- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-22
- Bylos Nr.
- 2S-579-102/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška, Zina Mickevičiūtė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- UAB „Opulens“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zinos Mickevičiūtės ir Laimanto Misiūno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Opulens“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1137-400/2010 pagal ieškovės „Swedbank lizingas“, UAB ieškinį atsakovei UAB „Opulens“ dėl iškeldinimo iš patalpų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
„Swedbank lizingas“, UAB kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą prašydama iškeldinti atsakovę UAB „Opulens“ iš ieškovei priklausančio gamybinio pastato, esančio J. Biliūno g. 12, Panevėžio m., ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 18 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones –areštavo atsakovės UAB „Opulens“ naudojamą gamybinį pastatą, unikalus Nr. 2794-0002-3344, uždraudžiant atsakovei jį naudoti komercinei-ūkinei veiklai, subnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip suvaržyti. Teismui 2010 m. gegužės 3 d. netenkinus atsakovės prašymo įpareigoti ieškovę sumokėti 183 096 Lt sumą nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui, atsakovė teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 15 849 Lt nuostolių atlyginimą ir bylinėjimo išlaidas. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 4 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės priešieškinį, motyvuodamas, tuo kad CPK 422 str. 2 d. nustatyta, jog bylose dėl daikto valdymo pažeidimo priešieškinio pareiškimas nėra leidžiamas. UAB „Opulens“ dėl šios nutarties padavė atskirąjį skundą, prašydamas 2010 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 11 d. nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d.). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą(CPK 334 str. 3 d.). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis gali būti skundžiama tik dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo(CPK 100 str. 1 d.). Dalyje dėl priešieškinio priėmimo ši nutartis negali būti skundžiama (CPK 143 str. 3 d.), nes ši nutarties dalis nėra apskundimo objektas.
Atsakovė UAB „Opulens“ padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pagal CPK 334 str. 1 d. atskirieji skundai paduodami dėl teismo nutarčių atskirai nuo teismo sprendimo. Ši civilinė byla nėra baigta sprendimu ar nutartimi, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir atsisakė atskirąjį skundą priimti. Teismas, gavęs atskirąjį skundą, turėjo vadovautis CPK 334 str. 2 d. 1 p. ir 2 p., kur nustatyta, kad teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, pats panaikina skundžiamą nutartį, o nesutikdamas – nustatyta tvarka nusiunčia bylą su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Todėl teismas privalėjo paduotą atskirąjį skundą priimti ir persiųsti su byla Panevėžio apygardos teismui. Apeliantės nuomone pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, neturi teisės spręsti, ar atskirasis skundas yra apeliacinio apskundimo objektas, o tiesiog vadovautis CPK 334 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. ir priimti atitinkamą sprendimą.
Atskirasis skundas netenkinamas (CPK 315 str. 5 d.).
Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 11 d. nutartimi (b.l. 168) atsisakė priimti atsakovės UAB „Opulens“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės priešieškinį dėl patirtų nuostolių priteisimo iš ieškovės „Swedbank lizingas“ UAB.
CPK 334 str. 1 d. nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šiame kodekse numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 143 str. 3 d. nustatyta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Tuo pagrindu skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis negali būti apskundimo objektu, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Be to ši nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą, netinkamai vadovavosi CPK 315 str. 2 d. 3 p. Vadovaujantis CPK 315 str. 1 d. ir 338 str. atskirojo skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, tame tarpe ir patikrina, ar skundžiamas procesinis sprendimas yra apskundimo objektas. CPK 315 str. 2 d. įsakmiai nurodyta, kuriais atvejais atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Tik išsprendus atskirojo skundo priėmimo klausimą atskirasis skundas su byla siunčiamas apeliacinės instancijos teismui(CPK 317 str. 1 d. 2 p.). Pagal CPK 334 str. 2 d. 1 p., kaip teisingai nurodoma atskirajame skunde, teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, nustatęs, kad nutartis neteisinga, turi teisę pats panaikinti skundžiamą nutartį, neperduodant bylos apeliacinės instancijos teismui. Iš priimtų nutarčių matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nesutiko su atskirojo skundo dėl 2010 m. birželio 4 d. nutarties argumentais, todėl priimtos nutarties nepanaikino. Pagal CPK 334 str. 3 d. motyvai dėl nutarčių, kurios nėra apskundimo objektai, teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad 2010 m. birželio 4 d. nutartis nėra apskundimo objektas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė procesinės teisės normas ir pagrįstai atsisakė atskirąjį skundą priimti (CPK 143 str. 3 d., 315 str. 2 d. 3 p.). Naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.