Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 13 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš V. P. priteista: 3 552,03 Lt K. P. turtinei žalai atlyginti ir po 25 000 Lt mažametėms nukentėjusiosioms V. ir J. P. neturtinei žalai atlyginti, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti paskirtai nukentėjusiųjų globėjai G. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, 2008 m. gruodžio 17 d., apie 12 val., savo namuose, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje, asmeninio konflikto metu, tyčia, rankomis ir kojomis sudavęs smūgius į įvairias kūno vietas tame tarpe ir į galvos sritį savo šeimos nariui – sugyventinei, su kuria gyveno bendrai neįregistravęs santuokos, nukentėjusiajai O. P., ir padaręs jai kraujosruvas ir nubrozdinimus veide, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, kas sąlygojo kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujosruvas kaklo raumenyse, krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje, abiejose rankose ir kojose, dešinio sėdmens srityje, odos nubrozdinimus kairiame rieše ir kairėje plaštakoje, kairio sėdmens srityje, sunkiai sužalojo nukentėjusiąją O. P.. Dėl V. P. tyčiniais veiksmais padarytų sužalojimų galvoje, išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu, kuris komplikavosi mechanine asfiksija skrandžio turiniu, 2008 m. gruodžio 21 d. ryte, apie 7 val., tiksliau nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytą valandą, O. P. nusikaltimo padarymo vietoje, minėto buto virtuvėje, mirė. Tokiu būdu V. P. tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinę O. P.

Nuteistasis V. P. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį dėl esminių BPK pažeidimų, panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios apygardos teismui, kitai teisėjų kolegijai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas nuteistasis V. P. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį dėl esminių BPK pažeidimų panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios apygardos teismui, kitai teisėjų kolegijai.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos numato, kad apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles (kai nuosprendis priimtas teismo, kuriam byla neteisminga), arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatė, todėl apelianto prašymas - baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui - atmetamas.

Dėl Baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų

Visų pirma, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto skunde minimi BPK 369 straipsnio 3 dalyje nurodyti pažeidimai yra pagrindas apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį ir bylą nagrinėti kasacine tvarka. Šiuo gi atveju nuteistasis V. P. skundžia neįsiteisėjusį Šiaulių apygardos teismo nuosprendį ir jo baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacine tvarka, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje BPK 369 straipsnio 3 dalies nuostatos negali būti taikomos.

Dėl nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Abu šie apelianto prašymai netenkintini.

Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kurie leistų nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip nužudymą labai susijaudinus (BK 130 straipsnis).

Šioje byloje nėra duomenų, kad V. P. įvykio metu buvo fiziologinio afekto būsenos. Iš nuteistajam atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad iki įvykio V. P. lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, jis nusikalstamo įvykio metu ir po jo nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenos ir galėjo pilnai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti, taip pat nei nusikalstamo įvykio metu ir šiuo metu jis nesirgo ir neserga lėtiniu psichikos sutrikimu. Dėl savo psichinės būklės V. P. šiuo metu gali pilnai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali būti teisiamas (t. 2, b. l. 115-117). Byloje taip pat nenustatyta, kad nukentėjusioji O. P. elgėsi neteisėtai ar itin įžeidžiančiai. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji prieš nuteistąjį būtų panaudojus fizinį smurtą ar būtų grasinusi jį panaudoti, kad būtų iš jo tyčiojusi ar kitaip savo elgesiu itin įžeidus nuteistąjį. Apeliantas parodė, kad jis susipyko su savo sugyventine (nukentėjusiąja) dėl pinigų ir dėl to, kad ši vartojo alkoholį. Tačiau toks nukentėjusiosios elgesys negali būti vertinamas kaip itin kaltininką įžeidžiantis. Taip pat toks nukentėjusiosios elgesys apeliantui nebuvo ir netikėtas. Byloje nustatyta, kad nuteistasis ir nukentėjusioji kartu pragyveno apie 10 metų, ir kaip parodė pats apeliantas, nukentėjusioji vartodavo alkoholį kiekvieną dieną, neprižiūrėdavo vaikų, pragerdavo pinigus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad konfliktas tarp sugyventinių kilo staiga. Priešingai, iš liudytojos A. Š. parodymų matyti, kad dar prieš nukentėjusiajai grįžtant namo nuteistasis matė ją su nukentėjusiąją grįžtančias iš parduotuvės ir kumščiu grūmojo, o grįžus į namus iš nukentėjusiosios grubiai reikalavo čekio iš parduotuvės (t. 2, b. l. 233-234). Taigi faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis įvykio metu nebuvo staigiai labai susijaudinęs, o nukentėjusiosios O. P. elgesys nebuvo neteisėtas ar kaltininką itin įžeidžiantis. Todėl kvalifikuoti apelianto nusikalstamą veiką pagal BK 130 straipsnį nėra teisinio pagrindo.

Taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios leistų nuteistojo V. P. nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip neatsargų gyvybės atėmimą (BK 132 straipsnio 1 dalį).

Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.

Apeliantas pripažįsta nukentėjusiajai sudavęs vieną smūgį į sprandą ir vieną kartą įspyręs į sėdmenis, tačiau mano, kad nuo tokio jo pavartoto fizinio smurto nukentėjusioji mirti negalėjo. Tačiau apelianto teiginiai apie jo pavartoto smurto apimtį prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 219/08 (03) ir papildoma specialisto išvada Nr. 1-219/0813 nustatyta, kad O. P. mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, kuris komplikavosi mechanine asfiksija skrandžio turiniu. Kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu sukėlė galvos ir veido traumos: odos nubrozdinimas ir kraujosruvos veide, kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose. Sužalojimai veide ir galvoje padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais (t. 1, b. l. 29-33; 36). Aplinkybę, kad nuteistasis prieš nukentėjusiąją vartojo didesnės apimties smurtą, nei jis teigia, patvirtino ir įvykio vietoje buvusi ir betarpiškai konfliktą tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios mačiusi liudytoja A. Š. Ši liudytoja, apelianto prašymu apklausta apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad jos akivaizdoje nuteistasis sudavė sėdinčiai nukentėjusiajai iš pradžių smūgį ranka į veidą, po šio smūgio nukentėjusioji nenugriuvo, paskui nuteistasis trenkė nukentėjusiajai per galvą ir ši nugriuvo ant žemės, tada jis gulinčiai ant žemės nukentėjusiajai spyrė avėdamas žieminiais batais į šonkaulius ir 2-3 smūgius į galvą. Po šių smūgių nukentėjusioji liko gulėti virtuvėje ant žemės, o V. (P.) ją pakvietė į kambarį ir pasiūlė išgerti alaus (t. 2, b. l. 233-234). Šie liudytojos parodymai apie nuteistojo panaudoto smurto prieš nukentėjusiąją O. P. apimtį atitinka jau minėtas specialisto išvadas. Aplinkybę, kad nukentėjusioji O.P. mirtinai buvo sužalota būtent tą dieną, kai nuteistasis prieš ją pavartojo fizinį smurtą, patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad po padarytų sužalojimų nukentėjusiajai kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu galėjo išsilieti iš karto, galėjo ir vėliau per keletą valandų. Išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu nukentėjusioji turėjo būti nesąmoningoje būklėje (t. 1, b. l. 36). Kad nukentėjusioji po nuteistojo pavartoto smurto buvo nesąmoningoje būklėje patvirtino pats apeliantas, nurodydamas, kad po jų konflikto nukentėjusioji gulėjo virtuvėje ant žemės ir nesikėlė. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiąją būtų sužaloję kiti asmenys. Tokią galimybę paneigė ir pats apeliantas, pirmosios instancijos teisme nurodydamas, kad per tas tris paras, kai nukentėjusioji gulėjo virtuvėje, niekas pas juos į namus atėjęs nebuvo ir niekas kitas ją sužaloti negalėjo (t. 2, b. l. 101-103). Taigi, aptarti įrodymai (specialisto išvados, liudytojos A. Š. parodymai, o taip pat iš dalies ir nuteistojo parodymai) patvirtina, kad nukentėjusioji O. P. buvo sunkiai (mirtinai) sužalota nuteistojo V. P. smurtiniais veiksmais, kurie pasireiškė smūgiais nukentėjusiajai į galvos sritį.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis ir normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės bylos Nr. 2K-281/2008, 2K-469/2007, 2K-237/2005). Nuteistasis V. P., būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo (teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, t. 2, b. l. 115-117) ir turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, smūgiuodamas fiziškai silpnesnei, neblaiviai savo sugyventinei rankomis ir kojomis į gyvybei svarbų organą – galvą, negalėjo nesuprasti, kad tokie smūgiai kelia pavojų jos gyvybei ir kad nuo jų nukentėjusioji gali mirti. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir motyvuotai konstatavo, kad nors nuteistasis, smogdamas nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbią sritį – galvą ir ją sunkiai sužalodamas tiesiogiai nesiekė jos mirties, tačiau suprato, jog tai gali įvykti ir leido tokiems padariniams atsirasti. Apeliantas, baigęs smurtinius veiksmus, matydamas, jog nukentėjusioji guli ant grindų ir nesikelia, ja nesirūpino, nekvietė greitosios pagalbos, o tai rodo, kad jis buvo abejingas padariniams.

Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp nuteistojo V. P. padarytos veikos ir atsiradusių padarinių – nukentėjusiosios O. P. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys ir jis yra dėsningas, o ne atsitiktinis kaltininko V. P. padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, yra teisinga ir pagrįsta. Dėl šių aplinkybių nuteistojo nusikalstama veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kaip neatsargus gyvybės atėmimas.

Taigi, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo V.P. nusikalstama veika šioje baudžiamojoje byloje teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip tyčinis savo šeimos nario – sugyventinės nužudymas.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

Apeliantas nesutinka ir su jam paskirta bausme. Mano, kad jam paskirta labai griežta bausmė. Nurodo, jog jis iš dalies pripažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai paaiškino visas įvykio aplinkybes, gailisi nusikaltęs. Anksčiau neteistas, registruotas darbo biržoje, faktiškai vienas prižiūrėjo nepilnamečius vaikus, jo silpna sveikata. Be to, teismas neįvertino ir nukentėjusiosios O.P. asmenybės, jos elgesio ir gyvenimo būdo.

Su šiais apelianto skundo argumentais teismas sutinka iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už jo įvykdytą labai sunkų nusikaltimą, atsižvelgė į nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs neatstatomus padarinius – atimta žmogaus gyvybė, kad byloje yra nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei įvertino kaltininko asmenybę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo visuomenei, bei jo asmenybės įvertinimo, tačiau teisėjų kolegija, mano, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neįvertino ir nukentėjusiosios asmenybės bei jos nemoralaus elgesio.

Pagal BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes.

Nuteistasis tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jo sugyventinė dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, niekur nedirbo ir nesirūpino savo vaikais, todėl tarp jų dažnai kildavo konfliktai. Aplinkybę, kad nukentėjusioji buvo mėgėja išgerti patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja A. Š. (t. 2, b. l. 234). Kad nukentėjusioji dažnai girtaudavo ir nesirūpino savo vaikais patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja M. N., kuri parodė, kad nukentėjusioji nebuvo gera mama, ji nuolat girtaudavo, o vaikais rūpinosi nuteistasis (t. 2, b.l. 103-104). Teisėjų kolegijos nuomone, aptarta aplinkybė (nukentėjusiosios nemoralus elgesys ir gyvenimo būdas) taip pat iš dalies sąlygojo apelianto padarytą nusikalstamą veiką ir šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis).

Teismui nustačius naują nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, skundžiamas apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), nes netinkamas Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų pritaikymas yra ir tais atvejais, kai nepritaikoma atitinkama norma, esant pagrindui ją taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 53 ,,Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 26 naujoji redakcija).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, o taip pat į nustatytą nuteistojo naują atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei įvertinęs apelianto asmenybę, blogą jo sveikatos būklę (t. 2, b.l. 188,189), daro išvadą, kad apeliantui skundžiamu nuosprendžiu yra paskirta neteisinga, aiškiai per griežta, bausmė, todėl skundžiamas Šiaulių apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio

Apeliantas nesutinka ir su iš jo priteistais civilinių ieškinių dydžiais. Teigia, jog teismas, priteisdamas civiliniam ieškovui K. P. 3 552,03 Lt turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Lt nukentėjusiųjų V.ir J. P. globėjai G. M. neturtinei žalai atlyginti, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, taip pat į tai, kad jis yra pripažintas neįgaliu ir jam nustatytas tik 40 procentų darbingumo lygis. Tokie apelianto teiginiai suprantami kaip prašymas mažinti iš jo priteistą turtinę ir neturtinę žalą.

Šis apelianto prašymas atmestinas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam atlyginami tie nuostoliai, kurie yra priežastiniu ryšiu susiję su nuteistojo padaryta nusikalstama veika.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. P. buvo padaryta turtinė žala. Turtinę žalą nukentėjusysis K. P. patyrė dėl nuteistojo V. P. nusikalstamų veiksmų ir ji pasireiškė nukentėjusiojo turėtomis išlaidomis, laidojant seserį – nužudytąją O. P. Nukentėjusysis K. P. pateikė įrodymus apie savo turėtas O. P. laidojimo išlaidas (t. 1, b. l. 71-73).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino šias nukentėjusiojo turėtas sesers O. P. laidojimo išlaidas pagrįstomis ir jas pagrįstai priteisė iš nuteistojo kaip turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, tinkamai taikė Civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos piniginio dydžio ribų. Tai priskirta teismo kompetencijai. Tačiau teismas nėra visiškai laisvas, nes, nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja atsižvelgti į tam tikrus kriterijus, kurių sąrašas nėra išbaigtas. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Į visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir jas įvertino.

Nagrinėjamoje byloje iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala mažametėms nukentėjusiosioms V. ir J. P. padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo V. P. veiksmais, kuriais atimta gyvybė artimiausiam jų žmogui – motinai. Be abejonės, dėl tragiškos motinos mirties, nukentėjusiosios patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą, ir šie jų išgyvenimai turės liekamuosius reiškinius ateityje, todėl ši žala turi būti atlyginta.

Apeliantas teigia, kad teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, kad jis yra pripažintas neįgaliu ir jam nustatytas tik 40 procentų darbingumo lygis. Tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką, kai žala padaroma tyčia, žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaip jau buvo minėta, šioje byloje neturtinė žala padaryta mažametėms nužudytosios dukroms, kurios dėl tyčinių nuteistojo nusikalstamų veiksmų neteko savo motinos, todėl aplinkybė, kad nuteistasis yra tik iš dalies darbingas, negali būti pakankamas pagrindas sumažinti iš jo priteistos neturtinės žalos dydį.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje konkrečioje byloje teisingai įvertino mažamečių nukentėjusiųjų V. ir J. P. patirtą dvasinę skriaudą, o nustatytas 25 000 Lt neturtinės žalos dydis kiekvienai iš nukentėjusiųjų nėra aiškiai per didelis, nepažeidžia nukentėjusiųjų ir nuteistojo V. P. interesų pusiausvyros bei neprieštarauja esamai teismų praktikai šios kategorijos bylose.

Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydžius, ir mažinti šiuos dydžius nėra pagrindo. Todėl apelianto prašymas - sumažinti iš jo priteistą turtinę ir neturtinę žalą - atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendį pakeisti:

Pripažinti nuteistojo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jo nusikalstamą veiką iš dalies sąlygojo nemoralus nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 2 dalis).

V. P. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirtą bausmę sumažinti iki 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.