Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. Š. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria S. Š. skundas netenkintas ir paliktas galioti nepakeistas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2014 m. kovo 31 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. 2014 m. kovo 31 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskr. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK) nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas 800 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnyje numatyto pažeidimo įvykdymą, t. y. už tai, kad 2014 m. vasario 20 d., 7.15 val., (duomenys neskelbtini), kelio Nr. (duomenys neskelbtini) 62 km 349 m, vairuodamas automobilį „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prieš kelio ženklą Nr. 204 „Stop“ ženklą, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 175 punkto reikalavimus.

Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos apeliantas mano, kad bylą nagrinėjęs teismas skundžiamą nutartį priėmė paviršutiniškai išnagrinėdamas byloje esančius įrodymus, apsiribodamas formalia argumentacija ir, galimai, jau turėdamas išankstinę nuomonę dėl bylos baigties. Abstrakti nutarties argumentacija ir naudojama terminologija („tam tikra dalimi“, „kitai bylos medžiagai“) ne tik nepagrindžia teismo padarytų išvadų, tačiau be kita ko esmingai apsunkina apeliacijos galimybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi administracinio teisės pažeidimo bylą patikrina tiek kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų.

ATPK 125 straipsnio nurodyta, jog važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad S. Š. padarė jam inkriminuotą ATPK 125 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Jo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų V. Š. ir M. Š. tarnybiniai pranešimai, apylinkės teismo posėdžių metu kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų V. Š., M. Š. duoti parodymai, fotonuotraukos, kuriose užfiksuota geležinkelio pervaža, esanti (duomenys neskelbtini), įvykio vietos schema, pamainos užduotis patruliui, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) meteorologijos stoties pažyma ir kiti administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai.

Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesiremti liudytojų V. Š. ir M. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, kadangi šių liudytojų duotus parodymus patvirtina tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos schemoje ir fotonuotraukose, pamainos užduotyje patruliui, pažymoje apie meteorologines sąlygas nustatytos aplinkybės. Teismas, remdamasis pirmiau išdėstytų įrodymų visuma, neturi pagrindo sutikti su apelianto pateikiama versija, kad policijos pareigūnai negalėjo pastebėti ar jis sustojo priešais pervažą pastatytą „Stop“ ženklą ar ne, dėl rūko ir vietovės reljefo. Liudytojai V. Š. ir M. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad jie nuo „Stop“ ženklo stovėjo apie 30 metrų atstumu, pervaža buvo apšviesta ir jie galėjo matyti automobilius važiuojančius per pervažą, šias aplinkybes patvirtina jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, taip pat Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) meteorologijos stoties pažymoje užfiksuotos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) meteorologinės stoties duomenimis meteorologinio matomumo nuotolis 2014 m. vasario 20 d. 5 val. buvo 1,6 km, 8 val. 0,9 km. Nuo 2014 m. vasario 19 d. 20.35 val. iki 2014 m. vasario 20 d. 7.21 val. buvo vidutinė rūkana, nuo 7.21 val. iki 8.57 val. – silpnas rūkas. Taigi šių aplinkybių visuma, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, patvirtina policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes, kad jie galėjo matyti ir matė kaip S. Š. vairuojamas automobilis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 175 punkto reikalavimus, nesustojo prieš „Stop“ ženklą pastatytą prieš pervažą.

Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių leidžiančių pagrįstai manyti, kad liudytojai V. Š. ar M. Š. būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti ir administracinėn atsakomybėn patraukti S. Š., tokių aplinkybių nenurodė ir pats S. Š.. Teismas, nesiremia liudytojų A. K., A. N. ir paties S. Š. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, kadangi jie yra prieštaringi, nes A. K. nurodė, kad rūkas buvo pakankamai stiprus, matomumas buvo apie 15-20 m, tuo tarpu A. N. parodė, kad rūkas buvo vidutinis, nelijo, matomumas buvo apie 50 m, pats S. Š. parodė, kad rūkas buvo didelis, buvo lijundra, be to tokių liudytojų ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad liudytojai yra administracinėn atsakomybėn patraukto S. Š. bendradarbiai, kartu vykstantys į darbą, ir dėl to gali būti suinteresuoti duoti S. Š. palankius parodymus, taip pat įvertinama ir tai, kad liudytojai A. K. ir A. N. teisme buvo apklausti tik 2014 m. liepos 30 d., t. y. po įvykio praėjus daugiau nei 5 mėnesiams.

Teismas pažymi, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje yra vartojamos abstrakčios frazės „tam tikra dalimi“, „kitai bylos medžiagai“ ir pan., įvertinus visumą nutartyje padarytų išvadų, nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota ar neaiški ir dėl to nepagrįsta. Aukštesniojo teismo vertinimu, nutartis yra teisiškai motyvuota, pagrįsta byloje nustatytų aplinkybių analize, joje padarytos išvados yra teisėtos ir pagrįstos, todėl skundžiamos nutarties naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti S. Š. apeliacinio skundo ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.