Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, susipažinęs baudžiamąja byla Nr. 1-754-946/2016, kurioje V. J. kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-02-23 teisme buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Andrejaus Klimaševskij 2016-02-22 pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju teismo įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. J. kaltinamas BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu (b. l. 66-69).

V. J. kaltinamasis tuo, kad 2016-01-10 apie 15 val. 53 min. prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam A. B. į veido sritį, o pastarajam nugriuvus ant žemės, dar vieną kartą sudavė į veido sritį, padarydamas A. B. veido sumušimą su muštinėmis žaizdomis viršutinėje lūpoje, kraujosruvą apatinėje lūpoje, dešinės pusės pleištakaulio sparninės ataugos abiejų plokštelių, dešinės pusės viršutinio žandikaulio ančio vidinės ir išorinės sienelės, priekinės sienelės lūžius, nosies kaulų lūžius, dalinį danties nuskėlimą viršutiniame žandikaulyje, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė A. B. sveikatą, nes dėl dešinės pusės pleištakaulio sparninės ataugos abiejų plokštelių, dešinės pusės viršutinio žandikaulio ančio vidinės ir išorinės sienelės, priekinės sienelės lūžimų, nosies kaulų lūžimo A. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiu.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nukentėjusiajam A. B. 2016-02-22 buvo išsiųstas 2016-02-22 sprendimas užbaigti ikiteisminį tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 70), o jau 2016-02-23 teismui buvo pateiktas pareiškimas.

2016-03-08 Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (Skundo Nr. S-144-725/2016) buvo nutarta pareiškėjo A. B. skundą tenkinti, panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Andrejaus Klimaševskij 2016-02-22 sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Pagal BPK 418 str. 1 d., dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau Konstitucinis Teismas) 2008 m. sausio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ne bet kada, o tik tuo atveju, jei yra visa eilė sąlygų, tame tarpe: kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti; prokuroras pareiškia iniciatyvą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis šiai iniciatyvai neprieštarauja; nukentėjusysis nepaduoda skundo dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, o jeigu paduoda, ikiteisminio tyrimo teisėjas to skundo nepatenkina.

Taigi, nors baudžiamojo proceso įstatyme tiesiogiai nėra įtvirtinta, tačiau iš Konstitucinio Teismo išaiškinimo seka, kad tam, kad baudžiamasis procesas galėtų būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu nepakanka vien tik prokuroro iniciatyvos ir kaltininko sutikimo bei nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ar įsipareigojimo ją atlyginti. Tokiu atveju prokurorui būtina dar įsitikinti, ar nukentėjusysis po to, kai gavo jo pranešimą apie priimtą sprendimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra padavęs skundo dėl tokio prokuroro sprendimo, o jeigu yra padavęs, tai ar ikiteisminio tyrimo teisėjas nėra to skundo patenkinęs ir atitinkamai panaikinęs tokį prokuroro sprendimą.

Šioje byloje, kaip matyti iš bylos medžiagos, šių reikalavimų nebuvo laikomasi ir prokuroro pareiškimas teismui dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kartu su byla buvo perduotas teismui nesant visų tam reikalingų sąlygų.

Nors, kaip matyti, kaltininkas sutiko su prokuroro iniciatyva užbaigti procesą šioje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu ir atitinkamai dėl to priimtu sprendimu (b.l. 64-65), tačiau jis nebuvo atlyginęs nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, ką patvirtina ir Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-03-08 nutartis, kuria patenkinus nukentėjusiojo A. B. skundą, prokuroro sprendimą šioje byloje užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu buvo panaikintas (b.l. 72). Minėtas Ikiteisminio tyrimo sprendimas patvirtina ir tai, kad prokuroro pareiškimas dėl proceso pabaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu šioje byloje buvo surašytas ir pati byla su juo teismui buvo perduota pernelyg skubotai, neįsitikinus, ar nukentėjusysis nėra apskundęs tokio prokuroro sprendimo. O jeigu yra, tai ar Ikiteisminio tyrimo teisėjas, nėra patenkinęs tokio jo skundo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, prokuroro pareiškimas teismui yra surašytas 2016-02-22 (b.l. 66). Tą pačią dieną surašytas ir išsiųstas pranešimas apie prokuroro priimtą sprendimą nukentėjusiajam (b.l. 70) bei tą pačią dieną byla buvo išsiųsta ir teismui (b.l. 71).

Pažymėtina ir tai, kad įstatymas (BPK 420 str. 1 d.) teisėjui, gavusiam prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, numato septynių dienų terminą sprendimui priimti. Lygiai tokį patį terminą įstatymas numato ir nukentėjusiajam apskųsti prokuroro sprendimą dėl kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Tai rodo, kad tokia situacija, kai nepaisoma reikalavimo, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ne bet kada, o tik tuo atveju, jeigu yra nustatyta tam būtinų sąlygų visumą, inter alia nustatyta, kad nukentėjusysis po to, kai gavo prokuroro pranešimą apie priimtą sprendimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra padavęs skundo dėl tokio prokuroro sprendimo, o jeigu yra padavęs, tai ar ikiteisminio tyrimo teisėjas nėra to skundo patenkinęs ir atitinkamai panaikinęs tokį prokuroro sprendimą, sudaro prielaidas nukentėjusiajam neturėti iš viso jokių galimybių realiai pasinaudoti įstatymo jam suteikta teise apskųsti prokuroro minėtą sprendimą. Įvertinus tai, kad prokuroro pranešimas nukentėjusiajam paprastai (kaip ir šioje byloje) siunčiamas paštu, o byla su pareiškimu į teismą atnešama ar atvežama paprastai ne vėliau kaip sekančią dieną nuo jos išsiuntimo, turint omenyje pašto siuntų pristatymo terminus, toks nukentėjusiojo skundas paprasčiausiai gali būti gautas teisme jau po to, kai teismas bus priėmęs tokį teismo baudžiamąjį įsakymą, kurio skųsti nukentėjusysis pagal esamą teisinį reguliavimą neturi jokios teisės. Kita vertus, tokia situacija sudaro prielaidas ir teismui priimti aiškiai neteisingą sprendimą - teismo baudžiamąjį įsakymą tiek, kiek jis susijęs su nukentėjusiojo asmens teisėmis ir jo teisėtais interesais inter alia teise reikalauti ir gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Ši situacija taip pat gali sutrukdyti ir Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimti teisingą sprendimą dėl nukentėjusiojo skundo, jeigu nagrinėjimui jis būtų gautas jau po to, kai teismas priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo teisėjas, net ir nustatęs, kad nukentėjusiojo skundas pagrįstas, neturi galimybės panaikinti byloje jau priimto teismo baigiamojo akto – teismo baudžiamojo įsakymo.

Iš esmės pagal nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu nukentėjusysis skundą Ikiteisminio tyrimo teisėjui paduoda nepraleidęs įstatyme numatyto termino tokiam skundui paduoti ir teismas dar nėra priėmęs teismo baudžiamojo įsakymo toje pačioje byloje, yra įmanomos tokios situacijos: 1) Ikiteisminio tyrimo teisėjas atmeta nukentėjusiojo skundą, tokiu atveju teismas per septynias dienas nuo skundo išnagrinėjimo dienos turi priimti vieną iš BPK 420 str. 1 d. numatytų sprendimų; 2) Ikiteisminio tyrimo teisėjas patenkina nukentėjusiojo skundą ir panaikina prokuroro sprendimą dėl kreipimosi su pareiškimu į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta būtent tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs nukentėjusiojo skubiai paduotą skundą, panaikino prokuroro sprendimą dėl kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu dar iki teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. Tuo pačiu konstatavo ir baudžiamojo proceso pažeidimus, susijusius su nukentėjusiojo teisių ir jo teisėtų interesų apsauga, iš esmės nulėmusius tokį Ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą.

Pažymėtina, kad tokiu atveju, kai nukentėjusysis apskundė prokuroro sprendimą Ikiteisminio tyrimo teisėjui, įstatymas numato, kad teismo sprendimui pagal gautą prokuroro pareiškimą priimti numatytas septynių dienų terminas skaičiuojamas nuo nukentėjusiojo skundo išnagrinėjimo dienos (BPK 420 str. 2 d.) Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenumato tokioje situacijoje, kokį sprendimą gali priimti teismas. Pagal BPK 420 str. 1 d., teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi galimybę priimti tik vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 str. numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 str. numatytais atvejais.

Kaip matyti, šis galimų teismui priimti sprendimų sąrašas yra išsamus ir baigtinis, tačiau šioje baudžiamojo proceso įstatymo dalyje nėra nustatyta iš viso, kaip turėtų pasielgti teismas ir kokį atitinkamai sprendimą priimti turėtų tuo atveju, kai Ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, patenkinus nukentėjusiojo skundą, yra panaikinamas pats prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str. 4 d.), kuriuo buvo kreiptasi į teismą ir kartu perduota visa baudžiamosios bylos medžiaga. Tokiai situacijai yra netinkamas nei vienas iš BPK 420 str. 1 d. numatytų teismui galimų priimti sprendimų, kadangi po to, kai yra panaikintas pats prokuroro sprendimas kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek bylos nagrinėjimas, tiek ir kurio nors sprendimo pagal BPK 420 str. 1 d. joje priėmimas yra faktiškai negalimas ir turėtų būti sprendžiama dėl tokios bylos grąžinimo prokurorui Ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytiems trūkumams ar pažeidimams prokurorui priimant sprendimą dėl kreipimosi į teismą ištaisyti.

Teismo nuomone, šioje byloje realiai susiklosčiusi tokia situacija, kai prokuroras, nesant pagal įstatymą visų būtinų sąlygų, priėmė sprendimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, o Ikiteisminio tyrimo teisėjui patenkinus nukentėjusiojo skundą, minėtas prokuroro sprendimas buvo panaikintas, rodo esant poreikį tokią visiškai įmanomą situaciją teisiškai sureguluoti įstatymu. Toks teisinis reguliavimas turėtų būti nustatytas paisant iš Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų. Tačiau atitinkamų eksplicitinių teisės nuostatų, reguliuojančių, kaip tokioje situacijoje turėtų pasielgti teismas, kokį dėl to turėtų (galėtų) priimti sprendimą, BPK nėra įtvirtinta. Atitinkamas teisinis reguliavimas tokiai situacijai nėra eksplicitiškai ar implicitiškai nustatytas ir kituose įstatymuose ar teisės norminiuose aktuose. Todėl teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas tokią situaciją vertinti kaip teisės spragą.

Kaip yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, teisės spragų (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Kartu Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. šiuo – teisės taikymo – būdu teisės spragos yra pašalinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad galimybė teismams žemesnės galios teisės akte esančią teisės spragą užpildyti ad hoc yra nepaneigiama. Jeigu tokie teismų įgaliojimai būtų neigiami, nepripažįstami, jeigu teismų galimybės taikyti teisę, pirmiausia aukščiausiąją teisę – Konstituciją, priklausytų nuo to, ar tam tikras teisėkūros subjektas nepaliko savo nustatyto (teisės aktuose) teisinio reguliavimo spragų, ir bylas galėtų išspręsti tik po to, kai tos teisės spragos bus užpildytos teisėkūros būdu, tuomet tektų konstatuoti, kad teismai, spręsdami bylas, taiko ne teisę, pirmiausia aukščiausiąją teisę – Konstituciją, o tik įstatymą (apibendrinta šios sąvokos prasme), kad jie ne vykdo teisingumą pagal teisę, o tik formaliai taiko teisės aktų straipsnius (jų dalis), kad konstitucinėms vertybėms, inter alia asmens teisėms ir laisvėms, žala gali būti daroma (ir neatlyginama ar kitaip neatitaisoma) vien dėl to, kad atitinkamas teisėkūros subjektas tam tikrų santykių nesureguliuoja teisiškai (arba juos teisiškai sureguliuoja nepakankamai intensyviai), t. y. kad nors Konstitucijoje ir yra įtvirtintos tam tikros vertybės, jos nėra deramai ginamos ir saugomos pagal Konstituciją. Tai nesiderintų su teismų socialine ir konstitucine paskirtimi. Be to, tai reikštų, kad teisė yra traktuojama vien kaip jos tekstinė forma, sutapatinama su ja. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

Vertinant, kaip nustatyta teisės spraga galėtų būti teismo pašalinta ad hoc šioje byloje susiklosčiusioje situacijoje, būtina pažymėti, kad BPK yra nustatyta, kada gali būti grąžinama prokurorui byla, kuri teismui perduota nagrinėti ir teisme nagrinėjama ne supaprastinto proceso (prokurorui kreipiantis dėl teismo baudžiamojo įsakymo) būdu, o bendra tvarka. Pagal BPK 254 str. 3 d., jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Per teismo nustatytą terminą prokuroras privalo pašalinti pažeidimus ar papildyti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras gali šio Kodekso 215 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo vertinti, ar prokuroro pareiškimas, kuriuo buvo kreiptasi į teismą bei perduota baudžiamoji byla, atitinka BPK nustatytus šiam pareiškimui reikalavimus, kadangi pats prokuroro sprendimas dėl kreipimosi į teismą jau yra panaikintas neskundžiama Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Po to, kai šis sprendimas buvo panaikintas, prokuroras nepateikė ir prašymo šią bylą grąžinti. Tačiau nagrinėjamu atveju Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, kuria buvo patenkintas nukentėjusiojo skundas ir panaikintas prokuroro sprendimas, konstatuoti pažeidimai, sutrukdę realiai nukentėjusiajam pasinaudoti jam suteikta teisę reikalauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo dar ikiteisminio tyrimo stadijoje. Be to, aukščiau šioje nutartyje taip pat yra teismo konstatuoti padaryti pažeidimai, susiję su prokuroro kreipimusi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nesant tam visų įstatyme numatytų sąlygų visumos. Teismo nuomone visus šiuos nustatytus pažeidimus yra pagrindas vertinti kaip esminius BPK pažeidimus, nes jie realiai trukdo bylos nagrinėjimui teisme..

Vertinant, ar tokie pažeidimai trukdo realiai bylos nagrinėjimui teisme teisiamajame posėdyje, svarbu pažymėti, kad šioje situacijoje, kai yra panaikintas prokuroro sprendimas dėl kreipimosi į teismą, valstybinio kaltinimo palaikymas teisiamajame posėdyje gali būti įmanomas tik prokurorui priėmus naują sprendimą dėl kreipimosi į teismą ir bylos jam perdavimo, atitinkamai surašius dėl to kaltinamąjį aktą. Tik ištaisius Ikiteisminio tyrimo teisėjo konstatuotus pažeidimus ir vis dar esant kitoms įstatyme numatytoms sąlygoms bei prokurorui priėmus naują sprendimą, įmanomas yra ir pakartotinis prokuroro kreipimasis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Šios aplinkybės rodo, kad prokuroras ištaisyti nustatytus pažeidimus ir priimti reikalingus naujus sprendimus byloje po to, kai joje ikiteisminis tyrimas baigtas, galės tik tuomet, kai byla jam bus grąžinta. Tai reiškia, kad nustatyti esminiai BPK pažeidimai negali būti ištaisyti teisme, todėl šiuo metu trukdo nagrinėti bylą teisme.

Todėl susiklosčiusioje situacijoje teismas aukščiau nurodytą teisės spragą užpildys ad hoc pritaikydamas tiek teisės analogiją, tai yra BPK 254 str. 3 d. nuostatas tiek, kiek pastarosios susiję su galimybe grąžinti bylą prokurorui nustačius esminius BPK pažeidimus, trukdančius ją nagrinėti teisme, tiek ir teisės principus (teisingumo, protingumo). Remiantis šia teisė analogija bei paminėtais teisės principais, ši byla analogiškai kaip ir bylos nagrinėjimo teisme bendra tvarka atveju, turi būti grąžinama prokurorui nustatytiems pažeidimams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

grąžinti prokurorui baudžiamąją bylą Nr. 1-754-946/2016 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-01643-16), kurioje V. J. kaltinamas BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu, nustatytiems esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti.

Nustatyti 2 mėnesių terminą pažeidimams pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.