Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-01-30 · Civilinė byla Nr. e2-361-407/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-30
Bylos Nr.
e2-361-407/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01200-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Vigintas Višinskis (pirm.)
Atsakovas
„KEVLARAS“
Ieškovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-361-407/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01200-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2.1.3; 3.4.3.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 30 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kevlaras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kevlaras“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kevlaras“. Nurodė, kad atsakovės mokestinė nepriemoka VMI 2019 m. rugpjūčio 14 d. duomenimis sudaro 44 664,23 Eur. Pareiškėja nuo 2019 m. sausio 31 d. pateikė keturis nurodymus dėl mokestinių nepriemokų nurašymo iš mokesčių mokėtojos sąskaitų ir priėmė du sprendimus išieškoti mokestines nepriemokas iš turto, tačiau mokestinės nepriemokos nebuvo išieškotos.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Kevlaras“ su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad atsakovės turtą sudaro ilgalaikis nematerialusis turtas, t. y. Geologijos tarnybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, kurio vertė 538 419 Eur, taip pat trumpalaikis turtas, t. y. debitorinės skolos, kurios sudaro 425 478 Eur, ir produkcija, kurios vertė 8 993 Eur, kitos gautinos 654 Eur dydžio sumos. Atsakovės pradelstus įsipareigojimus sudaro 43 092,23 Eur skola VMI bei 11 586,29 Eur skola kitiems kreditoriams, o visas bendrovės turtas sudaro 973 546 Eur. Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 344 762 Eur, o tai yra įsipareigojimai bendrovės akcininkei ir paslaugų teikėjai UAB „Prestoflor“ už teikiamas durpių eksploatavimo paslaugas. Atsakovė nurodė, kad turimas turtas – leidimas eksploatuoti durpes – yra itin vertingas turtas, leidžiantis vykdyti stabilią durpių eksploatavimo veiklą, gauti stabilias pajamas ir plėtoti verslą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo23 d. nutartimi atmetė VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, tačiau šią nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi panaikino ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi iškėlė UAB „Kevlaras“ bankroto bylą.

5. Teismas nustatė, kad pagal 2019 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis atsakovė iš viso turi 1 008 742 Eur turto, iš kurio 538 416 Eur sudaro ilgalaikis nematerialusis turtas – Geologijos tarnybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Teismas, vadovaudamasis šioje byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi, darė išvadą, kad toks turtas negalėtų būti likviduojamas ar perleidžiamas, todėl ši suma į bendrą įmonės turimą sumą neturėtų būti įskaičiuojama.

6. Be to, balanse nurodytos per vienus metus gautinos sumos (debitoriniai įsipareigojimai) sudaro 457 732 Eur. Teismas pažymėjo, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Atsakovė konkrečiai nenurodė, kaip susidarė debitoriniai įsipareigojimai, iš kur ketinama realiai šias sumas gauti, tik akcentavo durpių gavybos veiklos schemą bei sąsajas su kitomis įmonėmis, kad su atsakove susijusios įmonės atsiskaito metų pabaigoje. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, jokių bylų dėl skolų išieškojimo atsakovės naudai nėra, todėl 457 732 Eur debitorinių skolų teismas nelaikė realiu atsakovės turtu. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių papildomų įrodymų per teismo nustatytą papildomą terminą, pavyzdžiui, kokios lėšos pastaruoju metu buvo gautos, kaip sumažėjo turimi įsiskolinimai arba padidėjo turimas turtas. Tuo tarpu pareiškėja VMI pateikė papildomus duomenis, kad atsakovės mokestinė nepriemoka 2019 m. gruodžio 9 d. padidėjo iki 57 624,60 Eur, taigi, atsakovė ir toliau nevykdo mokestinių įsipareigojimų.

7. Atskaičius nurodytas sumas, pagal 2019 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis lieka atsakovės 470 326 Eur trumpalaikis turtas, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 446 588 Eur (kurie nuo praėjusių finansinių metų padidėjo žymiai, t. y. daugiau nei 100 000 Eur). Taigi pradelsti atsakovės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismo vertinimu, įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė yra nemoki, ji negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl jai keltina bankroto byla (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai, 2 straipsnio 8 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atsakovė UAB „Kevlaras“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei atmesti; priteisti iš pareiškėjos atsakovės patirtas 726 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

8.1. Teismas nepagrįstai eliminavo iš atsakovės turto vertės nematerialų turtą – Geologijos tarnybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Bendrovių balansuose esančio turto vertė nėra niekaip susijusi su galėjimu tą turtą perleisti kitiems asmenims, nes bendrovės turtu pagal verslo apskaitos standartus yra laikomas ir turtas, kuris uždirba bendrovei pajamas. Būtent tokios formos rinkos vertę ir sudaro Geologijos tarnybos išduotas leidimas eksploatuoti gamtinius išteklius. Be šio leidimo bendrovė iš viso negalėtų vykdyti veiklos ir gauti pajamų.

Atsiliepimas

8.2. Byloje esantys įrodymai, atsiliepime į VMI pareiškimą pateikti paaiškinimai detaliai pagrindžia UAB „Kevlaras“ veiklos vykdymo rezultatus ilgalaikėje perspektyvoje, pelningą, o ne nuostolingą veiklą. Atsakovės metinė apyvarta ir pelnas didėja. Byloje pateiktas UAB „Kevlaras“ 2019 m. 3 ketvirčių balansas patvirtina veiklos stabilumą, tačiau teismas nevertino visų šių aplinkybių.

8.3. Teismai nepagrįstai nevertino ir byloje pateiktos visos įmonių grupės vykdomos veiklos – verslo vertinimo, kuris ir atskleidžia šio verslo specifiką ir vertę, veiklos schemą. Taigi, visa ši veikla, su turimais durpynais, technika ir kitais resursais buvo įvertinta 2011 m. turto vertintojų, o ataskaita buvo teikiama kredituojančiam bankui. Konkrečiai veikla, kuri susijusi su UAB „Kevlaras“ turimu leidimu, buvo įvertinta net 11 330 000 Lt (3 281 394 Eur). Leidimui gauti juridinis asmuo turi atlikti daugybę investicijų reikalaujančių veiksmų, poveikio aplinkai vertinimus, išžvalgymą ir kt. procesus, ir tik juos įvertinusi Geologijos tarnyba išduoda leidimą, kuris atveria kelią į pelningą durpių gavybos veiklą, iš kurios planuojamos ir gaunamos milijoninės pajamos.

8.4. Nepagrįstai paskelbus UAB „Kevlaras“ bankrotą, bankrotas turėtų būti skelbiamas ir kitoms įmonėms UAB „Prestoflor“ ir UAB „Presto durpės“, o tokiu atveju VMI skolų niekas nepadengtų ir bankroto procese.

8.5. UAB „Kevlaras“ debitorė yra UAB „Prestoflor“, kuri kartu yra ir bendrovės kreditorė. Kaip bendrovės kreditorė, UAB „Prestoflor“ yra atidėjusi mokėjimus, ir skolos nėra pradelstos. Tačiau įvertinus faktą, kad UAB „Kevlaras“ skolų mokėjimai yra atidedami ir nėra pradelsti, lygiai taip pat atidedamas ir debitorinių skolų mokėjimas, bet ne todėl, kad UAB „Prestoflor“ nepajėgi mokėti debitorinių skolų. Tarpusavio įsipareigojimų padengimas yra susijęs su bendrovių veiklos specifika. Iš esmės, siekiant išvengti tarpusavio atsiskaitymų, būtų galima atlikti įskaitymus ir tokiu būdų sumažinti tiek kreditorinius, tiek debitorinius įsipareigojimus, tačiau esant apyvartinių lėšų gavimo sezoniškumui ir vienu metu negalint atsiskaityti su visais kreditoriais, toks įskaitymas nėra atliekamas, dėl siekio visų pirma atsiskaityti su valstybės biudžetu, t. y. sumokėti VMI skolas ir nepažeisti jos pirmumo teisės. Teismas nevertino byloje pateikto UAB „Prestoflor“ 2019 m. rugsėjo 30 d. balanso, kuris patvirtina, kad ši bendrovė turi turto, vykdo pelningą veiklą, gauna pajamas, apyvarta už 9 mėnesius jau viršija 0,5 milijonų eurų. UAB „Prestoflor“ nuosavybėje yra visa gamybinė durpių eksploatavimo bazė, įranga, transporto priemonės, todėl teigti, kad šios debitorinės skolos susigrąžinimo realumas yra abejotinas, nėra jokio pagrindo.

8.6. Atsakovės ne tik pradelsti įsipareigojimai, bet ir visi turimi įsipareigojimai neviršija pusės jos turto, tai patvirtina pateikti 2018 m. ir 2019 m. liepos 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentai, todėl atsakovė neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodyto nemokumo apibrėžimo. Atsakovės pradelstus įsipareigojimus sudaro tik skola VMI ir 11 586,29 Eur kitiems kreditoriams (kurie nereiškia jokių pretenzijų ir reikalavimų), o visas atsakovės turtas yra net 973 546 Eur. Kiti – ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 344 762 Eur, ir tai yra įsipareigojimai bendrovės akcininkei ir paslaugų teikėjai UAB „Prestoflor“ už teikiamas durpių eksploatavimo paslaugas. Šie įsipareigojimai yra nepradelsti, jų padengimas yra susijęs su bendrovės veiklos specifika, o taip pat turimais priešpriešiniais UAB „Prestoflor“ įsipareigojimais bendrovei už pirktas palaidas durpes.

8.7. Atsakovė deda pastangas atsiskaityti su kreditoriais ir yra pajėgi spręsti laikinus sezoninius finansinius sunkumus, susijusius su apyvartinių lėšų gavimo sezoniškumu. Durpių gavyba vyksta vėlyvą pavasarį, vasarą, t. y. šiltuoju sezonu, tuomet yra patiriama daugiausiai sąnaudų, o durpių pardavimai, kurie papildo ir užtikrina apyvartines lėšas, aktyviausiai vyksta rudenį, todėl tik tuomet UAB „Prestoflor“ gauna pajamas iš UAB „Presto durpės“, kuri vykdo durpių pardavimo veiklą, ir gali atsiskaityti su UAB „Kevlaras“. Tokioje situacijoje bankroto bylos atsakovei iškėlimas neatitiktų nemokumo teisės reabilitacinio tikslo, prieštarautų įmonės darbuotojų bei pačios valstybės interesams, nes iš rinkos būtų pašalintas ūkinę komercinę veiklą vykdantis, darbo vietas sukūręs bei mokesčius valstybei, nors ir pavėluodamas, mokantis ūkio subjektas. Skolos VMI yra padengiamos kasmet, sumokami delspinigiai, todėl VMI teiginiai, kad atsakovė susidūrė su ilgalaikiais finansiniais sunkumais ir negalės atsiskaityti su valstybe yra nepagrįsti.

9. Pareiškėja VMI atsiliepime prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:

9.1. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje jau yra pasisakęs, kad Geologijos tarnybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes turi būti eliminuotas iš bendros atsakovės turto vertės, nes šis turtas negali būti perleistas kitiems subjektams, t. y. šis turtas nėra likvidus.

9.2. Atsakovės nurodyta durpių gavybos schema neįrodo, kad atsakovė yra moki ir galės atsiskaityti su VMI. Atsakovės pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodytas vertinamas turtas nuosavybės teise nepriklauso apeliantei, iš jo negalima išieškoti įsiskolinimo, todėl bendrovės balanse nurodyta nematerialaus turto 538 431 Eur suma negali būti įskaityta į realią turto vertę.

9.3. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Prestoflor“ atsiskaityti su atsakove turėjo jau 2019 m. pradžioje. Atsakovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. Bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui, iš debitorės UAB „Prestoflor“ skolos ar jos dalies neatgavo. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad atsakovei nėra realių galimybių atgauti skolą iš debitorės UAB „Prestoflor“, todėl debitorinio įsiskolinimo suma pagrįstai nebuvo įskaityta į bendrovės turto realią vertę.

9.4. Apeliantė jau daugiau nei metus nesugeba atsiskaityti su VMI, net ir žinodama apie keliamą bankroto bylą, nesumoka įsiskolinimo valstybei. Priešingai, nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantės mokestinė nepriemoka padidėjo net 34,6 proc. Tai patvirtina, kad apeliantės finansiniai sunkumai yra ilgalaikio pobūdžio, bendrovė yra nemoki, todėl teismas pagrįstai iškėlė bankroto bylą. Atsakovė turto, iš kurio būtų galima išieškoti mokestinę nepriemoką, neturi, pati nesiekia tinkamai vykdyti mokestinių prievolių, todėl turi būti pašalinta iš rinkos bankroto procedūros metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

11. Apeliantei bankroto byla iškelta dar galiojant ĮBĮ, todėl sprendžiant šį ginčo klausimą taikytinos minėto įstatymo, o ne nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovei bankroto bylą nutarė iškelti vadovaudamasis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, pagal kuriuos bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

13. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

14. Vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės veiklos rezultatai, atspindintys galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1284-381/2018). Bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, vadovavosi byloje pateikto aktualiausio, t. y. 2019 m. rugsėjo 30 d. atsakovės balanso duomenimis. Pagal šiuos duomenis nustatyta, kad atsakovė iš viso turi 1 008 742 Eur turto, iš kurio 538 416 Eur sudaro ilgalaikis nematerialusis turtas – Geologijos tarnybos 2002 m. rugpjūčio 2 d. išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi jau yra pažymėjęs, kad šis turtas turi būti eliminuojamas iš bendros atsakovės turto vertės, kadangi, kaip pati atsakovė nurodė, šis turtas (leidimas) negali būti perleistas kitiems subjektams, yra susijęs konkrečiai su atsakove, t. y. šis turtas nėra likvidus. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į šiuos išaiškinimus, o apeliantės argumentai, kuriais ginčijama tokia teismo išvada, atmestini. Nors apeliantė teigia, kad minėtas turtas turi balanse įrašytą vertę, nes be šio leidimo bendrovė iš viso negalėtų vykdyti veiklos ir gauti pajamų, pažymėtina, kad į šį turtą išieškojimas negali būti nukreipiamas. Taigi, minėto turto balansinė vertė negali būti įskaityta į realią turto vertę, kuri vertinama atsakovės (ne)mokumo aspektu.

16. Pagal 2019 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis atsakovė taip pat turi 470 326 Eur trumpalaikio turto, iš kurio didžiąją dalį, t. y. 457 732 Eur sudaro per vienus metus gautinos sumos (debitoriniai įsipareigojimai). Iš byloje pateiktos 2019 m. rugpjūčio 14 d. pažymos apie atsakovės debitorius matyti, kad 425 478,10 Eur dydžio prievolę atsakovei turi UAB „Prestoflor“, kuri yra atsakovės akcininkė. Jos pradelstų mokėjimų suma sudaro 367 833,70 Eur.

17. Apeliantė teigia, kad UAB „Prestoflor“ kartu yra ir UAB „Kevlaras“ kreditorė. Bendrovės viena kitai yra atidėjusios mokėjimus, nes dėl veiklos specifikos apyvartinių lėšų gavimas priklauso nuo sezoniškumo, todėl vienu metu negalimas atsiskaitymas su visais kreditoriais. Šis argumentas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrindžia į atsakovės balansą įrašytų debitorinių skolų sumos kaip realaus turto. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių papildomų įrodymų, kokios lėšos pastaruoju metu buvo gautos, kaip sumažėjo turimi įsiskolinimai arba padidėjo turimas turtas. Pažymėtina ir tai, kad pagal VMI pateiktus duomenis, apeliantės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. Taigi, jau daugiau nei metus apeliantė, būdama skolinga valstybės biudžetui, iš debitorės UAB „Prestoflor“ skolos ar jos dalies neatgavo.

18. VMI pareiškime nurodė, kad nuo 2019 m. sausio 31 d. yra pateikti keturi nurodymai dėl mokestinių nepriemokų nurašymo iš mokesčių mokėtojos sąskaitų ir priimti du sprendimai išieškoti mokestines nepriemokas iš atsakovės turto, tačiau mokestinės nepriemokos nebuvo išieškotos. Pagal byloje pateiktus duomenis, jokio kito turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, apeliantė neturi.

19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad beveik visas apeliantės 2019 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodytas turtas neatitinka realumo kriterijaus. Tuo tarpu pradelsti įsipareigojimai VMI jau pagal kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktus duomenis 2019 m. rugpjūčio 14 d. sudarė 44 664,23 Eur. Pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant ginčo klausimą, VMI pateikė papildomus duomenis, kurie patvirtina, kad apeliantės mokestinė nepriemoka 2019 m. gruodžio 9 d. padidėjo iki 57 624,60 Eur. Be to, kartu su atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą, VMI pateikė 2020 m. sausio 9 d. duomenis, pagal kuriuos apeliantės mokestinės nepriemokos suma yra padidėjusi iki 60 101,01 Eur. Taigi, vertinant apeliantės realaus turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, sutiktina su teismo išvada, kad pradelsti apeliantės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

20. Nurodytos aplinkybės taip pat paneigia apeliantės argumentus, kad jos finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, kad bendrovė veikia stabiliai ir pelningai. Kaip minėta, apeliantės mokestinės prievolės nevykdomos jau ilgiau nei metus, įsiskolinimas valstybės biudžetui nuosekliai didėja. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad imamasi kokių nors priemonių siekiant atsiskaityti su kreditore VMI. Nors apeliantė remiasi pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis apie didėjantį bendrovės pelną, tai nepatvirtina minėtų aplinkybių, kad apeliantė gali ir siekia atsiskaityti su kreditore VMI.

21. Dėl to teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė yra nemoki ir negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o tai atitinka ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies sąlygas, kurias nustačius yra pagrindas iškelti bankroto bylą atsakovei.

22. Kiti apeliantės argumentai (t. y. dėl visos įmonių grupės vykdomos veiklos kaip verslo vertinimo, dėl UAB „Kevlaras“ bankroto įtakos kitoms susijusioms įmonėms UAB „Prestoflor“ ir UAB „Presto durpės“, dėl apeliantės bankroto neatitikimo nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, prieštaravimo įmonės darbuotojų bei pačios valstybės interesams) nepaneigia nurodytos teismo išvados, taigi, neturi reikšmės siekiant teisingai išspręsti ginčo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau šioje nutartyje nepasisako.

23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo ginčo klausimą ir pagrįstai nutarė iškelti atsakovei bankroto bylą. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vigintas Višinskis