014-01-02 sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ patvirtina, kad Ligoninė ėmėsi būtinų priemonių, siekdama užtikrinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimą (b. l. 86-89). Iš UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ atliktų darbų aktų matyti, kad graužikų naikinimo darbai Ligoninėje atliekami nuolat (b. l. 37-59, 104-115, 134-146).

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad atvykus į Ligoninę krata daroma netinkamai, lovos nepritaikytos ligoniams, Ligoninės administracija nesilaikė reikalavimo aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi yra nedetalizuotos. Pareiškėjas nepaaiškino, kada konkrečiai jo apžiūra buvo atliekama netinkamomis sąlygomis, kokie jo daiktai tapo netinkami dėvėti, nepateikė įrodymų, kad dėl atitinkamo valymo inventoriaus ar lovų būklės kreipėsi į Ligoninės administraciją. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT administracinės bylos Nr. A14-225/2007, A575-662/11). Iš to seka, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tuo remdamasis teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Iš to seka, kad pareiškėjo abstraktūs teiginiai minėtu aspektu negali būti laikomi pagrįstais ir atmestini.

Pažymėtina, kad HN 47:2011 nėra numatytas kirpyklos įrengimas. Kaip pats pareiškėjas teigia, Ligoninėje buvo sudaryta galimybė apsikirpti plaukus naudojantis plaukų kirpimo mašinėle, todėl pažeidimo šiuo atveju nenustatyta.

Pareiškėjas žalos atsiradimą, be kita ko, kildina ir iš to, kad buvo laikomas kartu su asmenimis, sergančiais tuberkulioze, ŽIV.

Teismas sutinka su atsakovo išdėstyta pozicija, kad vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsniu bei 1993 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos išleistomis rekomendacijomis tema „ŽIV infekcija ir AIDS kalėjimuose“, priverstinis ŽIV infekuoto asmens izoliavimas būtų vertinamas kaip diskriminacija. Pareiškėjas apskritai nenurodė kilusių pasekmių dėl laikymo su ŽIV užsikrėtusiais asmenimis, o tik abstrakčiai nurodė, jog galėjo užsikrėsti. Nuteistieji asmenys, sergantys ŽIV liga, izoliuojami nuo kitų nuteistųjų tik raštiškai pareiškę norą būti izoliuotais arba kai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio areštinės direktoriaus įsakymu sudaryta komisija priėmė sprendimą izoliuoti (Somatinių ligų, kuriomis sergantys asmenys turi būti laikomi areštinėse izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-30 įsakymu Nr. V-250). Tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Pažymėtina ir tai, kad teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo argumentais dėl tuberkulioze sergančių asmenų izoliavimo, dėvėjimo apsaugines kaukes.

Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija (Civilinio kodekso 6.250 str.). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Atsižvelgiant į minimalaus vienam asmeniui kamerų tipo palatoje tenkančio ploto ir galimybės naudotis tualetu atskiroje patalpoje neužtikrinimo trukmę (79 paros), į pažeidimo mastą, teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjo išlaikymą valstybės lėšomis, pareiškėjui priteisiamas 750 Eur neturtinės žalos dydis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjo V. P. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti V. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas