- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-02-01
- Bylos Nr.
- 1-140-167/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
- Kaltinamasis
- G. D.
- Advokatai
- Arvydas Penelis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. D. apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir dėl to juridiniams asmenims padarė turtinės žalos.
G. D. nuo 2009-07-03 iki 2009-12-16 būdamas UAB „B.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, veikdamas vieninga tyčia, laikotarpiu nuo 2009-08-11 iki 2009-12-09 sudarė pats ar užimamų pareigų pagrindu nurodė UAB „B.“ vadybininkams sudaryti krovinių pervežimo sutartis su UAB „K.“, UAB „M.“, UAB „Ad.“, UAB „Hi.“, UAB „Ar.“, UAB „I.“, UAB „R.“, UAB ,,Re.“, E. B. individualia įmone, UAB „V.“, UAB „J.“, UAB „D.“, po ko krovinių vežėjams atlikus savo įsipareigojimus, jiems pinigų už suteiktas paslaugas nepervedė arba pervedė tik dalį pinigų, kuriuos UAB „B.“ gavo iš užsakovų UAB „Ar.“, UAB „L.“, AB „Ac.“, UAB „H.“, vis žadėdamas krovinių vežėjams atsiskaityti artimiausiu metu, to nepadarė ir dalį iš užsakovų gautų pinigų panaudojo ne atsiskaitymams už suteiktas paslaugas, o 2009-10-01 UAB „B.“ T. V. suteikė 30000,00 Lt paskolą, 2009-10-14 UAB „B.“ direktoriui G. D. suteikė 100 000,00 Lt kaip avansinę išmoką nekilnojamojo turto pirkimui, 2009-12-10 UAB „B.“ G. D. išmokėjo 20000,00 Lt komandiruotės į Londoną išlaidoms, po ko G. D. į krovinių vežėjų telefoninius skambučius nebeatsiliepė, nuo jų pasislėpė, o UAB „B.“ akcijas 2009-12-16 pardavė A. Ž., taip apgaule vengė atsiskaityti sutartyje numatytais terminais už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, tuo padarydamas turtinę žalą : UAB „K.“ – 45288,35 Lt, UAB „M.“ – 71129,39 Lt, UAB „Ad.“ – 7226,12 Lt, UAB „Hi.“ – 34525,32 Lt, UAB „Ar.“ – 21305,68 Lt, UAB „I.“ – 5430,68 Lt, UAB „R.“ – 5222,00 Lt, UAB „Re.“ – 9377,28 Lt, E. B. individualiai įmonei – 26870,54 Lt, UAB „V.“ – 8494,13 Lt, UAB „J.“ – 6300,00 Lt, UAB „D.“ – 42071,38 Lt, viso už 283 240,87 Lt.
Kaltinamasis G. D. teismo posėdžio metu parodė, kad 2009 m. jis sugalvojo pradėti vykdyti savo verslą su krovinių pervežimu. Surado Ukmergėje įmonę, kurią norėjo parduoti, todėl 2009-07-03 ją nusipirko. Kaip vienintelis įmonės akcininkas, jis save paskyrė direktoriumi. Įmonės biurą įkūrė adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi surado nemažai užsakovų, reikėjo pagalbininko, todėl į darbą vadybininko pareigoms priėmė T. V., o vėliau ir I. L.. Iš pradžių, apie mėnesį laiko, įmonė dirbo pelningai, tačiau netrukus prasidėjo spūstys prie Rusijos pasienio, ilgai ten užtrukdavo automobiliai su kroviniais. Dėl šios priežasties pradėjo trūkti vežėjų, todėl išaugo ir krovinių pervežimo kaina. Atsižvelgdamas į rinkos situaciją, nenorėjo prarasti klientų, todėl liepė sumažinti pervežimo kainas ir krovinius vežti kiek pigiau. Galvojo, kad ši situacija greitai pagerės ir vėl viskas bus kaip ir buvę. Tikėjosi, kad per mėnesį tai išsispręs, o jis nepraras vežėjų. Netrukus dingo UAB „L.“ krovinys, kurį turėjo pervežti. Jis dėjo visas pastangas, kad tik pavyktų surasti krovinį, kreipėsi į policiją, pats ieškojo. Kadangi dingo krovinys, UAB „L.“ sustabdė jiems apmokėjimą ir nebeturėjo pinigų užmokėti vežėjams. Dėl šios priežasties prasidėjo įsiskolinimai vežėjams. Be to, Italijoje buvo kaip tik prasidėjusios atostogos, todėl automobiliai iš jos grįždavo nepakrauti, pakilo ir krovinio pervežimo kaina. UAB „B.“ buvo sudariusi krovinių pervežimo sutartis su šiomis įmonėmis: UAB ,,K.“, UAB ,,M.“, UAB ,,Ad.“, UAB ,,Hi.“, UAB ,,Ar.“, UAB ,,I.“, UAB ,,R.“, UAB ,,Re.“, E. B. individualia įmone, UAB ,,V.“, UAB ,,J.“, UAB ,,D.“. Su pirmaisiais klientais atsiskaitydavo iš karto grynaisiais arba pavedimu. Tikslo neatsiskaityti su klientais neturėjo ir to neplanavo. Visiems vežėjams jis žadėjo atsiskaityti. UAB „Ar.“, iš kurios jie imdavo krovinius, jiems už tai atsiskaitydavo tą pačią dieną, kai iš jų įmonės išvažiuodavo krovinys. UAB „L.“ atsiskaitydavo su jo įmone iš karto, kai tik grįždavo CMR. Kadangi neatsiskaitė vežėjams, jam pradėjo siųsti SMS žinutes, skambinti ir grasinti, kad su juo susidoros. Kadangi jis nebuvo su tuo susidūręs, išsigando, supanikavo ir įdėjo į internetinį tinklapį skelbimą, kad parduoda savo įmonę. Netrukus atsirado pirkėjas A. Ž., kuriam papasakojo apie įmonės būklę ir nuvykę pas notarą, pasirašė reikiamus dokumentus. Pasirašė priėmimo – perdavimo aktą, po ko jis A. Ž. perdavė visus įmonės dokumentus. Po to išvyko į Angliją, nes išsigando vežėjų grasinimų. Darbuotojams atlyginimą mokėjo iki 1 000 litų per mėnesį. Jo atlyginimas iš pradžių buvo 1000 litų, o vėliau jį pasikėlė iki 3000 litų. Kai vyko į Angliją, iš įmonės sąskaitos išsiėmė 20 000 litų, tačiau kodėl taip pasielgė – negalėjo paaiškinti. Supranta, kad labai blogai pasielgė. Pagal išgales stengsis atlyginti visus civilinius ieškinius. Ateityje nedarys to, ko visiškai neišmano. Yra baigęs verslo kolegiją, jokios patirties logistikos srityje neturėjo. Kai jis sau išsimokėjo 100 000 litų, įmonė dar neturėjo jokių finansinių sunkumų. Kadangi T. V. labai stengėsi dėl įmonės, daug dirbo, ieškojo krovinių, jam pasakius, kad turi didelių problemų ir paprašius paskolinti 30000 litų, taip ir padarė. T. V. žadėjo per mėnesį laiko pinigus gražinti. Su pareikštais civiliniais ieškiniais visiškai sutinka. Šiuo metu dirba Klaipėdoje, V. D. IĮ, vadybininko pareigose.
Nusikaltimas įrodytas tokiais įrodymais:
Liudytoja I. L. teismo posėdžio metu parodė, kad G. D. yra buvęs jos darbdavys. Ji dirbo UAB „B.“ vadybininkės pareigose nuo 2009 m. rugsėjo 23 d. iki gruodžio 14 d. Biure dažniausiai būdavo ji viena ir tik kartais atvykdavo T. V., kuris jos nuomone buvo šios įmonės vadybininkas. Nors ji ir buvo priimta į vadybininkės pareigas, tačiau buvo lyg ir biuro administratorė. Ji atsiliepinėdavo į skambučius, priimdavo faksą, paštą, pasirašinėdavo ant atsiųstų sutarčių ir jas išsiųsdavo. Sutartis su klientais sudarinėdavo ji, uždėdavo antspaudą ir pasirašiusi išsiųsdavo faksu, nes T. V. buvo nurodęs, kad visas atsiųstas sutartis turi pasirašyti ir išsiųsti atgal siuntėjams. Su direktoriumi G. D. ji nebendraudavo. Jis jai yra minėjęs, kad ji turės vykti į kažkokius kursus, kad galėtų dirbti kaip šios įmonės vadybininkė. Kartą yra skambinusi mergina, kuri prisistatė J. ir sakė esanti UAB „B.“ darbuotoja. G. D. buvo sakęs, kad vertins jos darbo rezultatus, tačiau net nežino ką būtų reikėję vertinti, jei ji tik atsiliepdavo į skambučius, pasirašinėdavo sutartis ir jas išsiųsdavo. Jai atrodė, kad direktorius G. D. ją lyg ir ignoruoja. Kiek suprato, UAB „B.“ ieškojo krovinių ir vežėjų, kurie galėtų juos pervežti, nes įmonė savo transporto neturėjo. Jai buvo nurodyta, kad visuomet kompiuteryje turi būti įjungta „Skype“ programa, per kurią jai atsiųsdavo nurodymus. Dažniausia parašydavo, kad turi atsiųsti sutartį ir ji tą sutartį turi pasirašyti. Elektroniniu paštu „g.mail“ atsiųsdavo sutarties šabloną ir nurodydavo, kad jį atspausdinusi pasirašytų ir išsiųstų į nurodytą įmonę. Įmonės pinigų ji neturėdavo. Jei reikėdavo kanceliarinių prekių, tai pasakydavo ir jai ant stalo palikdavo 15 - 20 Lt. Atlyginimą mokėdavo. Kartą G. D. nurodė, kad jei nebus rinkoje sulygintos kainos, jai sumažins atlyginimą iki 650 Lt, tačiau jos tai netenkino, nes darbo sąlygos buvo blogos, be pietų pertraukos. Kartais paskambindavo pikti įmonių vadovai ir jos klausinėdavo kada jiems bus sumokėta už krovinių pervežimą, kad dėl to kreipsis į teismą. Į ją yra kreipęsi gal 10 vežėjų dėl nesumokėtų pervežimų. Ji surašydavo ant lapelio kas ir dėl kokios priežasties skambina ir padėdavo ant kabinete buvusio stalo. Vieną kartą „Skype“ programa gavo nurodymą, kad paskambintų daugiau nei 10 skolininkų ir su jais pakalbėtų. Šio nurodymo siuntėjas programoje buvo nurodytas G. D.. Ant sutarčių ji nurodydavo savo mobiliojo telefono numerį, nes darbo telefono ji neturėjo. Kai jau nebedirbo UAB „B.“, jai skambindavo pikti vežėjai, kurie jai grasindavo. Kas buvo nurodyta jos darbo sutartyje, nelabai ką ir suprato, T. V. liepė nesigilinti ir daryti tai, kas nurodyta. Įmonės direktorius su ja beveik nebendraudavo, beveik visus nurodymus duodavo T. V.. Sakė, kad ji turės važiuoti į Kauną, tačiau ką ten būtų dariusi, niekas nieko nesakė. G. D. dar pasakė, kad kai ateis laikas, sužinos. Su direktoriumi ar kažkokiu kitu žmogumi bendravo „Skype“ programa.
Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad jį su kaltinamuoju G. D. supažindino jų bendras draugas G., kurio pavardės nežino. Šis jam sakė, kad reikia laikinai perrašyti įmonę ir klausė gal jis žino kokį žmogų, kuris sutiktų laikinai pabūti įmonės savininku. Jis pats sutiko, kad jam laikinai perrašytų tą įmonę, nes pažadėjo, kad po mėnesio laiko, tą įmonę perrašys dar kitam žmogui. Jis yra baigęs tik 8 klases, todėl jokių dokumentų neskaitė, nesidomėjo. Jie nuvažiavo pas notarą, ten jį paskyrė UAB „B.“ savininku. Įmonę perrašė jo vardu prieš Kalėdas, notarų biure. Jis pasitikėdamas žmonėmis, pasirašė ant visų dokumentų, kuriuos jam davė, tačiau kokių nors įmonės dokumentų, antspaudo jis negavo. Už tai jis jokių pinigų negavo, sutiko, nes to paprašė draugas. G. D. jis asmeniškai nepažinojo. Nei su vienu skolininku jis nebendravo, telefonu jam niekas neskambino, jokio mobiliojo telefono jam G. D. nedavė. Jis visuomet naudojosi tuo pačiu telefono numeriu ir jo nekeitė. Mano, kad jo vardu atsiliepdavo visai kitas asmuo. E. B., V. D. ar kokie kiti žmonės su juo tikrai nebendravo. Jis išvyko į Ispaniją, o po kiek laiko, kai grįžo į Lietuvą, jį sulaikė policija, nes buvo paieškomas. Suprato, kad G. D. jį apgavo. Sužinojo, kad yra atsiųsti keli kažkokie laiškai, į kuriuos jis neatsakė. Kai mama parodė visus laiškus, atsiųstus kitų įmonių, kurioms UAB „B.“ buvo skolinga, jis kreipėsi į policiją, kad butų anuliuotas tas faktas, jog jis yra šios įmonės savininkas. Pas G. D. UAB „B.“ biure yra dirbęs, nes ten atliko vidaus apdailos darbus.
Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba UAB „Hi.“ direktoriumi ir transporto vadybininku. Užsakymus su UAB „B.“ derino ir vykdė įmonės vadybininkė N. K.. Visi užsakymai su šia įmone įvyko 2009 m. sausio – gruodžio mėnesiais. Transporto paslaugas užsakinėdavo mergina, vardu L., o užsakymus pasirašydavo I. L.. Jis ir pats domėjosi šia įmone, tačiau internete jokių blogų atsiliepimų nerado. Vadybininkė N. K. iš UAB „B.“ priėmė 8 užsakymus, tačiau paskutinysis pervežimas neįvyko. Už 7 krovinių pervežimus UAB „B.“ jiems neužmokėjo. Paskutiniojo krovinio neišvežė, nes UAB „B.“ atšaukė užsakymą ir pasakė, kad turi kažkokių problemų su krovinio gavėju. Vadybininkei jis sakė, kad tiek daug užsakymų nepriimtų iš šios įmonės, tačiau ji nepaklausė, nes pasiūlyta kaina jai atrodė patraukli. UAB „B.“ už krovinių pervežimus jų įmonei - UAB „Hi.“ yra skolinga 27793,84 Lt plius V. D. šios sumos įmonė UAB „Hi.“ kreipėsi į teismą, tačiau jiems nebuvo priteisti šie pinigai. Jo nuomone, kad tai buvo gerai suplanuota apgaulė. Pervežimo kaina buvo didesnė nei įprasta : apie 50 – 100 eurų, tačiau tokia suma įtarimo nesukėlė. Už kiekvieną pervežimą buvo sutartos skirtingos kainos, nes skyrėsi ir vietovės, kur reikia nuvežti krovinį. Kai suėjo atsiskaitymo už pervežimą terminai ir UAB „B.“ neatsiskaitė, jis pats skambino į tą įmonę, tačiau visi telefonai buvo išjungti. Kai pamatė, kad jie neatsiskaitė, vadybininkė jau buvo dar kelis jų krovinius išsiuntusi. Jis asmeniškai nėra bendravęs nei su G. D., nei su UAB „B.“ vadybininke, nes užsakymus vykdė įmonės vadybininkė.
Liudytoja N. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba UAB „Hi.“ vadybininke. 2009 metais jai paskambino įmonės UAB „B.“ vadybininkė ir pasiūlė pervežti jų krovinius už labai gerą kainą. Kaina buvo tokia, kai nuo jos įmonė galėjo ir užsidirbti. Nuo vieno pervežimo įmonei likdavo nuo 50 iki 200 litų. Tuo metu buvo ir kitų pasiūlymų už tokią pervežimo kainą ir visi užsakovai užmokėdavo, todėl neatrodė labai neįprasta. Tarp UAB ,,Hi.“ ir UAB ,,B.“ buvo sudaryti septyni sandoriai pagal krovinių pervežimo sutartis-užsakymus, o aštuntas sandoris neįvyko. UAB „B.“ nei už vieną pervežimą jų įmonei nesumokėjo. Kadangi visi 7 kroviniai buvo išvežti per labai trumpą laikotarpį, todėl apmokėjimo terminas nebuvo suėjęs. Viena įmonės UAB „B.“ darbuotoja, vardu J., užsakinėdavo krovinių pervežimą, o kita darbuotoja, I. L., pasirašinėdavo ant dokumentų. Su šiomis darbuotojomis bendravo telefonu, el. paštu, faksu. Ji mano, kad UAB „B.“ turėjo tokį planą nesumokėti vežėjams ir iš to pasipelnyti. Visi jų įmonės klientai atsiskaito už suteiktas paslaugas, nors būna, kad kartais kokį mėnesį ir pavėluoja. Aštuntasis sandoris Lietuva – Italija neįvyko, nes, pasak UAB „B.“, Italijos įmonė atsisakė šio krovinio. UAB „B.“ yra vieninteliai užsakovai, kurie jiems nesumokėjo už krovinių pervežimą. Kai pasibaigė apmokėjimo terminas, ji ieškodama informacijos internete, svetainėje www.cargo.lt rado informaciją, kad su šia įmone nebegalima susisiekti. UAB „B.“ darbuotojai su jais nesitarė, kad apmokės skolas. Jos vadovas R. B. buvo nurodęs, kad kol neatsiskaitys už pirmuosius tris krovinių pervežimus, kitų sutarčių su UAB „B.“ nesudaryti, tačiau ji sudarė šias sutartis, nes UAB „B.“ pasiūlė labai gerą kainą.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas A. N. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra UAB „K.“ direktorius. 2009 m. spalio mėnesį jo vadovaujama įmonė gavo tris užsakymus iš UAB „B.“ pervežti krovinius iš Lietuvos į Italiją. Visus tris krovinius į Italiją jie nuvežė, o UAB „B.“ už tai jiems sumokėjo tiek, kiek ir buvo sutarta. Kai kroviniai ir vėl išvyko į Italiją ir ten buvo iškrauti, UAB „B. vėl kreipėsi į juos su užsakymais. G. D. jiems paskambino ir prašė priimti kitus krovinius, žadėjo, kad už tuos, kur dar nesumokėjo, būtinai sumokės. UAB „B.“ atsiskaitė su jų įmone tik dalinai. Lapkričio mėnesį gavo pranešimus, kad keičiasi UAB „B.“ akcininkas, kuris atstatys įmonę, nes G. D. jai pridarė daug žalos. Iš pradžių, kiek domėjosi apie šią įmonę, įvaizdis buvo sudarytas labai geras, ji registruota apie 8 metai. UAB „B.“ pasiūlė labai konkurencingą kainą : 100 – 150 eurų didesnę, nei įprasta. Už krovinio pervežimą apmokėjimo terminas buvo 20 dienų. Dėl neapmokėtų pervežimų jie kreipėsi į policiją. Teismo prašo priteisti 45474,94 Lt. UAB „B.“ jis nesiteiravo kodėl jie sumoka daugiau už krovinio pervežimą, nei patys gauna iš UAB „Ar.“. Apie tai sužinojo tik iš įmonės UAB „Ar.“. Jis pats bandė susisiekti su G. D., tačiau sužinojo, kad jis išvyko į Angliją ar Airiją. 2009 m. gruodžio 13 d. nebepavyko susisiekti su UAB „B.“ direktoriumi G. D., o 2009 m. gruodžio 15 d. pamatė, kad Registrų centre kaip įmonės direktoriumi jau buvo įregistruotas A. Ž.. Tą pačią dieną paskambino tuo numeriu, kuriuo naudojosi G. D. ir atsiliepė naujasis direktorius, kuris nurodė, kad jie yra skolingi apie 300 000 litų vežėjams, tačiau įmonės yra skolingos ir jiems, todėl kai tik iš tų įmonių jis atgaus pinigus, sumokės įsiskolinimus vežėjams. A. Ž. apie savaitę tempė laiką, sakydamas, kad tai bankas uždarytas, tai kad jo parašas negalioja, todėl reikia jį patvirtinti, tačiau įsiskolinimų taip ir nepadengė. Iš pradžių galvojo, kad A. Ž. suvokia apie tą įmonę ir žino ką daro, tačiau vėliau suprato, kad šis nieko nesupranta. Jis pasidomėjęs apie naująjį direktorių A. Ž., sužinojo, kad šis net 9 mėnesius jis buvo sulaikytas už vagystes ir po to tapo šios įmonės savininku ir direktoriumi. Interneto svetainėje www.cargo.lt šios įmonės reitingai buvo labai dideli, nes labai siūlydavo krovinius ir iš pradžių už jų pervežimą apmokėdavo. Jie nežinojo, kad UAB „Ar.“ už krovinių pervežimą sumoka mažiau, nei UAB „B.“ už tai sumoka jų įmonei. Kadangi UAB „B.“ sumokėjo net už tris pirmuosius krovinius, todėl galvojo, kad ir už kitus apmokės, todėl per daug ir netikrino. Naujasis UAB „B.“ akcininkas pažadėjo atsiskaityti.
Liudytoja R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB „Ad.“ transporto vadybininke. 2009 m. lapkričio pradžioje jai paskambino mergina, vardu J. ir pasiūlė nuvežti krovinį. Tuo metu jie intensyviai ieškojo krovinių, todėl sutiko. Prieš tai ji pasidomėjo apie šią įmonę, paskambino į tas įmones, kurias nurodė Justė, kad su jomis bendradarbiauja. Atsiliepimai apie šią įmonę buvo teigiami, todėl su šia įmone sudarė sandorį. Pirmasis užsakymas įvyko 2009-11-10, kurio apmokėjimo terminas buvo per 20 dienų. Kai suėjo atsiskaitymo terminas, ji skambino į įmonę ir jai pažadėjo iš karto sumokėti. Netrukus buvo sudarytas dar vienas krovinio pervežimo sandoris, kurio sąskaitą – faktūrą ir CMR važtaraščio kopiją ji asmeniškai 2009-12-10 nuvežė į UAB „B.“ biurą, esantį (duomenys neskelbtini). Biure buvo I. L.. Įmonės biure buvo kompiuteris, dokumentai, užsakymų lapai, todėl susidarė įspūdis, kad jie dirba. Kai išvežė antrąjį krovinį, atsiskaitymo terminas suėjo pirmajam kroviniui, todėl pradėjo domėtis kada apmokės. Tuomet I. L. ją nukreipė pas G. D., kuris jai pažadėjo, kad labai greitai sumokės. Iš savo vadovo M. B. sužinojo, kad krovinio gamintoja UAB „Ar.“ už krovinio išvežimą UAB „B.“ sumoka mažiau, nei UAB „B.“ sumokėdavo jiems. Negalima užsakinėti transporto didesne kaina, nei pati įmonė už tai gauna, nes taip nebus jokio pelno. Tai privati, siekianti pelno įmonė, o tokios įmonės taip nedaro, nes dirbdamas tokiu principu pelno neuždirbsi ir bankrutuosi. UAB „Ar.“ išankstiniu pavedimu už krovinių išvežimą sumokėdavo UAB „B.“. Kai išsiaiškino šį faktą, apie tai paskelbė interneto svetainėje www.cargo.lt ir paprašė, kad atsilieptų, tie, kas turi problemų su UAB „B.“. Į šį jos skelbimą atsiliepė labai daug Lietuvos vežėjų. Jų įmonė kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK, o kai buvo pradėta ši baudžiamoji byla, jie pateikė civilinį ieškinį. Jų įmonės atžvilgiu kaltinamojo G. D. veiksmai yra apgaulė. Šiuo metu jie neturi kitų įmonių, kurios neatsiskaitytų su jų įmone. Visi jų klientai apmoka krovinių pervežimus. Vežėjų eilės Rusijos pasienyje niekaip negalėjo įtakoti jų pervežimų ir jų kainų, nes pervežimai vyko tarp Europos Sąjungos šalių, kur pasieniuose eilių nėra. Po kiek laiko G. D. į jos skambučius nebeatsiliepdavo. Jų įmonės direktorius rūpinosi, kad UAB „B.“ apmokėtų skolas. Iš pradžių direktorius G. D. žadėjo apmokėti, šiam jie net siūlė sudaryti apmokėjimų grafiką ir taip būtų galėjęs apmokėti dalimis, tačiau nei į vieną jų pasiūlymą G. D. nesureagavo.
Liudytojas K. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba UAB „V.“ logistikos ekspeditoriumi. 2009 m. rugsėjo mėnesį jam kompiuteriu kaltinamasis G. D. pasiūlė pervežti krovinį, jis sutiko. Atsiskaitymo terminas buvo 30 dienų. Antrąjį krovinį pervežė 2009 m. spalio mėnesį. Kai sudarė antrąją sutartį dėl krovinio pervežimo, dar nebuvo gavę atsiskaitymo už pirmąjį krovinį. Krovinius vežė į Suomiją. Nei už vieną jų įmonės pervežtą krovinį kaltinamojo G. D. įmonė neatsiskaitė. Jis skambino į tą įmonę, atsiliepusi mergina paaiškino, kad G. D. guli ligoninėje, pažadėdavo būtinai sumokėti. kažkokia mergina. Kai kalbėjosi su G. D., jis nurodė, kad guli ligoninėje ir sirgdamas dirba, pažadėjo būtinai sumokėti už abu pervežtus krovinius. Po kiek laiko, kai ir vėl bandė prisiskambinti UAB „B.“ direktoriui G. D., atsiliepė kažkoks kitas vyras, kuris prisistatė naujuoju įmonės direktoriumi, tačiau nei vardo, nei pavardės nenurodė. Kalbėjosi apie tai, kad UAB „B.“ neatsiskaitė už krovinius, tačiau naujasis direktorius nieko konkrečiai nežadėjo. Abi krovinių pervežimo sutartis pasirašė jis ir G. D.. Prieš paimdamas pirmąjį krovinį, jis domėjosi UAB „B.“ ir neigiamos informacijos nerado, įmonė buvo įkurta gana seniai. Jam labai tiko ir krovinių pristatymo vieta. Už pervežtą krovinį UAB „B.“ turėjo sumokėti 50 eurų daugiau nei įprastinė to meto kaina, tačiau tai nebuvo neįprastai didelė kaina. Įmonės direktorius G. Z. viską derino ir rūpinosi, kad jų įmonei UAB „B.“ sumokėtų, tačiau iki šiol UAB „B.“ neatsiskaitė už tų dviejų krovinių pervežimą.
Liudytoja V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB „Re.“ transporto vadybininke. 2009 m. rugpjūčio mėnesį per programą „Skype“ UAB „B.“ pradėjo siūlyti pervežti krovinius į kitas šalis. Pasidomėjusi apie šią įmonę, priėmė jų vieną krovinį, už kurio pervežimą buvo sumokėta po 5 dienų. Šiai įmonei pervežė 8 krovinius, iš kurių buvo sumokėta tik už 5 krovinius, ir dar už vieną sumokėjo tik pusę pinigų. Visi kroviniai buvo į Vokietiją. Kai pradėjo skambinti ir domėtis kada sumokės likusius pinigus, direktorius jau nebeatsiliepdavo, todėl skambino į įmonę. Atsiliepusi įmonės vadybininkė J. pasakė, kad G. D. serga. Kiek vėliau pasakė, kad sumokės, kai atsiras dingęs UAB „“ krovinys su vinimis, už kurio pervežimą jie dar nebuvo sumokėje UAB „B.“. Kai ji pagrasino, kad jei jie nesumokės už likusius pervežimus, ji įdės skelbimą į www.cargo.lt tinklalapį, kad UAB „B.“ yra nemoki, todėl jie iš karto pervedė pinigus už pusę krovinio. Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, UAB „L.“ jau buvo sumokėjęs už tą krovinį. 2009 m. gruodžio pavyko susisiekti su A. Ž., kuris prisistatė naujuoju direktoriumi ir pažadėjo sumokėti. Po šio pokalbio daugiau nebepavyko susisiekti su A. Ž.. Kaip išaiškėjo, UAB „B.“ už krovinių pervežimus vežėjams mokėdavo daugiau, nei patys gaudavo iš UAB „L.“. Šioje srityje ji dirba apie 8 metus ir su tokiu atveju, kad vežėjams moka daugiau, nei patys gauna iš krovinio tiekėjo, susidūrė pirmą kartą. Už krovinių pervežimą UAB „B.“ mokėjo tik šiek tiek daugiau. Per 8 darbo metus nėra buvę, kad kokia įmonė nesumokėtų už krovinių pervežimą. Dėl to, kad UAB „B.“ nesumokėjo už krovinių pervežimą, kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismą, o vėliau į Šiaulių miesto apylinkės teismą. Ji mano, kad taip elgiamasi buvo tyčia. Susisiekus su naujuoju UAB „B.“ direktoriumi A. Ž., šis nurodė, kad iš pradžių jis sumokės 70 % įsiskolinimo, o vėliau sumokės likusią skolą. Susiskambinus ir vėl, jis sakė, kad jau važiuoja į banką, nes kažkas jam pervedė pinigus, todėl jau galės sumokėti visiems kreditoriams, tačiau po šio skambučio su A. Ž. susisiekti taip ir nebepavyko.
Liudytojas E. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra E. B. IĮ savininkas. 2009-08-27 jam paskambino UAB „B.“ direktorius ir pasiūlė pervežti jų krovinius. Telefonu bendravo ir krovinių pervežimo sutartis atsiuntė G. D.. Iš viso buvo sudarytos trys pervežimo sutartys. Prieš sudarant sutartis su šia įmone, jis pasidomėjo apie įmonę, skambinosi į G. D. nurodytas įmones, su kuriomis jie bendradarbiauja. Be to, įmonė buvo jau seniai įsikūrusi. G. D. pasiūlyta pervežimo kaina buvo šiek tiek geresnė, nei siūlė kiti. Kai buvo vežami pirmieji kroviniai, nesuėjus atsiskaitymo terminui, UAB „B.“ atsiskaitė. Visi kiti reisai buvo priimti tuo metu, kai jiems dar nebuvo suėjęs atsiskaitymo terminas. UAB „B.“ atsiskaitė už tris krovinius, tačiau už vieną G. D. pervedė pinigus iš savo asmeninės sąskaitos. UAB ,,B.“ jo įmonei dar yra skolinga 26870,54 Lt. G. D. jam sakė, kad sumokės, bei nurodė, kad kažkoks krovinys dingo, tai dar kokią nors priežastį. Dėl neapmokėtų paslaugų, jis kreipėsi į policiją. Jų įmonė dirba apie 15 metų, tačiau tokie atvejai, kai už krovinių pervežimą neatsiskaitoma, yra pavieniai. Jis pasiskambinęs į UAB „Ar.“, sužinojo, kad šie moka mažiau UAB „B.“, nei už pervežimą moka jo įmonei. UAB „Ar.“ nebuvo skolinga UAB „B.“, nes jie už išvežamus krovinius atsiskaitydavo išankstiniu apmokėjimu. Toks įmonės veiklos principas yra ne kas kita, kaip sukčiavimas. Iš internetinė svetainės www.cargo.lt jie susirado ir daugiau nukentėjusių įmonių nuo šios įmonės. Nei viena įmonė nedirba tokiu principu, kad už krovinio pervežimą vežėjui mokėtų daugiau, nei patys gauna. 2009 m. gruodžio mėnesį su G. D. nebebendravo, nes susisiekė su naujuoju įmonės direktoriumi, o G. D. prisiskambinti nebepavykdavo. Naujasis direktorius žadėjo atsiskaityti su visais kreditoriais ir sakė, kad įmonė ir toliau tęs savo veiklą.
Liudytoja R. N. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba E. B. IĮ buhaltere. Jų įmonė šioje byloje yra pareiškusi 26870,54 Lt civilinį ieškinį už neapmokėtus krovinių pervežimus. Ši suma yra be palūkanų. E. B. IĮ į teismą civiline tvarka nesikreipė.
Liudytoja I. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba UAB „I.“ transporto vadybininkės pareigose. 2010 m. spalio mėnesį jai paskambino UAB „B.“ darbuotoja J. ir pasiūlė nuvežti krovinį į Italiją. Pasidomėjo apie UAB „B.“, bei pasiskambino į J. nurodytas įmones, su kuriomis dirba UAB „B.“, sudarė sutartį ir krovinį nuvežė į Italiją, tačiau už tai UAB „B.“ nesumokėjo. Atsiskaitymo terminas buvo 30 dienų. Jų pervežto krovinio siuntėjas buvo UAB „Ar.“. Kai paskambino į šią įmonę, sužinojo, kad už pervežimą UAB „B.“ buvo sumokėta iš karto, kai krovinys dar net nebuvo pasiekęs Italijos. Išsiaiškino, kad G. D. už šio krovinio pervežimą jų įmonei turėjo sumokėti daugiau, nei pats gavo iš UAB „Ar.“. Transporto eilės Rusijos pasienyje jokios įtakos tam neturėjo, nes kroviniai buvo vežami į Europos sąjungos šalis. Tuo metu tai nebuvo vienintelis pasiūlymas nuvežti krovinį į Italiją, tačiau jai tiko krovinio iškrovimo vieta. Nesulaukus pinigų, skambino J. ir G. D., kurie pažadėjo sumokėti už pervežimą, tačiau vėliau nebebuvo įmanoma su G. D. susisiekti ir už pervežimą taip ir liko nesumokėta. Dėl patirtų nuostolių, kreipėsi į Ekonominę policiją. UAB „B.“ už krovinio pervežimą siūlė normalaus dydžio kainą. Su naujuoju įmonės direktoriumi ji nebendravo. Šioje sferoje ji dirba 4 metu, tačiau su tokiu atveju susidūrusi nebuvo. Nežino kodėl G. D. verslo strategija buvo daugiau mokėti vežėjams nei pats už tai gauna. Apie naująjį UAB „B.“ direktorių ji nieko nežinojo.
Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB „Ar.” buhaltere. Su jų įmone susisiekė UAB „B.“ ir pasiūlė pervežti krovinius - medinius padėklus. Pasidomėjo apie šią įmonę, paskambino į jų nurodytas įmones, su kuriomis UAB „B.“ bendradarbiauja. Sutartis dėl krovinių pervežimo pasirašė I. L.. Jų bendrovė buvo sudariusi keturias sutartis su UAB „B.” ir pervežė 4 krovinius į Italiją, tačiau nei už vieną jiems nebuvo apmokėta. Du pirmieji kroviniai buvo išvežti 2009-11-16 ir 2009-11-20, o kiti du kroviniai buvo išvežti 2009-12-02. Krovinių pervežimo važtaraščiuose buvo nurodyta, kad krovinį siunčia UAB „Ar.“. Pirmųjų dviejų krovinių apmokėjimų terminai dar nebuvo suėję, kai buvo išvežti kiti du kroviniai. Suėjus apmokėjimo terminams, UAB „B.“ nurodė, kad truputį vėluos, tačiau tikrai sumokės. Kai paskutinis krovinys buvo iškrautas Italijoje, interneto svetainėje www.cargo.lt rado informaciją, kad UAB „B.“ neatsiskaito su vežėjais. Pasiskambinus į UAB „Ar.“ nurodė kiek jie sumoka UAB „B.“ už krovinį, be to, nurodė ir tai, kad jie atsiskaito iš karto. Suprato, kad nėra nelogiška, kad jiems būtų mokama daugiau, nei UAB „B.“ pati už krovinio išvežimą gauna iš UAB „Ar.“. Ji kalbėjosi ir su vadybininke I. L., tačiau ši nurodė, kad tik užsakinėja transportą, o su vežėjais atsiskaito UAB „B.“ direktorius G. D.. Iš pradžių G. D. jiems žadėjo atsiskaityti, tačiau suėjus terminams, net pažadų nebeliko. Kiek vėliau jie sužinojo, kad G. D. išvyko iš Lietuvos. Kai nebepavyko susisiekti su šia įmone, kreipėsi į Ekonominę policiją. Buvo sutarę, kad UAB „B.“ už krovinius, mokės po 1300 eurų, o tuo metu krovinių pervežimo kainos svyravo nuo 1100 iki 1300 litų. Šioje srityje ji dirba nuo 1999 metų ir per tą laikotarpį buvo tik viena įmonė, kuri neatsiskaitė už krovinių pervežimą, tačiau nėra buvę tokių atvejų, kad vežėjams būtų mokama daugiau, nei patys už tai gauna. Kartais įmonės vėluoja 1 ar 2 savaites sumokėti už pervežimą, tačiau į teismą niekada nėra kreipęsi. Ant krovinių pervežimo sutarčių pasirašė ji pati ir viena iš jų įmonės transporto vadybininkė, iš UAB „B.“ - I. L..
Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra UAB „Ad.“ direktorius. Jų įmonė šioje byloje yra pareiškusi 7226,12 Lt civilinį ieškinį už du neapmokėtus krovinių pervežimus. Ši suma yra be palūkanų. Jis dirba 10 metų šioje srityje, tačiau tokių situacijų nėra buvę, kad vežėjams būtų mokama didesnė suma, nei jiems už tai mokama. Juk tai yra pelno siekianti organizacija, o dirbant tokiu principu jokio pelno įmonė neuždirbs, o tik bankrutuos. Pradėjus dirbti gali būti nebent taip, kad ieškai krovinių vežėjų ir mėnesį gali jiems mokėti tiek, kiek ir pats už tai gauni. Atsiskaitymo terminas už krovinius yra 30 dienų, tačiau terminas pradedamas skaičiuoti tik tada, kai gaunami visi dokumentai, todėl praeina daugiau nei 30 dienų. Jis asmeniškai su UAB „B.“ direktoriumi nebendravo, nes kai jam skambino, jau niekas nebeatsiliepė arba telefonas buvo išjungtas. Nuvykus į UAB „B.“ biurą, durys jau buvo užrakintos. Su G. D. bendravo jų įmonės vadybininkė. Jis pats ir įmonės vadybininkė bendravo su A. Ž.. Maždaug po Kalėdų, paskambinus į G. D. mobilųjį telefoną, atsiliepė A. Ž., kuris prisistatė naujuoju UAB „B.“ direktoriumi ir nurodė, kad jis nusipirko šios įmonės akcijas. Jis tvirtino, kad nežinojo, jog ši įmonė yra skolinga, tačiau bandys tęsti verslą. Maždaug po mėnesio ir su juo nebepavyko susisiekti. Jis nurodė, kad po Naujųjų metų, UAB „B.“ biuras bus Mažeikiuose, tačiau adreso nurodyti negalėjo. Mano, kad A. Ž. buvo paskirtas direktoriumi, kad G. D. galėtų „nusiplauti rankas“.
Liudytojas G. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis atstovauja UAB „D.“, kurioje dirba direktoriaus pavaduotoju. Jų įmonė šioje byloje yra pareiškusi 42071,38 Lt civilinį ieškinį už neapmokėtus krovinių pervežimus. Ši suma yra be palūkanų. Teismo prašo priteisti 42071,38 Lt civilinį ieškinį iš kaltinamojo G. D.. Jų įmonė prieš tai jau buvo kreipusis į Šiaulių miesto apylinkės teismą civiline tvarka ir ši suma buvo priteista iš G. D., tačiau nebuvo įmanoma jam įteikti teismo sprendimo, todėl jis buvo panaikintas.
Liudytojas D. A. teismo posėdžio metu parodė, kad yra UAB „D.“ direktorius. 2009 metų rugpjūčio mėn. pradžioje pagal vežėjų tinklapyje „www.cargo.lt“ esantį skelbimą su vadybininke telefonu susisiekė moteris, kuri prisistatė UAB ,,B.“ vadybininke I. L. ir pasiūlė atlikti krovinių pervežimus į Vakarų šalis. Jie pasidomėjo apie UAB „B.“ ir neigiamos informacijos nebuvo. Nuvežė į nurodytą vietą vieną krovinį, už kurį UAB „B.“ sumokėjo suėjus terminui. Už antrą krovinį sumokėjo dalinai, o už kitus krovinius vis žadėdavo sumokėti. G. D. jam pažadėjo sumokėti už visus krovinių pervežimus, tačiau prašė šiek tiek palaukti. 2009 m. gruodžio mėnesį UAB „B.“ pasikeitė direktorius, vardu A., kuris nurodė, kad perėmė šią įmonę iš G. D. ir pažadėjo apmokėti visus įsiskolinimus. Kadangi pasikeitė direktorius, jie iš karto suprato, kad tai yra afera. Šioje srityje jis dirba nuo 1998 m. ir taip nėra buvę, todėl nesitikėjo, kad juos apgaus ir nesumokės. Kad UAB „B.“ žadėjo sumokėti šiek tiek daugiau, nei kiti, didelio dėmesio į tai nekreipė. Iš viso neapmokėtos yra 4 ar 5 sąskaitos. Kitus krovinius išvežė, nes nežinojo, kad už prieš tai išvežtus krovinius UAB „B.“ nesumokės, nes dar nebuvo suėję apmokėjimo terminai. Tarp įmonių galioja tam tikra etika, todėl taip elgtis negalima. Jie tikėjosi, kad UAB „B.“ atsiskaitys, laukė, nes G. D. nurodė, kad laukia kažkokių piniginių įplaukų. Naujasis direktorius A. jiems taip pat žadėjo, tačiau po 2 - 3 dienų jis taip pat dingo. Daugiau su niekuo iš UAB „B.“ darbuotojų nepavyko susisiekti. Jo vadybininkai bendravo su UAB „B.“ vadybininke I., o jis bendravo su G. D.. Po to suprato, kad niekas už krovinių pervežimą nesumokės. Kai sužinojo, kad jie ne vieninteliai, kuriems UAB „B.“ nesumokėjo, kreipėsi visi kartu į teismą, prokuratūrai perdavė turėtus dokumentus. Pareikštas 42071,83 Lt civilinis ieškinys yra tik už krovinių pervežimą, be jokių palūkanų.
Liudytoja J. V. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba UAB „D.“ transporto vadybininkės pareigose. UAB „B.“ kontaktus rado 2009 m. rugpjūčio mėnesį tinklapyje www.cargo.lt. Jiems paskambino jų vadybininkė, prisistačiusi I., ir pasiūlė gabenti krovinius palankia kaina, nurodė įmones, su kuriomis dirba. Jie pasiskambino į tas įmones, tačiau neigiamų atsiliepimų nebuvo. Todėl sudarė su UAB „B.“ 8 krovinių pervežimo sutartis. Tik kai suėjo terminai ir po ilgų prašymų, UAB „B.“ sumokėjo pilnai už vieno krovinio pervežimą ir už kito krovinio pervežimą tik pusę sumos. Kiek bandė susisiekti su šia įmone, šie nurodydavo, kad direktorius ligoninėje ir pažadėdavo sumokėti. Visus piniginius reikalus derino buhalterija, nes jos darbas buvo tik surasti krovinius. UAB „B.“ direktorius visuomet žadėdavo sumokėti ir niekuomet nesakė, kad nesumokės. Kiekvieną savaitę direktoriui buvo skambinama ir prašoma sumokėti už krovinių pervežimus. Nelabai kilo abejonių, kad jie siūlo šiek tiek didesnę kainą už krovinio pervežimą, nes tuo laikotarpiu buvo pervežimo kainų pakilimas ir kitos įmonės taip pat siūlė kiek didesnes kainas.
Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra UAB „Li.“ generalinis direktorius. UAB ,,Li.“ pagrindinė veikla yra vinių, vielos gamyba, prekyba. G. D. vadovaujama įmonė veždavo jų krovinius į užsienio šalis. Kadangi ieškojo vežėjų, įdėjo skelbimą į internetinį puslapį www.cargus.lt ir su jų įmone susisiekė UAB „B.“. Su šia įmone bendravo telefonu, faksu, elektroniniu paštu. Tarp UAB „Li.“ ir UAB „B.“ jokių įsiskolinimų nėra, nes jo vadovaujama įmonė yra pilnai atsiskaičiusi su UAB ,,B.”. Apmokėjimai būdavo pagal susitarimą pavedimų į banko sąskaitą. Jie nežinojo, kad G. D. vežėjams moka daugiau, nei pats už tai gauna. 2009 m. gruodžio mėnesį jam asmeniškai pradėjo skambinti gal 3 - 4 vežėjai, kurie klausė ar jie yra visiškai atsiskaitę su G. D.. Kartą buvo dingęs jų įmonės krovinys, kurį ekspedijavo UAB „B.“. Dėl šio įvykio į jų įmonę buvo atvykęs G. D., kuris padėjo ieškoti dingusio krovinio. Kai po 1 ar 2 mėnesių atsirado dingęs krovinys, tik tada už jo pervežimą sumokėjo UAB „B.“.
Liudytoja L. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB „Li.“ administratore. Jų įmonė užsiima savo gaminamos produkcijos eksportavimu ir paskelbė internetiniame puslapyje www.cargus.lt, kad turi krovinį ir ieško vežėjų. Į šį skelbimą atsiliepė UAB „B.“. Jie bendradarbiaudavo ir viskas buvo gerai, kol nedingo vienas krovinys. Šis krovinys kiek vėliau atsirado, tačiau ji nežino kas buvo kaltas dėl šio krovinio dingimo. Jokių įsiskolinimų UAB „B.“ nebuvo, viską apmokėdavo laiku. UAB „B.“ jiems pasiūlydavo mažiausią kainą, nei kiti vežėjai, todėl krovinių pervežimą patikėdavo šiai įmonei. Kaina skyrėsi keliomis dešimtimis eurų. Kiek UAB „B.“ mokėdavo vežėjams ji nežino. UAB „B.“ krovinių pervežimų nevykdydavo, jie ieškodavo vežėjų. Po kiek laiko į jų įmonę pradėjo skambinti vežėjai ir klausinėdavo ar jie atsiskaitę su UAB „B.“, nes ant sutarčių buvo nurodyta, kad krovinio savininkas yra UAB „Li.“.
Liudytoja R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB ,,La.“ ir įmonė užsiima nekilnojamo turto pirkimu, pardavimu, nuoma, tarpininkavimo paslaugomis. Savo skelbimus talpina internetiniuose skelbimų portaluose www.skelbiu.lt ir kituose, laikraščiuose „Expres kontaktas“ ir kituose. Suradęs jų skelbimą apie nuomojamas patalpas, G. D. pats pasiskambino administratorei. Tiesioginė sutartis dėl biuro nuomos buvo sudaryta su jų įmonės administratore, nes tuo metu ji buvo išvykusi. Ji pasirašė panaudos sutartį. G. D. iš jų nuomojo patalpas savo įmonės biurui - trečiame aukšte esantį kabinetą, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „B.“ reikėjo tik vienos darbo vietos, nes intensyvios veiklos jie nevykdė. Nuo 2010 metų buvo sutarę, kad G. D. už patalpų nuomą mokės po 600 Lt plius PVM, tačiau 2009 m. gruodžio mėnesį UAB „B.“ išsikraustė. Pašaliniai žmonės į tą kabinetą labai retai kada užeidavo. Kabinete buvo darbo stalas, kompiuteris, faksas. Jų įmonės ir UAB „B.“ pašto dėžutė buvo bendra, todėl žino, kad jiems atsiųsdavo laiškų. Ji yra mačiusi vyrą, kuris, jos manymu, dirbo vadybininku ir merginą - sekretorę. Nuomos sutarties nutraukti su G. D. negalėjo, nes jo nerado. Į biurą užeidavo ir vyrai ir moterys. G. D. jiems nurodė, kad iki naujų metų jie intensyviai nedirbs, nes reikia, kad viskas „susistyguotų“. Jie net nežinojo, kad UAB „B.“ išsikraustė, nes niekas nepranešė. Kai vieną dieną atvyko 2 - 3 vyrai, kurie norėjo išlaužti UAB „B.“ biuro duris, jie šiems atrakino kabineto duris. Tie vyrai sakė, kad jiems UAB „B.“ skolinga, kad nori pažiūrėti kažkokius dokumentus. Ji visą laiką darbe nebūna, todėl galėjo ir nematyti visų atvykusių žmonių dėl UAB „B.“ įsiskolinimų. Jų įmonei UAB „B.“ nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio iki gruodžio mėnesio už nuomą nesumokėjo.
Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad yra UAB „Ar.“ direktorius. Įmonė užsiima medienos gamyba ir eksportu. Jų įmonė skelbiasi internetinėje svetainėje www.cargo.lt, kad turi krovinį ir ieško vežėjų. Taip su jais susisiekė UAB „B.“ ir pasiūlė savo paslaugas. Su UAB „B.“ direktoriumi yra bendravęs tik vieną kartą gruodžio mėnesį, nes jie anuliavo vieną sutartį ir nebepaėmė jų krovinio. Tada jis pats asmeniškai skambinosi, nes norėjo išsiaiškinti, siuntė pretenziją, po kurios G. D. nebeatsiliepė į jų skambučius. Jie už krovinius UAB „B.“ sumokėdavo tą pačią dieną, kai juos pasiimdavo, tačiau iš pradžių buvo sutarę, kad mokės į priekį už kelis krovinių pervežimus. Už paskutinį krovinį, kurio pervežimo sutartį jie nutraukė, jų įmonė taip ir neatgavo CMR. Pirmas krovinys buvo išvežtas 2009-07-17. Jis vieną kartą bendravo ir su UAB „B.“ vadybininke, kai jų krovinys buvo su viršsvoriu. Šiuo metu UAB „B.“ jų įmonė yra permokėjus 1000 Lt, nes krovinius jie sukeitė ir nuvežė ne į tą šalį, į kurią buvo užmokėta. Jis nežinojo kiek UAB „B.“ moka už krovinių pervežimą vežėjams. Tokiu UAB „B.“ veiklos principu ir jų įmonės įvaizdžiui buvo padaryta žala, nes daugelis vežėjų galvojo, kad jie yra UAB „B.“ bendrininkai, be to, jų kroviniai vėlavo. UAB „B.“ pasiūlyta kroviniu pervežimo kaina buvo geresnė nei kitų tuo metu pasiūlytos kainos. Ši įmonė buvo labai aktyvi, nuolat sakydavo, kad neskelbtų vežėjams, kad turi krovinį, nes visus krovinius gali paimti UAB „B.“. Jie pervežimo kainų nedidino ir mokėdavo jiems apie 100 eurų mažiau, nei prašė kiti už krovinio pervežimą. UAB „B.“ krovinius visuomet nuveždavo, gerai dirbdavo, todėl ši įmonė juos tenkino. 2009 m. gruodžio 8 d. jie gavo anuliuotus dokumentus dėl krovinio pervežimo. Bandė dėl to pasiaiškinti, tačiau gavo visiškai nepagrįstą laišką, kad lyg ir buvo krovinio viršsvoris. Po šio rašto daugiau nebepavyko susisiekti su šia įmone. Kiek vėliau pastebėjo skelbimą internetiniame puslapyje, kad UAB „B.“ nesumoka vežėjams.
Liudytoja L. E. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba UAB „Ar.“ vadybininkės pareigose. Jie skelbdavo internetinėje svetainėje www.cargo.lt, kad turi krovinių ir ieško vežėjų. 2009 metų liepos viduryje paskambino UAB ,,B.“ vadybininkė, prisistačiusi J., kuri pasiūlė jų įmonei UAB „B.“ teikiamas paslaugas. Su J. suderino kainas, transportą. Pirmąjį krovinį UAB „B.“ iš jų paėmė 2009 liepos mėnesį. Kadangi krovinys buvo pervežtas sklandžiai, nuo tada pradėjo su jais bendradarbiauti. Su UAB „B.“ darbuotojomis bendravo telefonu, programa „Skype“. Yra bendravusi su T., J. ir I. L.. Už krovinių pervežimus su UAB „B.“ jie visuomet atsiskaitydavo laiku, o jei krovinys būdavo su viršsvoriu, stengdavosi išspręsti šią problemą. Kainą už krovinių pervežimą siūlydavo ji. UAB „B.“ sutikdavo krovinius pervežti apie 100 eurų pigiau, nei kiti vežėjai. UAB „B.“ paimdavo beveik visus jų įmonės krovinius. Kai atšaukė paskutinį užsakymą, pradėjo jiems skambinti vežėjai, su kuriais bendradarbiavo UAB „B.“. Tada sužinojo, kad jie UAB „B.“ moka mažiau, nei jie moka vežėjams. Jei būtų žinojusi, kad UAB „B.“ iš jų paima žymiai pigiau krovinius, nei kiti, nebūtų su šia įmone bendradarbiavusi, iš karto jai būtų kilęs įtarimas. Iš pradžių visos sutartys buvo pasirašytos G. D. vardu. Ji visas sutartis siųsdavo elektroniniu paštu J. į Kauną, o J. jas persiųsdavo į Šiaulius. Kai UAB „B.“ pradėjo dirbti I. L., ji visuomet pasirašydavo ant sutarčių. I. L. pasirašydavo kaip šios įmonės vadybininkė.
Liudytojas D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad yra UAB „R.“ savininkas. Jų įmonė užsiima krovinių pervežimais, o kaltinamojo G. D. įmonė užsiėmė krovinių ekspedijavimu. Jų įmonė pasiskelbė internete, adresu www.cargo.lt. ir jiems paskambino I. L., kuri prisistačiusi UAB ,,B.“ vadybininke, pasiūlė pervežti krovinį, kurio iškrovimo vieta jiems labai tiko. Patikrino apie UAB „B.“ esamus atsiliepimus ir neigiamos informacijos niekur nerado, todėl sutiko paimti jų krovinį. Užkliuvo tai, kad už pervežimą jie siūlė šiek tiek užkeltą kainą. Nepraėjus mėnesiui, jie pradėjo ieškoti, kad UAB „B.“ jiems užmokėtų. Įmonės vadybininkė ne vieną kartą skambino į UAB „B.“ siuntė raginimus sumokėti. Iš pradžių tos įmonės vadybininkai vis žadėjo užmokėti, tačiau kiek vėliau su jais nebepavyko susisiekti. Už šio krovinio pervežimą UAB „B.“ jų įmonei nesumokėjo. Civiline tvarka jie kreipėsi į teismą ir teismas tenkino jų ieškinį.
Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu parodė, kad yra UAB „M.“ direktorius. Jie užsiima krovinių pervežimų, nekilnojamojo turto nuoma. UAB „B.“ susirado patys per internetinį puslapį www.cargo.lt. Visus užsakymus su šia įmone derino jų vadybininkas. Kiek jam žinoma, jų pasiūlytus krovinius vežė į Vokietiją, Belgiją, Italiją. Po ilgų jo ir G. D. bendravimų telefonu ir raginimų, prašymų, UAB „B.“ jiems pervedė 4803 Lt, 4800 Lt, 5000 Lt, 4595 Lt, 3000 Lt, 1595 Lt, 904 Lt, 1700 Lt. G. D. jam nurodė, kad turi lyg ir kažkokių problemų su vinių kroviniu, kuris dingo. Kai nebepavyko susisiekti su G. D., susisiekė su UAB „Av.“ vadybininke R., kuri nuvyko į UAB „B.“ biurą, bet ten jau niekas nebedirbo. Jo vadovaujamai įmonei UAB „B.“ skolinga 71 129,35 Lt. Su savo civiliniu ieškiniu jie kreipėsi į Ukmergės miesto apylinkės teismą, tačiau gavo atsakymą, kad jų nurodytos įmonės negali surasti. Tuomet suprato, kad yra apgauti. Išsiaiškino, kad UAB „Ar.“ jiems sumokėdavo šiek tiek mažiau, nei UAB „B.“ buvo pažadėjusi sumokėti už krovinio pervežimą. Teismo prašo iš G. D. priteisti 71 129,35 Lt civilinį ieškinį.
Liudytojas V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo UAB „M.“ vadybininku. Ši įmonė užsiėmė krovinių vežimu. Interneto puslapyje paskelbė informaciją, kad turi laisvą transportą ir jiems paskambino UAB „B.“ vadybininkė I., kuri pasiūlė pervežti krovinį. Pasidomėjo apie UAB „B.“ ir neigiamos informacijos nerado, įmonė buvo įsikūrusi jau seniai, todėl nusprendė bendradarbiauti. Iš viso įvykdė 21 pervežimą, tačiau UAB „B.“ už tai sumokėjo tik 26 416,01 Lt, ir liko skolingi 71 129,35 Lt. Krovinius priėmė, nes sąskaitų apmokėjimo terminai dar nebuvo suėję. Jo pareiga buvo bendrauti su įmonių vadybininkais, užsakinėti krovinius, o įmonės direktorius rūpinosi, kad sąskaitos būtų apmokėtos. G. D. vis žadėdavo apmokti sąskaitas. Kiek atsimena, G. D. sakė, kad turi kažkokių problemų su banku, todėl skolą apmokės iš savo asmeninės sąskaitos, tačiau apie tai su juo kalbėjo direktorius. Po kiek laiko UAB „B.“ pasikeitė direktorius ir skambinant tuo pačiu mobiliojo telefono numeriu, atsiliepdavo naujasis tos įmonės direktorius, kuris, taip pat, žadėjo sumokėti. Pasižiūrėję į CMR važtaraščius, jie pastebėjo, kad krovinio savininkas yra UAB „Ar.“, kurios darbuotojai paaiškino, kad jie UAB „B.“ mokėdavo mažiau, nei UAB „B.“ mokėdavo jiems, sakė, kad UAB „B.“ apmokėjimą atlikdavo iš karto. UAB „B.“ dalį pinigų, kurią sumokėjo, atlygino tik pasibaigus apmokėjimo terminui. Kai suėjo visų apmokėjimų terminai, sužinojo, kad yra ir daugiau nukentėjusiųjų.
Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad yra UAB „J.“ direktorius. Įmonė užsiima ekspedijavimo paslaugomis. Su jų įmone susiekė UAB „B.“ vadybininkė ir pasiūlė nuvežti krovinį. Įmonių patikimumą jie įvertina pagal informaciją, esančią internetiniame puslapyje „www.cargo.lt“. Taip pat jiems UAB „B.“ atstovė buvo nurodžiusi įmones, su kuriomis jie bendradarbiauja, tačiau atsiliepimai buvo geri. 2009-11-20 buvo sudaryta sutartis su UAB „B.“ iš Plungės rajono paimti krovinį ir jį nuvežti į Norvegiją. Ši paslauga buvo atlikta, tačiau atsiskaitymo už jų įmonė negavo. Kad UAB „B.“ apmokėtų sąskaitą, rūpinosi vadybininkė R. V. ir dar kitas vadybininkas. Raginimus siuntė paštu, į įmonės biurą nuvykę nebuvo. 2010-03-02 kreipėsi į Šiaulių m. apylinkės teismą civiline tvarka, tačiau pareiškimą paliko nenagrinėtą, nes nepavyko susisiekti su UAB „B.“. Į teismą jie kreipėsi tik po dviejų mėnesių, nes nebematė kitos galimybės, kad už suteiktą paslaugą jiems sumokėtų. Jis pats su G. D. nėra nei kalbėjęs, nei susitikęs. Vėliau išsiaiškino, kad krovinio savininkas jiems sumokėdavo šiek tiek mažiau, nei UAB ‚,B.“ jiems buvo pažadėjusi sumokėti už krovinio pervežimą. Jų pareikštas 6300 Lt civilinis ieškinys yra tik už krovinio pervežimą, be jokių palūkanų ir teismo prašo jį priteisti. Kad UAB „B.“ pasikeitė vadovas jis nežinojo.
Liudytojas G. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra UAB „V.“ direktorius. Įmonė užsiima tarptautiniais pervežimais. Interneto puslapyje „www.cargo.lt“ rado pasiūlymą nuvežti krovinius į Suomiją. Kadangi mes iš Suomijos turėjo parvežti krovinius į Lietuvą, todėl UAB „B.“ pasiūlymas labai tiko. Visus reikalus derino jų įmonės vadybininkai. Iš viso vežė du krovinius : trąšas ir vinis. Atsiskaitymo terminas yra 30 arba 45 dienos, tai priklauso nuo susitarimo. 2009-09-11 buvo sudaryta pirmoji pervežimo sutartis su UAB „B.“. Kai suėjo ir antrosios sutarties terminas, pradėjo domėtis šia įmone. Kai suėjo apmokėjimo terminai, skambino į tą įmonę, jiems žadėjo sumokėti. Už du krovinių pervežimus UAB „B.“ nesumokėjo 8494,13 Lt. Po kiek laiko telefonu nebeatsiliepė G. D., o į UAB „B.“ biurą jie nevažiavo, jie suprato, kad už krovinių pervežimą niekas nebeužmokės. Interneto puslapyje „www.cargo.lt“ jau buvo įdėtas pasiūlymas prisijungti prie civilinio ieškinio ir kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, tačiau, kiek žino, teismas jiems žalos nepriteisė, nes nepavyko surasti atsakovo. Į teismą civiline tvarka nesikreipė. Teismo prašo priteisti jų įmonės pareikštą 8494,13 Lt civilinį ieškinį. Šią sumą sudaro pervežimo sumos.
Liudytoja V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra civilinio ieškovo UAB „R.“ atstovė. Įmonė pareiškė 5232,56 Lt civilinį ieškinį. Į šią sumą įeina ir žyminis mokestis, kurį buvo sumokėję civilinėje byloje. Pirmiausia į teismą kreipėsi civilinio proceso tvarka. Kadangi nepavyko surasti atsakovo, prašė net seniūno, kad šis įteiktų, paskelbė spaudoje. Civilinėje byloje jų pareikštas civilinis ieškinys yra priteistas. Interneto puslapyje „www.cargo.lt“ apie tai, kad UAB „B.“ vežėjams nesumoka pinigų, jų įmonė pranešė antroji. Ji pati buvo susisiekusi su UAB „I.“ ir jie nurodė, kad ir jiems UAB „B.“ yra skolinga. Paskambinęs UAB „K.“ direktorius taip pat nurodė, kad šiems skolinga UAB „B.“. Jų įmonė vežė medines paletes į Italiją, tačiau ta įmonė, kurios buvo šis krovinys, nurodė, kad šie yra visiškai atsiskaitę su UAB „B.“.
Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra UAB „I.“ direktoriumi. Bendrovė verčiasi krovinių pervežimu. 2009-10-23 mūsų įmonės vadybininkė I. B. sudarė sutartį dėl krovinių pervežimo iš Lietuvos į Italiją su UAB „B.”. Kai 2009-10-23 sudarė su UAB „B.“ sutartį, jokių blogų atsiliepimų apie šią įmonę nebuvo. Sudarė tik vieną krovinio pervežimo sutartį, už kurią UAB „B.“ nesumokėjo. Kai suėjo apmokėjimo terminas, jis pats skambino UAB „B.“ direktoriui G. D. ir abu kartus jis pažadėjo sumokėti. Kai jis paskambino trečią kartą, šis nurodė, kad kaip tik pietauja su žmogumi, kuris ir sumokės už krovinio pervežimą. Kai paskambino tam žmogui, jis prisistatė A. Ž. ir pažadėjo atsiskaityti ir net nurodė tikslią datą iki kada sumokės. Nuo to karto G. D. jam taip ir nepavyko prisiskambinti, biure telefonu neatsiliepdavo, internete įmonės pradėjo rašyti blogus atsiliepimus apie šią įmonę. Dėl neapmokėtos sąskaitos, kreipėsi į ekonominę policiją. Teismo prašo priteisti iš UAB „B.“ 5430,38 litus. Į šią sumą neįeina nei bauda, nei delspinigiai.
2010-05-04 specialisto išvadoje Nr. 140-(2941)-IS1-3368 nustatyta, jog tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 UAB ,,B.“ AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pajamos sudaro 649 632,42 Lt, išlaidos sudaro 649 648,65 Lt, iš kurių 240570,00 Lt išimta grynais, UAB „B.“ AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pajamos sudaro 33457,26 Lt, į šią sąskaitą iš kitos bendrovės sąskaitos tiriamuoju laikotarpiu buvo pervesta 9480,00 Lt, išlaidos sudaro 35 924,85 Lt, iš kurių 34 400,00 Lt išimta grynais ir jų panaudojimo nustatyti nebuvo galimybės, nes nebuvo pateikti šių grynųjų pinigų panaudojimo ir apskaitos dokumentai, viso laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 UAB „B.“ gavo 643604,36 Lt iš transporto paslaugų užsakovų pagal pateiktas sąskaitas faktūras (431 910,62 Lt iš UAB ,,Ar.", 7 098,72 Lt iš UAB ,,HA.“, 180 847,60 Lt iš UAB ,,Li.“, 16 963,60 Lt iš UAB ,,Go.“, 3 492,54 Lt iš A. K. IĮ, 3 008,08 Lt iš UAB ,,Sp.", 283,20 Lt iš UAB ,,Un.“), kad UAB ,,B.“ sumokėjo 399 034,06 Lt vežėjams pagal pateiktas sąskaitas faktūras (350 657,21 Lt (banko pavedimai) + 48 376,85 Lt (kasos išlaidos)) (5t., b.l. 76-80, 81-92).
2010-06-14 tarnybiniame pranešime ir UAB ,,B.“ dokumentų kopijose, UAB ,,B.“ segtuve ,,ĮSAKYMAI“ esančiose dokumentų kopijose (įsakymai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 10/14, Nr. 12/10; visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai Nr. 15, Nr. 16; paskolų sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); priedas prie paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini); kvitas Nr. (duomenys neskelbtini); prašymas), matyti, kad UAB „B.“ direktorius G. D., siekdamas ilgalaikio bendradarbiavimo su esamais klientais, susidarius sunkumams transporto rinkoje ir esant transporto trūkumui, įsakė užsakyti transportą didesnėmis kainomis už tas, kurias gauna UAB „B.“, t.y. dirbti nuostolingai, 2009-10-01 UAB ,,B.“ T. V. suteikė (paskolino) 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) paskolą iki 2011-10-01; 2009-10-14 UAB ,,B.“ direktoriui G. D. suteikė (paskolino) 100 000 Lt (šimtą tūkstančių litų) kaip avansinę išmoką nekilnojamojo turto pirkimui, kurią skolininkas įsipareigojo grąžinti iki 2014-10-30; 2009-12-10 UAB ,,B.“ G. D. išmokėjo 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) komandiruotės į Londoną išlaidoms (5t., b.l. 93, 94-107).
Motyvuojamoji dalis
Šie įrodymai, vertinant juos visame kaltinamajam G. D. pareikšto kaltinimo kontekste, iš dalies patvirtina pačio kaltinamojo G. D. duotus parodymus, liudytojų parodymus apie faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir atskleidžia nusikalstamos veikos motyvą bei priimant juos kaip teisingus, įrodoma G. D. kaip tiesioginio nusikaltimo vykdytojo padaryta nusikalstama veika. Jo veikos motyvas yra materialines naudos gavimas neteisėtu, nusikalstamu būdu. Sudarydamas krovinių pervežimo sutartis, po ko krovinių vežėjams atlikus savo įsipareigojimus, jiems pinigų už suteiktas paslaugas nepervedė arba pervedė tik dalį pinigų, vis žadėdamas krovinių vežėjams atsiskaityti artimiausiu metu, to nepadarė ir dalį iš užsakovų gautų pinigų panaudojo ne atsiskaitymams už suteiktas paslaugas, o suteikė 30000,00 Lt paskolą, sau pačiam suteikė 100000,00 Lt kaip avansinę išmoką nekilnojamojo turto pirkimui ir išsimokėjo 20 000,00 Lt komandiruotės į Londoną išlaidoms, slapstėsi, į telefoninius skambučius neatsiliepė.
Teisme buvo nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad G. D. būdamas UAB „B.“ direktoriumi, sudarė pats ar užimamų pareigų pagrindu nurodė UAB „B.“ vadybininkams sudaryti krovinių pervežimo sutartis su UAB „K.“, UAB „M.“, UAB „Ad.“, UAB „Hi.“, UAB „Ar.“, UAB „I.“, UAB „R.“, UAB ,,Re.“, E. B. individualia įmone, UAB „V.“, UAB „J.“, UAB „D.“, po ko krovinių vežėjams atlikus savo įsipareigojimus, jiems pinigų už suteiktas paslaugas nepervedė arba pervedė tik dalį pinigų, kuriuos UAB „B.“ gavo iš užsakovų UAB „Ar.“, UAB „Li.“, AB „Ac.“, UAB „HA.“, vis žadėdamas krovinių vežėjams atsiskaityti artimiausiu metu, to nepadarė ir dalį iš užsakovų gautų pinigų panaudojo ne atsiskaitymams už suteiktas paslaugas, o 2009-10-01 UAB „B.“ T. V. suteikė 30000,00 Lt paskolą, 2009-10-14 UAB „B.“ direktoriui G. D. suteikė 100000,00 Lt kaip avansinę išmoką nekilnojamojo turto pirkimui, 2009-12-10 UAB „B.“ G. D. išmokėjo 20000,00 Lt komandiruotės į Londoną išlaidoms, slapstėsi, į telefoninius skambučius neatsiliepė, bei UAB „B.“ akcija pardavė A. Ž., kuris teisme nurodė, kad jis buvo tik fiktyvus vadovas, ir visuma šių aplinkybių patvirtina esant apgaulę dėl išankstinio sumanymo neatsiskaityti už suteiktas paslaugas, taip pat įrodo kaltinamojo tyčią vengiant atsiskaitymo ir tuo padarant įmonėms turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad per gana trumpą laiko tarpą (nuo 2009-07-03 iki 2009-12-16), sudarytų sutarčių kiekį ir siekį sudaryti su ta pačia įmone kuo daugiau sutarčių, kol dar nėra suėję sutartyse numatyti apmokėjimo terminai, į nelogišką sprendimą - už krovinių pervežimus vežėjams mokėti daugiau, nei pats gaudavo iš krovinių siuntėjų, t.y. tiek krovinių vežėjams, tiek siuntėjams siūlant patrauklesnius, nei rinkoje buvo nusistovėję, konkurencingus tarifus, tokiu būdu siekė sudaryti kuo daugiau sutarčių ir iš to pasipelnyti, ir iš viso apgaule kitiem asmenims padarė iš viso 283 240,87 Lt turtinę žalą. Apgaulė pasireiškė tuo, kad G. D. siekdamas įgauti pasitikėjimą, suklaidinti nukentėjusias įmones, jog ateityje įsipareigojimai taip pat bus sąžiningai vykdomi, iš pradžių įmonėms stengėsi sumokėti už pirmąsias suteiktas pervežimo paslaugas. Įgavęs nukentėjusiųjų įmonių atstovų pasitikėjimą, tokiu būdu suklaidino juos dėl savo ketinimų. Suklaidintų įmonių atstovai perdavė krovinius ir už jų siuntimą sumokėjo, tačiau G. D. suradęs krovinių vežėjus, šiems pervedė tik dalį arba iš viso nepervedė pinigų už suteiktas vežimo paslaugas ir pastangų grąžinti skolas nesiėmė, nes dideles sumas pinigų, iš viso 130 000 Lt, paskolino, pats išvykdamas į komandiruotę Londone sau išsimokėjo 20 000 Lt komandiruotpinigių, šia suma nepadengė įsiskolinimų, o po to, UAB „B.“ akcijas pardavė fiktyviam direktoriui A. Ž., ir pats slapstėsi.
Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už turtinės žalos padarymą apgaule vengiant atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Požymis vengė atsiskaityti parodo, kad šios nusikalstamos veikos požiūriu buvo vengiama piniginės prievolės įvykdymo, kaip šiuo atveju atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Šios kaip ir sukčiavimo veikos esmė yra apgaulės panaudojimas. Apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti paslaugų tiekėją. Nustačius nusikaltimo sudėties požymių visumą, tai, kad G. D. tyčia vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas, turėdamas tikslą neteisėtu būdu gauti materialines naudos ir tokiu būdu apgaule padarė turtinę žalą, jo veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 186 straipsnio 1 dalį.
Skiriant bausmę G. D. atsižvelgiama į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą (5t., b.l. 169), padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje, nėra baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl jam skirtina švelniausia bausmės rūšis, numatyta sankcijoje – viešieji darbai.
G. D. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (5t., b.l. 160) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5t., b.l. 162,163) – naikintinas.
Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiesiems turtinė žala padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamojo veiksmais, jos dydis patvirtinamas byloje esančia medžiaga, todėl civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintini pilnai ir iš kaltinamo G. D. priteisiant atlyginti: UAB „K.“ - 45474,94 Lt turtinę žalą; UAB „M.“ - 71 129,39 Lt turtinę žalą; UAB „Ad.“ - 7226,12 Lt turtinę žalą; UAB „Hi.“ - 34525,32 Lt turtinę žalą; UAB „Ar.“ - 21305,68 Lt turtinę žalą; UAB „I.“ - 5430,48 Lt turtinę žalą; UAB „Re.“ - 9377,28 Lt turtinę žalą; E. B. IĮ - 26870,54 Lt turtinę žalą; UAB „V.“ - 8494,13Lt turtinę žalą; UAB „J.“ - 6300,00 Lt turtinę žalą; UAB „D.“ - 42071,38 Lt turtinę žalą.
UAB „R.“ civilinio ieškinio 5222,36 Lt turtinei žalai atlyginti, posėdžio metu atsisakė, nes ši suma jiems buvo priteista civiline tvarka.
UAB „B.“ skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paliktinas nepakeistas.
Daiktiniai įrodymai: UAB „B.“ buhalteriniai dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „N.“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303 straipsniais,
nusprendė:
G. D., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 straipsnio 1 dalį ir nubausti viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, neatlygintinai dirbant 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Priteisti iš G. D. atlyginti: UAB „K.“ - 45474,94 Lt turtinę žalą; UAB „M.“ - 71 129,39 Lt turtinę žalą; UAB „Ad.“ - 7226,12 Lt turtinę žalą; UAB „Hi.“ - 34525,32 Lt turtinę žalą; UAB „Ar.“ - 21305,68 Lt turtinę žalą; UAB „I.“ - 5430,48 Lt turtinę žalą; UAB „Re.“ - 9377,28 Lt turtinę žalą; E. B. IĮ - 26870,54 Lt turtinę žalą; UAB „V.“ - 8494,13Lt turtinę žalą; UAB „J.“ - 6300,00 Lt turtinę žalą; UAB „D.“ - 42071,38 Lt turtinę žalą.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
UAB „B.“ skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą, palikti nepakeistą.
Daiktinius įrodymus: UAB „B.“ buhalterinius dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „N.“.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.