- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- II-567-486/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02891-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. R.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Kęstutis Černiauskas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aušrai Razutienei, dalyvaujant pareiškėjui G. R., pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Černiauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. R. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo specialisto A. G. 2020 m. rugsėjo 11 d. priimto nutarimo, kuriuo G. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 800 eurų bauda bei 12 mėnesių teisių vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje G. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 800 eurų bauda bei teisių vairuoti atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, Pareiškėjas jį apskundė teismui. Skunde pareiškėjas nurodo, kad jis nesijautė apsvaigęs, todėl manė, kad gali vairuoti, toks neatsakingas elgesys buvo pirmą kartą. Pažymi, kad jis yra doras, išsilavinęs darbštus ir aktyvus Lietuvos Respublikos pilietis. Nuo 2008 m. vadovauja UAB (duomenys neskelbtini), jam labai reikalinga teisė vairuoti transporto priemonės, nes jo kaip vadovo darbo funkcijos yra organizuoti bei pačiam vykti į susitikimus su partneriais bei klientais. Kartu su sugyventine augina vaikus, kurie lanko darželius, būrelius. Svarbu tai, kad neturint galimybės vairuoti, nukentėjus nepilnamečių vaikų interesai. Be to, pareiškėjas turi garbaus amžiaus mamą, tėtį, bei močiutę, neturėdamas teisių negalės jais tinkamai pasirūpinti. Paskirtą baudą jau yra sumokėjęs. Prašo pakeisti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyr. specialisto A. G. 2020 m. rugsėjo 11 d. priimtą nutarimą ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi paskirti specialiosios teisės atėmimą kiek galima trumpesniam terminui arba administracinio poveikio priemonės neskirti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į Pareiškėjo skundą Institucija akcentavo, kad jos nuomone, skunde išdėstytuose motyvuose nėra išskirtinių aplinkybių, kad būtų galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, todėl prašoma nutarimą palikti nepakeistą, o skundo netenkinti.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas paaiškino, kad per daug nesikartos, kadangi visos aplinkybės nurodytos skunde. Pareiškėjas dėl minėto nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina lengvinančia aplinkybe, sumokėjo visą 800 eurų baudą. Pareiškėjas mano, kad tai vienintelis atvejis, nuo 2008 jokių pažeidimų nėra padaręs, tai patvirtina, kad tai nėra sisteminis pažeidimas, kai neblaivus asmuo vairavo transporto priemonę. Pabrėžia, kad pareiškėjas pažeidė įstatymo nuostatas, tačiau jokių padarinių nesukėlė ir neatsirado, jokios grėsmės dėl kažkokių nuostolių nekilo, dėl to nuobauda per griežta. Pareiškėjas yra ilgametis įmonės vadovas, įmonė stabiliai veikia, pridėti reitingai apie aukštą mokumą. Įmonės pajamos daugiau nei 3 kartus padidėjo, todėl atstovas mano, kad įmonė „kilo“ dėka įmonės vadovo. Pareiškėjas nuolat vykdavo į susitikimus Kaišiadoryse, Lentvaryje, todėl teisių neturėjimas kėlia sunkumų, negalima kokybiškai vadovauti įmonei, todėl gali nukentėti įmonės interesai, pajamos, nes iš jo pajamų išlaikoma šeima. Su pareiškėju gyvena 3 nepilnamečiai vaikai, jis vienintelis turėjo šeimoje vairuotojo pažymėjimą, jo sugyventinė neturi, nes neišlaikė. Pareiškėjo dėka buvo vaikai nuvežami į ugdymo įstaigas, į būrelius, todėl neturint transporto priemonės, vaikams būtų sudėtinga vykti dėl pandemijos grėsmės, nes galima būtų užsikrėsti, o to nebūtų jeigu pareiškėjas pats galėtų vežioti savo vaikus. Pareiškėjo močiutė gyvena (duomenys neskelbtini), mama, (duomenys neskelbtini), o tėtis (duomenys neskelbtini), todėl vairuotojo pažymėjimas tai svarbi priežastis susiekti su artimais. Pareikėjo atstovas mano, kad Institucija pateikė deklaratyvų atsiliepimą, nieko neindividualizuodama. Todėl teismas turėtų vertinti neformaliai pažeidimą, o realiai įvertinti kiekvieną situaciją, pareiškėjo asmenybę, jo darbo funkcijas, santykius su artimaisiais. Pareiškėjas atstovas mano, kad sutrumpinus poveikio priemonę nors kelių mėnesių laikotarpiui, pareiškėjas pilnai pajus pasekmes savo netinkamo elgesio. Mano, kad poveikio priemonė 12 mėnesių atėmimas teisės vairuoti transporto priemones yra neproporcinga, todėl ją prašo trumpinti, arba iš viso neskirti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. R. paaiškino, kad visiškai palaiko savo atstovo poziciją. Supranta ką padarė, dėl to tikrai nuoširdžiai gailisi. Po įvykio kai pranešė artimiesiems, kad sulaikė jį išgėrusį, tai artimieji pamanė, kad jis juokauja. Jis tikrai nėra piktybinis pažeidėjas, labai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, todėl teisės atėmimo terminą prašo trumpinti, o pagal galimybės iš viso šios poveikio priemones netaikyti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad skundo pareiškėjo G. R. veiksmuose pagrįstai konstatuota nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalyje sudėtis, o nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo taisyklių. Pareiškėjui už įvykdytą administracinį nusižengimą paskirta minimali bauda (800 eurų) ir taip pat paskirta minimalios trukmės ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Kaip matyti iš G. R. skundo turinio, nagrinėjamu atveju nėra ginčijamos nei faktinės bylos aplinkybės, nei nusižengimo kvalifikacija, asmuo visiškai pripažįsta savo kaltę, sutinka su paskirta pinigine bauda, o skundžiamą nutarimą prašoma pakeisti tik dalyje dėl administracinio poveikio priemonės, t. y. prašoma sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą arba visai neskirti. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis, prieš viešąjį interesą. Tokios praktikos laikomasi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-478/2012, Nr. N63-681/2010 ir kt.) Pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju nei Institucija, pripažinusi G. R. kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir paskyrusi ginčijamą poveikio priemonę, nei teismas išanalizavęs skundo argumentus bei išklausęs Pareiškėją teismo posėdžio metu, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nors G. R. pažymi, kad ji pripažįsta kaltę dėl administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, o vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbinėms funkcijos vykdyti, šeimos reikalams tvarkyti, tačiau pažymėtina, kad visgi jis padarė vieną šiurkščiausių administracinį nusižengimą, numatytų ANK 422 straipsnio 5 dalyje, už kurį jam skirta ir taip minimali bauda ir minimalios trukmės poveikio priemonė. Skiriant nuobaudą ir poveikio priemonę, buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju teismas visgi neturi pagrindo išvadai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam ir nubaustam asmeniui buvo paskirta netinkama nuobauda, kas savo ruožtu leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Analizuojamoje byloje nėra nei išskirtinių aplinkybių, nei galima išvada, kad asmens padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas. ANK 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas, o nagrinėjamu atveju G. R. po paklaidos nustatytas net 1,43 promilių girtumas, kai nuo 1,51 promilių taikoma jau net baudžiamoji atsakomybė, kas reiškia, jog leistina riba buvo viršyta daug daugiau nei nežymiai. Vien pats faktas, kad pareiškėjas sėdo už vairo būdamas neblaivus, neįsitikinęs savo būsena, įvertinus dar ir nustatytą neblaivumo laipsnį 1.43 promilės, kuris, kaip minėta, labai viršijo leistiną ribą, patvirtina ne tik tai, kad nusižengimas padarytas tyčia, bet rodo ir pažeidėjo itin neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į vairavimą bei aplinkinius, tai, kad jis vairavo vakare, teismo vertinimu, nesumažina jo pavojingumo. Argumentai, kad G. R. darbas yra siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, net kai transporto priemonės vairavimas yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Argumentai susiję su vaikų poreikių tenkinimu bei artimųjų priežiūra, suformuotoje teismų praktikoje, savaime nepripažįstamos ypatingomis ir pakankamomis aplinkybėmis skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą ar poveikio priemonę. Būtina atkreipti dėmesį, kad poreikis G. R. vairuoti transporto priemones egzistavo dar iki nusižengimo padarymo, taigi jis, dar prieš darydamas nusižengimą galėjo ir privalėjo numatyti bei įvertinti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam dėl šio nusižengimo padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų, jog jam netekus teisės vairuoti jam būtų neįmanoma nuvykti į darbą ir (ar) gydymo įstaigas, pateikti dokumentai dėl teisės vairuoti transporto priemonės neatėmimo niekaip nerodo jo asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paskirtos baudos sumokėjimas taip pat negali būti laikomas išimtine aplinkybe, nes už padarytą teisės pažeidimą paskirtą baudą asmuo privalo sumokėti ir tai nėra pažeidėjo pasirinkimo laisvė.
Be to, šiame kontekste pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, jog tam tikros administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymas gali pakenkti jo, šeimyniniams interesams, ar kitai visuomeninei veiklai, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymą. Pažymėtina ir tai, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria darbinių ir buitinių nepatogumų, nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobauda ir/ar poveikio priemonė yra per griežta. Pabrėžtina, kad darydamas administracinius nusižengimus pats pažeidėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra tik jis pats.
Teismo vertinimu, asmenys, pripažinti kaltais padarę administracinius nusižengimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, juo labiau, kai leistina riba yra viršyta ne nežymiai, šiuo atveju nustatytas net 1,43 promilių girtumas, vien dėl asmeninių interesų patenkinimo, nesant išimtinių aplinkybių, negali tikėtis švelnesnės, nei įstatymo numatytos nuobaudos ar trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino. Toks teisės aiškinimas būtinas siekiant užtikrinti visos visuomenės interesus ir užtikrinti realų administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju G. R. skiriant administracinę nuobaudą buvo įvertintas jo padaryto nusižengimo pavojingumas, jam nustatytas girtumo laipsnis, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, dėl ko buvo paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta piniginė bauda, o teisė vairuoti atimta ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam minimaliam 12 mėnesių terminui, kurį sumažinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, G. R. skundas atmestinas, paliekant galioti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyr. specialisto A. G. 2020 m. rugsėjo 11 d. priimto nutarimą kaip teisėtą ir pagrįstą
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2020 m. rugsėjo 11 d. priimtą nutarimą Nr.10-ANR_N-20872-2020, palikti nepakeistą, o G. R. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.