Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-697-498-2013;

Teisėjas Laimonas Noreika Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00207-2008-1;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 300 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį 50 (penkiasdešimties) MGL (6500 Lt.) dydžio bauda;

pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį 100 (vieno šimto) MGL (13 000 Lt.) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinus apėmimo būdu R. B. nuteistas subendrinta 100 (vieno šimto) MGL (13 000 Lt.) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – dirbdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiuoju gydytoju, pažeisdamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus bei 8 punkto reikalavimus 2007-05-21, neturėdamas paciento A. D. prašymo dėl siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (toliau-NDNT) darbingumo lygiui nustatyti, suklastojo tikrą dokumentą – siuntimą į NDNT, į kurio 1, 2, 3, 4, 5, 8 punktus, remiantis žinomai suklastotu 2007-02-27 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašu iš medicininių dokumentų, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie paciento A. D. sveikatos būklę – jog sveikata yra sutrikusi ir šį suklastotą dokumentą 2007-05-21 pateikė Konsultacinei gydytojų komisijai. Dėl tokių valstybės tarnautojui prilyginto asmens – gydytojo R. B. veiksmų valstybė patyrė didelės žalos, nes tyčiniais ir neteisėtais savo veiksmai, ignoruodamas LR įstatymus ir poįstatyminius aktus, sumenkino valstybės prestižą bei valstybės institucijos – VšĮ „ (duomenys neskelbtini) “ autoritetą visuomenėje bei diskreditavo asmens, prilyginamo valstybės tarnautojui, vardą.

Nuteistojo R. B. gynėjas advokatas K. Jonaitis prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-04-01 nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį neįrodžius, kad R. B. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Skundo autoriaus nuomone pirmos instancijos teismas, pripažindamas R. B. kaltu padarius LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir skirdamas bausmę, neįsigilino į baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, padarė prielaidas, nepagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais, nevertino įrodymų visumos, o tik atskirus įrodymų šaltinius, neatsižvelgė į R. B. parodymus, todėl nuosprendis turi būti panaikintas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. B. atžvilgiu, vadovavosi ir jo kaltę įrodinėjo vien tik toje pačioje byloje kito kaltinamojo – A. D. duotais parodymais. Pažymima, kad nei tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nebuvo nustatyta, kad A. D. kaltinime nurodytomis dienomis nesilankė pas R. B. ir nepateikė jam užpildytų 2006-04-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2006-04-16 bei 2007-02-27 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašų iš medicininių dokumentų apie sveikatos būklę. Be to, A. D. medicininės kortelės patvirtina, kad jis nuo 2006 m. buvo „(duomenys neskelbtini)“ pacientu. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas nepašalino prieštaravimų tarp A. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, kur tyrimo metu jis teigė, kad R. B. yra jo pažįstamas, pas jį lankėsi, o teisme jau tvirtino, kad R. B. yra jo gydytojas, bet pas jį niekada nebuvo, tačiau būtent šiais prieštaringais parodymais teismas ir grindė R. B. kaltę dėl dokumentų klastojimo. Be to, teismas nenustatė asmens, kuris galėjo pateikti išrašus iš medicininių dokumentų apie paciento A. D. sveikatos būklę, o tik padarė nepagrįstą išvadą, kad R. B. savo parodymais apie A. D. lankymąsi pas jį siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, kad joks įstatymas neįpareigoja gydytojo patikrinti paciento atneštuose medicininiuose dokumentuose apie jo sveikatos būklę įrašytų duomenų tikrumo ir nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad R. B. žinojo, jog pateikti dokumentai yra suklastoti. Apeliantas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad visas siuntimo į NDNT procesas vyko logiškas ir nuoseklus, todėl teismo teiginys, kad dėl šio proceso yra nesusipratimai ir datų skirtumai nepagrįstas ir nelogiškas. Paminėtos aplinkybės, skundo autoriaus įsitikinimu, neįrodo R. B. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, kadangi tvirtindamas dokumentų kopijas, darydamas įrašus jis negalėjo žinoti, kad dokumentai yra suklastoti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apklausiamas įtariamuoju R. B. aiškiai nurodė, jog darydamas atžymą „kopija tikra“ tvirtino ne epikrizėje esančios diagnozės tikrumą, o paties tokio turinio dokumento egzistavimą ir rėmėsi medicininėmis išvadomis, esančiomis pateiktose epikrizėse ir į siuntimą perrašė jam įtarimo nesukėlusius duomenis. Akcentuojama, kad teismas nuosprendį grindė vien prielaidomis nepagrįsdamas savo išvadų jokiais objektyviais įrodymais, R. B. nuteisė remdamasis vien tik kito kaltinamojo parodymais, o byloje apklausti liudytojai nepateikė jokių svarbių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų R. B. kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus.

Teismo posėdyje nuteistasis R. B. ir jo gynėjas advokatas K. Jonaitis prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas dalyje dėl R. B. nuteisimo pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (dėl įvykio 2007 metais) atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant apeliacinį skundą dalyje dėl A. D. siuntimo į NDNT 2007 metais, analogiškai kaip ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas, nekvestionuoja apeliacinės instancijos nuosprendžio dalies, kuria R. B. išteisintas pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį ir LR BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl įvykio 2006 metais), tačiau, vertinant įrodymus, kuriais pirmos instancijos teismas pripažino R. B. kaltu pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį, LR BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl įvykio 2007 metais), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 2011-04-01 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo pagrindais ir motyvais nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, vertino juos nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-LR BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, ir priėjo teisingos išvados, kad teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma įrodo R. B. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, LR BK 228 straipsnio 1 dalyje (dėl įvykio 2007 metais).

Kaip matyti iš apelianto pateikto apeliacinio skundo, pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra tai, kad A. D., kuriam gydytojas R. B. išdavė 2007-05-21 siuntimą į NDNT, apelianto teigimu, iš tikrųjų šiomis dienomis lankėsi pas R. B.. Apelianto manymu, pirmos instancijos teismas netinkamai vertino paties R. B. parodymus, savo išvadas grindė išimtinai A. D. parodymais, nepagrįstai atmetė ir nesirėmė R. B. parodymais šioje dalyje.

Vertinant aplinkybę ar A. D. 2011 m. gegužės 21 d., ar kitomis 2011 m. gegužės mėn. dienomis lankėsi pas gydytoją R. B. tikslu pateikti dokumentus dėl jo siuntimo į NDNT, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo išvada, kad A. D. pas gydytoją R. B. minėtu laiku ir minėtais tikslais nesilankė, yra teisinga ir pagrįsta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Pirmos instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino A. D. parodymus, kuris parodė, kad 2006-2007 metais pas gydytoją R. B. nesilankė, nes neturėjo tam jokio reikalo. Taip pat dėl invalidumo gavimo pas gydytoją R. B. tuo laikotarpiu nebuvo. Nebuvo ir pas jokius kitus gydytojus, kad būtų nustatinėjamas invalidumas. Du kartus tik buvo Marijampolėje komisijoje, kuriai pristatė A. K. jam paduotus ir surinktus dokumentus. A. K. abiem atvejais (2006 ir 2007 metais) atliko automobilio išvirinimo darbus, t.y., pašalino korozijos pažeistus kėbulo elementus už ką A. K. sutvarkė jam dokumentus, reikalingus invalidumui gauti ir pratęsti. A. D. taip pat parodė, kad 2006-2007 metais buvo iš esmės sveikas, dokumentus dėl invalidumo jam sutvarkė A. K. kaip atlygį už automobilio remontą.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai įvertino A. D. parodymus kaip teisingus ir jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. B. atžvilgiu. A. D. per visą ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo laikotarpį parodė, kad 2006-2007 metais pas gydytojus savo invalidumo reikalais nesilankė ir negalėjo lankytis, nes buvo iš esmės sveikas, o visus dokumentus jam tvarkė A. K. kaip atlygį už automobilio tvarkymą. Pažymėtina, kad aplinkybė, nurodyta A. D., o būtent tai, kad jis neturėjo jokio pagrindo lankytis pas gydytojus, nes nesirgo ligomis, dėl kurių galėjo gauti nedarbingumo lygį, yra įrodyta ir patvirtinta byloje surinktais įrodymais. Ši nustatyta faktinė aplinkybė savaime patvirtina A. D. parodymus dalyje dėl to, kad jis 2007 m. gegužės mėn. nesilankė pas gydytoją R. B., kadangi A. D. tam neturėjo jokio pagrindo. A. D. parodymus dėl nesilankymo pas gydytoją R. B. taip pat patvirtina pirmos instancijos teismo aptarti faktiniai duomenys, o būtent tai, kad A. D. asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų apie jo lankymąsi pas gydytoją R. B. 2007-05-21. Tai, kad A. D. nesilankė pas gydytoją R. B. 2007-05-21, patvirtina ir aplinkybė, kurią savo nutartyje paminėjo Lietuvos Aukščiausiasis teismas nagrinėdamas R. B. kasacinį skundą, o būtent tai, kad A. D. prašyme nustatyti darbingumo lygį nurodyta data – 2007-05-23.

Esant išvadai, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai įvertino A. D. parodymus kaip teisingus, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmos instancijos teismas, daro išvadą, kad R. B. parodymai dalyje dėl to, kad A. D. lankėsi pas jį 2007-05-21 ar kitomis 2007 metų gegužės mėn. dienomis tikslu gauti siuntimą į NDNT, nėra teisingi. Šie R. B. parodymai tiesiogiai paneigiami A. D. parodymais bei kitais aukščiau šioje nutartyje aptartais duomenimis, o būtent tuo, kad A. D. prašyme nustatyti darbingumo lygį yra nurodyta vėlesnė data, nei surašytas siuntimas bei tuo, kad A. D. asmens sveikatos istorijoje nėra jokių duomenų apie tai, kad 2007-05-21 jis lankėsi pas gydytoją R. B..

Pažymėtina, kad paties R. B. parodymai apie tai, kad A. D. lankėsi pas jį 2007 metų gegužės mėn. tikslu gauti siuntimą į NDNT, nėra patvirtinami jokiais byloje surinktais duomenimis. Byloje nustatyta aplinkybė, kad R. B. buvo A. D. šeimos gydytoju, 2006 metais A. D. lankėsi pas R. B., tačiau ši aplinkybė savaime neįrodo, kad A. D. lankėsi pas R. B. 2007-05-21 būtent tuo tikslu, kad gauti siuntimą į NDNT. R. B. išreikšta nuomonė, kad A. D. galėjo neatsiminti apsilankymo pas jį fakto ir detalių, paneigiama ne tik pateis A. D. parodymais, bet ir byloje nustatytu faktu, kad A. D. jokių veiksmų, susijusių su jo darbingumo lygiu nustatymu neatliko, kadangi visus šiuos klausimus sprendė A. K.. Be to, faktas, kad A. D. prašymo nuoraše nustatyti nedarbingumo lygį nurodyta vėlesnė data nei siuntime į NDNT įrodo, kad paties A. D. pas gydytoją R. B. nebuvo.

Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas, padaręs išvadą, kad A. D. pas R. B. nesilankė, kartu nenustatė, kas gi tuomet pateikė R. B. A. D. dokumentus (2007 metais – 2007-02-27 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašą iš medicininių dokumentų), nėra pagrindas pripažinti pirmos instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje nepagrįstu. Šiuo atveju, R. B. kaltei pagrįsti svarbi yra aplinkybė, nustatyta pirmos instancijos teismo, o būtent tai, kad suklastotą 2007-02-27 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašą iš medicininių dokumentų R. B. pateikė ne pats besikreipiantis asmuo A. D., o kitas asmuo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje, priimtoje nagrinėjant bylą kasacine tvarka, padarytai išvadai, kad Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 7 ir 8 punktai yra tarpusavyje susiję, kas reiškia, kad gydantis gydytojas turi nustatyti diagnozę o diagnozei nustatyti yra reikšminga kas ir kokiu būdu gydytojui pateikė dokumentus, reikalingus diagnozei nustatyti. Be to, kaip jau buvo minėta, A. D. prašyme nustatyti darbingumo lygį yra nurodyta 2007-05-23 data.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstu įvertina apeliacinio skundo argumentą dėl pastabos, kad „pirmos instancijos teismas nurodo, kad A. D. ligos istorijoje nėra jokių įrašų apie jo lankymąsi pas gydytoją R. B. 2006-04-27 ir 2007-05-21, kuomet jis išdavė siuntimus į NDNT. Tačiau čia pat, sekančiame sakinyje pažymi, kad įrašai apie A. D. apsilankymą yra tik 2006-05-04 ir 2007-05-21, kuriuos pats A. D. taip pat neigia.“ Pastebėtina, kad pirmos instancijos teismo nuosprendyje apeliaciniame skunde nurodyto sakinio nėra. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad yra įrašai apie A. D. lankymąsi 2006-05-04 ir 2007-05-21 GKK (gydytojų konsultacinė komisija) (2011-04-01 nuosprendžio 23 lapas).

Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip pagrįstą pirmos instancijos teismo padarytą išvadą, kad A. D. 2007-05-21 pas gydytoją R. B. nesilankė ir dokumentų dėl savo sveikatos jam nepateikė.

Pastebėtina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės gali būti vertinami kaip išvestiniai iš apelianto pateiktos versijos ir argumentacijos apie tai, kad A. D. 2007-05-21 pas gydytoją R. B. apsilankė. Apeliaciniame skunde analizuojama teismų praktika dėl tiesioginės tyčios padarant nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, vertinama ar A. D. turėjo galimybę apsilankyti Šakių ligoninės GKK posėdyje 2007-05-21 dieną, t.y. tą pačią dieną, kai, pagal apeliantą, jis apsilankė pas R. B., tačiau šie apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi nustačius, kad A. D. pas gydytoją R. B. 2007-05-21 iš viso nesilankė.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustačius aplinkybę, kad A. D. pas gydytoją R. B. 2007-05-21 nesilankė, bei įvertinus kitų byloje esančių įrodymų visumą, pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino R. B. kaltu pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį ir LR BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl įvykio 2007 metais). Pastebėtina, kad pirmos instancijos teismas nagrinėjo bylą kelių kaltinamųjų atžvilgiu, kai kurių kaltinamųjų veiksmai yra susiję su R. B. padarytomis veikomis, todėl pirmos instancijos teismas nuosprendyje analizavo įrodymus vertinant jų visumą, o argumentaciją dėl kaltinamųjų kaltės nuosprendyje išdėstė ne visais atvejais atskiriant argumentaciją dėl kiekvieno kaltinamojo. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą dalyje dėl vieno apeliacinio skundo ir dėl vienos atskiros nusikalstamos veikos, tačiau vertina, kad nuosprendyje pateikta argumentacija dėl kaltinamojo R. B. kaltės padarant nusikaltimus, numatytus LR BK 300 straipsnio 1 dalyje ir LR BK 228 straipsnio 1 dalyje (dėl įvykio 2007 metais) yra teisinga ir pagrįsta byloje esančių įrodymų visumos analize.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip pagrįstą vertina pirmos instancijos teismo padarytą išvadą, kad suklastojant dokumentą ir dėl to atsiradus padariniams, aptartiems nuosprendyje, R. B. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 228 straipsnio 1 dalyje. Pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad R. B. yra LR BK 228 straipsnio dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos tinkamas subjektas, argumentavo tokią savo išvadą, taip pat pagrįstai nustatė, kad dėl R. B. veiksmų suklastojant dokumentą – 2007-05-21 siuntimą į neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, valstybė patyrė didelės žalos bei buvo diskredituotas asmens, prilyginto valstybės tarnautojui, vardas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dalyje dėl nuteisimo pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį, LR BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl veikų, padarytų 2007 metais) atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-04-01 nuosprendį šioje dalyje palikti nepakeistą.