Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2014-08-29 · Civilinė byla Nr. 2-96-220/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-08-29
Bylos Nr.
2-96-220/2014
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00037-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edmundas Žukauskas
Ieškovas
R. P.
Trečiasis asmuo
Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Atsakovas
A. N.
Civilinė byla Nr. 2-96-220/2014Teisminio proceso Nr.2-42-3-00037-2013-7Procesinio sprendimo kategorija Nr. 76.4; 78.2.1;113.8; 116.1. (S)
ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 29 d.Šilalė

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Ritai Tverijonienei, dalyvaujant ieškovei ir ieškovo R. P. įstatyminei atstovei N. P., jos atstovui advokatui B. S., trečiojo asmens Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms J. K., R. K., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ir ieškovo R. P. įstatyminės atstovės N. P. ieškinį atsakovui A. N., trečiajam asmeniui Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ir ieškovo R. P. įstatyminė atstovė N. P. prašo nustatyti, kad atsakovas A. N. yra jos sūnaus R. P., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas ir 2014-08-14 teismo posėdžio metu žodžiu patikslino savo ieškininius reikalavimus priteisti iš atsakovo išlaikymą R. P. po 200 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą sūnui, skaičiuojant po 200 litų per mėnesį už trijų metų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo dienos, t.y. 7200 Lt. Sprendimo dalį dėl vaiko išlaikymo prašo vykdyti skubiai, gaunamų lėšų tvarkytoja paskirti ją N. P..

Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimo ankstesnio teismo posėdžio metu( t. 1b.l. 71-73) , ji su atsakovu susipažino 2003 metais ir pradėjo su juo susitikinėti bei intymiai bendrauti. Tais pačiais metais ji intymiai bendravo ir su S. J., todėl pradžioje manė, kad sūnaus R., gim. 2004 (duomenys neskelbtini), tėvas yra S. J., kuris gera valia pripažino tėvystę. Vaikui augant ji pamatė, kad jis darosi panašus į A. N.. Apie tai ji 2009 m. pabaigoje pasakė iš įkalinimo įstaigos grįžusiam S. J., kuris dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi į teismą. 2010-12-08 Šilalės rajono apylinkės teismas nustatė, kad S. J. nėra jos sūnaus R. biologinis tėvas. Apie tai, kad ji su A. N. bendravo žinojo ir S. bei kiti asmenys. A. S. su A. N. yra pažįstami, A. N. jam prasitarė, kad jis yra jos sūnaus tėvas. S. J. su A. N. taip pat buvo draugai. Jeigu A. N. nebūtų vaiko tėvas, tai jis nevengtų daryti ekspertizės. Jos pajamos yra apie 1000Lt, ji gyvena pas mamą. Kadangi ji viena išlaiko sūnų, o jos materialinė padėtis sunki prašo priteisti išlaikymą sūnui ir išlaikymo įsiskolinimą.

Šalies argumentai

Atsakovas A. N., CPK 186 str. 3d. nustatyta tvarka apklaustas savo namuose, paaiškino, kad jis su ieškiniu nesutinka ir nurodo, jog dėl sveikatos stovio nesutinka daryti DNR ekspertizės, taip pat neturi finansinės galimybės. Jis N. P. pažįsta nuo tada, kada ji pradėjo dirbti žmonos įmonėje, ji prie jo priekabiavo. Jis su N. P. lytinius santykius turėjo ne vieną kartą, juos turėjo apie pusės metų laikotarpyje. Kai gimė vaikas, tai ji sakė, kad vaikas gal būt jo, o gal S. J.. Vaiko nėra matęs. Jis su S. J. buvo pažįstamas, apie N. P. vaiką su juo nekalbėjo. A. S. jis nepažįsta, tačiau jo tėvą gerai pažinojo. Su A. S. apie N. P. vaiką nekalbėjo. Jis buvo užsienyje nuo 2004 m. antrosios pusės. Jam konkrečiai ji nepasakė, kad čia jo vaikas.

Trečiojo asmens Šilalės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės dėl ieškinio reikalavimų palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, o taip pat civilinių bylų Nr. 2-53-439/2006 ir Nr. N2-296-799/2010,2004 m. balandžio 18 d. ieškovė N. P. nutraukė santuoką su A. P.. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus R., kurio tėvu gimimo liudijime buvo nurodytas A. P.. Pagal 2005-07-16 d. S. J. ieškinį A. P. tėvystė, atlikus DNR tyrimą, buvo nuginčyta ir 2006-03-22 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu R. P. gimimo liudijime Nr. 331386 panaikintas įrašas, kad jo tėvas yra A. P. (civ. byla Nr. 2-53-439/2006, b. l. 3, 5, 6, 28-34, 70-71). 2006-05 -18 d. išduotame N. P. sūnaus Roko gimimo liudijime tėvu buvo įrašytas S. J., kurio tėvystė pagal jo 2010-03-25 ieškinį buvo nuginčyta atlikus DNR tyrimą bei 2010-12-8 Šilalės rajono apylinkės teismui priėmus sprendimą( civ. byla Nr. N2-296-799/2010, b. l. 3-5, 6, 45-50). Šiuo metu matyti, kad 2011-03-15 išduotame R. P. gimimo liudijime tėvas nėra nurodytas (b. l. 6). Kaip teigia pati ieškovė, iki sūnaus R. P. gimimo ji intymiai bendravo su S. J. ir A. N.. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas šiuo metu serga onkologine liga, po R. gimimo išlaikymo jam neteikė.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad, sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Lietuvos Respublikos CK 3.148 str. 2 d. įtvirtinta įstatyminė nuostata, kad atsakovui atsisakius DNR ekspertizės, pagal kurią moksliškai gali būti nustatytas vaiko biologinis tėvas, toks atsisakymas, atsižvelgiant ir į kitas aplinkybes, vertintinas kaip tėvystės įrodymas. Bet kuriuo atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikalingiems faktams nustatyti. Atsakovo nurodytų atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarba turi būti vertinama, atsižvelgiant į jo fiziologines ir asmenines savybes, taip pat teismas turi spręsti, ar vienos vertybės (teisės į privatų gyvenimą) ribojimas kitos vertybės (teisės žinoti savo kilmę) naudai yra proporcingas (LAT 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011).

CK 3.148 str. nustato tėvystės nustatymo pagrindus- tai moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodinėjimo priemonės, analogiškos nuostatos įtvirtintos CPK 389 str., t.y. jei šalys atsisako ekspertizės, tai pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, 2013-07-02 priėmus sprendimą dėl tėvystės nustatymo ir nustačius, kad atsakovas atsisako atlikti DNR ekspertizę, atsakovas skųsdamas šį teismo sprendimą, kuris aukštesniosios pakopos instancijos teismo buvo panaikintas, nurodė, kad byla nagrinėjęs teismas nesiėmė reikiamų priemonių, kad būtų iš jo paimtas kraujas, turėjo nesivadovauti jo rašytais raštais( b.l. 66) dėl nesutikimo atlikti ekspertizę dėl jo ligos, o išklausyti jį jo buvimo vietoje( b.l. 86). Teismas, iš naujo nagrinėdamas šia bylą, atsižvelgė į atsakovo ir jo įstatyminės atstovės prašymus. Kadangi tretysis asmuo St. N., nagrinėjant šią bylą teismo sprendimu buvo paskirta atsakovo A. N. rūpintoja, todėl užtikrinant atsakovo teises ir jo teisėtus interesus byloje, ji buvo patraukta jo įstatymine atstove ( b.l. 116-117, 119). Remiantis CPK 186 str. 3d., atsakovas buvo apklaustas jo gyvenamojoje vietoje, kur jis patvirtino, jog dėl ligos, kuri gali įtakoti tėvystės nustatymą atliekant ekspertizę, jis nesutinka jos daryti( b.l. 119). Kad išsiaiškinti atsakovo abejones dėl ekspertizės dėl jo ligos įtakojimo ekspertizės rezultatams, teismas kreipėsi į Valstybinės medicinos tarnybos prie Lietuvos respublikos Teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratoriją, prašydamas konsultaciniu būdu paaiškinti kokią įtaką DNR ekspertizės rezultayams turi atsakovo liga( b.l.125). Atsakymas buvo gautas ir jame nurodoma, kad ekspertizės rezultatus gali įtakoti tik kaulų čiulpų persodinimas ar neseniai atliktas pilnas kraujo perpylimas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui buvo pilnai perpiltas kraujas ar persodinti kaulų čiulpai. Tačiau atsakovo įstatyminė atstovė vis tiek norėjo, jog byla būtų atidėta, nes jai reikėtų dėl to rašto pasitarti su atsakovą gydančiu gydytoju, o be to, pareiškė norą susirasti advokatą(b. l. 131). Atidėjus bylos nagrinėjimą dėl advokato susiradimo mėnesiui laiko, teisme buvo gautas advokato raštas dėl bylos atidėjimo, nes atsakovas sutartį su juo pasirašė prieš dieną, todėl jis nespėjo pasiruošti bylos nagrinėjimui.( b.l. 139, 140). Bylos nagrinėjimas dėl to buvo atidėtas. Sekančiame teismo posėdyje atsakovo atstovas advokatas V. R. pareiškė, kad šiuo metu atsakovas jau sutinka atlikti DNR ekspertizę dėl tėvystės nustatymo, todėl teismas nutartimi, įvertindamas susidariusią situaciją, priėmė nutartį paskirti DNR ekspertizę, nevykstant šalims į ekspertizės atlikimo vietą, o paimant atitinkamus mėginius Šilalės m., kompetentingiems specialistams atvykstant į atsakovo gyvenamąją vietą.( t.2 b.l. 9-10,11). Tačiau iš UAB „ Medicina practika“ buvo gautas raštas, kad atsakovas ir jo įstatyminė atstovė atsisakė leisti paimti atitinkamus mėginius ekspertizei atlikti ( t.2 b.l.19), todėl bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Paskyrus bylos nagrinėjimą 2014-08-14, tą pačią dieną iki teismo posėdžio pradžios buvo gautas atsakovo ir jo atstovo rašytiniai pareiškimai, kuriuose nurodoma, kad atstovavimo sutartis su atsakovo atstovu advokatu V. R. yra nutraukta, nes atsakovas mano, jog jo interesai byloje nebuvo tinkamai atstovaujami. Vertinant visas šias aplinkybes, laikytina, kad teismas aktyvais veiksmais siekė išsiaiškinti atsakovo valią dėl DNR ekspertizės atlikimo, kuria atlikus būtų neginčijami nustatyta ar jis yra ieškovės vaiko tėvas. Buvo pašalintos abejonės dėl ekspertizės tyrimo rezultatų įtakos atsakovui sergant sunkia liga. Tačiau atsakovas ir jo įstatyminė atstovė vis tiek nenorėjo atlikti ekspertizę, ir po rašto gavimo apie ekspertizės atlikimo galimumą sergant sunkai liga (t. 2 b.l.128) , tenkinant atsakovo įstatyminės atstovės prašymą dėl advokato susiradimo, teismas šį prašymą tenkino ir bylos nagrinėjimą atidėjo, nors anksčiau įstatyminė atstovė nereiškė norą susirasti atstovą teisme. Jau nagrinėjant bylą teisme, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui V. R., bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, nes atstovas pareiškė, jog atsakovas sutinka atlikti DNR ekspertizę, tačiau, kaip matyti dėl atsakovo ir jo įstatyminės atstovės veiksmų, neįsileidžiant specialistų paimti atitinkamų mėginių, nebuvo galimybės atlikti DNR ekspertizę. Dėl šių visų aplinkybių teismas daro išvadą, kad atsakovas ir jo įstatyminė atstovė visaip vengia DNR ekspertizės atlikimo, kad moksliškais metodais būdų nustatyta ar tikrai jis yra ieškovės vaiko biologinis tėvas.

Kaip matyti, apklausiant atsakovą, jis parodė, kad su ieškove lytinius santykius turėjo, kai ji dirbo pas jo žmonos įmonėje ir juos turėjo ne vieną kartą. Tai atitinka ieškovės parodymams. Taip pat ir liudytojas A. S. teismo posėdyje parodė, kad jis matydavo atsakovą ir ieškovę kartu autobusų stotyje, jie važiuodavo kartu vbažinėdavosi, visi žinojo, kad jie abu draugauja. Matė ieškovės vaiką, kuris yra labai panašus į A. N.. Panašius parodymus jis davė ir apklausiant jį nagrinėjant bylą pirmą kartą teisme ( t. 1 b.l. 73). Tačiau šiuo metu jis tvirtina, kad su A. N. apie vaiką nekalbėjo, o tik jam skambino telefonu į užsienį, kad ieškovės vaiku rūpintųsi. Taip pat ir liudytojas S. J., nagrinėjant bylą pirmą kartą teisme, parodė, kad jam yra žinoma, jog A. N. bendravo su ieškove( t. 1 b.l. 73). Esant minėtoms aplinkybėms laikytina, kad atsakovas susipažino su ieškove, kai ji pradėjo dirbti S. N. individualioje įmonėje. Ieškovės paaiškinimus, kad jie palaikė ir lytinius santykius, patvirtina ir atsakovas, taip pat ir iš liudytojų parodymų galima spręsti, kad jie draugavo, kartu leisdavo laiką, daug kas apie jų bendravimą žinojo, kad vaikas panašus į A. N.. Tai, kad atsakovas ir jo įstatyminė atstovė neleido atvykusiems specialistams paimti atitinkamus tyrimus dėl ekspertizės atlikimo, laikytina, jog jie vengia atlikti ekspertizės ir tai yra traktuojama, kaip atsisakymas tokią ekspertizę atlikti. Todėl, atsižvelgiant į tai ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovas su ieškove lytiškai santykiavo, laikytina, jog byloje yra įrodyta, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl tėvystė nustatytina. (CK 3.148 str., CPK 389 str.). Teismas nagrinėdamas bylą apklausė atsakovą jo buvimo vietoje ( CPK 186 str. 3d.), todėl nebuvo pagrindo neatvykus jo įstatyminei atstovei į teismo posėdį 2014-08-14 atidėti bylos nagrinėjimą. CPK 42 str. 5d. numato, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Kaip matyti iš atsakovo ir jo įstatyminės atstovės veiksmų, jie nesirūpino, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai: atsakovas ir jo atstovė nesiėmė priemonių geranoriškai atlikti DNR ekspertizę, nors teismas ėmėsi visų įmanomų būdų išsiaiškinti atsakovo ir jo įstatyminės atstovės valią dėl ekspertizės atlikimo, vilkino bylos nagrinėjimą- tai nesutikdami daryti ekspertizę, tai ją sutikdami daryti, o kai ji buvo paskirta, neleido paimti atitinkamų mėginių ekspertizei atlikti; įstatyminė atstovė tinkami nesirūpino savalaikiu atsakovo atstovavimu, nors bylos nagrinėjimas buvo užsitęsęs. Be to, tik paskutiniu metu įstatyminė atstovė paprašė bylos nagrinėjimą atidėti dėl advokato pagalbos suteikimo, nors tokią galimybę ji galėjo pasinaudoti ir prieš tai buvusiuose teismo posėdžiuose. Taip pat atsakovas ir jo įstatyminė atstovė nesiėmė priemonių savalaikiai informuoti teismą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir tik 2014-08-14 teismo posėdžio dieną buvo gautas atsakovo prašymas dėl bylos atidėjimo, nes nutraukia sutartį su advokatu( t.2 b.l. 36,35). Be to, jis nenurodė jokių priežasčių dėl atsisakymo advokato, o tik apsiribojo prielaida, jog atstovas netinkami jį atstovauja, o įstatyminė atstovė iš vis teismui nepranešė apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Todėl teismas laiko, kad dėl šių aplinkybių buvo vilkinama byla ir nebuvo siekiama bylą greitai ir teisingai išnagrinėti, todėl bylos nagrinėjimas 2014-08-14 nebuvo atidėtas ir byla buvo nagrinėjama neatvykus atsakovo įstatyminei atstovei.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., LAT 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010)Vaiko poreikius teismas turi vertinti, atžvelgdamas į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti (CK 3.155, 3.165 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., LAT 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas lėšų vaikui išlaikyti nėra teikęs. Ieškovė teigia, kad ji vidutiniškai sūnaus išlaikymui per mėnesį išleidžia 800 litų, taip pat turi dar ir kitą vaiką. Ji gauna apie 450 Lt atlyginimą ir gyvena pas motiną, nekilnojamojo turto neturi. Kadangi kito sūnaus išlaikymui iš jo tėvo gauna 200Lt išlaikymo, todėl sumažina savo ieškininius reikalavimus ir prašo priteisti iš A. N. po 200 Lt kas mėnesį, o įsiskolinimo išlaikymo reikalavimą nekeičia ir parašo priteisti po 200Lt kas mėnesį už tris metus.

Atsakovas A. N. šiuo metu serga sunkia onkologine liga, jo darbingumas tik 15 % (b. l. 52-56), asmeninės nuosavybės teise turi tik sodą, jokių pajamų neturi. Kadangi byloje yra duomenų, kad A. N. legaliai 6 metus dirbo užsienyje ir Lietuvoje, todėl jis turi galimybę gauti nedarbingumo pašalpą. Vaikų išlaikymo fondas vaikams, kurie pagal teismo sprendimą arba pagal teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį negauna viso arba dalies išlaikymo, moka ne didesnį, kaip 1,5 MGL kas mėnesį, kuris sudaro 195 Lt.. Teismas laiko, kad esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalaujamas priteisti 200Lt išlaikymas vaikui atitinka šalių turtinę padėtį ir būtinus vaiko poreikius. Todėl ši suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pradedant mokėti nuo ieškinio pareiškimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją turi būti priteista iš atsakovo (CK 3.208 str.).

Taip pat iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas sūnui už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsižvelgiant į atsakovo sunkią turtinę padėtį sveikatos būklę, išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas po 200 litų kas mėnesį už tris metus, kuris sudaro 7200 Lt. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina motina N. P..( CK 3.192 str., 3.200 str.).

Iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos- 150 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( t.b. l. 50-51) ir 72 Lt žyminis mokestis (b. l. 20).

Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra atleistina, todėl valstybės naudai šios bylinėjimosi išlaidos , žyminis mokestis- 72Lt, ( CPK 85 str. 1d. 3p,96 str. 1 d.), o taip pat ir 55,55Lt pašto išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 82 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Nors ieškovės atstovas dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, tačiau byla buvo baigta nagrinėti paskutiniame teismo posėdyje, o kituose teismo posėdžiuose bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, todėl laikytina, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovo visas atstovo atstovavimo išlaidas (700Lt), nes advokato darbo laiko sąnaudos nagrinėjant civilinę bylą nėra didelės, todėl jos yra mažintinos iki 300Lt. ( CPK 98 str. 2d.).

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, nukreiptinas skubiai vykdyti (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str.,263- 270 str., teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), yra R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tėvas, o R. P. jo sūnus.

Priteisti iš A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. 2013 m. sausio 23 d., iki sūnaus Roko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui R. P. 7200 Lt ( septynis tūkstančius du šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už trijų metų laikotarpį, skaičiuojant iki ieškinio pareiškimo pateikimo teismui dienos, t. y. 2013 m. sausio 23 d.

R. P. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti motiną N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), N. P., gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio ir 300Lt( tris šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidas.

Priteisti iš A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 72 Lt ( septyniasdešimt du litus) žyminį mokestį ir 55,55 Lt (penkiasdešimt penkis litus 25 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Žyminis mokestis ir pašto išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, kodas 188659752, sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, nukreipti skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Edmundas Žukauskas