- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-28
- Bylos Nr.
- 1-172-972/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39790-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Nukentėjusysis
- P. N.
- Kaltinamasis
- P. B.
- Advokatai
- Vaidotas Rutavičius, Daiva Ivanauskaitė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.4.2.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis (registruotas darbo biržoje), turintis vidurinį išsilavinimą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis P. B. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų bei pažeidė viešąją tvarką: jis 2015 m. liepos 12 d. apie 21 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdos m., įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. ignoruodamas elementarias elgesio taisykles, pavartojo fizinį smurtą – smogė P. N. vieną kartą į kairįjį smilkinį ir vieną kartą į veido sritį, po to nukentėjusiajam nukritus ant žemės, ne mažiau kaip penkis kartus sudavė jam į veido, galvos sritis ir įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis kairėje smilkininėje srityje su ausies kaušeliu, kaktos kairėje, abiejų akių vokuose su kraujo išlaja po dešinės akies jungine, nosies nugarėlėje, kraujosruvomis lūpų gleivinėje iš kairės, žievine smegenų kontūzija dešinėje smilkininėje skiltyje, subarachnoidiniu pakraujavimu, poodines kraujosruvas dešinio peties, dešinio žasto priekiniame ir išoriniame paviršiuose, dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, nugaros juosmeninėje srityje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, kairės šlaunies, kairio kelio srityse, susiliejančias kairėje blauzdoje, tai sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais P. B. sutrikdė visuomenės rimtį ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo P. N..
Kaltinamasis P. B. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino, parodė, kad šiuo metu tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena, tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinime nurodytą dieną jis šventė savo gimtadienį. Jis vakare kartu su savo sugyventine B. B. sėdėjo kieme prie stalo, kai pamatė iš laiptinės išeinantį savo kaimyną P. N.. Jis jį pasikvietė prisijungti švęsti jo gimtadienio, ir šis prisėdo prie jų. Kiek vėliau iš darbo grįžo jų kaimynas P. Š., kuris taip pat prisėdo prie jų. Jie visi vartojo alkoholį, buvo neblaivūs, kai po kiek laiko tarp nukentėjusiojo ir P. Š. kilo konfliktas dėl automobilio. Tada P. P. sudavė į veidą, nuo smūgio šis nuvirto nuo suoliuko, jam pradėjo iš nosies bėgti kraujas, todėl P. iškart išėjo namo. Jis kartu su P. ir savo sugyventine liko prie stalo ir toliau šventė gimtadienį. Tuo metu jis ir nukentėjusysis sėdėjo vienas priešais kitą. Neilgai trukus P. N. pradėjo kabinėtis, tyčiotis iš jo, o vėliau spyrė jam sėdinčiam į koją. Jis pasiūlė nukentėjusiajam apsiraminti, tačiau šis nenurimo. Kodėl jis taip elgėsi, jis nežino, nes prieš tai jie nesipyko. Jam atsistojus, P. N. jam sudavė ranka vieną kartą į galvos sritį ir pasiūlė muštis, todėl jie pasitraukė nuo stalo. Jis, kiek atsimena, sudavė ranka vieną smūgį nukentėjusiajam atgal. Ar daugiau smūgių sudavė nukentėjusiajam, neatsimena, nes buvo neblaivus, bet gali būti, kad sudavė ir daugiau smūgių. Tiek jis, tiek ir P. muštynių metu buvo nukritę ant žemės. Ant žemės jie abu ritinėjosi apie 10 min. Tvirtina, kad nukentėjusiajam gulint ant žemės, jis nebuvo užsėdęs ant jo. Kai nukentėjusysis nukritęs atsistojo, daugiau smūgių jis jam nebesudavė. Tada atėjo nukentėjusiojo sutuoktinė, jie pasikalbėjo, ir visi išsiskirstė į savo namus. Jie abu grūmėsi ir buvo nukritę ant žemės netoli pavėsinės, šalia rūsio, prie kurio buvo prikrauta akmenų ir lentų, todėl mano, kad P., krisdamas ant žemės, galėjo pats užsigauti. Be to, mano, kad jam išėjus namo, nukentėjusysis, būdamas neblaivus, galėjo dar kartą nukristi ant žemės ir tuo metu patirti kaltinamajame akte nurodytus sužalojimus. Šiuo metu kiemas sutvarkytas, statybinės medžiagos išvežtos. Šį įvykį matė jo sugyventinė ir kaimynas A. O.. Jis pats į medikus dėl patirtų sužalojimų ir į teisėsaugos institucijas nesikreipė, nes nenorėjo gaišti laiko. Apie tai, kad Pranas kreipėsi dėl šio įvykio į policiją, sužinojo iš savo kaimynų. Po įvykio nukentėjusysis su juo nebendrauja. Su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.
Nukentėjusysis P. N. parodė, kad jis įvykio dieną ryte išvedė į lauką šunį ir pamatė kieme sėdinčius P. su savo sugyventine ir vaikais. Kaltinamasis jam kelis kartus pasiūlė prisijungti prie jų išgerti alkoholio, kol galiausiai jis sutiko. Atsisėdęs prie stalo sužinojo, kad kaltinamasis šventė savo gimtadienį, todėl jis ta proga išnešė 1 l talpos viskio butelį. Vėliau apie 17-18 val. prie jų prisijungė P. Š., ir jie toliau visi šventė kaltinamojo gimtadienį. Po kiek laiko jis P. Š. paprašė paskolinti savo automobilį, nes neturėjo su kuo išvežti metalo laužo. P. pasakė, kad automobilis, kuriuo jis naudojasi, yra ne jo, o jo žmonos, todėl pasiūlė tartis su ja. Tuo metu jis sėdėjo šalia jo ir pastebėjo, kaip jis nukrito ant žemės (tuo metu P. jau buvo girtas). Tvirtina, kad P. Š. nesudavė jokio smūgio. Tada P. Š. išėjo namo, ir jie prie stalo liko trise (jis, kaltinamasis ir pastarojo sugyventinė). Jiems bevakarojant, P. B. baigėsi cigaretės, ir jis išėjo į parduotuvę, o kai grįžo, pradėjo kelti pavydo scenas, klausė, ko jis, P., su jo sugyventine geria. Jis kaltinamajam pasakė, kad nesikabinėtų ir atstotų nuo jo. Tuo metu jis jau buvo girtas, snūduriavo prie stalo. Tik staiga pajuto smūgį į kairiojo smilkinio sritį, nuo smūgio jam aptemo akys. Po to jis daugiau nieko neatsimena. Blankiai pamena tik, kai atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. Atsipeikėjo, kai jau buvo namuose. Kiek žino, jį namo parsivedė jo sutuoktinė, o ją į lauką iškvietė kaimynė. Mano, kad kaltinamasis P. B. jam sudavė dėl sukilusio pavydo. Kaltinamasis jam priekaištavo, o jis, P. N., netylėjo, atsakė kaltinamajam į šio priekaištus, todėl kaltinamasis galėjo ir įsižeisti. Stalas, prie kurio jie sėdėjo, buvo po medžiu pavėsinėje, kuria naudojasi visi kaimynai. Tvirtina, kad tuo metu toje vietoje nebuvo jokio statybinio laužo. Tai matyti ir fotonuotraukose, kurias pateikė tyrimui jo sutuoktinė. Dėl patirtų sužalojimų jis 9 paras gulėjo ligoninėje. Jam po įvykio pablogėjo sveikata, jį kiekvieną dieną kamuoja galvos skausmai, nemiga. Be to, dėl įvykio labai išgyveno, lankėsi pas psichologą ir psichiatrą. Tuo metu jis nedirbo, bet vėliau pamėgino įsidarbinti, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos teko išeiti iš darbo. Jo gydymas tęsiasi iki šiol, jis kasdien geria raminančius vaistus nuo nemigos. Prieš tai tokių nusiskundimų sveikata neturėjo. Jis turi neįgalumą, tačiau tai nėra susiję su įvykiu. Atleisti kaltinamajam nenori, niekas jo anksčiau nebuvo užpuolęs.
Liudytoja B. B. parodė, kad liepos 12 d. ji su savo sugyventiniu jo gimtadienio proga nusprendė pasisėdėti lauke. Prie jų prisijungė P. N. ir P. Š.. Kaimynai bendrai pasveikino P. su gimtadieniu, nes buvo draugai ir vienas kitam visada padėdavo. P. ta proga atnešė alkoholio butelį. Po kiek laiko P. paklausė P. Š., ar šis galėtų jam paskolinti savo automobilį, o šis atsakė, kad automobilis ne jo. Tada P. sėdinčiam šalia jo P. Š. iš alkūnės trenkė į nosį, ir šis nugriuvo. Jam iš nosies pasileido kraujas, todėl jis (P. Š.) iškart išėjo namo, o jie trise sėdėjo prie stalo toliau. Po kažkiek laiko P. su P. pradėjo tarpusavyje konfliktuoti. Kiek atsimena, P. teigė, jog yra stiprus vyras ir staiga P. su delnu sudavė per galvą. Tuo metu jie sėdėjo vienas priešais kitą. Po smūgio tarp jų kilo konfliktas. Jiems pakilus nuo stalo, ji su vaikais nuėjo namo, savo sugyventinio ir kaimyno muštynių nestebėjo. Žino tik tiek, kad P. pradėjo muštis pirmas, kai sudavė P. per galvą. Ji tuo metu viską gerai suvokė ir viską pamena. Nebuvo jokių pavydo scenų iš jos vyro pusės. Jai einant namo, pro ją praėjo P. sutuoktinė. Vėliau kaimynai pasakojo, kad P. žmona muštynes nufotografavo. Po įvykio jos vyras į namus grįžo kruvinas, negalėjo priminti kojos, pėda buvo ištinusi, tačiau į medikus nesikreipė. Anksčiau tarp jos sugyventinio ir nukentėjusiojo jokių konfliktų nėra buvę, jie gerai sutardavo. Jos sugyventinis anksčiau niekada nėra susimušęs, išgėręs yra ramaus būdo.
Liudytoja I. N. parodė, kad ji įvykio dieną dirbo iki 21 val. Eidama iš darbo namo, pamatė, kad kieme prie stalo sėdėjo jos vyras, kaimynas P. ir jo žmona. Netoliese, prie to stalo buvo sukrautos lentos, šaligatvio plytelės. Už gero pusvalandžio, būdama namuose, išgirdo savo vyrą šaukiantį, kad jo nemuštų ar kažką panašaus. Ji iškart susiruošė eiti į lauką, kai į namus atėjo kaimynė A. ir pasakė, kad ji eitų gelbėti P., nes P. jį tuoj užmuš. Nuėjusi į kiemą, pamatė kraupų vaizdą. Jos vyras gulėjo ant žemės kruvinas, o kaltinamasis buvo užsimojęs ranka jam suduoti. Ji pradėjo šaukti. P. žmona bandė taip pat jam kažką sakyti. Ji pradėjo viską fotografuoti telefonu, todėl kaltinamasis aprimo. Tuo metu kažkur dingo P. žmona, o kaltinamasis pradėjo sakyti, kad jie juokauja, nieko čia nėra, bandė pakelti jos vyrą, o po to jis taip pat kažkur dingo. Tuo metu jos vyras buvo nesąmoningas, jo veidas buvo visas kruvinas, galva visa sudaužyta, jis buvo basas ir be telefono. Ji nematė, kaip jos vyrą mušė. Anksčiau konfliktų tarp vyrų niekada nėra buvę. Ji savo vyrą parsivedė namo. Po kiek laiko jam pasidarė silpna, todėl buvo iškviesta greitoji ir policija. Po įvykio jos vyras buvo paguldytas į ligoninę, o grįžęs į namus tapo nervingas, jam dažnai skauda galva, nors anksčiau taip nebūdavo. Jis lankėsi pas psichologą ir jam išrašė raminančiųjų, kuriuos jis geria iki šiol. P. Š. ji pažįsta, tačiau ji nematė, ar jos vyras trenkė jam. Girdėjo kaimynus kalbant, kad jos vyras jį tik pastūmė. Po kiek laiko jos vyras jai pasakojo, kad konfliktas tarp jo ir kaltinamojo įvyko, kai jis juokaudamas pasakė P., kad jo žmona graži, o P. pradėjo pavydėti ir muštis. Jos vyras gali apsižodžiuoti, bet muštis tikrai nelinkęs.
Liudytojas P. Š. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) name. Įvykio dieną grįžęs iš darbo, pamatė lauke prie stalo sėdinčius P. su P., prisėdo ir jis. Jie visi vartojo alkoholį. Po kiek laiko P. jo paprašė, kad jis jam paskolintų savo automobilį, nes neturėjo kuo išvežti metalo laužo. Jis jam pasakė, kad automobilis yra jo sutuoktinės. Tada P. jam trenkė vieną smūgį iš alkūnės į nosį, be to, alkūne jam kliuvo ir į antakį. P. sėdėjo šalia jo. Nuo smūgio jis nenugriuvo. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tuo metu prie stalo atėjo jo sutuoktinė ir jį išsivedė namo. Jis šiuo metu su P. nebebendrauja, nes dėl smūgio jis jo net neatsiprašė. Tuo metu jokių nesutarimų tarp P. ir P. nebuvo. Toliau kaip viskas vyko, nieko negali pasakyti, nematė. Tik žino, kad P. užpuolė P., kas buvo muštynių iniciatorius, nežino. Tarp jo, liudytojo, ir minėtų vyriškių anksčiau konfliktų nėra buvę.
Liudytojas A. O. parodė, kad jis yra kaltinamojo ir nukentėjusiojo kaimynas, pažįstamas. Jo buto langai yra į kiemo pusę, pro juos matosi kieme esantis stalas su kėdėmis. Įvykio dieną jis pro savo kambario langą matė, kaip prie minėto stalo sėdėjo P. B., P. Š., P. N., ir jie kažką šventė, vartojo alkoholinius gėrimus. Jis tuo metu buvo namie su vaikais, todėl visos įvykių eigos nematė. Matė, kaip P. susipyko su P. Š. ir P. sudavė ranka P. Š. į nosį. Jie tuo metu sėdėjo šalia vienas kito. P. buvo girtas, todėl nuo nestipraus smūgio nuvirto nuo suoliuko. Tada atėjo P. žmona ir jį išsivedė namo. Liko sėdėti kaltinamasis su nukentėjusiuoju. Vėliau išgirdo, kad tarp jų kilo konfliktas, jie kažką šūkavo. Matė, kaip jie atsistojo nuo suoliuko, tačiau jie užėjo už šalia įrengtos malkinės ir jų tolimesnio konflikto pro buto langus nebematė. Nematė jokių smūgių sudavimo. Išėjęs parūkyti į lauką, pamatė, kad prie konfliktuojančių asmenų yra nuėjusi nukentėjusiojo žmona, todėl prie jų nėjo. Kitą dieną sužinojo, kad P. N. parašė pareiškimą policijai dėl jo sumušimo. Jis jokių konfliktų nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiuoju nėra turėjęs. Jie nėra konfliktiški asmenys, tik P. N. yra garsiai kalbantis žmogus, kartais girtas kelia balsą, bet muštynėse nelinkęs dalyvauti. Kaltinamasis taip pat nekonfliktiškas žmogus. Prie minėtos malkinės įvykio metu buvo sudėtų plytgalių, padėklų, malkų, retkarčiais juos vaikai žaisdami ištampo po kiemą. Neatsimena, kaip buvo įvykio metu.
Iš 2015 m. liepos 16 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. liepos 15 d. buvo gautas pranešimas, jog 2015 m. liepos 12 d. apie 22.44 val. į Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytas P. N., kuris medikams nurodė, kad 2015 m. liepos 12 d. apie 22 val. jį prie namų sumušė nepažįstami asmenys. Diagnozė: galvos smegenų sukrėtimas. Gydomas Neurochirurginiame skyriuje. 2017 m. liepos 16 d. nuvykus į Klaipėdos universitetinę ligoninę patikslinti įvykio aplinkybių, P. N. nurodė, kad 2015 m. liepos 12 d. apie 22 val. prie Minijos g. 115 namo jį sumušė kaimynas Petras, pavardės nežino, gyv. Minijos g. 115-9. Pabendravus su Neurochirurginio skyriaus vedėju, šis nurodė, kad P. N. yra sumuštos galvos smegenys, yra kraujo išsiliejimas į smegenis (1 t., b. l. 1-2).
Iš fotonuotraukų matyti, kad nukentėjusysis jose užfiksuotas visas kruvinas bei su akivaizdžiais smurto požymiais veide ir galvoje (1 t., b. l. 58-60).
2015 m. liepos 17 d. specialisto išvadoje Nr. G 1252/15(03) konstatuota, kad remiantis P. N. apžiūra ir medicininiais dokumentais bei atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nustatyta, kad P. N. padarytas galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis kairėje smilkininėje srityje su ausies kaušeliu, kaktos kairėje, abiejų akių vokuose su kraujo išlaja po dešinės akies jungine, nosies nugarėlėje, kraujosruvomis lūpų gleivinėje iš kairės, žievine smegenų kontūzija dešinėje smilkininėje skiltyje, subarachnoidiniu pakraujavimu, poodinės kraujosruvos dešinio peties, dešinio žasto priekiniame ir išoriniame paviršiuose, dešinio dilbio užpakaliniame paviršiuje, abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, nugaros juosmeninėje srityje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, kairės šlaunies, kairio kelio srityse, susiliejančios kairėje blauzdoje. Minimus sužalojimus P. N. galėjo patirti dėl bukos traumos, daugiausia paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais, poodines kraujosruvas rankose P. N. galėjo patirti ir apsigynimo metu dengdamasis rankomis kitas kūno vietas nuo traumuojančių poveikių. Sužalojimus P. N. patyrė 2015 m. liepos 12 d. iki 22.10 val. (nurodyta GMP iškvietimo data ir laikas). Dėl tokių galvos sužalojimų sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl P. N. padaryti sužalojimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą (1 t. b. l. 91-92).
2016 m. rugsėjo 14 d. papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1675/2016(03) konstatuota, jog neįtikima, kad daugybinius sužalojimus, kurie nurodyti specialisto išvadoje Nr. G 1252/15(03), P. N. patyrė pats atsitrenkdamas į kokius tai medinius lauko baldus. Nustatytus sužalojimus P. N. galėjo patirti dėl bukos traumos, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais, sužalojimus rankose galėjo patirti ir apsigynimo metu, dengdamasis rankomis kitas kūno vietas nuo traumuojančių poveikių. Pagal objektyvios apžiūros metu nustatytą sužalojimų išsidėstymą, ligos istorijoje Nr. A-1872074 nurodytą sužalojimų lokalizaciją P. N. kūne galima išskirti apie 19 trauminio poveikio vietų (1 t., b. l. 95-96).
Iš 2015 m. gruodžio 3 d. akistatos protokolo matyti, kad kaltinamojo P. B. akistatos su nukentėjusiuoju P. N. metu prieštaravimų tarp jų parodymų pašalinti nepavyko (1 t., b. l. 117-120).
Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis P. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – pašalinių žmonių akivaizdoje tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė smūgius P. N., taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir sutrikdė visuomenės rimtį. Nors kaltinamasis P. B. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino, tvirtino, kad pats nukentėjusysis išprovokavo jų konfliktą, elgėsi agresyviai, pirmasis sudavė jam smūgius į kojas ir į galvos sritį, jis tik gynėsi, o sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti grumtynių metu krisdamas ant žemės, tokie jo parodymai prieštarauja aptartai įrodomajai bylos medžiagai, jos visumai, todėl vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo kaltė dėl minėtų veikų padarymo įrodyta iš dalies ir jo paties parodymais, kuriais jis pripažino sudavęs smūgius P. N., nukentėjusiojo P. N., liudytojos I. N. parodymais, aptarta rašytine bylos medžiaga. Visi šie įrodymai sudaro vieningą visumą, sistemą, patvirtindami, papildydami vieni kitus, būtent iš jų visumos analizės logiškai išplaukia kaltinamojo kaltę jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu patvirtinančios išvados. Nukentėjusysis P. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną jis prisėdo prie stalo, kur savo gimtadienį šventė P. B.. Jiems švenčiant, kaltinamasis išėjo į parduotuvę, o sugrįžęs pradėjo elgtis agresyviai, kelti pavydo scenas. Jis tuo metu jautėsi neblaivus, snūduriavo prie stalo, kai staiga pajuto smūgį į kairiojo smilkinio sritį. Po jam suduoto smūgio jis daugiau nieko nebepamena, žino tik tiek, kad jį namo parvedė jo sutuoktinė. Nukentėjusiojo parodymus apie prieš jį pavartotą smurtą patvirtina konflikto metu atėjusios liudytojos I. N. parodymai, kad ji konflikto pradžios nors ir nematė, tačiau išgirdusi vyro šauksmą ir išbėgusi į kiemą, matė, kaip kaltinamasis, palinkęs prie gulinčio ant žemės kruvino jos vyro, buvo užsimojęs ranka suduoti jam smūgį. Kaltinamasis atsitraukė nuo nukentėjusiojo tik pamatęs, kad ji telefonu fotografuoja jų konfliktą. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad nukentėjusysis iškart po įvykio buvo užfiksuotas visas kruvinas bei su akivaizdžiais smurto požymiais veide ir galvoje, o prie parkritusio nukentėjusiojo užfiksuotas kaltinamasis. Be to, nukentėjusiojo parodymus apie jam padarytus sužalojimus patvirtina ir specialisto išvadose užfiksuoti duomenys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1675/2016(03) konstatuota, kad neįtikima, jog daugybinius sužalojimus, kurie nurodyti specialisto išvadoje Nr. G 1252/15(03), P. N. patyrė pats atsitrenkdamas į kokius nors medinius lauko baldus. Tai paneigia kaltinamojo iškeltą versiją, jog nukentėjusysis sužalojimus galėjo patirti nugriuvęs ant kieme esančio statybinio laužo ir vartydamasis ant žemės. Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis tvirtina, kad jis jaučiasi pats nukentėjęs dėl šio įvykio, tačiau jis policijos nekvietė, į medikus nesikreipė. Teismas liudytojos B. B. duotus paaiškinimus vertina kritiškai, kaip siekį padėti P. B. išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, nes ji yra P. B. sugyventinė, todėl suinteresuota duoti jam naudingus parodymus.
Kaltinamojo P. B. veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji dviejų nusikaltimų sutaptis. Kaltinamojo paskatos pripažįstamos chuliganiškomis, nes jis daugybinius smūgius nukentėjusiajam P. N. sudavė dėl mažareikšmės dingsties, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Kaltinamojo elgesys – fizinio smurto pavartojimas prieš nukentėjusįjį (papildomoje specialisto išvadoje nurodyta, kad pagal nustatytą sužalojimų išsidėstymą, lokalizaciją P. N. kūne galima išskirti apie 19 trauminio poveikio vietų) dėl mažareikšmės dingsties – šokiravo aplinkinius (šiuo atveju liudytojus I. N., A. O., kurie, išgirdę konfliktuojančius asmenis, išėjo į lauką), juo buvo pademonstruotas akivaizdus ir šiurkštus visuotinai priimtų elgesio normų ignoravimas, pažemintas ne tik nukentėjusysis, bet parodyta nepagarba ir kitiems netoliese buvusiems asmenims, todėl pripažįstamas įžūliu, sutrikdžiusiu visuomenės rimtį. Duomenų, kad buvo sutrikdyta visuomenės tvarka (pvz., būtų buvusi nutraukta ar sutrikdyta kokių nors trečiųjų asmenų darbinė veikla ar poilsis), byloje nesurinkta, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Kaltinamasis, viešoje vietoje mušdamas nukentėjusįjį, suvokė, kad veikia nepriimtinai moralės požiūriu, tokiu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, numatė, jog dėl to bus sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo.
Kaltinamojo P. B. gynėjo argumentai, kad P. B. nepagrįstai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kadangi Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas tik pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, šis Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimas nebuvo apskųstas, yra įsiteisėjęs, todėl procesas turėtų būti vykdomas tik ta dalimi, kuria buvo atnaujintas, yra nepagrįsti. Bylos medžiaga nustatyta, kad atnaujinus procesą, prokurorė pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 3) užrašė rezoliuciją tęsti tyrimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo atnaujinimas BPK 217 straipsnio nustatyta tvarka yra laikomas buvusio to paties proceso tąsa, o ne nauju (pakartotiniu) procesu, prokurorės sprendimas tęsti tyrimą tą pačią veiką kitaip kvalikuojant yra pagrįstas, nepažeidžiantis baudžiamojo proceso normų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras nutarimu atnaujino ikiteisminį tyrimą, panaikindamas prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalį dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, o ne paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. P. B. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos tyčinių apysunkių (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta veika) ir nesunkių (BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta veika) nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), šiais nusikaltimais kaltinamasis pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, nusikaltimus padarė išgertuvių, kuriose dalyvavo ir alkoholį vartojo pats nukentėjusysis, metu, anksčiau neteistas, niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, nors ir nevedęs, turi faktinę šeimą, nusikalstamomis veikomis padarytos žalos neatlygino, kritiškai savo veiksmų nevertino. Byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio l dalies 9 punktas). Įvertinęs visa tai, taip pat atsižvelgęs į tai, kad BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik vienintelė galima skirti bausmės rūšis – laisvės atėmimas, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę bei BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, šių bausmių dydžius nustatant mažesnius nei apskaičiuoti šių bausmių vidurkiai. Paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1 punkte, 65 straipsnyje nustatyta tvarka ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.
Motyvuojamoji dalis
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis P. B., kaip minėta, padarė vieną tyčinį apysunkį ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimus, už kuriuos jam paskirta laisvės atėmimo bausmė nesiekia ketverių metų. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartus kaltinamojo asmenybę, padarytus nusikaltimus apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo. Todėl paskirtos bausmės vykdymas P. B. atidėtinas ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, jam skirtinos pareigos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo nuomone, tokių pareigų paskyrimas padarys teigiamą poveikį kaltinamojo elgesiui, sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Nukentėjusysis P. N. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 3-5). Nurodė, jog dėl kaltinamojo veiksmų patyrė nepatogumus, emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, dėl patirtų sužalojimų jis ilgą laiką gydėsi, jam nuolat skauda galvą, kamuoja nemiga, sutriko atmintis, jis tapo agresyvus, todėl kreipėsi į psichologą ir psichiatrą, be to, dėl pablogėjusios sveikatos jis negali dirbti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tyčiniais smurtiniais kaltinamojo veiksmais, suduodant smūgius į galvos sritį ir kitas kūno vietas, nukentėjusiajam buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas (konkrečiai, dėl galvos sužalojimų). Teismas neabejoja, kad viešoje vietoje dėl mažareikšmės dingsties sumuštas nukentėjusysis patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, nepatogumus, emocinius išgyvenimus, juos jaučia iki šiol. Tačiau spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholį, buvo pats neblaivus įvykio metu, hospitalizuotas iš ligoninės savavališkai pasišalino 2015 m. liepos 21 d. ir negrįžęs buvo išrašytas už režimo pažeidimą (2 t., b. l. 8), jam buvo taikytas konservatyvus gydymas (operacijų nebuvo atlikta). Nors, nukentėjusiojo teigimu, jis dėl patirtų sužalojimų negali įsidarbinti, tačiau įvykio metu jis niekur nedirbo, jam buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis dėl kitų ligų, o kad nuo 2017 m. vasario 21 d. jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis yra susijęs būtent su aptariamo įvykio metu patirtais sužalojimais, duomenų nėra. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiant 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Byloje pareikštas ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo iš kaltinamojo prašoma priteisti 498,34 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam P. N. suteiktas gydymo paslaugas (1 t., b. l. 82-84). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 498,34 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo valstybės naudai iš kaltinamojo priteisti 298,19 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam P. N.. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Turėtos išlaidos, sumokant nukentėjusiojo atstovei advokatei už paslaugas, yra pagrįstos ir, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, išieškotinos iš kaltinamojo P. B. valstybės naudai.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vokas su CD laikmena, esantis byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
P. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
P. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuteisti jį areštu 30 (trisdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę P. B. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą P. B. atidėti 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo P. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo P. B. nukentėjusiojo P. N. naudai priteisti 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo P. B. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 498,34 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Išieškoti iš kaltinamojo P. B. valstybės naudai 298,19 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam P. N..
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – voką su CD laikmena, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.