Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį dėl žalos gamtai atlyginimo, pareikštą atsakovui (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) ) 256 straipsnio 1 dalį ir 264 straipsnio 1 dalį. Nutarimas yra neapskųstas ir įsiteisėjęs. Nurodo, kad šiuo administraciniu nusižengimu atsakovas padarė žalą aplinkai. Žala aplinkai paskaičiuota vadovaujantis Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodika, patvirtinta 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau - Metodika). Atsakovo neteisėti veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su valstybei (žolinei augmenijai) atsiradusia turtine žala, todėl yra visos būtinosios sąlygos atsakovo atžvilgiu civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.245 straipsnio 1 ir 4 dalys, 6.246 - 6.249 straipsniai), todėl atsakovas, vadovaujantis Metodikos 30 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi, privalo atlyginti valstybei padarytą žalą, kuri yra 165,87 Eur dydžio. Dėl žalos atlyginimo ieškovas 2019 m. gruodžio 12 d. su pasiūlymu atlyginti aplinkai padarytą žalą kreipėsi į atsakovą, tačiau žala per pasiūlyme nustatytą 40 dienų terminą atlyginta nebuvo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai, atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt., jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, gali būti išsprendžiamas dokumentinio proceso tvarka. Ieškovė piniginius reikalavimus atsakovui grindžia leistinais rašytiniais įrodymais, todėl ieškinys gali būti išsprendžiamas dokumentinio proceso tvarka.

Atsakovui iki preliminaraus sprendimo priėmimo apie pareikštą ieškinį nėra pranešama (CPK 427 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas veikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas žalą aplinkai nurodo, kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytį arba jos funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) pablogėjimą. To paties įstatymo 32 straipsnis numato, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei, kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Tokiu būdu, žala aplinkai yra atitinkamų objektų sunaikinimas, jų vertės sumažėjimas, savybių pablogėjimas.

Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai.). Šios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Asmens veiksmų neteisėtumas pasireiškia kaip įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad sprendžiant klausimą ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti, o ieškovas turi įrodyti tik vieną iš elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Metodikos 30 punkte nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą aplinkai - sunaikinę arba sužaloję gamtinius kraštovaizdžio objektus privalo visiškai ją atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.

Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 343 (toliau - Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygos), 126 dalyje nustatytas draudimas dirbti žemę, ardyti velėnas, ganyti gyvulius, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus (Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4). Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus, kai kranto linija, reljefas ar žemės paviršius keičiami statant šio straipsnio 5 dalyje nurodytus statinius, taikant esamų statinių apsaugos nuo potvynių, erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemones, taip pat atliekant paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintu Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašu.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus - pažeidė draudimą

vykdyti žemės darbus pakrantės apsaugos juostose. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovo kaltais veiksmais.

Ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimą pagrindžia šie rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo bylos medžiaga ROIK 19105340491, 2019 m. gruodžio 12 d. pasiūlymas dėl žalos atlyginimo, kita bylos medžiaga, kurie patvirtina, kad atsakovas 2019 m. liepos mėnesį (duomenys neskelbtini) paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Šešupės pakrantės apsaugos juostoje, neteisėtai vykdė žemės darbus, t. y. lygino žemės paviršių, ardė velėną, ir atliko kitus sklypo tvarkymo darbus, tuo sunaikindamas 450 m žolinės augmenijos ir tokiais savo veiksmais padarė 165,87 Eur žalą aplinkai.

Atsakovas minėtos žalos aplinkai gera valia neatlygino, nors buvo raginamas tai padaryti, todėl ieškovo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo yra pagrįstas ir ieškovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Vadovaujantis išdėstytu, aplinkai padaryta 165,87 Eur žala priteistina iš atsakovo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo priteistinas 8 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas buvo atleistas į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 1 dalimi, 424-428 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybei naudai 165,87 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus 87 ct) žalos žuvų ištekliams atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodytą sumą sumokant į ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, surenkamąją sąskaitą Nr. LT30 4010 0510 0425 0881, esančią AB „Luminor Bank“.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 8 Eur (aštuonis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Atsakovas privalo per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jeigu per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus teismo sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas. Atsakovo prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Jeigu atsakovas per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia.

Preliminarus teismo sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.