Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-12-06 · Civilinė byla Nr. 2-1909-330/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. B2-46-265/2021Nutartis · 2016-12-01Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-12-06Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-01-24Lietuvos apeliacinis teismas
  4. B2-46-265/2021Sprendimas · 2021-12-08Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-06
Bylos Nr.
2-1909-330/2017
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00783-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Pareiškėjas
J. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1909-330/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00783-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 3.3.2.6; 3.1.10.7.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 6 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Jala“ bankroto byloje (Nr. B2-820-265/2017),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi UAB „Jala“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Draugo petys“. Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2017 m. gegužės 30 d. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2017 m. birželio 16 d. teisme gautas bankroto administratorės prašymas dėl kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo tikslinimo. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartimi administratorės prašymas tenkintas - iš BUAB „Jala“ trečios eilės kreditorių sąrašo išbrauktas J. J. su 1 448,10 Eur finansiniu reikalavimu, patvirtintas patikslintas (sumažintas) pirmos eilės kreditorės V. V. 124,36 Eur finansinis reikalavimas, į antros eilės kreditorių sąrašą įtrauktas kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius su 1 458,76 Eur finansiniu reikalavimu.Klaipėdos apygardos teisme 2017 m. rugsėjo 5 d. gautas pareiškėjo J. J. atskirasis skundas dėl teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties ir atskirąjį skundą grąžino jį pateikusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismo nutartis, dėl kurios pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, priimta 2017 m. birželio 19 d. rašytinio proceso tvarka, o bankroto administratorė buvo įpareigota su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius. Teismas nepagrįstu pripažino pareiškėjo argumentą, jog apie nutarties priėmimą jam tapo žinoma tik 2017 m. rugpjūčio 28 d. Teismo vertinimu, pareiškėjo rašto bankroto administratorei turinys patvirtina, kad apie nutarties priėmimą jam buvo žinoma dar 2017 m. liepos 31 d. Teismas nurodė neturįs duomenų, jog bankroto administratorė neįvykdė teismo pavedimo su nutartimi supažindinti kreditorius. Įvertinęs tai, jog nutarties kopiją pareiškėjas pasirašytinai gavo teisme 2017 m. rugpjūčio 23 d., konstatavo, kad atskirąjį skundą dėl jos galėjo pateikti vėliausiai 2017 m. rugpjūčio 30 d., kai atskirasis skundas paduotas tik 2017 m. rugsėjo 5 d.

Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas J. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d., nutartį, ir panaikinus 2017 m. birželio 19 d. nutartį, grąžinti pareiškėją į BUAB „Jala“ kreditorių sąrašą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:2017 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjas kreipėsi į bankroto administratorių prašydamas paaiškinti, kokiu pagrindu jis buvo išbrauktas iš kreditorių sąrašo. Negavęs atsakymo, pareiškėjas kreipėsi į teismą, kur jam 2017 m. rugpjūčio 28 d. pasirašytinai įteikta 2017 m. birželio 19 d. nutartis. Teismas nepagrįstai sprendė, kad administratorius supažindino kreditorius su 2017 m. birželio 19 d. nutartimi. Teismas turėjo pareiškėją supažindinti su bankroto administratoriaus pateiktu procesiniu dokumentu. Teismas nesvarstė pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Pareiškėjas J. J. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2017 m. rugsėjo 4 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties, 2016 m. gruodžio 23 d., 2017 m. rugpjūčio 2 d. prašymų kopijas, išrašą iš elektroninio susirašinėjimo, 2015 m. balandžio 9 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopiją. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aptariamu atveju apeliacinis teismas nenustatė pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje nurodytą išimtį dėl naujų įrodymų priėmimo draudimo apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas prašymo juos (naujus įrodymus) priimti nesuformulavo, nenurodė ir priežasčių, pagrindžiančių būtinybę šiuos dokumentus pateikti tik apeliaciniame procese. Naujų įrodymų pateikimo būtinybė turi būti aiškiai argumentuota, kai nagrinėjamu atveju įrodymų ryšys su atskirojo skundo argumentais gali būti tik nuspėjamas. Įvertindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti ir jų nevertina.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės teisingai pritaikė ir aiškino aktualias procesines teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, o paduotą atskirąjį skundą atsisakė priimti. Įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslus, civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato procesinius terminus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Asmens procesinė teisė, kaip ir teisė pareikšti atskirąjį skundą, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos.Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su teismo nutartimi, kuria jis pašalintas iš BUAB „Jala“ kreditorių sąrašo (UAB „Jala“ bankroto byloje priimta 2017 m. birželio 19 d. nutartis), ir šią teismo nutartį skundė, tačiau praleido terminą atskirajam skundui paduoti, o pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakė jį (skundą) priimti. Pareiškėjas apskundė pastarąją teismo nutartį. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka priimta laikantis rašytinio proceso, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, dėl kurios pareiškėjo pateiktą atskirąjį skundą atsisakyta priimti apskųstąja nutartimi, buvo priimta 2017 m. birželio 19 d. rašytinio proceso tvarka. Toje nutartyje nurodyta, kad BUAB „Jala“ bankroto administratorė įpareigojama su nutartimi supažindinti įmonės kreditorius. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstu pripažino pareiškėjo argumentą, jog apie 2017 m. birželio 19 d. nutarties priėmimą jam tapo žinoma tik 2017 m. rugpjūčio 28 d. Teismo vertinimu, pareiškėjo rašto bankroto administratorei turinys patvirtina, kad apie nutarties priėmimą jam buvo žinoma dar 2017 m. liepos 31 d. Teismas nurodė neturįs duomenų, jog bankroto administratorė neįvykdė teismo pavedimo su nutartimi supažindinti kreditorius. Įvertinęs tai, jog 2017 m. birželio 19 d. nutarties kopiją pareiškėjas pasirašytinai gavo teisme 2017 m. rugpjūčio 23 d., teismas konstatavo, kad atskirąjį skundą dėl tos nutarties pareiškėjas galėjo pateikti vėliausiai 2017 m. rugpjūčio 30 d., bet atskirasis skundas paduotas tik 2017 m. rugsėjo 5 d.Apeliacinis teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis. Pažymėtina, jog net ir tuo atveju, jeigu pasitvirtintų pareiškėjo argumentai, jog apie 2017 m. birželio 19 d. nutarties priėmimą bankroto administratorius pareiškėjo esą neinformavo (nei šią aplinkybę paneigiantys, nei ją patvirtinantys duomenys kartu su atskirojo skundo medžiaga apeliacinės instancijos teismui nepateikti), vis vien nėra pagrindo išvadai, jog atskirasis skundas buvo pateiktas laiku, o pareiškėjo procesinis elgesys buvęs tinkamas. Pats pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek paduotame atskirajame skunde aiškiai nurodė, kad aplinkybė, jog yra pašalintas iš įmonės kreditorių sąrašo, jam tapo žinoma 2017 m. liepos 31 d., o ši aplinkybė jam paaiškėjo būnant teisme. Taigi būtent tą dieną pareiškėjui tapo žinoma, kad jis nebėra BUAB „Jala“ kreditorius. Nors pareiškėjas nedetalizavo, kokiu būdu (kokia forma) teisme jis tokią informaciją gavo, akivaizdu, jog tą pačią dieną jis turėjo galimybę reikalauti 2017 m. birželio 19 d. nutarties kopijos ir ją gauti. Protingas ir atidus asmuo, suvokdamas aplinkybę, jog jis yra pašalintas iš kreditorių sąrašo, į kurį buvo įtrauktas bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi, taip pat turėjo suprasti, kad toks jo atžvilgiu atliktas procesinis veiksmas (pašalinimas iš sąrašo ir (ar) bankroto proceso) yra konstatuotas atitinkamu bankroto bylą nagrinėjančio teismo procesiniu sprendimu. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas, gavęs su juo susijusią informaciją, nepasinaudojo procesine teise gauti teismo procesinio sprendimo (2017 m. birželio 19 d. nutarties) kopiją, tiesiogiai išsiaiškinti tokio procesinio sprendimo priėmimą lėmusias aplinkybes (procesinio sprendimo motyvus), o savo nuožiūra kreipėsi į bankroto administratorių aiškindamasis šalutines su 2017 m. birželio 19 d. nutarties teisėtumu susijusias aplinkybes. Toks procesinis elgesys negali būti pripažintas pagrįstu ir racionaliu pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste. Kita vertus, netgi jei bankroto administratorius nereagavo į pareiškėjo rašte suformuluotus prašymus bei nurodytas aplinkybes, logiškai negali būti pateisintas pareiškėjo elgesys atsakymo į raštą laukti mėnesio laikotarpį, kai jis turėjo suprasti, kad įstatyme numatytas gana trumpas terminas atskirajam skundui paduoti. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog procesinis terminas atskirajam skundui dėl teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties paduoti pareiškėjui skaičiuotinas nuo 2017 m. liepos 31 d. nutarties, kuomet pareiškėjui teisme tapo žinoma apie jo pašalinimą iš BUAB „Jala“ kreditorių sąrašo. Nėra pagrindo nesutikti ir su kita pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 23 d. teisme gavęs 2017 m. birželio 19 d. nutarties kopiją, vis tiek praleido terminą atskirajam skundui dėl šios nutarties paduoti. Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. birželio 19 d. nutarties kopija pareiškėjui teisme įteikta 2017 m. rugpjūčio 23 d. Jeigu būtų pagrindas nuo šios dienos skaičiuoti terminą atskirajam skundui paduoti (nors tokio pagrindo nėra), tai jis pasibaigė 2017 m. rugpjūčio 30 d. Nors formaliai vertinant, toks termino praleidimas, esant kitokioms faktinėms aplinkybėms, galėtų būti pripažintas nežymiu, o pareiškėjo elgesys galbūt pateisintas, tačiau to daryti neleidžia nutarties 16 punkte nurodytos aplinkybės, suponuojančios išvadą, jog teismo procesinio sprendimo pašalinti pareiškėją iš kreditorių sąrašo priėmimas jam (pareiškėjui) tapo žinomas vėliausiai 2017 m. liepos 31 d. Padarius tokią išvadą, pareiškėjo akcentuojama nutarties kopijos įteikimo pasirašytinai data procesinio termino eigai nereikšminga. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, taip pat pagal CPK 307 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatytos taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis), praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamoje byloje tokios priežastys nenustatytos. Pareiškėjas prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti grindė ta aplinkybe, jog 2017 m. birželio 19 d. nutarties kopija jam pasirašytinai įteikta 2017 m. rugpjūčio 28 d. Argumentas, kad nutarties kopija jam buvo įteikta būtent nurodytą dieną, nepagrįstas, kadangi byloje esanti teismo pažyma patvirtina, kad nutarties kopiją pareiškėjas atsiėmė 2017 m. rugpjūčio 23 d. Atsižvelgiant į nustatytą pareiškėjo faktinio sužinojimo apie teismo nutarties pašalinti iš kreditorių sąrašo priėmimo momentą (žr. nutarties 16 punktą), į nutarties jam įteikimo pasirašytinai datą, pareiškėjas turėtų ne tik nurodyti ir pagrįsti aplinkybes, kodėl 2017 m. rugpjūčio 23 d. gavęs nutarties kopiją, atskirąjį skundą pateikė praleidęs įstatyme įtvirtintą procesinį terminą, bet ir pateisinti savo procesinį pasyvumą laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 31 d.Teismui sprendžiant dėl galimybės atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, turėtų būti konstatuoti konkretūs faktai, kurie galėjo tapti objektyvia kliūtimi paduoti tokį skundą. Nagrinėjamu atveju tokie faktai nenustatyti, todėl nėra ir pagrindo pareiškėjo praleistą procesinį terminą atnaujinti. Apeliacinis teismas nepagrįstu pripažįsta atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas net nesvarstė klausimo dėl termino atnaujinimo. Apeliacinis teismas pažymi, jog šio klausimo svarstymas fiksuotas pirmosios instancijos teismo nutarties 14 punkte.Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą dėl teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties, kuria pareiškėjas pašalintas iš BUAB „Jala“ kreditorių sąrašo, pagrįstai atsisakė priimti, skundo argumentų, pareiškėjo nuomone, pagrindžiančių procesinio sprendimo dėl pareiškėjo pašalinimo iš kreditorių sąrašo neteisėtumą, vertinimas neatliekamas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis