Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2025-08-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-986-1196/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-08-11
Bylos Nr.
1-986-1196/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45364-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miglė Janovičienė
Kaltinamasis
J. G.
Advokatai
Laureta Ulbienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-986-1196/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45364-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.10.1.1; 1.2.14.1.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 11 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingai Bakšaitei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorui Gaudentui Balčiūnui,

kaltinamajam J. G., jo gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei,nedalyvaujant civiliniams ieškovams,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, teistas:

1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – bauda 3 MGL;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – bauda 5 MGL;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. bauda 10 MGL;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – bauda 50 MGL;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – bauda 10 MGL;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 1 dalį, paskirta bausmė – viešieji darbai 6 mėnesiams;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 mėnesiams;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimu 1 metams;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – areštas 90 parų;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, paskirta bausmė – areštas 20 parų;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, paskirta bausmė – areštas 20 parų;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. pagrobė svetimą turtą, o būtent: veikdamas vieninga tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2024 m. lapkričio 11 d. apie 04 val. 35 min., automobiliu „Opel Omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvykęs į įvykio vietą, Vilniuje, Gariūnų aklg. 4, nuo UAB „Ignitis“ elektromobilių krovimo stotelės nukirpo du vienetus „CCS“ elektros kabelių, kurių vertė 3 600 Eur (vieno elektros kabelio kaina 1 800 Eur) bei juos pasisavinęs išvažiavo. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. lapkričio 11 d. apie 05 val. 25 min., automobiliu „Opel Omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvykęs į įvykio vietą, Elektrėnuose, Sabališkių g. 1G, nuo UAB „Ignitis“ elektromobilių krovimo stotelės nukirpo du vienetus „CCS“ elektros kabelių, kurių vertė 2 843,30 Eur (vieno elektros kabelio kaina 1 421,65 Eur) ir vieną „Chademo“ kabelį, kurio vertė 1 305,65 Eur bei juos pasisavinęs išvažiavo, tokiu būdu pagrobdamas jam svetimą, UAB „Ignitis“ priklausantį bendros 7 748,95 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. G. kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad įvykio dieną žinojo, jog nepadarys didelės žalos, taip pat, kad svetimas turtas yra draustas. J. G. nurodė, kad nukirpęs laidus pardavė juos metalo supirkimo vietoje. Pirmiausia nusikalstamą veiką padarė prie Gariūnų, o vėliau nuvažiavo į kaltinime nurodytą vietą Elektrėnuose. Atsakydamas į prokuroro klausimus, jis nurodė, kad nusikalstamas veikas padarė vairuodamas automobilį „Opel Omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), t. y . šiuo automobiliu vyko į įvykio vietas. Padarytą įvykį vertina kaip savo „kvailą poelgį“ bei itin gailisi. Kaip nusikalstamos veikos priežastį nurodė, kad tuo metu jam nemokėdavo už atliktus darbus, tad ieškojo būdo, kaip pragyventi. Kaltinamasis nurodė, kad paskutinį kartą oficialiai dirbo prieš 5 – 6 metus. Po to vykdė individualią veiklą, dirbdavo statybose. Patikslintą UAB „Ignitis“ civilinį ieškinį bei draudimo bendrovės civilinį ieškinį pripažįsta. Po įvykio galvoja keisti savo elgesį, šiuo metu yra sudaręs sutartį ir ruošiasi pradėti dirbti.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorui neprieštaraujant ir kaltinamajam sutinkant, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo kaltės prisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:

Žemesnės instancijos teismas

2024 m. lapkričio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra elektromobilių įkrovimo stotelė (toliau - stotelė), esanti Elektrėnuose, Sabališkių g. 1 G, šalia restorano HESBURGER. Stotelė yra tarp UAB CIRCLE K LIETUVA degalinės CIRCLE K Elektrėnai, esančios adresu Sabališkių g. 1F, Elektrėnai ir greito maisto paruošimo restorano HESBURGER, automobilių statymo aikštelėje. Tiek prie degalinės, tiek ant restorano įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos - kameros. Stotelė yra šalia automagistralės Vilnius-Kaunas, kelio A1 kairėje pusėje. Patekimas automobiliu prie stotelės įmanomas tiek nuo kelio A1, tiek iš Elektrėnų miesto Sabališkių gatvės bei degalinės CIRCLE K. Apžiūrint pačią stotelę iš priekio, matomas užrašas viršutinėje jos dalyje IGNITIS bei įmonės logotipas. Nuo viršutinės stotelės dalies išvesti trys kabeliai, kurių centrinis nukirptas įstrižai, kiti du kabeliai, nuvesti į galinę stotelės dalį ir pritvirtinti laikikliais. Galinėje stotelės pusėje matomi nukirpti kabeliai, kurie atvesti iš priekinės stotelės pusės.

2024 m. lapkričio 14 d įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra Vilniuje, Gariūnų aklg. 4, esanti automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje yra įrengta UAB „Ignitis“ elektromobilių krovimo stotelė. Aikštelės gale, kampe, ant šaligatvio yra pastatyta UAB „Ignitis“ elektromobilių krovimo stotelė. Ant stotelės iš abiejų pusių yra įrengti kabeliai, kurie eina nuo priekinės dalies iki galinės dalies iš abiejų pusių. Stotelės galinėje dalyje iš abiejų pusių (kairės ir dešinės) matoma, kad viršuje abiejose pusėse įstrižiniu pjūviu yra nupjautos dalys kabelių, kabelių pjovimo vietų skersmuo apie 4 cm. Pjovimo vietose kabelio viduje matomos spalvoto metalo gyslos.

2024 m. gruodžio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi vaizdo įrašai, kuriuos pateikė UAB „Geruda“ atsakingas darbuotojas. Apžiūrėjus aplanke esančius vaizdo įrašus, nustatyta, kad tyrimui reikšminga informacija užfiksuota vaizdo įrašuose: atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „Camera6_20241111035503“, jame matoma tolumoje Gariūnų gatvė ir Gariūnų gatvės sankryža, reguliuojama šviesoforu, už jos Gariūnų verslo parkas. Tarpe nuo Gariūnų g. sankryžos link vaizdo stebėjimo kameros matoma žiedinė sankryža, kurios dešinėje pusėje matoma degalinė „Circle K“ bei dešinėje pusėje, išsukus iš žiedinės sankryžos, matoma gatvelė - Gariūnų akligatvis. Stebint minėtu laikotarpiu nuo Gariūnų gatvės sankryžoje link žiedo važiuojančius automobilius, matoma, kad automobiliai žiede įvažiuoja arba į degalinės Circle K teritoriją, arba įsuka į Gariūnų akligatvį (lyginant su žemiau aprašytais vaizdo įrašais matoma, kad automobiliai važiuodami Gariūnų akligatviu įvažiuoja į Gariūnų Autoverslo turgaus teritoriją). Įrašo 2024 m. lapkričio 11 d. 04:03:14 val. matoma, kaip nuo Gariūnų verslo centro, kertant Gariūnų gatvę, į žiedinę sankryžą Gariūnų automobilių turgaus link įvažiuoja tamsios spalvos automobilis (sedano tipo) šviesiais ratlankiais. Įvažiuodamas nuo žiedo, automobilis pasuka į dešinę pusę link degalinės „Circle K“ ir įvažiuoja į Gariūnų akligatvį. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „Camera6_20241111043341“ 04:37:18 val. matoma, kad aukščiau minėtas automobilis grįžta Gariūnų akligatviu link žiedinės sankryžos, pravažiuoja „Circle K“ degalinę, įvažiuoja į žiedinę sankryžą, privažiavęs Gariūnų g. šviesoforu reguliuojamą sankryžą pasuka į kairę pusę, į Gariūnų gatvę (kryptis link Kauno). Vaizdo įraše taip pat matyti, kad ant automobilio galinio stiklo, viršuje ties viduriu dega raudona stabdžių lemputė. Apžiūrėjus aplanką pavadinimu „wetransfer_vaizdo-irasas_2024-11-22_0946“, jame matomi 2 vaizdo įrašai laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 11 d, 03:49:15 val. iki 2024 m. lapkričio 11 d. 05:08:07 val. Apžiūrėjus aplanke esančius vaizdo įrašus, juose matomas įvažiavimas į Gariūnų automobilių turgų, prie kurio patenkama važiuojant nuo žiedinės sankryžos Gariūnų akligatviu. Peržiūrėjus vaizdo įrašus matoma, kad aukščiau minėtas automobilis, kuris įvažiavęs į žiedinę sankryžą pasuko į Gariūnų akligatvį, iki toliau esančio įvažiavimo į Gariūnų Autoverslo turgų neprivažiavo.

Iš 2025 m. sausio 23 d. tarnybiniame pranešime nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-45364-24 atlikus pirminius procesinius veiksmus, pateiktų vaizdo įrašų apžiūras vagystės įvykdymo laikotarpiu, buvo užfiksuotas automobilis tamsios spalvos, kurio ypatingi požymiai, bagažinė sedano tipo, bukesnės formos, žvaigždės formos ratlankiai iš 5 ašių, ant galinio lango stiklo viršuje per vidurį papildomas stabdžių apšvietimas. Minėtas automobilis užfiksuotas būtent prieš pat vagystės įvykdymą įvažiuojantis į Gariūnų akligatvį, ir iš karto po vagystės išvažiuojantis ink Gariūnų gatvės, kur sankryžoje pasuka Gariūnų gatve į kairę link Kirtimų gatvės. Automobilio valstybinių numerių dėl tolimo vaizdo nesimato. Tyrimo eigoje nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 11 d. 05:25 val. Elektrėnuose, Sabališkių g. 1G, buvo nukirpti ir pavogti kabeliai nuo elektromobilių įkrovimo stotelės, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-45837-24. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo byla Nr. 01-1-45837-24, joje esančiais vaizdo įrašais ir tarnybiniu pranešimu, nustatyta, kad minėtoje byloje buvo užfiksuotas automobilis Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galimai dalyvavo vagystėje. Peržiūrėjus byloje Nr. 01-1-45837-24 esančius vaizdo įrašus matyti, kad užfiksuotas automobilis Opel Omega yra tamsios spalvos, bagažinė sedano tipo, bukesnės formos, žvaigždės formos ratlankiai iš 5 ašių, ant galinio lango stiklo viršuje per vidurį papildomas stabdžių apšvietimas. Atlikus abiejuose ikiteisminiuose tyrimuose vaizdo įrašų analizę darytina išvada, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-45364-24 užfiksuotas automobilis prieš vagystę ir po jos (vagystės laikas 2024-11-11 04.35 val.) pagal individualius požymius atitinka automobilį, užfiksuotą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-45837-24 (vagystės laikas 2024 m. lapkričio 11 d. 05.25 val.) ( 1 t., b.l. 31 ).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2025 m. gegužės 12 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 01-1-45364-24, tyrimo eigoje nustatyta, jog vagysčių Vilniuje, Gariūnų skg. ir Elektrėnuose vykdymo metu 2024 m. lapkričio 11 d. buvo užfiksuotas tas pats automobilis Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus policijos duomenų bazėse nustatyta, kad automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas iki 2024 m. spalio 22 d. buvo J. S., gim. (duomenys neskelbtini). Pagal deklaracijos duomenis, nuo 2024 m. spalio 22 d. naujas transporto priemonės įgijėjas (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 2 d. laikinai įregistruotos TP išregistravimas (arba automatinis išregistravimas). Patikrinus (duomenys neskelbtini) Sodros duomenų bazėje nustatyta, kad bendrijoje yra vienintelis dirbantis asmuo J. G., gim. (duomenys neskelbtini). Administracinių nusižengimų registre patikrinus administracinius pažeidimus su automobiliu Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog 2024 m. lapkričio 18 d. 02.14 val. PRĮR gautas pranešimas, reg. Nr. 0125000715644, kad stabdomas Vilniuje nestojo automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko pasitelkus papildomus policijos ekipažus buvo panaudota priverstinio stabdymo priemonė "ežys", tačiau vairuotojas pamatęs pareigūnus ir "ežį" važiavo link Žaliųjų ežerų, kur stovėjo kelią užtvėręs (pasitelkus į pagalbą) krovininis automobilis MB, bei vairuotojas rėžėsi į minėtą krovininį automobilį. Automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. G. buvo sulaikytas, įformintas eismo įvykis Nr. EĮIS 7-24-9632834, pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena reg. 24260145925 J. G. ir priimtas nutarimas paskirti administracinę nuobaudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėn. Tarnybiniame pranešime pažymėta, kad pagal visus duomenis matyti, kad nuo 2024 m. spalio 22 d. automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini), kurios vienintelis darbuotojas J. G. ir pastarasis 2024 m. lapkričio 18 d. padarė eismo įvykį minėtu automobiliu, traktuotina, kad 2024 m. lapkričio 11 d. nusikalstamas veikas (elektromobilių krovimo stotelių kabelių vagystės Vilniuje, Gariūnų aklg. ir Elektrėnuose) galėjo įvykdyti J. G..

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė) kvalifikavimo motyvų

4. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

5. Teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kas reiškia, jog grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

6. Nustatyta, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis veikdamas vieninga tyčia, įgyvendindamas vieną sumanymą, įvykdė vagystes, susijusias su tuo pačiu dalyku, vagystės įvykdytos nedideliu laiko tarpu, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai buvo iš anksto apgalvoti, motyvuoti ir kryptingi, vagystėms buvo ruošiamasi iš anksto. Kaltinamasis, darydamas tęstinę nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia, grobdamas vagystės būdu svetimą turtą suvokė, kad veikia prieš turto savininkų valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Nusikalstama veika baigta, kadangi kaltinamasis disponavo pagrobtu turtu pagal savo valią, jį realizavo (Nupjaustytas gumas ir plastiką išmetė į konteinerį, o varį pridavė į metalo supirktuvę Vilniuje). Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

7. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo J. G. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio

8. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 178 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

9. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajam už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

10. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnio 1 dalis); J. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, daug kartų baustas administracine tvarka, teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, dirba pagal individualią veiklą. Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, taip pat tai, kad praeityje kaltinamasis nekartą teistas, konstatuoja, kad vagystės yra kaltinamojo gyvenimo būdas ir lėšų šaltinis. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedaro, nekeičia savo gyvenimo būdo ir nenori to daryti, paskirtos laisvės apribojimo ir arešto bausmės tinkamo poveikio nepadarė, nesulaikė kaltinamojo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Teismo vertinimu, padaryta nusikalstama veika yra ne atsitiktinio pobūdžio ar nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių pasekmė, o nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Bauda, viešieji darbai ar laisvės apribojimas, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, būtų per švelni bausmė, kuri neatliktų savo paskirties, nedarytų teigiamos įtakos kaltinamajam. Teismo įsitikinimu, aptariamos situacijos kontekste kaltinamajam tikslinga skirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis).

11. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijos vidurkį – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

12. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo bausmės). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Taigi, į J. G. skirtinos bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 5 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. rugpjūčio 11 d. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinių ieškinių (ne)pagrįstumo

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Teisme 2025 m. liepos 28 d. gautas patikslintas UAB „Ignitis“ civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš J. G. priteisti2 000 Eur žalos atlyginimo. Byloje taip pat gautas ADB „Compensa Vienna Insurance group“ civilinis ieškinys, kuriuo prašoma .ADB „Compensa Vienna Insurance group“ naudai priteisti 2 698,30 Eur žalos atlyginimą subrogacijos tvarka už UAB „Ignitis“ išmokėtą draudimo išmoką, atskaičius išskaitą (frančizę). Kaltinamasis su civiliniais ieškiniais sutiko, ieškiniai pagrįsti, todėl tenkintini visiškai ir iš kaltinamojo civilinės ieškovės UAB „Ignitis“ naudai priteisiamas 2 000 Eur turtinės žalos atlyginimas, ADB „Compensa Vienna Insurance group“ naudai 2 698,30 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

13. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

14. Byloje 2025 m. liepos 29 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už J. G. suteiktą teisinę pagalbą sudaro 254,17 Eur.. Nagrinėjamu atveju teismas J. G. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teismas, įvertinęs tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo J. G., sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės likimo (galiojimo)

15. Nustatyta, kad J. G., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2025 m. liepos 5 d. 17:40 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartimi J. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. liepos 30 d. nutartimi kaltinamajam J. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 5 d.

16. Teismo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad asmuo, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo, o šiuo atveju – nuosprendžio vykdymo, ir galimai bėgs (slėpsis), yra pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą ir eliminuoti galimą pasislėpimo nuo teismo ir nuosprendžio vykdymo riziką, J. G. iki šiol taikyta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 119 straipsnis, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o šiam įsiteisėjus – naikintina.

17. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su vaizdo įrašu, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į kaltinamajam J. G. paskirtą galutinę bausmę įskaityti J. G. suėmime išbūtą laiką, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 5 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. liepos 30 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Civilinės ieškovės UAB „Ignitis“ juridinio asmens kodas 303383884, patikslintą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. G. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) turtinės žalos atlyginimą UAB „Ignitis“ naudai.

Civilinės ieškovės ADB Compensa Vienna Insurance Group, juridinio asmens kodas 304080146, civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. G. 2 698,30 Eur (du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus, 30 ct) turtinės žalos atlyginimą ADB Compensa Vienna Insurance Group naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš J. G. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, nepriteisti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Miglė Janovičienė