Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-05-20 · Baudžiamoji byla Nr. T-700-548/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-20
Bylos Nr.
T-700-548/2019
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01156-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Kategorijos
Byla Nr. T-700-548/2019
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01156-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2019 m. gegužės 20 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo R. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 12 d. priimtu nutarimu Nr. 95-176 nutarta taikyti nuteistajam R. S., (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 5 mėn. 13 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. kovo 7 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 24 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nusikalstamo elgesio rizikos balas, gautas vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje, nuo 42 balų sumažėjo iki 24 balų. Nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką - bausmės atlikimo metu už gerą elgesį, gerai atliekamą darbą buvo šešis kartus skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, dengia priteistą civilinį ieškinį, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, jo mąstymas neabejotinai kinta tik teigiama linkme. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

R. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 300 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 216 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį (penkios veikos), 300 straipsnio 1 dalį (penkios veikos). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 4, 9 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje bei su kitomis paskirtomis bausmėmis, o taip pat su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendis – išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį (dvi veikos). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 4, 9 dalimis, bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 216 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį (penkios veikos), 300 straipsnio 1 dalį (penkios veikos) subendrintos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi pakeista Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nuosprendžio dalis dėl Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio taikymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, subendrintos, paskiriant subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 m. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, skirta 3 m. 5 mėn. laisvės atėmimo. Taip pat pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžio dalis dėl Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir šia nutartimi pakeistos subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 3 m. 5 mėn. pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirtos 1 m. 7 mėn. bausmės dalis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 8 mėn. laisvės atėmimo.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi, paskirta bausme, skirta 6 metų 11 mėn. laisvės atėmimo.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 5 mėn. 13 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. kovo 7 d.). Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2019 m. gegužės 20 d. – 1 metai 8 mėnesiai.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis R. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, R. S. nustatoma žema – 24 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju R. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką – padaryti trys sunkūs ir dešimtis nesunkių nusikaltimų, kuriuos nuteistasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, ankščiau jis ne kartą taip pat buvo teistas, taip pat atliko ir laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir vėl buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, taip pat ir analogiškų padarymą, ir šių duomenų visuma, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Spręsdamas dėl nuteistojo R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia į tai, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai - už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą jam buvo paskirta itin griežta drausminė nuobauda – perkeltas į kamerų tipo patalpas, ir nors paskirta drausminė nuobauda nebegalioja, tačiau šios aplinkybės neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo, kuris taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra itin aktualus.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, gerai atliekamą darbą paskatintas, dirba, taip pat dengia priteistą civilinį ieškinį, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama. Šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis nors ir savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, tačiau taip pat nurodo, jog neplanavo pasisavinti lėšų sau, teigė, kad lėšos buvo pasiskolintos tam tikram laikotarpiui su tikslu jas atiduoti; yra patenkintas savimi, tuo kokia asmenybė jis yra, šiuo metu jokių problemų/probleminių sričių nepastebi, nors apgalvodavęs savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, kas be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas, kritiškai nevertina savo elgesio ir kas leidžia pagrįstai abejoti, jog šiuo metu nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, o paleistas lygtinai jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis R. S. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 95-176 taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2019 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 95-176 taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis