Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-05-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1208-673/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-05-12
Bylos Nr.
1-1208-673/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44700-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Kaltinamasis
S. M.
Nukentėjusysis
N. M.
Advokatai
Raimundas Gargasas, Rima Šmigelskytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1208-673/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44700-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.2; 1.1.8.14; 1.1.9.9; 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 12 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:prokurorui Gintarui Jakštui,kaltinamajam S. M., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,nukentėjusiajai N. M., jos atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, jo tvirtinimu – pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas šeimos narei - sugyventinei), BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas žmogui), padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2021 m. gruodžio 25 d. apie 18.00 val., S. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė savo šeimos narę – sugyventinę N. M., ir ji kairės rankos petimi atsitrenkė į durų staktą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Be to, 2022 m. vasario 6 d. apie 21.50 val., S. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvusią sugyventinę N. M.tyčia pargriovė ant lovos, suėmęs už palaidinės tampė, pastarajai ištrūkus ir einančiai iš namų, ją stipriai pastūmė, dėl ko ji kaire ranka atsitrenkė į durų staktą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai kraujosruvas kairiame dilbyje, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis S. M. kaltu prisipažino visiškai.

Patvirtino, kad 2021 m. gruodžio 25 d. apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė savo sugyventinę N. M., dėl ko ji atsitrenkė į durų staktą. Suvokia, kad sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Patvirtino, kad 2022 m. vasario 6 d. apie 21.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvusią sugyventinę N. M.pargriovė ant lovos, suėmęs už palaidinės tampė, o pastarajai ištrūkus ir norint išeiti - stipriai ją pastūmė, dėl ko ji ranka atsitrenkė į durų staktą. Suvokia, kad sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, ją sužalojo. Gailisi. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Sutinka su civiliniu ieškiniu dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nors norėtų, kad jis būtų 100 Eur sumažintas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei 2021 m. gruodžio 25 d. (BK 140 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusioji N. M. parodė, kad ji gyveno adresu (duomenys neskelbtini)., kartu su savo sugyventiniu S. M.. Bendrą ūkį vedė 5 metus, bendrų vaikų neturi. 2021 m. gruodžio 25 d. apie 13.00 val. su S. M. ir savo broliu A. M. namuose visi kartu vartojo alkoholį. Apie 16.00 val. ji su savo broliu išėjo pas S. M. brolį R., kur toliau vartojo alkoholį. S. M. kartu su jais nėjo. Po kažkiek laiko, ji su broliu sugrįžo į namus, kur sukonfliktavo žodžiais su S. M., ir pastarasis praeidamas ją stipriai pastūmė, dėl to ji trenkėsi kaire ranka į durų staktą. Jautė fizinį skausmą, skaudėjo petį (1 t., b. l. 57-60).

Liudytojas A. M. parodė, kad 2021 m. gruodžio 25 d., namuose, (duomenys neskelbtini), kartu su N. M. ir S. M., apie 13 val. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Apie 16 val. į namus atvažiavo bendras draugas T. ir jis su N. bei T. nuėjo pas S. brolį R., kuris gyvena šalia, o S. pasiliko namuose. Ten toliau vartojo alkoholį. Pamatę kaip S. namo parsineša alkoholinių gėrimų, jis su N. nuėjo iki S.. Užėjus į namą, S. su N. apsižodžiavo dėl pirkto alkoholio. Matė kaip N. atsitrenkė virtuvėje į durų staktą su kaire kūno puse. Suprato, kad S. ją pastūmė, bet paties pastūmimo momento nematė (1 t., b. l. 88-91).

Liudytojas T. P. parodė, kad 2021 m. gruodžio 25 d. apie 16.00 val., jis nuėjo į svečius pas kaimynus S. ir N., kur buvo ir N. brolis A.. Jie visi kartu vartojo alkoholį, po to nusprendė eiti pas S. brolį R., kuris gyvena šalia, tačiau S. kartu nėjo. Būnant pas R., jis toliau vartojo alkoholį, šventė Kalėdas. Kažkuriuo metu N. nuėjo iki namų pas S., kad paimtų muzikos kolonėlei pakrovėją, bet ar ji nuėjo viena ar su A., atsakyti negali, nes nematė. Po kurio laiko N. grįžo į kambarį, buvo susinervinusi ir pasakė, kad S. ją užsipuolė, parodė kairę ranką, ant kurios matėsi paraudimai. Reaguodamas į tai, jis nuėjo pas S. į namus, norėjo jį pasikviesti eiti kartu, tačiau nesupranta dėl ko jie tarpusavyje apsikumščiavo. Dėl to pretenzijų jis neturi (1 t., b. l. 94-97).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad nukentėjusioji N. M. pasakė, jog jos neblaivus sugyventinis S. M. ją rankomis pastūmė ir ji atsitrenkė į durų staktą su kairės pusės petimi, dėl ko patyrė fizinį skausmą. Smurtą patyrusio asmens būsena: susijaudinusi, 1,43 prom. girtumas. Smurtu įtariamo asmens S. M. būklė: 2,23 prom. girtumas, jis sulaikytas ir uždarytas į areštinę (1 t., b. l. 46-48).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdo įraše užfiksuota, kaip nukentėjusioji policijos pareigūnams pasakoja, kad jos sugyventinis ją stūmė, dėl to ji atsitrenkė į durų staktą, jai skaudėjo (1 t., b. l. 49-51).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2021 m. gruodžio 25 d. S. M. nustatytas 2,23 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 53-54).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad ant N. M. kairės rankos sužalojimų ar kraujosruvų nėra, matomas tik patinimas ties plaštaka. Pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisakė (1 t., b. l. 74-79, 81-82).

Fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas 2022 m. vasario 6 d. (BK 140 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji N. M. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su dviem nepilnamečiais vaikais ir mama. 2022 m. vasario 6 d. apie 21.30 val., į jos namus atėjo neblaivus buvęs sugyventinis S. M.. Jie kalbėjosi, S. sakė, kad nori susitaikyti, paklausė ar gali pernakvoti, nes jam toli eiti iki namų. Ji leido, todėl jis atsigulė į lovą, o ji sėdėjo ant lovos krašto. Tada S. pradėjo rankomis prie jos lysti, čiupinėti, sakė, kad myli. Ji jam liepė baigti, tačiau S. jos neklausė, staigiai abejomis rankomis sugriebė ją už pečių ir lovoje pargriovė-paguldė ant nugaros. Ji išsigando, puolė keltis nuo lovos, tada S. viena ranka sugriebė jos marškinėlius ties krūtine ir tempdamas link savęs, juos suplėšė ties krūtine. Pradėjus rėkti „gelbėkit, padėkit“, į kambarį atbėgo jos dukra G.. Tada S. jos marškinėlius paleido, po ko ji suklupo ant grindų. Suklupus ant grindų, fizinio skausmo nejautė, kadangi ant grindų yra patiestas kilimas, tik buvo labai išsigandusi. Į virtuvę atėjo ir jos mama. Viskas vyko taip greitai, kad ji tik spėjo apsidairyti ir pastebėjo, kad iš virtuvės patalpos dingo jos dukra. Pagalvojo, kad ji išbėgo į lauką, todėl ji pati tada pradėjo eiti link lauko durų. Ją pasivijo S., kuris tyčia stipriai stūmė ir ji kaire ranka atsitrenkė į durų staktą. Tuo metu jautė stiprų fizinį skausmą, jai labai skaudėjo kairę ranką, kuri paraudo, patino ir buvo nubrozdinta. Ji išbėgo į kiemą, S. išbėgo paskui ją, o paskui į lauką išėjo ir jos mama. Dukra G. stovėjo netoli namo ir kalbėjo telefonu. S. pradėjo keiktis, nubėgo į namus, pasiėmė striukę ir pasišalino. Jos dukra pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus. Civilio ieškinio nereiškia (2 t., b. l. 15-18).

Liudytoja L. K. parodė, kad 2022 m. vasario 6 d., būnant namuose su dukra N. M. ir jos vaikais, apie 21.30 val. pro neužrakintas duris užėjo S. M.. S. buvo neblaivus, prašė N., kad leistų jam pernakvoti, skundėsi, kad labai toli grįžti iki namų. Kadangi jis elgėsi gan ramiai, ji iš virtuvės išėjo į kambarį pas vaikus žiūrėti televizoriaus, o N. su S. liko virtuvėje. Po kokių 15-20 minučių išgirdo, kad N. šaukia „gelbėkit“. N. dukra G. pirma nubėgo į virtuvę, o ji paskui. Įėjusi į virtuvę pamatė, kad N. yra suklupusi ant grindų, o S. tuo metu kėlėsi nuo lovos. N. atsistojo nuo grindų ir pradėjo eiti link lauko durų, tuomet S. ją pasivijo ir tyčia pastūmė į durų staktą. Tada N. išėjo į lauką, paskui ją išėjo S., ir ji iš paskos. S. buvo išbėgęs be batų, todėl nubėgo į namus, pasiėmė batus, cigaretes ir išeidamas dar pagrasino, kad joms bus blogai ir, kad padegs jų namus. Kiek jo grasinimai galėjo būti realus, ji nežino, kadangi jis labai dažnai vartoja alkoholį ir nuolat girtas šnekėdavo įvairius dalykus. S. pasišalinus, ji šiek tiek toliau pamatė stovinčias G. su N., kurios jai pasakė, kad G. iškvietė policijos pareigūnus. Matė, kad N. marškinėliai priekyje ties krūtine buvo suplėšyti, N. sakė, kad jai labai skauda ranką (2 t., b. l. 62-65).

Liudytoja A. M.-E., policijos pareigūnė, parodė, nuvykus įvykio adresu, juos lauke pasitiko N. M., kuri nurodė, kad buvo atėjęs buvęs neblaivus sugyventinis S. M.. Moteris nurodė, kad į namus S. įsileido pati, kadangi jis sakė, jog jam toli eiti iki namų, jis norėjo su ja susitaikyti. Moteris leido jam pernakvoti, todėl jis atsigulė į lovą, o moteris atsisėdo ant lovos, šalia gulinčio S., virtuvės patalpoje. Moteris nurodė, kad S. ją apkabino iš nugaros ir parvertė ant lovos, ji norėjo pabėgti, bet S. jai sugriebė už marškinėlių ir nepaleido, juos suplėšė, o vėliau bandant išeiti, ją stipriai pastūmė, dėl ko ji trenkėsi į durų staktą, užsigavo kairę ranką, juto skausmą. S. M. buvo pasišalinęs (2 t., b. l. 68-71).

N. M. pareiškime nurodyta, kad 2022 m. vasario 6 d. apie 21.50 val., buvęs sugyventinis S. M., atvykęs pas ją į namus, sėdinčią ją ant lovos krašto, apsikabino iš nugaros, parvertė ant lovos, jai bandant ištrūkti, sugriebė jai už marškinėlių ir nepaleido, taip juos suplėšydamas, jai ištrūkus ir einant į lauką, pasivijo ir tyčia stūmė, dėl to ji atsitrenkė į durų stakta, juto fizinį skausmą. Prašo S. M. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 172-173).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G224/2022(02) nurodyta, kad N. M. nustatytos kraujosruvos kairiame dilbyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku, daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu, ar kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 40-41).

Daiktų apžiūros protokoluose nurodyta, kad vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip nukentėjusioji policijos pareigūnams pasakoja, kad į jos namus atėjęs neblaivus buvęs sugyventinis S. M., jai suplėšė palaidinę, stūmė ir užgavo ranką, sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 184-187, 188-193).

Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. 864036030, kuriame užfiksuota, kad policijos pareigūnus kviečia G. M., kuri nurodo, kad neblaivus buvęs mamos sugyventinis atėjo pas juos į namus ir lenda prie mamos, agresyvus, puola ant mamos (2 t., b. l. 56-58, 59).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo visišku prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

2021 m. gruodžio 25 d. apie 18.00 val., S. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė savo šeimos narę – sugyventinę N. M., ir ji kairės rankos petimi atsitrenkė į durų staktą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą;

be to, 2022 m. vasario 6 d. apie 21.50 val., S. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvusią sugyventinę N. M.tyčia pargriovė ant lovos, suėmęs už palaidinės tampė, pastarajai ištrūkus ir einančiai iš namų, ją stipriai pastūmė, dėl ko ji kaire ranka atsitrenkė į durų staktą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai kraujosruvas kairiame dilbyje, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai (BPK 38 straipsnis).

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku ir vietose, per du kartus tyčia panaudojo kaltinime nurodytą fizinį smurtą ir nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, patvirtino atlikęs smurtinius veiksmus, nurodytus kaltinime. Pirmą kartą smurtavo prieš sugyventinę, antrą kartą – prieš tą pačią, tačiau jau buvusią sugyventinę.

Kaltinamojo kaltę įrodo ir ištirti nukentėjusiosios parodymai, kad kaltinamasis du kartus smurtavo jos atžvilgiu. Nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes juos, o tuo pačiu ir kaltinamojo kaltę, patvirtina ir liudytojų parodymai, kurie kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to, juos patvirtina ir kiti byloje anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai, tai yra teismo medicinos specialisto išvada, vaizdo/garso įrašų iš įvykio vietos turinys, pranešimo Bendrajam pagalbos centrui turinys.

Nusikaltimai baigtai, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata.

Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl S. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybė sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padaryti du tyčiniai, nesunkūs, baigti nusikaltimai; į padarytų veikų motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas prieš fiziškai silpnesnę moterį, dėl niekaip nepateisinamo pykčio; į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas (Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendžiu, nukentėjusiajam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamoji byla nutraukta), baustas administracinėmis nuobaudomis, dirba pagal kvitus, registruotas Užimtumo tarnyboje, yra Psichikos sveikatos priežiūros grupėje dėl lengvo protinio atsilikimo, Priklausomybės ligų priežiūros grupėje neregistruotas.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikaltimus skirtinos laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnis), remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais – mažesnės, nei galimos skirti bausmės vidurkis (54 str. 3 d., 61 str.), bausmes subendrinant visiško sudėjimo būdu (BK 63 str. 3 d.), subendrintą bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), skiriant įpareigojimus ir draudimą (BK 48 str. 4 ir 5 d.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.), bei, kadangi nukentėjusioji nurodė, jog bijo kaltinamojo ir jo keršto - kartu su bausme kaltinamajam skiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusio asmens (BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 72² straipsnis).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. gruodžio 25 d. 21.39 val. iki 2021 m. gruodžio 26 d. 18.40 val. (1 t., b. l. 112, 114). Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 97-99), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusioji N. M. teisiamojo posėdžio metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes ji patyrė skausmą ir sužalojimą, išsigando, iki šiol bijo kaltinamojo, kuris ir pats, ir jo giminės jai grasina. Sutiktų, kad neturtinės žalos atlyginimą kaltinamasis jai sumokėtų iki 2022-12-31.

Kaltinamasis nurodė, kad iš esmės sutinka su civiliniu ieškiniu, bet tuo pačiu prašytų jį sumažinti iki 400 Eur.

Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (CK 6.250). Neturtinė žala – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, turi atsižvelgti į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo tyčia padaryta nusikalstama veika ne tik sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, nežymiai ją sužalojo, bet ir išgąsdino, sukėlė stresą, tai yra ji patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, todėl neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta buvo.

Tačiau tuo pačiu negalima teigti, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sukėlė nukentėjusiajai kokias nors ypatingai neigiamas pasekmes, kaip jos suprantamos teismų praktikoje. Nukentėjusioji nenurodė, to nėra ir ieškinyje, kad ji dėl patirto smurto iki šiol jaučia kokias nors neigiamas fizinio pobūdžio sveikatos pasekmes. Objektyvių įrodymų, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė ilgalaikį sveikatos sutrikdymą, kreipėsi į medikus, patyrė ilgalaikius išgyvenimus ar kokias kitas ypač neigiamas pasekmes - byloje nėra ir teismui pateikta nebuvo.

Kaltinamasis nėra visiškai sveikas (registruotas Psichikos sveikatos priežiūros grupėje), nors dirba, tačiau gauna labai mažas pajamas, kurių didesnių nei dėl savo sveikatos būklės, nei dėl išsilavinimo, teismo manymu, gauti nelabai gali.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi pareigą užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, į nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, į patirtus išgyvenimus, nesant duomenų apie kokias nors liekamąsias pasekmes nukentėjusiosios fizinei sveikatai, taip pat atsižvelgiant į kitus įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismas nustato, kad nukentėjusiajai N. M. už nusikalstamas veikas atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 400,00 Eur, nes mano, jog tokio dydžio kompensacija atitinka kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo kaltės laipsnį, teismų praktikos tendencijas, suma nėra per didelė ar per maža, ir atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus (BPK 115 str., CK 6.250 str.).

Daiktiniai įrodymai.

Kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, saugomi byloje, paliktini toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Teismo pašto išlaidos, 230 Eur nukentėjusiosios atstovavimo (2022-05-10 pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-3727) ir kaltinamojo gynybos išlaidos, atsižvelgiant į kaltinamojo sudėtingą turtinę padėtį, į jo prioritetinę pareigą atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui, į kaltinamojo turimą problemą dėl psichikos sveikatos, dėl ko teismas nusprendė kaltinamajam užtikrinti gynėjo dalyvavimą teisiamajame posėdyje - iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei) ir BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas/nežymus sveikatos sutrukdymas žmogui) ir nuteisti:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės laiku: 1) įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo priklausomybės ligos (alkoholizmo) ir gydytis visą bausmės laiką; 3) uždraudžiant lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje/sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini);

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės laiku: 1) įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo priklausomybės ligos (alkoholizmo) ir gydytis visą bausmės laiką; 3) uždraudžiant lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje/sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini);

remiantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimą;

remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės laiku: 1) įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo priklausomybės ligos (alkoholizmo) ir gydytis visą bausmės laiką; 3) uždraudžiant lankytis nukentėjusiosios N. M. gyvenamojoje vietoje/sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini);

bei, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str., 72¹ str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti S. M. bausmės laiku artintis prie nukentėjusiosios N. M. arčiau kaip 30 metrų atstumu, tai yra draudžiant bendrauti, ieškoti ryšių (prieiti prie jos, kalbinti ar kitais būdais [telefonu, rašant raštu, per kitus asmenis] susisiekti ar bandyti susisiekti su nukentėjusiąja, draudžiant lankytis vietose (nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose), kuriose būna ar yra nukentėjusioji, įpareigojant gyventi nuo nukentėjusiosios skyrium.

Išaiškinti, kad kaltinamasis privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus (-ą) įpareigojimus (-ą) ir draudimą, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus (-ą) ir draudimą. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų (-o), draudimo), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Be to, teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo šioje byloje laiką nuo 2021 m. gruodžio 25 d. 21.39 val. iki 2021 m. gruodžio 26 d. 18.40 val. (vieną parą, 1:2).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo S. M. 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai N. M., gim. (duomenys neskelbtini), įpareigojant priteistą sumą nukentėjusiajai sumokėti iki 2022 m. gruodžio 31 d. (nesumokėjus priteistos sumos iki nurodyto laiko, bus išduotas vykdomasis rašytas, kurį pateikus antstoliui, priteista suma bus išieškoma priverstinai, dėl ko tektų atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui).

Daiktinius įrodymus – kompaktinius diskus su vaizdo/garso įrašais, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Teismo pašto išlaidų, nukentėjusiosios atstovavimo ir kaltinamojo gynybos išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė