Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-01-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-70-1100/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-01-07
Bylos Nr.
A15.-70-1100/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05170-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Darius Lukaitis (pirm.)
Pažeidėjas
R. F.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-70-1100/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05170-2019-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.7; 16.9.10
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. sausio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. F. (R. F.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. F. 2019 m. lapkričio 1 d. apie 21.24 val. Vilniuje, A1 kelio Vilnius–Kaunas –Klaipėda 10 km, vairavo automobilį Mercedes Benz 110, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą, kurį apgadino. Po to, R. F. iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Automobiliui Mercedes Benz neatlikta privalomoji techninė apžiūra.

R. F. šiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 14, 127, 222 ir 226 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

R. F. apie teismo posėdžio laiką (2020 m. sausio 7 d. 8.30 val.) ir vietą (Vilniaus miesto apylinkės teismas, Laisvės pr. 79A, Vilnius) pranešta tinkamai ir laiku. Kita vertus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko į teismo posėdį, taip pat negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kliūčių nagrinėti bylą iš esmės nenustatyta, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

R. F. 2019 m. lapkričio 4 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2019 m. lapkričio 1 d. po darbo pasiėmė automobilį Mercedes Benz parvažiuoti namo, tačiau jo nesuvalė dėl slidžios kelio dangos. Eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) prie viaduko, greitis buvo ne daugiau kaip 60 km/h. Gailisi sukėlęs eismo įvykį, po jo buvo streso būsenoje, ieškojo pagalbos. Policijos pareigūnus iškvietė kitas eismo dalyvis (b. l. 15).

M. R. 2019 m. lapkričio 4 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad paprašė pažįstamo R. F. padėti sutvarkyti lauko teritoriją. 2019 m. lapkričio 1 d. popietę automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neužrakintas, o rakteliai palikti viduje. Mergina nežinojo, kad automobiliu kas nors išvažiavo, tai suprato tik sužinojus apie eismo įvykį. Dėl automobilio paėmimo R. F. pretenzijų neturi (b. l. 14).

V. C. 2019 m. lapkričio 1 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad šią dieną 21.25 val. važiavo greitkeliu Kaunas–Vilnius. Nusileidęs nuo kalno link (duomenys neskelbtini) pamatė ant kelio nukritusį apšvietimo stulpą. Apvažiavo jį ir sustojo pažiūrėti. Pastebėjo du vaikinus, kurie išlipę iš juodos spalvos automobilio Mercedes Benz, kuris buvo sudaužytas, traukė apšvietimo stulpą. Tuo metu privažiavo kitas automobilis (Audi A4), kurio vairuotojas pasikalbėjo su vaikinais. Vienas vaikinas iš Mercedes Benz buvo su raudona, o kitas – su mėlyna striuke. Netrukus minėti vaikinai pasitraukė iš įvykio vietos (b. l. 6).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antros kuopos Trečiojo būrio vyriausiojo patrulio E. G. 2019 m. lapkričio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šią dieną apie 21.24 val., patruliuojant su kolega vyriausiuoju patruliu J. P., buvo gautas pranešimas, kad A1 kelyje Vilnius–Kaunas– Klaipėda netoli (duomenys neskelbtini) automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Atvykus į įvykio vietą, buvo rastas apgadintas automobilis Mercedes Benz ir nuverstas apšvietimo stulpas. Vairuotojo įvykio vietoje nebuvo. Liudytojas V. C. paaiškino, kad važiuodamas kelyje Vilnius–Kaunas, netoli (duomenys neskelbtini), pastebėjo pirmoje eismo juostoje gulintį apšvietimo stulpą ir šalia stovintį automobilį Mercedes Benz, kuris buvo apgadintas. Iš minėto automobilio išlipo du vaikinai, kurie bandė patraukti apšvietimo stulpą nuo kelio. Tuo metu privažiavo kitas automobilis (galimai Audi A4), kurio vairuotojas pasikalbėjo su vaikinais. Jie po kelių minučių pabėgo iš eismo įvykio vietos. Vienas vaikinas buvo su raudona, o kitas – su mėlyna striuke. Registruojant eismo įvykį, buvo gautas pranešimas, kad automobilis Mercedes Benz yra pavogtas prieš valandą iš (duomenys neskelbtini) kiemo. Į įvykio vietą atvyko automobilio savininkė M. R., kuri teigė nežinanti, kas galėjo pavogti automobilį. Vėliau paaiškėjo, kad M. R. pretenzijų dėl pavogto automobilio neturi, jį davė R. F. (b. l. 3).

2019 lapkričio 1 d. eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos eismo įvykio, kurio metu automobilio Mercedes Benz vairuotojas nuvertė apšvietimo stulpą, aplinkybės. Taip pat nustatyta, kad automobiliui Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durelės, priekinis kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas radiatoriaus grotelės (b. l. 4–5).

Iš AB „Kelių priežiūra“ sąmatos matyti, kad eismo įvykio metu nuversto apšvietimo stulpo sutvarkymas kainavo 1648,23 Eur (b. l. 10–11).

Byloje esančioje nuotraukose užfiksuotas eismo įvykis, kurio metu automobilio Mercedes Benz vairuotojas nuvertė apšvietimo stulpą. Matomi apgadinimai ant automobilio Mercedes Benz bei nuverstas stulpas (b. l. 12).

VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja–savininkė yra MB (duomenys neskelbtini) (b. l. 13).

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos duomenimis, automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini)3 techninė apžiūra negalioja nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 19).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

ANK 415 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę, be kita ko, už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos), vairavimą.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. F. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Tokia išvada darytina įvertinus paties R. F. rašytinį paaiškinimą, taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus: policijos pareigūno E. G. tarnybinį pranešimą, liudytojų V. C. ir M. R. rašytinius paaiškinimus, 2019 lapkričio 1 d. eismo įvykio vietos schemą, byloje esančias nuotraukas, AB „Kelių priežiūra“ sąmatos išrašo duomenis.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, be kita ko, neturintiems šios teisės.

KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Byloje nustatyta, kad R. F. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas šios teisės, be to, važiuodamas buvo neatidus, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir jį nuvertė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės pripažino šio administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes (automobilio vairavimo ir eismo įvykio sukėlimo faktus). Be kita ko, tai, kad R. F. sukėlė eismo įvykį, patvirtina V. C. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad sustojęs įvykio vietoje jis matė, kaip du vaikinai, išlipę iš apgadinto automobilio Mercedes Benz, bandė patraukti nuverstą apšvietimo stulpą nuo kelio. Vėlius jie pabėgo iš įvykio vietos. Automobilio Mercedes Benz savininkė M. R. rašytiniame paaiškinime patvirtino, kad dėl automobilio pretenzijų neturi, jį buvo paėmęs R. F.. Remiantis policijos pareigūno E. G. tarnybiniu pranešimu, policijos pareigūnai rado apgadintą automobilį Mercedes Benz ir nuverstą apšvietimo stulpą. Analizuojant byloje esančias nuotraukas, eismo įvykio vietos schemą, yra akivaizdu, kad automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė apšvietimo stulpą ir jį nuvertė. Tą aplinkybę, kad apšvietimo stulpui buvo padaryta reali žala, įrodo AB „Kelių priežiūra“ išraše užfiksuota remonto darbų sąmata. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu R. F. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Visa tai neleidžia abejoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais pažeidė KET 14 ir 127 punktų reikalavimus, todėl pripažintina, kad jis padarė ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.

KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad R. F. pasišalino iš eismo įvykio, kurį pats kaip vairuotojas sukėlė, vietos, nes neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Eismo įvykio vietoje nerastas automobilio Mercedes Benz vairuotojas. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad automobilio Mercedes Benz, kurį R. F. paėmė iš darbo be leidimo, apgadinimai žymūs, o apšvietimo stulpas nuverstas ant žemės, taigi akivaizdžiai sugadintas. Vertinant asmens suvokimą dėl eismo įvykio, svarbu ir tai, kad liudytojas V. C. nurodė matęs, kaip vaikinai išlipę iš automobilio Mercedes Benz bandė nutempti ant kelio gulintį apšvietimo stulpą. Taigi automobilio ir apšvietimo stulpo apgadinimų pobūdis ir lokalizacija, bandymas patraukti apgadintą stulpą neleidžia abejoti tuo, kad R. F. suvokė sukėlęs eismo įvykį, padaręs apgadinimus svetimam turtui ir, užuot kvietęs policijos pareigūnus, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad R. F. šiais savo veiksmais siekė išvengti atsakomybės už padarytus neteisėtus veiksmus. Be to, automobilio, kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis, savininkė M. R. patvirtino, kad Mercedes Benz R. F. paėmė be jos žinios, o tai galėjo turėti įtakos jo sumanymui pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sąmoningai pažeidė KET 222 punkto reikalavimą.

AB „Kelių priežiūra“ išraše užfiksuota, kad apšvietimo stulpo atstatymo darbai kainavo 1648,23 Eur, kurie viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius (750 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, R. F. veiksmai kvalifikuotini kaip administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymas.

Žemesnės instancijos teismas

KET 226 punkte nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto techninės apžiūros įmonę atlikti privalomąją techninę apžiūrą) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Byloje, be kita ko, nustatyta, kad R. F. vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Tokią aplinkybę patvirtina 2019 m. lapkričio 1 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, kuriame užfiksuota, kad automobilis Mercedes Benz buvo nugabentas į saugojimo aikštelę. Pagal Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos duomenis, automobilio Mercedes Benz, valst Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra negalioja nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad R. F. trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį.

IV. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonės skyrimo motyvai

ANK 415 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki keturiasdešimt eurų.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

R. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. F. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas R. F. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: anksčiau baustas administracine tvarka už nešiurkščius administracinius nusižengimus, baudos sumokėtos (b. l. 2), teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, R. F. neteistas, dirba (b. l. 17), pasak jo, mokosi (duomenys neskelbtini).

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta R. F. paskyrus už ANK 415 straipsnio 2 dalyje, ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje nustatytų administracinių nusižengimų padarymą baudas, kurių dydžiai yra minimalūs (atitinkamai 30 Eur, 300 Eur ir 2000 Eur). Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta gana griežta minimali bauda – 2000 Eur. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad R. F. už šio administracinio nusižengimo padarymą būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatyta minimali. Teismas pažymi, kad R. F., pasišalindamas iš eismo įvykio, kurį pats sukėlė, po to kai apgadino apšvietimo stulpą, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Be to, nagrinėjamo įvykio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. R. F., žinodamas tokią aplinkybę, vis tiek vairavo automobilį. Tai didina R. F. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, nes jis teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pripažintas vairuotoju, t. y. kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę. Be to, tokia aplinkybė patvirtina, kad jis sąmoningai vengia laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių. Nors R. F. yra jauno amžiaus, tačiau tokie neatsakingi jo veiksmai vairuojant padidinto pavojaus šaltinį kelia akivaizdžią grėsmę visuomenės saugumui, kitų asmenų turtui. Reikšminga ir tai, kad R. F. rašytiniame paaiškinime pripažino, kad kelio danga buvo slidi (b. l. 15). Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo transporto priemonę pavojingesnėmis kelio sąlygomis, nei įprastai. Galiausiai, būtina įvertinti ir tai, kad R. F. eismo įvykį sukėlė magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, kur paprastai automobilių greitis yra nemažas, juolab tai įvyko per Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), kuomet žmonės paprastai grįžta namo iš lankytų kapinių. Todėl, kaip minėta, R. F. skirtina minimali ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda. Tokios išvados nepaneigia anksčiau aptartos aplinkybės, apibūdinančios jo asmenybę.

ANK taip pat įtvirtina galimybę už ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Pagal teismų praktiką, specialios teisės atėmimas gali būti taikomas ir asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nebuvo įgiję) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018).

Teismas, įvertinęs, kad R. F. yra jauno amžiaus, anksčiau nebaustas už šiukščius administracinius nusižengimus, taip pat už ANK 426 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ar jo asmenybę itin neigiamai apibūdinančių aplinkybių, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta R. F. neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas šiuo atveju nenustato privalomo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Bylos duomenimis automobilis Mercedes Benz, valst Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne R. F., o kitam asmeniu – MB (duomenys neskelbtini), atstovaujamai direktorės M. R.. Byloje nėra surinkta patikimų duomenų apie tai, kad šis asmuo žinojo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairuos automobilį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad įstatyme yra nustatyta teismo teisė, o ne pareiga konfiskuoti transporto priemonę, nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas nėra skiriamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 38 straipsniu, 415 straipsnio 2 dalimi, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. F. (R. F.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 Eur dydžio baudą.

R. F. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 300 Eur dydžio baudą.

R. F. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, paskirti jam 2000 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, R. F. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19108704008.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis