Telšių apylinkės teismo įsakymas

2020-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. e1-190-344/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-02-24
Bylos Nr.
e1-190-344/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04907-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Gailienė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos

Baudžiamosios bylos Nr. e1-190-344/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04907-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 24 d.

MažeikiaiTelšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Edita Gailienė,

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

2018 m. rugpjūčio 13 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, 90 val. nemokamų darbų, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2020 m. vasario 2 d., apie 20.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (nustatytas 1,21 promilių girtumas), konflikto metu pastūmė savo mamą A. K., kuri virsdama nusibrozdino abu kelius, taip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą.

Apklaustas kaip įtariamasis, A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tą dieną namo grįžo neblaivus apie 15 val. Pradėjo žodžiais konfliktuoti su broliu dėl to, kad jo draugai išvažinėjo kiemą. Eidamas pro šalį, galėjo pastumti savo mamą, nes ji galėjo kažką jam pasakyti. Prisipažįsta kaltu, kad pastumdamas mamą galėjo jai sukelti skausmą, kai ji nuvirto ir užsigavo. Nežiūrėjo kas jai atsitiko. Dėl savo veiksmų gailisi (b. l. 81–82).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. K. prisipažinimo, jo kaltę įrodo nukentėjusiosios A. K., liudytojo O. L. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusioji A. K., apklausta kaip liudytoja parodė, kad gyvena kartu su sūnumis A. K. ir O. L.. Ji išlaiko abu vaikus, jai padeda tik Ovidijus, Artūras niekur nedirba, jai nenori padėti. 2020 m. vasario 2 d. kiemo vasarnamyje sūnus Artūras vartojo su draugais alkoholį. Jis buvo įėjęs į namus pasikrauti telefoną, paskui vėl išėjo, o po kurio laiko išvažiavo su draugais. Pavakary grįžęs namo, apie 19.30 val. Artūras pradėjo konfliktuoti su broliu. Ji bandė raminti, tačiau Artūras buvo labai agresyvus, ją iškeikė, vadino durna. Pasakius, kad eitų miegoti, jis spyrė koja į virtuvės duris. Ramino, sakydama, kad bus blogai, jei nesiramins. Koridoriuje svirduliuodamas pasiėmė striukę, apsiavė batus, toliau vis konfliktavo, šūkavo, buvo labai agresyvus, sakė, kad jei jį išvaro, tada jis išeina iš namų. Ketino broliui daužti, tada ji stojo į jų tarpą. Sūnus suėmė ją už rankų ties pečiais, keikdamasis pastūmė ir ji nuvirto, buvo sutrikusi pusiausvyra. Susitrenkė abiejų kojų kelius, juos nusibrozdino, taip patyrė fizinį skausmą ir labai stiprų psichologinį stresą. Šiuo metu gydosi nuo depresijos, vartoja vaistus, todėl tas įvykis jai sukėlė labai didelį sutrikimą, po to nuo streso skaudėjo labai galvą. Nesikreipė į medikus, jai nebuvo reikalinga greitoji pagalba. Tik vėliau pradėjo jausti skausmą keliuose. Iš pradžių buvo šoko būsenoje, o tik paskui nusiraminusi pradėjo jausti skausmą kojose. Į medikus nesikreips, civilinio ieškinio nereikš. Pageidauja, kad jos sūnus atsakytų už savo veiksmus. Nepageidauja, kad jis sugrįžtų namo, nes jis parėjęs ir toliau taip elgsis (b. l. 24–25).

Apklaustas kaip liudytojas, O. L. parodė, kad yra A. K. brolis. Mamos namuose gyvena trise: jis, mama ir brolis A. K.. 2020 m. vasario 2 d. brolis kiemo vasarnamyje brolis su draugais vartojo alkoholį, jis su jais nevartojo. Draugams išvažiavus, neblaivus Artūras pradėjo jį vadinti ožiu, jie sukonfliktavo, barėsi. Mama tuo metu buvo kitame kambaryje, išgirdusi, kad Artūras triukšmauja, norėjo jį apginti ir susibarė su Artūru, liepė eiti lauk iš namų. Brolis avėsi batus, apsivilko striukę, labai šaukė, pastūmė mamą ir išėjo. Brolis stūmė mamą už pečių, mama susvirduliavo. Mama sakė, kad jai nubrozdinta koja, iškvietė policijos pagalbą, nes jai buvo blogai su sveikata, serga depresija, ji norėjo, kad brolį išvežtų ir jis jiems duotų ramybę. Daugiau Artūro namuose nematė, jį išvežė į policiją. Mama nesikreipė į medikus. Mama išlaiko Artūrą, jį priėmė gyventi (b. l. 30–31).

2020 m. vasario 2 d., 20.23 val., registruotame informaciniame pranešime ROIK Nr. 0120000059777 nurodyta, kad pranešėja A. K. pranešė, jog sūnus agresyvus, konfliktuoja, puola ant jaunesnio brolio, stūmė pranešėją (b. l. 9–12).

2020 m. vasario 2 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėja A. K. parodė, kad 2020 m. vasario 2 d., apie 20.00 val., į namus grįžo neblaivus sūnus A. K.. Jis buvo agresyvus, žodžiu konfliktavo su broliu. Ji mėgino konfliktuojančius brolius išskirti, o Artūras šaukė ant jos, kad nesikištų į jų pokalbį. Sūnus išvadino necenzūriniais žodžiais, durna, liepė tylėti. Sūnui pasakė nusiraminti, tačiau jis į tai nereagavo, tapo agresyvus, kojomis spyrė į virtuvės duris ir nuėjo į namo lauko prieangį. Audamasis batus, šaukė ant jos pasitraukti ir stipriai ją pastūmė. Nuo stūmimo neišlaikiusi pusiausvyros, griuvo ant betoninių grindų. Dėl sūnaus poelgio iškvietė policiją. Kai atvyko policija, ji buvo streso būsenoje, pasakė, kad fizinis skausmas sukeltas jai nebuvo. Po policijos išvykimo abiejų kelių srityje pajuto fizinį skausmą, apžiūrėjus juos matosi nubrozdinimas. Dėl sūnaus pastūmimo patyrė fizinį skausmą. Medikų pagalba jai nereikalinga. Serga depresija, šiuo atveju būdama streso būsenoje turėjo vartoti raminamuosius vaistus. Sūnus gyvena kartu, yra jos išlaikomas. Sūnus smurtavo prieš ją pirmą kartą. Prašo sūnui taikyti apribojimus, kad jis nesilankytų pas ją neblaivus. Įvykio metu ji buvo blaivi (b. l. 13–17).

Alkotesterio matuoklio šaknelėje užfiksuota, kad 2020 m. vasario 2 d., 20.40 val., A. K. nustatytas 1,21 promilės girtumas (b. l. 18).

2020 m. vasario 4 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. K., nustatant, kad kardomosios priemonės taikymo laikotarpiu name, esančiame (duomenys neskelbtini), lieka gyventi nukentėjusioji. A. K. įpareigotas nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 m atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. K.; nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 90–91).

2020 m. vasario 3 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokole nurodyta, kad kaltinamasis A. K. sulaikytas 2020 m. vasario 2 d., 20.40 val. (b. l. 83), o nutarime paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį nurodyta, kad jis paleistas 2020 m. vasario 4 d., 14.55 val. (b. l. 86).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis A. K., smurtaudamas prieš mamą A. K., sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. K. neprieštaravo prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 93––95).

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, siekdamas įgyvendinti BK 54 straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną baigtinę, nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, į tai, kad kaltinamasis teistas už analogišką veiką (b. l. 33–40), administracine tvarka baustas (b. l. 41–66), į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (b. l. 71), nedirba (b. l. 67–68 ), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam bausmę – vidutinės trukmės areštą (BK 49, 61 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu) (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. vasario 2 d., 20.40 val., iki 2020 m. vasario 4 d., 14.55 val. (b. l. 83,86) – 2 (dvi) dienos, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikytina, kad A. K. yra atlikęs 2 (dvi) arešto bausmės paras.

2020 m. vasario 4 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė paliktina galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418–422 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 2 d., 20.40 val. iki 2020 m. vasario 4 d., 14.55 val. – 2 (dvi) dienas, ir laikyti, kad A. K. yra atlikęs 2 (dvi) arešto paras.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti galioti 2020 m. vasario 4 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi A. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. K., nustatant, kad kardomosios priemonės taikymo laikotarpiu name, esančiame (duomenys neskelbtini), lieka gyventi nukentėjusioji. A. K. įpareigotas nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 m atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. K.; nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam A. K., kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą – Šiaulių tardymo izoliatorių, atlikti arešto bausmės. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalimi, nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 5 dalimi, nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti kaltinamajam A. K., kad jis, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo jo įteikimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Kaltinamajam išaiškinti, kad teismas, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teisėja Edita Gailienė