Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Virginija Žindulienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-5-282/2009

2.4.6.4.2.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. vasario 24 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, nukentėjusiosios D. C. apeliacinius skundus dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiosios D. C. 30120 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Panaikintas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007-09-24 bei 2007-12-05 nutartimis taikytas laikino nuosavybės teisių apribojimas į J. S. turtą: negyvenamąją patalpą – garažą boksas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); automobilį ,,VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Apie laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimą nedelsiant pranešta turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

J. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2006-05-08 apie 7.30 val. (duomenys neskelbtini), ties geležinkelio pervaža, sudavė nukentėjusiajai D. C. ne mažiau kaip 7 kartus ranka į galvos sritį, pastūmė, jai parvirtus ant žemės, tempė ją už striukės apie 5 metrus, spyrė kojomis į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 15 kartų, tuo padarydamas D. C. poodines kraujosruvas pakaušyje, dešiniame skruoste, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje su viršutinių dantų panirimu, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, nugaroje, dešiniame sėdmenyje, kairės pusės 9-10 šonkaulių lūžiai, kas sukėlė D. C. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dviejų šonkaulių lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai J. S. parodymus vertino kaip vienintelius teisingus, nes pats J. S. paaiškino, kad jis sunkiai vaikšto ir tuo pačiu teisme nurodė, kad jis dviračiu vijosi nuo jo dviračiu sprunkančią D. C., kurios kojos sveikos, tačiau pastarąją pavijo, nors ji visomis jėgomis bandė pasprukti, todėl D. C. aiškinimas, kad ji pati sustojo ir palaukė J. S. labiau atitinka tiesą. Tuo pačiu nurodoma, kad nėra jokio pagrindo J. S. parodymus vertinti kaip nuoseklius ir nekeliančius abejonių, nes ikiteisminio tyrimo metu (2006-11-10) jis aiškino, jog važiuodamas iš paskos D. C. šaukė, kad pastaroji sustotų ir atiduotu raktus, tada ji nugriuvo nuo dviračio, privažiavęs pamatė, kad jo raktai guli ant žemės ir juos pasiėmė, o taip pat pasiėmė D. C. dviratį, o teismo posėdyje J. S. esmines aplinkybes nurodė kitaip, aiškindamas, kad pats pasivijo D. C., kuri išmetė jo raktus ir tada nuvirto nuo dviračio. Be to skunde prokuroras nurodo, kad teisme J. S. teigė, jog sodyboje buvo su J. V., nors ikiteisminio tyrimo metu to nenurodė.

Skunde apeliantas taip pat pažymi, kad J. S. ilgą laiką dirbo policijos pareigūnu, todėl kelia abejones jo versija apie jo raktų vagystę, nes jis žinojo tokio pobūdžio veikų tyrimo tvarką ir apie vagystę pranešti policijai, o ne vytis D. C., pasivijus ją, atimti dviratį, kurį atidavė tik įsikišus pašaliniam asmeniui. Apelianto teigimu, paminėti faktai rodo, kad J. S. turėjo suprasti savo veiksmų priešiškumą teisei ir buvo nusiteikęs smurtauti D. C. atžvilgiu.

Be to apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai D. C. parodymus vertino, kaip prieštaringus, nes pastaroji nurodė priežastis, dėl kurių ji tam tikrais atvejais buvo nurodžiusi kai kurias aplinkybes kitaip, o būtent apie skirtingą sužalojimo aplinkybių aiškinimą iš pradžių policijos pareigūnams, vėliau Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai ir VšĮ Šiaulių ligoninės gydytojams. Tuo pačiu skunde nurodoma, kad D. C. paaiškino, jog ją ir J. S. siejo labai asmeniški ryšiai, todėl ji nenorėjo kad apie įvykį sužinotų aplinkiniai, kreipėsi į medikus ne pagal gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o į Šiaulių medikus, nepasitikėjo (duomenys neskelbtini) PN darbuotojais, nes ten ilgą laiką dirbo J. S. – visa tai yra patvirtinama byloje esančiais dokumentais ir net pareikštu nušalinimu liudytojai R. G., nes D. C. manė, jog liudytoja dirbo kartu su J. S.. Be to skunde prokuroras teigia, kad D. C. iš pradžių buvo linkusi susitaikyti su J. S., buvo linkusi jam atleisti, tačiau susitaikyti nepavykus ėmė siekti teisingumo, kas dar sykį paaiškina skirtingus įrašus apie sužalojimų kilmę medicininiuose dokumentuose. Skunde taip pat nurodoma, kad D. C., apklausiama policijos pareigūno, nurodė, jog susižalojo griūdama nuo laiptų, tačiau po įvykio nebuvo apklausiama, nebuvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl jos nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos taip pat, kaip D. C. baudžiamojo proceso nustatyta tvarka duoti parodymai, o liudytojas A. G. parodė, kad jis neprisimena tos apklausos, todėl nėra pagrindo daryti išvadas, kad jis ką nors teigė ar neigė.

Skunde nurodoma, kad teismas visiškai neatsižvelgė į D. C. parodymus, kad paaiškinime policijos pareigūnams nurodė, jog ji nuvirto nuo laiptų ir susižalojo 2006-05-08 apie 14 val., tačiau tuo laiku iš tikrųjų ji buvo VšĮ ,,Šiaulių ligoninėje“, ką patvirtina pareigūno A. G. 2006-05-26 pranešimas (t. 1, b. l. 90), o medicininiai dokumentai ir kita bylos medžiaga patvirtina visai kitokias aplinkybes, kurias vėliau nurodė pati D. C. – ekspertizės akte Nr. EKG 89(185)/08(01) nurodyta, kad 2006-05-08 13.05 val. D. C. apsilankymo pas medikus metu rasta: skauda galvą, kairę krūtinės pusę, 2006-05-08 14.00 val. konsultuota neurologo: silpna, pykina, vėmė, visa tai įrodo, kad paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis D. C. susižaloti negalėjo, todėl visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad D. C. susižalojo pati nugriuvusi nuo laiptų.

Be to skunde teigiama, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog D. C. iš kart po konflikto su J. S. nurodė, jog buvo užpulta ir sumušta , o susižalojimą įkritus į garažo duobę VšĮ ,,Šiaulių ligoninė“ nurodė tik 2006-05-15. Tuo pačiu nurodoma, kad specialisto išvadoje Nr. G 737/06(04) nurodytos įvykio aplinkybės, kad 2006-05-08 apie 7.30 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) kaimu, pasivijęs draugas, sudavė į veidą, spyrė į šonus, vilko žeme, todėl darytina išvada, kad D. C. iš pat pradžių nurodė teisingas aplinkybes, o tik vėliau dėl asmeninių aplinkybių kelis kartus nurodė netikras įvykio aplinkybes ir tai patvirtina byloje surinkti įrodymai, tame tarpe, liudytojos A. Ž. parodymai, kuriuos teismas nepagrįstai atmetė. Tuo pačiu skunde nurodoma, kad pati A. Ž. savo iniciatyva sutiko duoti parodymus, kurie dėl esminių aplinkybių yra nuoseklūs, sutampantys su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, o teismas smulkius nesutapimus D. C. ir A. Ž. parodymuose nepagrįstai vertino kaip esminius, neatsižvelgė, kad liudytoja A. Ž. buvo 30-40 metrų nuo įvykio vietos, buvo užsiėmusi ir smulkių detalių galėjo nepastabėti, tačiau tai, jog J. S. sudavė smūgius D. C., spardė ją, A. Ž. patvirtino teisme. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas abejodamas A. Ž. parodymais, pažymėjo, kad nukentėjusioji gestikuliuodama ir mimikomis patarinėjo liudytojai ir dėl to nukentėjusioji D. C. buvo įspėta, tačiau teismas nuosprendyje neužsiminė apie tai, kad lygiai dėl to paties buvo įspėtas ir J. S., tačiau šios aplinkybės teismas nevertino niekaip.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo išvada dėl abejotinų liudytojos parodymų, jog nukentėjusioji ir liudytoja vartoja panašius, retai vartojamus išsireiškimus niekuo nepagrįsta, nes teisme nebuvo apklaustas joks lingvistikos specialistas, nebuvo gauta jokia specialisto išvada, todėl nėra pagrindo išvadai, kad išsireiškimas ,,juoda striukė su žaliais lopais“ yra retai vartojamas, tačiau abejonių nekelia, kad liudytoja ir nukentėjusioji vienodai apibūdino J. S. aprangą įvykio metu.

Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai atmetė ekspertizės akto išvadas, nors jos neprieštaravo nukentėjusiosios D. C. ir liudytojos A. Ž. parodymams, nekvietė eksperto paaiškinti, ar visi sužalojimai galėjo atsirasti įkrentant į garažo duobę, tik griūnant nuo laiptų ar kai kurie sužalojimai galėjo atsirasti tik sumušus nukentėjusiąją.

Be to prokuroras savo skunde teigia, kad teismas nepagrįstai neįvertino fakto, kad J. S. yra VRM sistemos pensininkas ir teistumas panaikintų jam teisę į pareigūno pensiją ir kitas su tuo susijusias lengvatas, kas galėjo būti priežastimi, jog jis pasirinko būtent tokį gynybos būdą.

Prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovas prašo abu apeliacinius skundus tenkinti.

Išteisintasis ir jo gynėjas prašo abu apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad tiek prokuroras, tiek nukentėjusioji, ginčydami pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutinka su jame pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teisėjų kolegijai sutinka su apeliacinių skundų argumentais dėl įrodymų vertinimo ir pažymi, kad teismo išvada, jog nėra įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., prieštarauja pačiame skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems įrodymams ir bylos medžiagai.

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad byloje nėra įrodyta, jog nukentėjusiajai D. C. kūno sužalojimai padaryti tyčiniais J. S. veiksmais, pastarąjį išteisino. Savo sprendime apylinkės teismas nurodė, kad nukentėjusiosios ir liudytojos A. Ž. parodymai yra prieštaringi, ir juos atmetė, atsižvelgė į nukentėjusiosios pateiktas skirtingas sužalojimų atsiradimų versijas, specialistų išvadas apie D. C. padarytus sužalojimus įvertino kaip prieštaringas. Kolegija nesutinka su tokiomis apylinkės teismo išvadomis.

Iš tikrųjų, byloje yra duomenų, kad po įvykio (2006-05-08) D. C. skirtingai nurodė apie savo sužalojimų atsiradimą ir tai detaliai savo nuosprendyje išanalizavo pirmosios instancijos teismas. Tačiau, kolegijos nuomone, nėra pagrindo D. C. pasisakymus apie jos sužalojimų kilmę įvardinti versijomis. Teik pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nukentėjusioji paaiškino, dėl kokių priežasčių ji policijos pareigūnui liudytojui A. G., po to neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo vyriausiam specialistui A. M., VšĮ Šiaulių ligoninės medikams skirtingai nurodė, kad susižalojo krisdama nuo laiptų (t. 1, b. l. 90-91), susižalojo buityje (t. 1, b. l. 124), kad susižalojo krisdama į garažo duobę (t. 1, b. l. 137). Dėl to nukentėjusioji parodė, kad jai, gyvenant mažame miestelyje, (duomenys neskelbtini), kur gyvena nedaug žmonių, buvo gėda sakyti, jog ją sumušė buvęs draugas (t. 3, b. l. 45-46). Kita vertus, dokumentai, kuriuose užfiksuota skirtinga informacija apie nukentėjusiosios sužalojimų kilmę nėra procesinių veiksmų dokumentai pagal Baudžiamojo proceso įstatymo prasmę, tai nėra D. C. parodymai apie įvykį, įspėjant pastarąją dėl atsakomybės pagal BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, todėl tokie duomenys turi būti vertinami tik visete su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti laikomi prioritetiniais pagal savo turinio reikšmę. Tuo tarpu iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad apylinkės teismas minėtus duomenis vertino kaip vienus iš esminių, keliančių daugiausia abejonių dėl D. C. parodymų teisingumo.

Pažymėtina tai, kad tą pačią dieną (2006-05-08) 13.05 val. D. C. kreipėsi į Šiaulių apskrities ligoninės priėmimo skyrių, kur nurodė, jog ryte buvo užpulta, kas matyti iš apskaitos kortelės (t. 3, b. l. 36) ir ekspertizės akto (t. 2, b. l. 94). Pažymėtina ir tai, kad jau sekančią dieną po įvykio (2006-05-09), D. C. savo iniciatyva kreipėsi į teismo medicinos instituto specialistą dėl sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo ir pastarajam nurodė įvykio aplinkybes, o būtent, kad 2006-05-08 apie 7.30 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) kaimu, draugas pasivijęs kumščiais sudavė į veidą, spyrė į šonus, vilko žeme (t. 1, b. l. 5). Kitaip tariant, iškart po įvykio, nukentėjusioji nurodė tokias pat esmines aplinkybes, kokias vėliau nurodė ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad iki ikiteisminio tyrimo pradžios 2006-05-25 D. C. medikams nurodė, jog susižalojo krisdama į garažo duobę (t. 1, b. l. 137), kad (duomenys neskelbtini) policijos nuovados pareigūnui, kuriuo, kaip teigia nukentėjusioji, nepasitikėjo, nes išteisintasis ankščiau dirbo minėtoje policijos įstaigoje, ką patvirtina Šiaulių rajono policijos komisariato raštas (t. 1, b. l. 36), 2006-05-26 nurodė, jog susižalojo krisdama nuo laiptų (t. 1, b. l. 90-91), kad neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo vyriausiam specialistui 2006-06-12 nurodė, jog susižalojo buityje (t. 1, b. l. 124) – nėra pagrindas atmesti D. C. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, ką nepagrįstai padarė apylinkės teismas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D. C. parodymus įvardino, kaip prieštaringus. Iš bylos medžiagos matyti, kad viso baudžiamojo proceso metu esmines aplinkybes nukentėjusioji nurodė vienodai. Iš nukentėjusiosios parodymų turinio yra aišku, kad 2006-05-08 apie 7.30 val. ją, važiuojančią dviračiu, šaukdamas ,,...sustok...“, dviračiu pasivijo J. S., pasivijęs ranka smūgiavo į veidą, o nukentėjusiajai nugriuvus, koja spardė į įvairias kūno vietas. Pasak D. C., J. S. nustojus ją mušti, jis pasiėmė jos dviratį ir varėsi su savimi. Tuo metu pro šalį važiavo automobilis, kurio vairuotojui ji pasakė, kas atsitiko, ir paprašė padėti susigrąžinti dviratį. Tada su minėto automobilio vairuotoju, atsisėdusi į pastarojo automobilį, pasivijo J. S., kuriam automobilio vairuotojas liepė atiduoti dviratį, ir J. S. dviratį atidavė (t. 1, b. l. 13-15; 55-56; 152-154; t. 3, b. l. 45-47).

Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas, vertindamas D. C. parodymus, nepagrįstai nurodė, jog iš pradžių ji neminėjo apie jokią moterį, kuri būtų priėjusi prie jos po J. S. smurto, kuri būtų galėjusi matyti įvykį ir paliudyti apie jį. Tiesa, apklausos metu 2006-10-23 (t. 1, b. l. 13-15) D. C. nenurodė jokio kito įvykio liudytojo, apart vairuotojo su šviesiu automobiliu, kurio nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyti nepavyko, tačiau 2006-10-05, kreipdamasi į Šiaulių rajono apylinkės prokuratūrą, dėl jos sumušimo 2006-05-08, aiškiai nurodė, kad apie įvykį galėtų paliudyti A. Ž. (t. 1, b. l. 1). Vėliau (2007-06-05), apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, D. C. nurodė, kad po įvykio, jai sėdint ir verkiant šalikelėje, prie jos buvo priėję praeiviai (t. 1, b. l. 152-154), o teisiamajame posėdyje patikslino, kad prie jos buvo priėjusi moteris, kuri, kaip sužinojo vėliau, ir buvo liudytoja A. Ž. (t. 3, b. l. 47).

Nėra pagrindas atmesti D. C. parodymus ir dėl to, kad dėl esminių aplinkybių juos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 17-18) ir teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 52) duoti liudytojos A. Ž. parodymai ir net iš dalies paties išteisintojo parodymai. Tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė liudytojos A. Ž. parodymus, kaip nepatikimus. Kolegijos nuomone, atmesdamas liudytojos parodymus, apylinkės teismas dėmesį koncentravo į neesmines aplinkybes, kurios, žinoma, gali šiek tiek būti skirtingos, ypač imant domėn objektyviuosius faktorius – nuo įvykio iki teisiamojo posėdžio praėjusį laiką (daugiau nei 2 metai). Apylinkės teismas akcentavo tai, kad liudytoja A. Ž. tiksliai negalėjo prisiminti, kaip privažiavęs dviračiu prie D. C. sustojo J. S. ir kad nepaminėjo aplinkybės, kurią nurodė nukentėjusioji, o būtent, kad P. S. be smūgių sudavimo ranka ir koja, pastarąją dar ir tampė. Dėl tokių teismo nuosprendyje išdėstytų abejonių liudytoja teisiamajame posėdyje davė pakankamai aiškius ir logiškus paaiškinimus. A. Ž. nurodė, jog ji, paprasčiausiai, neįsidėmėjo, kaip sustojo prie D. C. privažiavęs P. S. – sustojo jai už nugaros, ar užsuko savo dviratį pastarajai iš priekio, taip užkirsdamas kelią. Išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, kad tik teisme A. Ž. paminėjo nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę, kad P. S. dar ir tampė D. C.. Kolegija sutinka su tokiu teismo teiginiu ir tuo pačiu pažymi, kad konkretus klausimas apie nukentėjusiosios tampymą liudytojai buvo užduotas tik teisiamajame posėdyje, dėl ko A. Ž. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu tokio klausimo jai niekas neuždavė, kas matyti iš liudytojo apklausos protokolo (t. 1, b. l. 17-18). Liudytoja A. Ž. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog P. S. su D. C. stumdėsi, o nugriuvus D. C. ant žemės išteisintasis ją tampė (t. 3, b. l. 52). Teismas suabejojo liudytojos A. Ž. parodymais dar ir dėl to, kad ir nukentėjusioji, ir liudytoja vartoja tokius pat retus išsireiškimus, kaip - ,,...juoda striukė su žaliais lopais“ (t. 3, b. l;. 50). Iš tikrųjų, teisiamajame posėdyje D. C. P. S. apsirengimą įvardino ,,...juoda striukė su žaliais atlapais ir lopais“ (t. 3, b. l. 47), tačiau niekuo nėra pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad toks išsireiškimas yra retas, kad nebūdingas toje pačioje socialinėje aplinkoje gyvenantiems žmonėms (liudytoja A. Ž. ir nukentėjusioji gyvena Kuršėnuose). Be to pažymėtina, kad tik teisiamajame posėdyje buvo užduoti konkretūs klausimai D. C. ir A. Ž. apie išteisintojo aprangą ir ne identiškas, o panašus aprangos apibūdinimas toje pačioje socialinėje aplinkoje gyvenančių žmonių, nėra pagrindas abejoti A. Ž. ar D. C. parodymais, ypač jei tokią striukę buvo apsirengęs išteisintasis.

Kad įvykio vietoje liudytoja A. Ž. buvo, patvirtina ne tik jos duoti parodymai apklausų metu, tačiau ir parodymai, užfiksuoti liudytojos parodymų patikrinimo vietoje protokoluose (t. 3, b. l. 4-6; 14-16), kur ji nurodė vietas, iš kur stebėjo įvykį ir kur P. S. sumušė D. C., kas iš esmės sutampa su nukentėjusiosios parodymais, užfiksuotais parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 1, b. l. 62-64). Kolegija atkreipia dėmesį į dar vieną, vertinant atskirai neesminę, tačiau įvertinus visete su kitais įrodymais reikšmingą aplinkybę, patvirtinančią, kad A. Ž. stebėjo įvykį. A. Ž. parodė, kad po to, kai P. S. sumušė D. C., pastaroji įsėdo į baltos (šviesios) spalvos automobilį, su kuriuo pasivijo ją sumušusį vyriškį (t. 1, b. l. 17-18; t. 3, b. l. 50-51). Kitaip tariant, liudytoja įvardino automobilio spalvą taip pat, kaip ją nurodė nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 13-15; 152-154) ir pats išteisintasis teisiamajame posėdyje, nurodydamas, kad D. C. susistabdė keliu važiuojantį pilkos spalvos ,,Audi“ automobilį, su kuriuo pasivijo jį (t. 3, b. l. 48). Tokiu būdu, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti A. Ž. parodymais ir tuo, kad ji įvykio vietoje buvo ir matė įvykio aplinkybes.

Tuo pačiu kolegija pritaria apylinkės teismo teiginiui, kad išteisintojo P. S. parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo vienodi. Kita vertus juos tik iš dalies patvirtina kiti surinkti įrodymai. Faktas yra tas, kad nei nukentėjusioji, nei išteisintasis neneigia 2006-05-08 įvykusio konflikto, kuomet buvo sužalota D. C., tačiau skirtingai aiškina sužalojimo (susižalojimo) aplinkybes – P. S. parodė, kad D. C. virto nuo dviračio ant pilvo (t. 3, b. l. 48), o pastaroji, kad išteisintasis ją sumušė suduodamas smūgius rankomis, spardydamas kojomis, tampydamas (t. 3, b. l. 45). Spręsdama apie D. C. sužalojimų atsiradimo priežastis, kolegija vertina ne tik nukentėjusiosios, išteisintojo, liudytojos A. Ž. parodymus, bet ir specialistų išvadas, kurios nagrinėjamoje byloje buvo atliktos net keturios, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dar atlikta ir teismo medicininė ekspertizė. Kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad specialistų išvados yra prieštaringos – priešingai, specialistų išvados yra vienodos, tik papildančios viena kitą ir visumoje atitinkančios ekspertizės akte išdėstytoms išvadoms. Iš tikrųjų, atlikus teismo medicininę ekspertizę, kuomet buvo įvertinti ir minėti specialistų tyrimai apie D. C. padarytus sužalojimus (t. 1, b. l. 5; 31; 71; 160-161), papildomi medicininiai dokumentai, bylos medžiaga, nebuvo nustatytas tikslus sužalojimų mechanizmas, konstatuojant, kad sužalojimai D. C. galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius į sužalotas kūno sritis, tiek ir šioms sritims atsitrenkiant į kietus bukus daiktus (t. 2, b. l. 95). Tačiau specialisto išvadoje Nr. PG 155-737/06(04) yra nurodyta, jog nustatyti D. C. kūno sužalojimai, vieną kartą jai virstant nuo dviračio, atsirasti negalėjo, nes sužalojimai lokalizuoti skirtinguose kūno paviršiuose (t. 1, b. l. 71). Taigi, nors nėra nustatytas konkretus nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimų mechanizmas, tačiau pastaroji specialisto išvada kategoriškai paneigia išteisintojo versiją apie tai, kad įvykio vietoje D. C. susižalojo griūdama nuo dviračio. Tokiu būdu, kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir šiame nuosprendyje aptartus nukentėjusiosios, liudytojos A. Ž., išteisintojo

parodymus ir kitus įrodymus, daro išvadą, kad D. C. sužalojimai yra P. S. neteisėtų, smurtinių veiksmų padarinys.

Iš bylos medžiagos matyti, kad P. S. buvo kaltinamas neteisėtus veiksmus D. C. atžvilgiu atlikęs 2006-05-08 apie 7.30 val. Iš tikrųjų, tokį įvykio laiką viso baudžiamojo proceso metu deklaravo nukentėjusioji, o išteisintasis ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 44) ir teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 48) teigė, kad konfliktas su D. C. vyko 6 val., nors tuo pačiu teismo posėdyje nurodė, kad jis atsibudo 6.05 val., išvažiavo dviračiu į sodus už 1,6 km, po to nuvažiavo į savo sodybą ir rinko bulves. Tokie nuteistojo parodymai apie konflikto laiką kelia abejonių, o nukentėjusioji viso baudžiamojo proceso metu kategoriškai tvirtino, jog konfliktas įvyko apie 7.30 val., tą patį nurodė ir liudytoja A. Ž., todėl kolegija daro išvadą, jog kaltinime nurodytas laikas atitinka faktines bylos aplinkybes.

Nukentėjusioji ir P. S. taip pat nurodė skirtingas konflikto kilimo priežastis – D. C. teigė, kad išteisintasis ją sumušė dėl jos kalbų kaimynams ir draugams apie naująją P. S. draugę (t. 3, b. l. 45), o išteisintasis tvirtino, kad nukentėjusiąją dviračiu vijosi dėl to, jog pastaroji pagrobė jo raktus iš sodybos (t. 3, b. l. 48). Byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų bent vieną iš paminėtų versijų dėl konflikto kilimo priežasties, tačiau tai neturi esminės reikšmės kvalifikuojant P. S. nusikalstamą elgesį dėl tyčinio D. C. sveikatos sutrikdymo pagal BK 138 str. 1 d.

Iš bylos medžiagos matyti, kad P. S. buvo kaltinamas (t. 1, b. l. 189; t. 2, b. l. 145) sudavęs ranka D. C. ne mažiau 7 kartus į galvos sritį ir ne mažiau 15 kartų įspyręs į įvairias kūno vietas. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad būtent tiek smūgių sudavė P. S.. Suduotų smūgių skaičiaus tiksliai negalėjo nurodyti ir pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu. Tokiu būdu nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad P. S. sudavė būtent tiek smūgių kiek nurodyta kaltinime, nes iš ankščiau aptartų 4 specialisto išvadų ir ekspertizės akto matyti, kad D. C. sužalojimai buvo padaryti 7-iais trauminiais poveikiais (į pakaušį, dešinį skruostą, priekinių viršutinių dantų sritį, kairį dilbį, nugarą, dešinį sėdmenį, kairę krūtinės pusę).

Tokiu būdu, kolegija, atsižvelgusi į visas išdėstytas aplinkybes, įvertinusi surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad J. S. 2006-05-08 apie 7.30 val. Šiaulių rajone, Kuršėnuose, Daugėlių gatvėje, ties geležinkelio pervaža, sudavė nukentėjusiajai D. C. ranka ir įspyrė koja ne mažiau kaip 7 kartus į pakaušį, dešinį skruostą, priekinių viršutinių dantų sritį, kairį dilbį, nugarą, dešinį sėdmenį, kairę krūtinės pusę, tuo padarydamas D. C. poodines kraujosruvas pakaušyje, dešiniame skruoste, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje su viršutinių dantų panirimu, poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, nugaroje, dešiniame sėdmenyje, kairės pusės 9-10 šonkaulių lūžius, kas sukėlė D. C. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais P. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.

Dėl paminėtų aplinkybių skundžiamas išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir P. S. atžvilgiu priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo P. S. paskirti švelniausią BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Kolegija, atsižvelgdama į prokuroro apeliacinį skundą, įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 str. – J. S. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, tačiau ankščiau niekada nebuvo teisiamas, administracine tvarka nebaustas, gyvenamosios vietos seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų iš gyventojų nebuvo gavusi (t. 1, b. l. 26), yra neįgalus (t. 3, b. l. 41-43), yra senatvės pensininkas (t. 3, b. l. 40), jam nustatytas tik 25 % darbingumo lygis (t. 1, b. l. 49), nenustatyta jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, daro išvadą, kad prokuroro prašoma paskirti bausmė – laisvės apribojimą 1 metams atitinka teisingumo, proporcingumo principus ir nėra aiškiai per griežta.

BK 48 str. 4 d. numatyta, kad teismas, paskyręs laisvės apribojimo bausmę, gali nustatyti nuteistajam vieną ar kelis įpareigojimus. Kolegija pritaria apeliaciniame skunde išreikštai prokuroro pozicijai, kad tikslinga P. S. įpareigoti būti namuose tam tikru laiku, tačiau, kolegijos nuomone, įpareigojimas būti namuose nuo 20 val. nėra pagrįstas. Iš bylos medžiagos ir P. S. parodymų matyti, kad jis turi sodybą, kurioje užsiima žemės ūkio darbais, todėl, kolegijos nuomone, įpareigojimas nuteistajam būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. labiausiai pagrįstas, atitinkantis BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį. Kita vertus, kolegija nesutinka su prokuroro nuomone uždrausti J. S. lankytis masiniuose renginiuose. Dėl tokio savo prašymo prokuroras nenurodė jokių argumentų. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pobūdį, P. S. asmenį charakterizuojančius duomenis, uždraudimas jam lankytis masiniuose renginiuose neatitiktų protingumo, proporcingumo, teisingumo kriterijų, todėl šis draudimas J. S. neskirtinas. Be to, prokuroras prašo įpareigoti J. S. atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Kadangi LR BK 48 str. numatyta, jog teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, gali įpareigoti nuteistąjį atlyginti turtinę žalą (LR BK 48 str. 6 d. 2 p.), J. S. skirtinas įpareigojimas atlyginti nukentėjusiajai ne visą padarytą žalą, o tik turtinę žalą.

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, prašydama priteisti jai iš J. S. 120 Lt turtinės ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 12-14). Nukentėjusioji pateikė jos patirtus turtinius nuostolius pagrindžiančius dokumentus (t. 2, b. l. 13-14). Iš bylos medžiagos yra aišku, kad dėl J. S. nusikalstamais veiksmais patirtų sužalojimų savo lėšomis nukentėjusioji kreipėsi į medicinos specialistus, kad nustatytų jos sveikatos sutrikdymo mąstą (t. 1, b. l. 5), gydėsi Šiaulių apskrities ligoninėje, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas Šiauliuose, todėl jos kelionės iš (duomenys neskelbtini) į Šiaulius ir atgal yra visiškai pateisinamos. Tokiu būdu civilinis ieškinys turtinės žalos atlyginimo dalyje tenkintinas visiškai.

BPK 113 str. nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CK 6.283 str. 1 d. pasakyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Bylos duomenimis nustatyta, kad P. S. naudojo fizinį smurtą prieš D. C. (sudavė jai smūgius į galvos sritį, nukentėjusiajai nugriuvus ant žemės spardė kojomis) ir padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji dėl sužalojimų buvo gydoma Šiaulių apskrities ligoninėje, tačiau liekamųjų sumušimo reiškinių neliko, nukentėjusioji pagijo. Be abejonės, dėl nusikalstamų P. S. veiksmų D. C. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. D. C. pati pripažino, kad trukdė J. S. santykiams su kita moterimi, po sumušimo, iki ikiteisminio tyrimo pradžios rašė P. S. laiškus, apie J. S. ir jo naują draugę kalbėdavo ir pasakodavo kaimynams, draugams, ir pati mano, kad būtent už tai buvo sumušta P. S. (t. 3, b. l. 45-47). Dėl to kolegija nemano, kad nusikalstami P. S. veiksmai nukentėjusiajai buvo labai netikėti ir todėl D. C. patirtas dvasinis, emocinis sukrėtimas nebuvo itin žymus. Taigi, kolegija, atsižvelgusi į visas išdėstytas aplinkybes, P. S. asmenį, jo gaunamas pajamas – gyvena iš senatvės pensijos ir kitų socialinių išmokų (t. 3, b. l. 39-41), daro išvadą, kad nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala pinigine išraiška atitinka 2000 litų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

J. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 metams.

Įpareigoti J. S. bausmės atlikimo laikotarpiu būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 6 valandos ir iki 2009-05-31 atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.

Iš J. S. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. C. priteisti 120 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.