Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. M. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria atmestas G. M. skundas dėl (duomenys neskelbtini) probacijos tarnybos 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo netenkinti jo prašymo suteikti leidimą išvykti darbo tikslais į jo nurodytą darbo vietą (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 4 dalį G. M. nuteistas laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio l dalimi, 2 dalies 8 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (753,20 Eur) įmoką į Nukentėjusių asmenų fondą.Nuteistasis G. M. 2017-11-23 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) probacijos tarnybą su prašymu dėl leidimo dirbti užsienyje, bendrovėje, kuri įsikūrusi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) probacijos tarnyba 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu nuteistojo prašymo netenkino, nurodydama, kad jam Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirti konkretūs įpareigojimai ir nėra pagrindo jų keisti, įsiteisėjęs teismo nuosprendis negalėtų būti perduodamas vykdyti užsienio valstybei, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė, ir nėra kitų teisės aktų, kurie reglamentuotų išvykimą iš Lietuvos Respublikos, Lietuvos probacijos tarnybos neturi įgaliojimų suteikti leidimus prižiūrimiesiems išvykti į užsienį. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi netenkintas nuteistojo G. M. skundas dėl (duomenys neskelbtini) probacijos tarnybos sprendimo nurodant, jog probacijos tarnyba turi įvertinti, ar davusi leidimą išvykti probuojamajam, ji galės tinkamai vykdyti jo priežiūrą, o šiuo atveju tokia priežiūra nebūtų užtikrinta, ir pavesti tokią priežiūrą vykdyti kitos valstybės atitinkamai institucijai nėra teisinio pagrindo. Skundu nuteistasis G. M. prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutartį absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu; 2) leisti išvykti iš Lietuvos į darbo pokalbį (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje; 3) bendrovei priėmus sprendimą G. M. įdarbinti bei, sudarius su juo darbo sutartį, leisti išvykti iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), įpareigojant pateikti visus reikiamus dokumentus, gyvenamosios vietos adresą, telefoną ir kitus reikiamus duomenis (duomenys neskelbtini) probacijos tarnybai; 4) įpareigoti G. M. (duomenys neskelbtini) probacijos tarnybos nustatyta tvarka kas mėnesį grįžti į Lietuvą bei pasižymėti (registruotis) probacijos tarnyboje bei kas savaitę kalbėtis telefonu su probacijos tarnybos darbuotoju, siekiant užtikrinti G. M. kontrolę.

Skundas atmestinas.Išnagrinėjęs nuteistojo G. M. skundą, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas pagrįstai atmetė nuteistojo G. M. skundą dėl (duomenys neskelbtini) probacijos tarnybos 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo netenkinti G. M. prašymo suteikti leidimą išvykti darbo tikslais į jo nurodytą darbo vietą (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje. Skunde G. M. nurodo, jog buvo šiurkščiai pažeistos BPK nuostatos, nes teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, nenurodydamas konkrečios datos, pranešdamas proceso dalyviams, jog apie kitą teismo posėdį jie bus informuoti atskiru pranešimu. G. M. teigia, jog jis kreipėsi į teismą dėl informacijos pateikimo, tačiau jokio atsakymo iš teismo negavo, o 2018 m. gegužės 5 d. gavo teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį, kuria nebuvo tenkintas G. M. skundas. Visa tai sudaro pagrindą panaikinti teismo priimtą sprendimą, nes byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant G. M., neužtikrinant jo teisių į papildomų įrodymų bei informacijos pateikimą, jo teisių į gynybą. Tačiau apygardos teismas laiko šiuos skundo argumentus nepagrįstais. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog patenkinus G. M. prašymą dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, 2018 m. sausio 25 d. buvo surengtas teismo posėdis, kuriame dalyvavo nuteistasis G. M. (b. l. 56–58). Šiame teismo posėdyje nuteistajam G. M. buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, teikti duomenis. Posėdyje skundas buvo išnagrinėtas ir buvo atidėtas nutarties priėmimas ir paskelbimas iki 2018 m. vasario 6 d. Taigi, skirtingai nei mano G. M., buvo nurodyta konkreti procesinio sprendimo paskelbimo data, šią dieną turėjo būti skelbiamas teismo priimtas procesinis sprendimas – teismo priimta nutartis, nes skundas buvo išnagrinėtas. Teismo posėdis nebuvo atidėtas tam, kad kitame posėdyje būtų tiriami papildomi nuteistojo pateikti duomenys. 2018 m. vasario 6 d. teismo nutartis nebuvo paskelbta dėl teisėjos teisėto nebuvimo darbe (b. l. 59). 2018 m. balandžio 5 d. nuteistasis G. M. pateikė apylinkės teismui prašymą dėl informacijos suteikimo. Šiame prašyme jis nurodė, kad norėtų gauti informaciją apie planuojamo teismo posėdžio laiką (b. l. 60). Iš LITEKO sistemos duomenų matyti, jog 2018 m. balandžio 12 d. skundą padavęs asmuo G. M. apie nutarties paskelbimą buvo informuotas telefonu. 2018 m. gegužės 2 d. buvo paskelbtas procesinis sprendimas, į kurio paskelbimą nuteistasis G. M. neatvyko. Taigi, skirtingai nei nurodo G. M., jis buvo informuotas apie teismo posėdžio laiką, kuriame turėjo būti tik paskelbtas teismo priimtas procesinis sprendimas išnagrinėjus skundą. Šiame teismo posėdyje neturėjo būti nagrinėjamas skundas, kurio metu nuteistasis būtų galėjęs pateikti jo skunde nurodytus papildomus įrodymus bei informaciją, nes, minėta, skundas jau buvo išnagrinėtas. Nagrinėjamu atveju BPK nuostatos nebuvo pažeistos ir G. M. procesinės teisės taip pat nebuvo suvaržytos. Nuteistasis G. M. skundu ginčija teismo nutartį, kurioje atmestas G. M. skundas dėl probacijos tarnybos sprendimo netenkinti jo prašymo suteikti leidimą išvykti darbo tikslais į jo nurodytą darbo vietą (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje. Nuteistasis prašo teismo leisti jam išvykti į šią valstybę į numatomą darbo pokalbį, o priėmus jį į darbą – išvykti iš Lietuvos Respublikos. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog G. M. taikytos BK 75 straipsnio nuostatos. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskyrė nuteistajam BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytą pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat paskyrė vieną baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Teismo nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir pareiga turi būti vykdomos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju ginčas yra susijęs su teismo nustatyta pareiga – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas). Teismo sprendimus, kuriais paskirta probacija, ir probuojamųjų priežiūrą vykdo probacijos tarnybos (Probacijos įstatymo 5 straipsnis). Probuotojai privalo užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą (Probacijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nuteistojo G. M. priežiūrą vykdanti institucija yra (duomenys neskelbtini) probacijos tarnyba, kuri atsisakė duoti leidimą nuteistajam išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, kai nuteistasis išreiškė norą išvykti dirbti į užsienio valstybę – Rusijos Federaciją. Tad G. M. nepagrįstai skunde prašo apygardos teismo leisti jam išvykti į šią valstybę į darbo pokalbį, o jį priėmus į darbą – išvykti iš Lietuvos Respublikos, kadangi leidimas nuteistajam išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų gali būti duotas nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos, t. y. probacijos tarnybos, o teismas gali įvertinti, ar toks probacijos tarnybos sprendimas yra pagrįstas. Probacijos tarnyba, remdamasi Probacijos įstatymo nuostatoms, nuteistojo prašymo netenkino, nes probuotojas turi pareigą užtikrinti probuojamojo priežiūros vykdymą ir tokias pareigas probuotojas gali atlikti tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nuteistajam išvykus iš Lietuvos, probacijos tarnyba neturės galimybės kontroliuoti nuteistojo elgesio ir nebus vykdoma pareigūnams valstybės deleguota funkcija. Probuojamieji gali vykti į kitas užsienio šalis tuo atveju, kai tai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo nuostatas. Nuteistajam priimtas teismo nuosprendis negalės būti perduotas vykdyti užsienio valstybei, nes nuteistojo išvykimo valstybė yra Rusijos Federacija, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ir nėra kitų teisės aktų, reglamentuojančių išvykimą iš Lietuvos.Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, pritardamas (duomenys neskelbtini) probacijos tarnybos sprendime padarytoms išvadoms, pažymėjo, jog, remiantis European Judicial Network (EJN) duomenimis, Rusijos Federacija nėra ta šalis, kuri priima vykdyti Lietuvos Respublikos teismų sprendimus dėl probacijos. (duomenys neskelbtini) probacijos tarnyba negali kreiptis į teismą su teikimu dėl nuosprendžio vykdymo perdavimo Rusijos Federacijai. Skunde nuteistasis G. M. teigia, jog skundžiamoje nutartyje teismas nurodo, kad leidimas išvykti iš Lietuvos Respublikos negali būti suteiktas, nes (duomenys neskelbtini) yra Rusijos Federacijoje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ir probacijos tarnyba negalės prižiūrėti G. M. Tačiau teismas nevertino to, kad G. M. nesiekia išvengti jam paskirtos bausmės, nesiekia kitu būdu pažeidinėti probacijos tarnybai prisiimtų įsipareigojimų. Jis yra charakterizuojamas teigiamai, o pagal atliktus keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo rezultatus jis priskirtas žemo pakartotinio teistumo rizikos grupei. Dirbdamas užsienio valstybėje jis galėtų užtikrinti savo skolinių įsipareigojimų įvykdymą kreditoriams. Tačiau šie G. M. skundo argumentai negali būti laikomi pagrįstais.Apygardos teismas sutinka su probacijos tarnybos sprendimo bei teismo nutarties motyvais, laiko juos pagrįstais ir jų nebekartoja. Kartu pažymi, jog nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatos taikytos, nes teismui buvo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietoje. Tačiau tai nereiškia, kad nuteistojo elgesys nėra kontroliuojamas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis turi vykdyti teismo nustatytą pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Šios teismo nustatytos pareigos vykdymo priežiūrą vykdo probacijos tarnyba. Probuojamojo priežiūra – tai tarpusavyje suderintų probuojamojo resocializacijos ir elgesio kontrolės priemonių visuma (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 9 punktas). Probuojamojo resocializacijos priemonės – tai priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų probuojamajam socialiai integruotis, o elgesio kontrolė – tai Probacijos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytos priemonės ir viena iš Probacijos įstatyme nustatytų priemonių – probuojamiesiems nustatytų probacijos sąlygų vykdymo tikrinimas (Probacijos įstatymo 18 straipsnis, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo išvykimas yra susijęs ne su trumpalaike komandiruote pagal sudarytą darbo sutartį darbo funkcijoms atlikti, bet su darbo pokalbiu ir ateityje galbūt sudaroma neterminuota darbo sutartimi, pagal kurią jis turėtų būti įdarbintas gamybos vadovu, t. y. išvykimas yra susijęs su planuojama ateityje sudaryti darbo sutartimi nuolatiniam darbui užsienio valstybėje, taigi tai yra susiję ir su esamos gyvenamosios vietos pakeitimu. Užsienio valstybė, kurioje planuoja įsidarbinti nuteistasis G. M., nėra šalis, priimanti vykdyti Lietuvos Respublikos teismų sprendimus dėl probacijos.Taigi kompetentinga užsienio valstybės institucija negalėtų užtikrinti probuojamojo priežiūros siekiant probacijos tikslų įgyvendinimo. Taip pat probacijos tarnyba negali išduoti nuolatinio leidimo išvykti į užsienio valstybę dėl galimo darbo, nepagrįsto jokiais dokumentais. Byloje yra pateiktas darbdavio patvirtinimas apie tai, kad nuteistasis G. M. yra kandidatas į gamybos vadovo pareigas (b. l. 16). Tačiau nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kada darbdavys rengia patį pokalbį, nėra pateiktas pareigybės aprašymas pareigoms, kurias norėtų užimti nuteistasis, nėra jokių duomenų apie darbo užmokestį, kurį gautų nuteistasis, jeigu būtų įdarbintas, nėra kitų dokumentų, kurie leistų teigti, jog nuteistasis planuoja vykti į darbo pokalbį jo nurodytoje valstybėje. Pati darbo sutartis nėra sudaryta, todėl visiškai nėra aišku, kokiu būdu nuteistasis galėtų vykdyti savo įsipareigojimus tiek probacijos tarnybai, tiek savo kreditoriams. Nuteistasis prašyme probacijos tarnybai tik abstrakčiai nurodo, jog jam bus mokamas žymiai didesnis darbo užmokestis, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kokį darbo užmokestį nuteistasis gautų, kad būtų galima daryti išvadą, jog jis yra žymiai didesnis. Nuteistasis išreiškia ketinimą suteikti išsamią informaciją apie savo gyvenamąją vietą išvykimo atveju, visus reikiamus kontaktus, kiekvieno mėnesio nustatytą datą grįžti į probacijos tarnybą, tačiau nagrinėjamu atveju tokios gyvenamosios vietos, kaip ir konkretaus darbo, nėra. G. M. teismo posėdyje nurodė, jog darbdavys jam siūlo gyvenamąją vietą (b. l. 56–57), tačiau jis nepateikė duomenų apie tai, kurioje vietoje yra darbdavio siūloma gyvenamoji vieta. Nuteistasis teigia, kad jis ketina grįžti į Lietuvą kiekvieną mėnesį, tačiau išreiškia savo ketinimą netgi neturėdamas duomenų apie savo naujo darbo grafiką ir realias galimybes tokį ketinimą įgyvendinti. Nuteistasis teigia, jog jo sveikata yra prasta, jam reikalinga nuolat vartoti vaistus bei reikalinga nuolatinė medikų priežiūra ir jam reikės grįžti kas mėnesį į Lietuvą, tačiau nepaaiškino, kaip jo sveikata gali būti suderinama su tuo darbu, kurį jis ketina gauti, taip pat kaip ši sveikatos būklė leis jam kas mėnesį grįžti į Lietuvą tam, kad naudotųsi sveikatos priežiūros paslaugomis, o ne gautų šias paslaugas užsienio valstybėje. Nuteistasis teigia, jog geresnės darbo sąlygos leis tinkamai vykdyti mokestines prievoles bei turimus įsipareigojimus kreditoriams. Tačiau nėra pateikta duomenų, kurie leistų įvertinti realias galimybes šiuos įsiskolinimus padengti analizuojant ketinamas gauti pajamas ir ketinamas patirti gyvenimo užsienyje bei grįžimo į Lietuvą sąnaudas. Anksčiau aptartų aplinkybių visuma apygardos teismui leidžia prieiti prie išvados, jog nagrinėjamoje situacijoje užtikrinti probacijos vykdymą užsienio valstybėje nebūtų galima. Tenkinti nuteistojo G. M. skundo jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. M. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.