- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- e2-2296-907/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00524-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Atsakovas
- D. S.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios D. S. individualios įmonės bankroto administratoriaus MB „Mokuma“ (toliau – MB „Mokuma“) ieškinį atsakovei D. S. dėl administravimo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas MB „Mokuma“ prašo priteisti iš atsakovės D. S. 973,33 Eur administravimo išlaidas, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento, priimti sprendimą už akių.
2. A. D. S. procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt pranešimą (35 b. l.), jame išaiškinant atsakovei teisę per 14 dienų nuo informacijos paskelbimo dienos pareikšti teismui atsiliepimą į ieškinį, atitinkantį CPK 142 straipsnio reikalavimus, taip pat informuojant atsakovę, jog jai nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei prašant, teismas gali priimti sprendimą už akių. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas.
3. Iš bylos duomenų nustatyta, jog bankrutavusios ir likviduojamos D. S. įmonei vadovu nuo 1991 m. vasario 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d., t. y. bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovė D. S.. 2018 m. rugsėjo 14 d. įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi D. S. įmonei, juridinio asmens kodas 247167990, buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas MB „Mokuma“. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi nutarė taikyti bankrutuojančiai D. S. įmonei supaprastinto bankroto procesą, pavedant bankroto administratoriui atlikti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 13¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytus veiksmus ir patvirtino bankrutuojančios D. S. įmonės administravimo išlaidų sąmatą 1 000,00 Eur sumai. Iš aptarto matyti, jog bendra bankrutuojančios ir likviduojamos D. S. įmonės administravimo išlaidų suma yra 973,33 Eur. Ieškovas nurodo, jog administratorius vykdant įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Administravimo išlaidų suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo, savininko dėl to, kad šis įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Ieškovas teikdamas bankrutavusios D. S. įmonės bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi ieškovo administruota įmonė neturėjo nei piniginių lėšų, nei registruotino kilnojamo ar nekilnojamo turto, todėl bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti jam atlygintina.
4. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.
5. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, teikdamas bankrutuojančios ir likviduojamos D. S. įmonės bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė neturėjo turto. Todėl bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti jam atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto. Kreditoriui, šiuo atveju – administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį nurodytą žalą privalo atlyginti įmonės savininkas, t. y., jam kyla civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 - 6.249 straipsniai).
6. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui ar dalyviui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.). Todėl šios bylos aplinkybių kontekste aiškinant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, konstatuotina, kad įmonės vadovas ar dalyvis, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
7. Sprendžiant, ar įmonės vadovas ar dalyvis pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą.
8. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartyje nurodyta, jog ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei D. S. įmonei, kuri neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, nevykdo ūkinės – komercinės veiklos, negali sumokėti įstatymuose nustatytų mokesčių, neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatomis įmonė nevykdo įsipareigojimų ir yra nemoki. 2018 m. lapkričio 30 d. buvo priimta nutartis taikyti D. S. įmonei supaprastintą bankroto procesą įmonei neturint turto teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.
9. Teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti jam atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą. Bankroto byloje patvirtinta administravimo išlaidų suma, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką laikoma įmonės vadovo padarytos žalos dydžiu. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto, savo esme yra įmonės nuostoliai. Kreditoriams, šiuo atveju – administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Įmonės bankroto administratorius tai teismo privalomai paskirtas asmuo, kuriam bankroto procedūros vykdymo metu atsirado išlaidų ir priklauso atlyginimas, todėl administravimo išlaidas turi atlyginti bendrovės vadovas (pvz. 2015 m. gegužės 7 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis, civilinėje byloje Nr. 2A-431-569/2015). Vadinasi, bankroto administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą.
10. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 973,33 Eur įmonės bankroto administravimo išlaidų suma.
11. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį, atsakovė privalo ieškovui mokėti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl jos iš atsakovės ieškovui priteistinos už priteistą 973,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
12. Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovui priteistinas 21,89 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
13. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
14. Atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, todėl teismo sprendimas už akių atsakovei įteiktinas viešo paskelbimo būdu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui bankrutavusios D. S. individualios įmonės bankroto administratoriui MB „Mokuma“, į. k. 304105293, iš atsakovės D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 973,33 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 33 ct) įmonės bankroto administravimo išlaidas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 973,33 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. sausio 29 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 21,89 Eur (dvidešimt vieno euro 89 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei sprendimą už akių per 3 dienas nuo jo priėmimo dienos įteikti viešo paskelbimo būdu, o ieškovui – išsiųsti sprendimo už akių patvirtintą kopiją.
Specialiame interneto tinklapyje per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos paskelbti šio turinio pranešimą:
„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2019 m. vasario 28 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-2296-907/2019 pagal ieškovės MB „Mokuma“, į. k. 304105293, ieškinį atsakovei D. S., gim. (duomenys neskelbtini), dėl administravimo išlaidų priteisimo. Atsakovės gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma, todėl jai sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad procesiniai dokumentai laikomi įteikti pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Informacijos teirautis tel. (8-41) 500 931.“
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.